Prezidentas Rolandas Paksas: „Šiandien pagrindinė problema Lietuvoje – tiesos sakymo ir priėmimo problema!..“

Naujųjų Metų išvakarėse politiškai motyvuotomis, veikiau imituojamos kovos su korupcija akcijomis garsėjanti Specialiųjų tyrimų tarnyba partijai Tvarka ir teisingumas įteikė „dovanėlę“ – pareiškė įtarimus dėl pinigų plovimo ir „prekybos poveikiu“. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą, yra pagrindo manyti, „užsakomąjį“ ikiteisminį tyrimą. Įtariama, esą už pažadus ir susitarimus „dėl poveikio“, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos Tvarka ir teisingumas naudai buvo priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma – tai bent „nuostolis“ padarytas mūsų valstybei, lyginant su STT, FNTT, Generalinės prokuratūros neliečiamomis milijardinėmis „Mažeikių naftos“, banko „Snoras“, seniai „užmiršto“ LEO, „Independence“ aferomis!.. Matyt, kol Lietuvą valdys neišskiriamasis tandemas – „Raudonoji Dalia“ ir „Dėdulė“ V.Landsbergis, visa ta prolandsberginė klika, „tvarkiečių“ teisinis-politinis persekiojimas bus ir toliau tęsiamas!.. „Atsižvelgdami į atliekamo tyrimo sudėtingumą ir mastą, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai“, – informuoja sisteminė žiniasklaida.

„Tvarkiečių“ lyderis, Europos Parlamento narys Rolandas PAKSAS partijai pareikštus įtarimus sieja su gruodžio 23 d. Seimo patvirtintomis laikinosios tyrimo komisijos išvadomis, kuriomis faktiškai pripažįstama, jog 2004 m.  pareikšti kaltinimai (2005 m. panaikinti Aukščiausiojo Teismo) ir apkalta LR prezidentui R.Paksui tebuvo politizuotas, antikonstitucinis perversmas: „Aš visai neseniai, prieš kelias dienas, gavau dovanų – Seimo nutarimą dėl prezidento R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo. Tad atsakomosios reakcijos ilgai laukti nereikėjo“, – konstatavo politikas, neabejojantis, jog partijai pareikšti įtarimai yra nerimti, tačiau norėtų su jais susipažinti išsamiau: „Kai jie bus padėti ant mano darbo stalo ir kai šalia bus padėtos teisinės išvados, advokatų išvados, aš tik tada galėsiu pasakyti, ar įtarimai rimti, ar nerimti. Man asmeniškai atrodo, kad jie yra nerimti“, – gruodžio 30 d. žiniasklaidos atstovams kalbėjo R.Paksas, bene labiausiai suinteresuotas Lietuvos teismų ir teisėsaugos darbo skaidrumu.

„Mano nuostata  labai paprasta, kaip akrobatinio skraidymo lakūno,  bėga tas, kas kaltas!.. Teisėsaugos pareikšti įtarimai tiek partijai Tvarka ir teisingumas, tiek anksčiau Darbo partijai, yra „politinis kelias“ – siekiant šias partijas pašalinti iš visuomeninio gyvenimo ir įtvirtinti dvipartinę politinę sistemą Lietuvoje, kurioje dalyvautų konservatoriai ir socialdemokratai“, – teisėsaugos pradėtą persekiojimą vertina R.Paksas.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūno Petro GRAŽULIO nuomone, teisėsaugos institucijų veikloje taikomi dvigubi standartai, kai vienoms politinėms partijoms pareiškiami įtarimai, o kitoms ne: „Partijai pareikšti įtarimai, tai jokia naujiena, privačiuose pokalbiuose seniai sklandė tarp Seimo narių, kad bus pareikšti įtarimai. Kiek tame yra politikavimo, sunku pasakyti, bet, mano manymu, ypač stambiose partijose, kurios išleidžia labai daug rinkimams, ten, manau, skaidrumo daug mažiau. Bet vienos partijos liečiamos, kitos neliečiamos, prieš vienas pradedami ikiteisminiai tyrimai, prieš kitas partijas – nepradedami“, – stebėjosi P. Gražulis.

LL pasiteiravus, štai kaip politinę situaciją Lietuvoje bei pastarąją STT „antikorupcinę“ akciją pakomentavo Rolando Pakso bendražygis, Vilniaus miesto tarybos narys, „tvarkietis“ Juozas IMBRASAS:

PAKSAS_D.Radlinsko„Mes visa tai nujautėme, matėme, žinojome, kad toks išpuolis prieš partiją Tvarka ir teisingumas tikrai bus. Dar praeitą pavasarį STT mus „užkabino“, krėtė partijos būstinę, apklausė 12 asmenų, partijos pirmininką, po to padarė pertrauką. Ir štai dabar STT nusprendė prieš pat Naujuosius Metus pareikšti įtarimus dėl tariamos „prekybos poveikiu“.

Aš tokias akcijas vertinu, kaip teisėsaugos institucijų panaudojimą politiniams tikslams, juolab kad visai neseniai buvo patvirtintos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados dėl mūsų partijos pirmininko pilietinių ir politinių teisių atstatymo, kuriose yra aiškiai pasakyta: prezidento Rolando Pakso atstatydinimo procesas buvo politizuotas, jame buvo esminių klaidų, todėl Seimas turi rasti politinę išeitį iš susidariusios situacijos. Ir ne tik todėl, kad Lietuvai būtina įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą bei atsižvelgti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto nuomonę, bet dar ir todėl, kad tai privalu teisinei ES valstybei, deklaruojančiai, jog teisingumas ir demokratija yra pamatiniai mūsų valstybingumo, konstitucinės rangos dalykai.

Jeigu pradžioje buvo politizuota Darbo partijos byla, tai dabar grįžtama prie „tvarkiečiams“ kurpiamos bylos. Pastaruoju metu partijos vadovybė gaudavo teisėsaugos pareigūnų laiškus su prašymu papildomai atsiųsti jiems kažkokius tai dokumentus. Nuolat buvo rodomi ženklai, kad ši byla dar nebaigta, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas, tad visai nesunku buvo numatyti, jog bet kuriuo momentu gali būti surengta politizuota viešųjų ryšių STT akcija.

Betgi iš tikrųjų nieko naujo tame nėra. Vos tiktai Seime pajudėjo prezidento Rolando Pakso politinės reabilitacijos procesas, iškart užsimota jį gesinti, pasitelkiant spec. tarnybas, kad, neduok Dieve, neprisikeltų sistemai „neparankus“ politikas!..

Ir tai daroma nepaisant to, jog Seimo pirmininkė L.Graužinienė ir premjeras A.Butkevičius principingai pasisakė už tai, kad Lietuvoje būtų įgyvendintas Strasbūro teismo sprendimas. Ką čia daugiau bekomentuoti, jeigu ir taip visiems viskas aišku!..

— Turbūt neatsitiktinai STT surengta akcija prieš partiją Tvarka ir teisingumas sutapo su propagandiniame portale Delfi pasirodžiusia Aloyzo Sakalo publikacija „Viešas karas prieš Konstitucinį teismą“?

— O kaip kitaip pagrindinis Seime surengtos apkaltos dirigentas, LR prezidento Rolando Pakso kaltintojas A.Sakalas gali dabar šnekėti? Jis gi negali prisipažinti klydęs, kaip ir kiti politikai, konservatoriai, liberalai, ypač aktyviai dalyvavę antikonstituciniame perversme!..

Prieš partiją, kuriai vadovauja prezidentas R.Paksas, surengtas išpuolis Naujųjų išvakarėse, be abejo, ir toliau bus tęsiamas, siekiant iš piršto laužtais, specialiai mums sufabrikuotais kaltinimais sukompromituoti ne tik pačią partiją, bet ir pirmininką.

Esu tikras, mūsų partijai metami kaltinimai pinigų plovimu ir prekyba poveikiu nebus pripažinti teismo, tačiau kažkam prieš pat Seimo rinkimus, matyt, labai norisi apjuodinti „tvarkiečius“.

O vis tiktai teisybė, anksčiau ar vėliau, triumfuos Lietuvoje!.. Prezidentas R.Paksas apkaltintas vien tik už tai, kad suteikė pilietybę Jurijui Borisovui, kai tuo tarpu prieš tai buvę prezidentai A.Brazauskas ir V.Adamkus suteikė pilietybes keliems šimtams žmonių, ir netgi KGB generolui V.Jakuninui, bet niekas už tai apkaltos jiems nerengė.

Tik prisiminkime, kiek nuostolingų milijardinių aferų energetikos srityje buvo padaryta nepriklausomoje Lietuvoje. Pradžioje buvo konservatorių atkakliai stumiamas, prezidento V.Adamkaus proteguojamas „Mažeikių naftos“ atidavimas amerikiečiams, mįslingai sutapęs su buvusio „Mažeikių naftos“ direktoriaus G.Kiesaus nužudymu, įtartinai skubus Ignalinos AE uždarymas, po to Seime buvo patvirtintas korupcinis naujos AE statybos – LEO projektas, o pernai daug kas džiūgavo, astronomiškai brangiai išsinuomavus suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence“. Pasirodo, netgi dėl tokių aferų jokiai politinei partijai, nei valstybės vadovams (buvusiems ar esamiems) nebuvo pareikšti įtarimai, jiems visa tai, kaip nuo žąsies vanduo!..

Išties gan absurdiška situacija, kai tie patys veikėjai, nepripažįstantys savo kaltės dėl padarytų stambaus masto nusikaltimų Lietuvos valstybei, tampa aršiausiais prezidento Rolando Pakso kritikais ir teisėjais!.. Nepaisant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, Lietuvoje daroma viskas, siekiant užvilkinti mūsų partijos pirmininko pilietinių ir politinių teisių atstatymą. Manau, daug kam Lietuvoje jau seniai yra aišku, jog garsiausiai šaukiantys vadinamieji „teisuoliai“ labiausiai bijo rimto konkurento būsimuose Seimo ir LR Prezidento rinkimuose!..

Todėl nuolat rezgamos politinės intrigos, pasitelkiant spec. tarnybas, griebiamasi negarbingos taktikos, taikomi dvigubi standartai, siekiant įbauginti, diskredituoti visuomenės akyse partiją Tvarka ir teisingumas bei jos pirmininką, prezidentą R.Paksą. Turime pagaliau išdrįsti tokius veiksmus ir darbus pavadinti tikraisiais vardais. Būtina Lietuvos žmonėms leisti patiems nuspręsti, kas ir ko yra vertas!..“, – interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia J.Imbrasas.

LL skaitytojams belieka priminti, jog nei vienas iš trijų apkaltos metu prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų – dėl piktnaudžiavimo įtaka, dėl neteisėto informacijos nutekinimo ir dėl pilietybės Jurijui Borisovui suteikimo – šiandien negali būti adresuotas buvusiam šalies vadovui. Pirmuosius du dar 2005 m. gruodžio mėnesį panaikino Aukščiausiasis Teismas, o trečiasis nuo pat pradžių buvo nepagrįstas, nes atsakomybė už dekretą, kuriuo buvo suteikta pilietybė J. Borisovui, tenka tuometiniam vidaus reikalų ministrui Juozui Bernatoniui (žr. Konstitucijos 85-ąjį straipsnį).

___________________________________

Valdančiosios koalicijos sudėtis išliks nepakitusi

Opozicijai bandant išprovokuoti diskusijas dėl bendro darbo koalicijoje su „tvarkiečiais“ Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta GRAUŽINIENĖ pareiškė, kad abejoti valdančiosios koalicijos darbu nėra jokio pagrindo: „Teisinėje valstybėje yra labai aišku: nekaltas tol, kol nėra priimtas teismo sprendimas, kuris įsigalioja, tai nekaltumo prezumpcija visada turi būti. Todėl šiandien nesiimsiu vertinti – palauksime proceso pabaigos, teismų sprendimų. Negalime nuteisti žmogaus ar priimti sprendimus dėl juridinio vieneto tol, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo – apie tai kalba pagrindinis mūsų šalies dokumentas“.

Ir nors parlamento vadovė sako pasitikinti teisėsaugos institucijų darbu, tačiau įžvelgė „tam tikrų panašumų“ su metų metais narpliota, politizuota Darbo partijos byla, kuriai, kaip juridiniam asmeniui, taip pat buvo pareikšti įtarimai: „Tam tikrų žingsnių ar panašumų šiek tiek galime įžvelgti, bet neturiu galimybės komentuoti turinio, nes jo tikrai nežinau. Todėl turiu būti linkusi pasitikėti sąžiningumu struktūrų, kurioms valstybėje yra pavestas tas darbas, kurie yra prisiekę tarnauti valstybei ir ginti įstatymus“, – gan aptakiai teisėsaugos veiksmus motyvavo L. Graužinienė.

Seimo ir valdančiųjų socialdemokratų vicepirmininkas Algirdas SYSAS taip pat mano, kad įtarimai partijai Tvarka ir teisingumas yra teisėsaugos objektas ir tai neturėtų paveikti bendro koalicijos darbo Vyriausybėje ir Seime: „Aš manau, kad mes matome tolesnį sklandų darbą. Aišku, yra papildomos problemos. Mes nuo pat koalicijos pradžios, kai buvo su Darbo partija daug problemų, aiškiai pasakėme, atskirkime: yra dalykai, kurių mes netoleruojame, ir tai principingai sprendžia teisingumo sistema, ir yra darbas Lietuvai, Vyriausybėje ir parlamente. Lygiai tokios pačios pozicijos laikomės partijos Tvarka ir teisingumas atžvilgiu“, – BNS sakė A. Sysas. „Yra nekaltumo prezumpcija, kol nenuteisti, jie – įtariamieji, o Lietuvoje, turbūt, visi įtariamieji… Visados kažkodėl prieš Kalėdas, prieš Naujus Metus pareiškiami įtarimai, nors tyrė metus. Galėjo pareikšti po Naujųjų, sausio 4-ąją, bet pareiškė gruodžio 30-ąją. Ką padarysi!..“, – bandė šmaikštauti A. Sysas.

Kaip ir galima buvo tikėtis, „šauniosios“ opozicijos veikėjai, aktyviai dalyvavę antikonstituciniame perversme, nepraleido progos fariziejiškai papostringauti apie „žemus politinio veikimo standartus“.

„Socialdemokratai, sudarydami koaliciją su dviem partijomis, kurios viena yra teisiama, kitai pareikšti įtarimai, iš tikrųjų Lietuvoje politinio veikimo standartus yra nuleidę labai žemai“, – BNS sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Seimo opozicijos lyderis Andrius KUBILIUS, makiaveliškai akcentuodamas, jog principingas teisėsaugos požiūris, apvalant Lietuvos politinę sistemą nuo nesąžiningų politinių jėgų, yra labai reikalingas. „Šioje vietoje principingas teisėsaugos požiūris, mano įsitikinimu, yra tikrai labai svarbus ir reikalingas. Ir Lietuvos politika galų gale turi apsivalyti nuo tokių dalykų, kokius matėme paskutinį dešimtmetį: pradedant nuo Jurijaus Borisovo įtakos Rolandui Paksui – su pinigais taip pat susijusi istorija, nuo Darbo partijos 20 mln. litų, kuriuos ji sugebėjo kažkaip gauti ir išleisti savo veiklos finansavimui“, – jam būdingu stiliumi pūtė miglą vadinamasis „krizių premjeras“, kurio vaidmuo, tarkim, „Mažeikių naftos“ aferoje, deja, taip ir liko „nepastebėtas“ teisėsaugos!..

Panašiai „pamokslavo“ ir kitas opozicionierius, „skaidrios politikos“ šalininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus MASIULIS: „Socialdemokratai elgiasi ignoruodami politinės kultūros standartus. Akivaizdu, kad jų tas ignoravimas paremtas vieninteliu aiškiu siekiu – išlikti bet kokia kaina valdžioje ir pabaigti šią kadenciją. Juolab, kad socialdemokratai visai neblogai atrodo šioje puokštėje: du koalicijos partneriai su pamušta koja, tai socialdemokratų partija, stovėdami ant abiejų kojų, gali atrodyti visai patraukliai“, – ironizavo E.Masiulis.

___________________________________

Štai tokiame politinės klounados fone „tvarkiečių“ lyderio, prezidento Rolando Pakso NEPATOGI TIESA suskambo lyg šauksmas tyruose!..

„Tiesos sakymas yra tiesiogiai susijęs su jos priėmimu, kas niekada nebuvo nei lengva, nei malonu“. Taip, remiantis „nepatogaus“ rašytojo Juzefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) tikrų įvykių romanu „Kelias į niekur“, kuriame pateikiama sovietinės visuomenės irimo kronika, būtų galima apibūdinti situaciją, susiklosčiusią praėjusią savaitę aplink Lietuvos parlamentą.

Suirusi visuomenė sovietmečiu galėjo išgyventi tik priimdama iškreiptą tikrovę ir melą. Svarstau, kaip save turi suvokti tokiu melu „maitinama” visuomenė šiandien? Deja, turiu pasakyti, kad dabarties Lietuvai niekaip nepavyksta atsikratyti iškreiptos tikrovės simuliakrų, atsisakyti dominuojančios neoliberalizmo ideologijos tiesiamų „kelių“. Šiandien pagrindinė problema Lietuvoje – tiesos sakymo ir priėmimo problema!.. Nebūčiau tikras, kad mūsų žmonės yra pasiruošę išgirsti tiesą ir ta tiesa gyventi.

Šios mintys nėra atsitiktinės, stebint „tulžingas“ reakcijas viešumoje į paskutinę Seimo rudens sesijos dieną patvirtintas laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadas.

Šiame kontekste norėčiau pabrėžti Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nuoseklumą ir kitų Seimo narių, dalyvavusių dokumento svarstyme ir priėmimo procedūroje, pastangas, nepaisant opozicijos patyčių. Parlamentarai patvirtino išvadas, kurias, susidaro įspūdis, daugelis suskubo dėti į šuns dienas galbūt jų nė nematę.

Seimas, sudarydamas laikinąją tyrimo komisiją, savo nutarime konstatavo, kad „siekia išsiaiškinti visas 2004 metais įvykdytos apkaltos Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui proceso faktines aplinkybes ir dėl to valstybėje kilusios politinės krizės padarinius“.

Galbūt yra norinčių manyti, kad tada jokios politinės krizės nebuvo?

Kita vertus, Seimo komisija turėjo ištirti, „dėl kokių priežasčių Lietuva pažeidė Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kokių veiksmų valstybė turi imtis, kad ateityje tokių pažeidimų būtų išvengta, bei kokiu būdu valstybės institucijos turi nustatyti piliečių teisių dalyvauti viešojoje politikoje, teisės balsuoti ir būti renkamam bei teisės į valstybės tarnybą pažeidimų prevencijos priemones“.

Be Seimo pavestų komisijai išsiaiškinti klausimų, vienas svarbiausių komisijos tyrimo aspektų buvo išsiaiškinti Pakto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų veiksmingumo užtikrinimo būdus nacionalinėje teisėje ir tai, kaip Paktą pažeidusi valstybė turi atkurti – šiuo atveju iki 2004 metų pavasario – buvusią padėtį. Tai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto nuostata. Kam ji taip gali nepatikti Lietuvoje?..

Seimo komisija konstatavo, kad padėtis, dėl kurios Lietuvoje pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, išlieka. Nepaisant tarptautinių institucijų sprendimų, Rolandui Paksui ir toliau draudžiama dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą. Kita vertus, Komisija pabrėžė, kad 2009 ir 2014 metais dalyvavau rinkimuose į Europos Parlamentą Lietuvoje ir abu kartus buvau išrinktas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sausio 6 dieną priimtas sprendimas byloje R.Paksas prieš Lietuvą pagal pareiškėjo skundą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo iki šiol nėra įgyvendintas dėl Lietuvoje esamos konstitucinių normų taikymo praktikos, kuri dažnai neatitinka prigimtinių žmogaus teisių bei laisvių ir demokratijos principų, laikomų civilizacijos vertybėmis.

„Valstybėje įsigalėjusi ydinga praktika, padiktuota kai kurių Konstitucinio Teismo teisėjų, aiškinti Konstituciją pagal atskirų politinių grupių interesus ilgainiui tapo tokia gaji, kad panaikinti šią praktiką darosi grėsmingai komplikuota“, – sakoma Seimo patvirtintame laikinosios tyrimo komisijos dokumente.

Tenka pripažinti, kad vienas buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, pernelyg įsijautęs į savo išskirtinį vaidmenį, žiniasklaidoje gali net orų permainas įvertinti kaip prieštaraujančias Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas savo instituciniais aktais ėmė diktuoti suverenias galias turinčiam konstituciniam steigėjui – Tautai, kad reikia keisti LR Konstituciją, kad ji atitiktų Konstitucinio Teismo priimtus išaiškinimus. Tačiau Komisija pripažino, kad Konstitucinio Teismo veikla nėra jos tyrimo objektas.

Seimo komisija konstatavo, kad sankcija, apribojanti pilietines ir politines asmenų teises iki gyvos galvos, kurią vėliau tarptautinės teisminės instancijos pripažino neproporcinga ir prieštaraujančia tarptautinės teisės normoms, Lietuvos teisėje atsirado Konstitucinio Teismo valia dėl Konstitucijos interpretavimo, nes tokios sankcijos, kokią Seimas besąlygiškai įgyvendino, nėra nei LR Konstitucijos tekste, nei ordinariniuose įstatymuose.

Komisija taip pat konstatavo, kad minėta sankcija buvo nustatyta ir pritaikyta šiurkščiai pažeidžiant konstitucinį ir universalų teisės principą – dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data. Kodėl visuomenei išsamiai nepaaiškinus, kaip ten yra su tuo galiojimu atgaline data, ponai konstitucinės teisės ekspertai?!.. Nevalia net akies krašteliu nederamai pažvelgti į Konstitucinio Teismo langus, o ką jau kalbėti apie reformą!..

Lietuvoje labiausiai turėtų „nepatikti“ laikinosios tyrimo komisijos išvadų teiginys: „Seimas, kaip įstatymų leidėjas, turi persvarstyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas ir teisės aktuose iš naujo apibrėžti šios institucijos vietą valstybės valdžios sistemoje“.

Gyvename totalios globalistų invazijos į visas visuomenės gyvenimo sritis išvakarėse. Neatmestinas variantas, kad bus daroma viskas, nesiskaitant su priemonėmis, kad valstybėje nebeliktų politinių jėgų, kurios formuluoja nacionalinės politikos kryptis ir siekia išsaugoti valstybingumo tradiciją.

Panašu, kad būtent dabar yra bandoma „sukonstruoti“ būsimųjų Seimo rinkimų paveikslą ir tuo įtikinti visuomenę. Tačiau ar galės būti tokie rinkimai pripažinti demokratiniais, teisėtais ir laisvais?..“

___________________________________

Post Scriptum

Politologas A.Lukošaitis: „Blogiausia, kai tokie teisėsaugos veiksmai pasibaigia niekuo!..“

STT pareiškus įtarimus partijai Tvarka ir teisingumas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Alvydas LUKOŠAITIS atkreipė dėmesį į tai, kad partijų statusas yra ypatingas ir veiksmai jų atžvilgiu turėtų būti itin pasverti, nes bylos prieš partijas veikia visuomenės požiūrį į demokratiją: „Teisėsaugos atstovai iš tikrųjų turi viską labai pasverti jausdami atsakomybę ir suprasdami, kad tokiose situacijose vienas ar kitas judesys užprogramuoja labai didelį rezonansą, kuris gali lemti ir politinį nestabilumą, ir labai stipriai paveikti visuomenės nuotaikas, apskritai politinės sistemos arba demokratijos kokybę“, – BNS sakė A. Lukošaitis, pabrėždamas, jog politinės partijos negalima prilyginti verslo organizacijai.

„Blogiausia, kai ilgos istorijos – ikiteisminiai tyrimai, teisminis nagrinėjimas – pasibaigia niekuo, tokiu būdu labai daug piktžolių pasėjama, kurios suželia negražiais dalykais. Bent jau turėtų būti įsivaizdavimas tam tikros perspektyvos ir tam tikros strategijos suvokimas, nes blogiausia, kai tokie teisėsaugos veiksmai pasibaigia niekuo. Tada mes patys save ardome, ėdame, griaužiame patys save, kapojame šakas, ant kurių sėdime. Turėtume suprasti, kad partijos pagal savo prigimtį, paskirtį ir reikšmę visuomenei, demokratijai nėra kažkas, ką galėtume prilyginti UAB ar AB. Tai yra tam tikri politinės veiklos, politinės galios instrumentai, o tai reiškia, kad jų įtaka neturi ribų arba tikrai ribos nėra tokios siauros, kaip AB ar UAB“, – aiškino A. Lukošaitis.

Pasak šio politologo, bylos prieš politikus gali pakenkti ir teisėsaugos autoritetui. „Kaip žinote, santykis tarp teisės ir politikos yra labai slidus, labai glitus, čia labai lengva slystelėti ir labai lengva išsivolioti – ir tiems, kurie tokias situacijas užprogramuoja, ir tiems, kurie inicijuoja: turiu omeny politikus, partinių organizacijų veikėjus ir teisėsaugos atstovus. Norėtųsi tikėti, kad tai yra pagrįsta, pasverta, o ne šiaip kažkokia akcija. Kalbant apie partijas, politinius veikėjus, politikus tokių akcijų mes dažnai matome viena ar kita proga, pavyzdžiui, artėjant kokiems nors rinkimas ar formuojant Vyriausybę. Deja, kritikos būtų galima pririnkti visą bagažą, kad iš tokių akcijų gaunasi nei šis, nei tas, neskaitant pakenkimo partinei demokratijos idėjai. Ir tai yra labai blogai“, – reziumavo A.Lukošaitis.

___________________________________
Parengė Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2016 m. sausio 9-15, Nr. 1, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply