Мarin Le Pen interviu RT

Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė Marin Le Pen savo interviu RT papasakojo apie demonstracijas Paryžiuje, savo rinkimų planus, pareiškė savo nuomonę apie Europos vystymosi perspektyvas.

marine_le_pen_bbr1-dr

Apie masinius protestus Prancūzijoje.

„Iš pat pradžių, pastarųjų kelių dienų bėgyje mums tapo aišku, kad į šias jaunimo demonstracijas buvo nusiųsta daugybė kraštutinių kairiųjų judėjimų, tame skaičiuje ir gana agresyviai nusiteikusių, tokių kaip Black Bloc, kurie gerai žinomi policijai ir kai kurie taip pat dažnai atvyksta iš kitų valstybių – tarp šių žmonių galima atrasti vokiečių, olandų, anglų. Šie sukilėlių būriai, kurie atvyko čia visai ne tam, kad kovoti su darbo teisės reforma. Jie atsirado čia, kad naikinti, laužyti, sumušti, terorizuoti, mušti policininkus. Suprantama, negali būti net kalbos apie tai, kad Nacionalinis frontas būtų net kažkuriuo būdu susietas su panašaus pobūdžio veiksmais – priešingai, mes kategoriškai prieš tokius pasireiškimus“.

Le Pen taip pat pažymėjo, nereikia tapatinti valstybę su jos lyderiu.

„Aš atsiprašau, bet šalis – tai ne tas, kas ją valdo. Tenka apgailestauti, noriu pasakyti jums, kad noras turėti santykius su viena ir kita valstybe nereiškia pritarimui valdytojui, kuris šiuo metu užima savo pareigas. Prancūzija – tai ne Olandas, tai Prancūzija, Olandas – respublikos prezidentas, galimai, po metų jis juo jau nebus, o Prancūzija liks“.

Le Pen apie Nacionalinį frontą ir jo sąjungininkus.

„Negalvokite, kad mes vieniši, mes turime daug draugų. 24 balandžio Austrijoje įvyko pirmas turas rinkimų, kurių rezultate mūsų sąjungininkai iš Austrijos Laisvės partija (FPÖ) užėmė pirmą vietą. Gali būti, vienas iš partijos narių rytoj taps Austrijos prezidentu. Mes dirbame su Italijos Šiaurės Lyga, kuri šiuo metu yra savo aktyvaus vystymosi stadijoje. Daugelyje šalių mes neturime oficialių santykių su partijomis, bet pas mus su jomis vienodas situacijos matymas. Kalbant objektyviai, absoliučia dauguma principų mūsų pozicija sutampa su pozicija Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos, ką nekalbėtų ponas Farandžas (lyderis britų Nepriklausomybės partijos anksčiau kritikavo Le Pen ir Nacionalinį frontą. – RT“.

Apie ES ateitį

„Žinote, aš manau, kad Europos sąjunga dezintegruojasi savaime. Priežastis paprasta: abi atramos ant kurių ji stovi, – Šengenas ir euro – dabar griūna. Euro dūžta į smulkias dalis. Ir štai jie tempia laiką, kas kainuoja milijardus, stengdamiesi išlaikyti šitą struktūrą, bet Europos sąjunga panaši į šviesos spindulį jau mirusios žvaigždės. Dabar mes pergyvename sunkius laikus – šiandien jie pasiruošę bet kam, kad neleisti sugriūti šiam pastatui. Grasinimai bausti valstybes, kurios nenori priimti migrantus, įpareigojant jas išmokėti €250 tūkstančius už kiekvieną nepriimtą migrantą, aiškia apie tai liudija. Jeigu Prancūzija išeis iš Europos Sąjungos, ji nustos egzistuoti“.

Apie JAV rinkimus

„Yra kandidatas, kurį aš matau žymiai pavojingesniu Prancūzijai, – tai Hilari Klinton. Ir tai akivaizdu. Viskas, kas prieš Klintos, – tai gerai. Hilari Klintos – tai blogiausias variantas iš visų galimų. Nes ši moteris, kuri lydėjo visus Amerikos politikos sprendimus, kurie objektyviai įstūmė pasaulį į chaosą. Ir aš manau, jeigu ją išrinks, tai ji tęs šitą griaunančią politiką, konfliktų politiką, užsklendimą Europos „aklame atlantizme“. Aš manau, kad tai grėsmė taikai pasaulyje“.

Apie Krymo pripažinimą

„Iš pat pradžių paskelbimo šitų sankcijų mes pasisakėme prieš jas kuo griežčiausiai. Mes visada turėjome pastovią poziciją. Mes skaitome, kat tai akivaizdi kvailystė. Natūralu, kad aš galiu tiktai džiaugtis, kad balsavimas Nacionalinėje asamblėjoje leido pareikšti nepritarimą sankcijoms šiandie. Ar užteks Fransua Olandui drąsos eiti prieš ES reikalavimą – aš bijau, kad ne, bet pažiūrėsime“.

Pilnai tikėtina, kad Prancūzija pripažins Krymą Rusijos, jeigu aš tapsiu Prancūzijos prezidentu“.

Apie Sirijos konfliktą

„Aš manau, kad reikia paspartinti diplomatijos procesą tam kad pabaigti krizę su Bašaru Asadu. Aš kategoriškai nesutinku su Fransua Olandu, kuris tiesiog neturi aiškaus požiūrio šiuo klausimu. Paskutiniame jo interviu per televiziją visiškai niekas neaišku: kam mes padedam, aš manau, jis pats nesuprato. Ir dabar reikia priimti sprendimą, sėsti prie derybų stalo su Rusija, kuri paėmė į savo rankas iniciatyvą. Ir aš tuo džiaugiuosi, nes niekas daugiau to nepadarė, ir tuo pačiu metu apgailestauju, todėl kad Prancūzija turėjo tai padaryti“.

Šaltinis

vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

 

Leave a Reply