Prezidentas Rolandas Paksas: „Norėjau pakeisti Lietuvą. Buvau pasiryžęs ne valdžiai, o tarnystei!..“

Iškart po to, kai gruodžio 15 d. daugiau kaip pusė vadinamųjų koalicijos partnerių „darbiečių“ nepasirodė Seime balsuojant dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos ir pritrūko 11 balsų, kad būtų ištaisytos 2004 metais Lietuvoje įvykdyto antikonstitucinio perversmo „klaidos“ bei įgyvendintas Strasbūro teismo sprendimas, atveriantis kelius Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Seimas turės grįžti prie šio klausimo: „Vyriausybė atsakinga už Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir jų vykdymą. Rolandas Paksas kreipėsi į Europos Tarybos Ministrų komitetą ir šis pripažino pažeidimus. Lietuva nevykdo Europos tarybos sprendimo. Seime buvo demonstruota žema politinė branda, žema politinė kultūra, ir buvo pasielgta labai neatsakingai. Kiekvienas politikas dalyvaudamas rinkimų kompanijoje duoda įsipareigojimus, kad elgsis atsakingai. Mano nuomone, išeitis viena. Reikės grįžti prie to klausimo. Politikai padarys išvadas ir supras, kad reikia gerbti teisingumą ir teisės aktus“, – Vyriausybės valandos metu kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pridūrė, jog demokratinės valstybės gerbia Jungtinių Tautų žmogaus teisių teismo nuomonę, todėl balsavimas Seime labai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui: „Kalbant apie Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimą, žinoma, kad yra sustiprinta kontrolė ir buvo labai laukiamas šis sprendimas, nes kiekvieną ketvirtį mums tenka atsiskaityti, ką Lietuva daro šiuo klausimu. Ir aš bijau, kad po šio Seimo sprendimo Europos Taryba gali imtis tam tikrų sankcijų. Kas tai bus, ar tam tikros baudos, finansinis mokėjimas, ar kokių nors mūsų galimybių tarptautinėse institucijose stabdymas, sunku pasakyti“, – teigė teisingumo ministras.

Atrodo, politinio farso spektaklis Lietuvoje ir toliau bus tęsiamas, mat šios kadencijos Seimui, deja, neužtenka nei politinės valios, nei ryžto pakeisti buvusio KT pirmininko Egidijaus Kūrio „konstitucinių dvasių“ inspiruotą, aiškiai politizuotą Konstitucinio Teismo verdiktą, nurodžiusį, jog pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Esą pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus LR Konstituciją. Kaip žinia, devynių asmenų „niekad neklystantis“ KT, priimantis galutinius ir neskundžiamus sprendimus, nėra linkęs pakeisti savo ydingos doktrinos, todėl, ieškant išeities iš šitos gan kurioziškos situacijos, gruodžio 23 d. Seimas pritarė rugsėjo mėn. parengtoms „tvarkiečio“ Kęstučio Komskio vadovaujamos laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso teisių atkūrimo, pilno reabilitavimo išvadoms. Už jas balsavo 61 parlamentaras, prieš buvo 27, susilaikė – 15.

„Šiuo atveju reikia kalbėti labai preciziškai, teisine kalba, kadangi procesas pradėtas Europos institucijose, todėl tam, kad Lietuva nesulauktų papildomų kažkokių finansinių įvertinimų, reikia ieškoti sprendimų. Šiuo nutarimu Seimas apkaltos neatšaukė, tai tikrai ne ta procedūra, bet tai naujos aplinkybės, Seimo priimtos tam, kad konstitucinė pataisa iš naujo galėtų būti svarstoma pavasario sesijoje… Tai nėra įstatymas, o komisijos išvados. Yra baigta procedūra, išvados patvirtintos, ir atitinkamai bus toliau žiūrima, kaip teisiškai galima spręsti, galbūt tai bus vienas iš pasikeitusių motyvų teikti Konstitucijos pataisą“, – į pagrindinių oponentų liberalų, konservatorių bei Konstitucijos „dvasios aiškintojų“ kritiką, kad Seimo priimtas sprendimas – antikonstitucinis, atsakė parlamento vadovė, „darbietė“ Loreta Graužinienė.

Opozicijos boikotuotose laikinosios tyrimo komisijos išvadose tvirtinama, kad kaltinimai prezidentui Rolandui Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti. Komisijos požiūriu, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.

Pasak komisijos, šitos aplinkybės „įrodo, kad R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus“. Komisija savo išvadose atskirai pabrėžia, kad svarbu ne tik sukurti bendrą tvarką, kaip atkurti apkaltos būdu nušalintų teises, o „kaip atkurti konkretaus asmens Rolando Pakso pilietines ir politines teises paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“, – rašoma Seimo patvirtintame dokumente.

„Bandoma perrašyti istoriją, kuri perėjo teisinį kelią, bandome perrašyti istoriją grubiais politinio buldozerio ratais“, – valdančiosios koalicijos veiksmais piktinosi vienas iš perversmo dalyvių, opozicijos atstovas liberalas Gintaras Steponavičius, kuriam mielai pritarė konservatorių trubadūras Kęstutis Masiulis: „Mes nutarimu atšauksime apkaltą R.Paksui. Absurdas. Jūs puikiai suprantate, kad nieko neįvyks!..“.

Juliaus Sabatausko, kuris vadovavo R.Pakso apkaltos komisijai Seime 2004 metais, teigimu, yra tik du keliai, norint išspręsti R.Pakso klausimą – tai Konstitucijos pataisa arba pakeista Konstitucinio Teismo doktrina. Anot jo, mažai tikėtina, kad Konstitucinis Teismas peržiūrėtų savo doktriną, todėl parlamentas tiesiog turėtų priimti Konstitucijos pataisą: „Seimo narių užsispyrimas, kurie nebalsuoja už Konstitucijos pataisą, veda į mūsų tarptautinio autoriteto ir prestižo menkinimą“, – teigė socialdemokratas J.Sabatauskas.

„Juk Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, jų negalima įveikti nei tokiomis išvadomis, nei referendumais, nei įstatymais. Tik Konstitucijos pataisa gali išspręsti R.Pakso klausimą, tuo metu Seimo išvadoje teigiama, kad gali būti priešingai. Tai yra absurdas, jeigu taip vienu žodžiu įvardyti. (…) Pirmo kurso studentas neišlaikytų konstitucinės teisės egzamino, jeigu pasakytų tai, kas parašyta Seimo išvadoje“, – taip gruodžio 23 d. postringavo sisteminis Konstitucijos „aiškintojas“, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius.

O štai kaip nesibaigiančius politinius žaidimus, Seimui nepavykus priimti Konstitucijos pataisų, vertina „iki gyvos galvos pasmerktasis“, partijos Tvarka ir teisingumas lyderis, Europos Parlamento narys, prezidentas Rolandas PAKSAS.

___________________________________

PAX_St.ZumbioAntradienį, gruodžio 15 d., Seimas antrą kartą balsavo dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos projekto, kurį dar pavasario sesijoje savo parašais neoficialiai buvo patvirtinę šimtas (!) parlamentarų, tačiau sprendimui priimti pritrūko keliolikos balsų. Mažai ką čia galima ir bepridurti.

Likimo pokštas, jog kaip tik tą nuostabiai gražią saulėtą dieną, kai Lietuvoje eilinį kartą buvo parodyta nepagarba europinei teisės tradicijai, buvau Strasbūre. Ten ir sulaukiau gausybės žiniasklaidos telefoninių skambučių…

Nejau kas nors galėjo manyti, kad esu įtikėjęs „stebuklinga pilietinių ir politinių teisių atstatymo istorija“, kuri tęsiasi (ar dirbtinai tęsiama) beveik amžinybę? Kodėl nuolat rengiamas šis politinis farsas žinant, kad nereikalinga kaitalioti Konstitucijos straipsnių dėl vieno žmogaus? Kas yra tie „vieninteliai“, brėžiantys ribas, kurių nevalia peržengti kitiems?

Ką tai gali turėti bendro su lietuvių tautos kaip valstybinės bendruomenės gyvenimu ir bendru visos visuomenės gėriu? Pagaliau ar įmanoma sveiku protu visa tai suvokti?..

Šioje istorijoje seniai nebėra kaltų, tačiau yra paimti įkaitai – Lietuvos valstybė, kuri neįgyvendina tarptautinių Strasbūro ir Jungtinių Tautų įpareigojimų, ir žmonės, kuriems yra apribotos piliečių teisės. Kokios dar išpirkos gali pareikalauti pagrobėjai? Mes tebegyvename paženklinti sovietinio paveldo sistemos, kur teisė buvo kuriama žmogaus asmenybei sužlugdyti, pavergti.

Kas gali imtis atkurti šimtų tūkstančių ištremtų ir pamiškėse nužudytų lietuvių pilietines teises, kas grąžins teisingumą jų atžvilgiu? Kiek metų sugrįžęs iš Gulago savo teisinės reabilitacijos laukė prezidentas Aleksandras Stulginskis?..

Iš aukštų tribūnų dažnai deklaruojama, jog pagarba tarptautinei teisei, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui yra Lietuvos Respublikos konstitucinė vertybė. Tačiau realiame gyvenime ši vertybė yra įsprausta į Prokrusto lovą, t.y. paversta dirbtiniu muliažu, kuris ištraukiamas tik proginiams politikų spektakliams.

Ar galima pateisinti, kad iki šiol mūsų piliečiai neturi nepriklausomos nacionalinės žmogaus teisių institucijos, kuri veiktų pagal Jungtinių Tautų Organizacijos suformuluotus principus?

Visuomenė dažnai yra maitinama tik tuščiomis politikų retorikos tiradomis, o konstitucinis pacta sunt servanda (lot. „sutartis turi būti vykdoma“) principas reiškia imperatyviai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kas yra šiandien pasirengęs besąlygiškai vykdyti šiuos valstybės įsipareigojimus? Drįstu manyti, kad, išskyrus saujelę dar išlikusių idealistų, daugiau tai niekam nerūpi.

Europos Žmogaus Teisių Teismo Žmogaus teisių ir teisinės valstybės direktoratas ne kartą yra išsakęs Lietuvos valstybės institucijoms Ministrų Komiteto principinę poziciją, jog „pareiga laikytis Teismo sprendimų yra besąlygiška ir ji yra vienas iš Europos Tarybos narystės reikalavimų“, tačiau apčiuopiamos pažangos, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartis, iki šiol nėra pasiekta.

Sunku būtų išvardyti, kiek įvairiausių raštų, sprendimų, nutarimų bei teisinių išvadų yra prirašyta, kiek popieriaus lapų primarginta, tačiau per daugelį metų reikalas nėra nė per centimetrą pajudėjęs įsipareigojimų vykdymo linkme.

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas konstatavęs, kad Lietuvos Respublika pažeidžia Paktą, kuris garantuoja piliečiams teisę balsuoti ir būti išrinktiems per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, įpareigojantį Lietuvos Respubliką nustatyti Konvencijai neprieštaraujantį rinkimų teisinį reguliavimą, kuris neleistinai ilgai nėra įgyvendintas, pripažino būtinumą atkurti prezidento Rolando Pakso politines teises bei „panaikinti draudimus visą gyvenimą būti renkamam Seimo nariu, kandidatuoti į Respublikos prezidentus, užimti ministro pirmininko ar Vyriausybės nario pareigas“.

Strasbūro teismo sprendimo nevykdymas pateisinamas „politinėmis priežastimis“. To būti negali iš principo!.. Akivaizdu, kad šis verdiktas privalo būti įgyvendinamas nedelsiant per protingą laiką ir valstybės institucijos negali vadovautis jam priešingais teisės aktais.

Kokią „teisinę valstybę“ sukūrė lietuvių tauta per dvidešimt penkerius savo nepriklausomo gyvenimo metus? Kokį sovietinio mentaliteto surogatą mes perkėlėme į savo teisinę sistemą, kurios ekvilibristikoje niekas nebegali susigaudyti?..

Prezidento apkalta buvo apgailėtinas farsas, kuris buvo atliktas gan teatrališkai ir įtaigiai. Deja, pasirodo, ir šiandien yra tebegyvenančių šia teatrine iliuzija. Tada įvykdytas nusikaltimas prieš valstybę šiandien aktualus tik itin siauram istorikų rateliui, ir tai gal esu per daug optimistiškas.

Net sunku patikėti, kad praėjo vienuolika metų. Per tą laiką užaugo vaikai. Gyvenimas nesustoja nė akimirkai. Kiek buvo galima nuveikti darbų mūsų valstybei! Kaip ji galėjo pasikeisti, suklestėti! Norėjau pakeisti Lietuvą. Buvau pasiryžęs ne valdžiai, o tarnystei!..

Iš pradžių negalėjau patikėti tuo, kas įvyko. Negalėjau susitaikyti. Kiekvienas žmogus turi tą teisingumo jausmą! Nejau yra manančių, kad žmogus turi prisipažinti nusikaltęs, jeigu jis tikrai žino, kad jokio nusikaltimo nėra padaręs? Tikrovę teko priimti, vėliau – bandyti atsitiesti ir net susigyventi su užkrauta našta.

Norėjau keisti Lietuvą!..

___________________________________

Post Scriptum

Mieli Bendražygiai,

Kiekvienas apmąstome savo gyvenimą, jo esmes ir prasmes, nušvintant Dieviškai Šventų Kalėdų šviesai.

Džiaukimės kiekviena buvimo akimirka, kiekviena galimybe daryti gerus darbus, atjausti kenčiantį, paguosti nuliūdusį.

Esame Bendruomenė, esame Tauta, esame Valstybės piliečiai. Branginkime šias vertybes.

Linkiu Santarvės ir Ramybės Jūsų šeimoms!

Taikingų ir laimingų artėjančių Naujųjų – 2016-ųjų Metų!

Tikėjimo, Vilties ir Meilės!

Prezidentas Rolandas Paksas

___________________________________
Parengė Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. gruodžio 30 – 2016 m. sausio 8, Nr. 49, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply