Italija – didžiausia Europos rizika

Mario Dragi buvo gana kuklus. „Pinigų kredito politika niekada nedirbo geriau, negu dabar“, – giriasi Europos centrinio banko prezidentas (ECB) pirmoje spaudos konferencijoje po vasaros pertraukos.
Mažau negu po savaitės italams teko teisintis. Kaip tyčia, Italijos banko duomenys rodo, kad gana patrauklią pinigų-kredito politiką, tikriausiai, ne taip lengva perkelti į ekonomiką, kaip to norėtų centriniai bankai. Italijos bankas nesenai, kaip rodo mėnesio ataskaita, pasiekė naują neigiamą rekordą.

236900128

Po to įsipareigojimai euro sistemos atžvilgiu (taip vadinamam balansui Target2) rugsėjo mėnesį išaugo daugiau negu 10%, iki 327 milijardų eurų. Tai viršija ankstesnį rekordą, kurį centriniam bankui teko paskelbti euro krizės įkarščio metu, 2012 rugpjūčio mėnesį.
ECB obligacijų pirkimo programa nedirba
Vienas iš karščiausių ginčų grįžta. Visi mokėjimai euro zonoje tarp valstybių vyksta per Target2. Jeigu valstybės bankai gauna daugiau pinigų, negu perduoda kitos valstybės, atsiranda tiksliniai kreditiniai įsipareigojimai. Jeigu gi bankai perveda į užsienį daugiau pinigų, negu gauna, tai tiksliniai kreditiniai įsipareigojimai atsiranda centrinio banko balanse. 
„Rekordiškai didelis Target2 balanso lygis Italijoje — aiškus požymis to, kad kiekybinis suminkštinimas (QE) nedirba“, — sako Fabio Bolboni, HSBC ekonomistas iš Londono. Iš tikrųjų, daugiamilijardinė ECB obligacijų pirkimo programa (sutrumpintai QE) turėjo padėti išlyginti disbalansą euro zonoje. Bet viskas įvyko kaip tik atvirkščiai. Nuo QE programos pradžios 2015 metų kovo mėnesį balansas Target2 vėl žymiai išaugo. „Didžiulės lėšos, kurios atsiranda dėka obligacijų pirkimo programos, nepadeda Italijos augimui, pinigai išeina į užsienį“, — sako Balboni.
Italijai skubiai reikalingas augimas. Nesenai atliktų tyrimų duomenimis, kuriuos atliko Deutsche Bank, Italija yra vienintele nuskurdusia šalimi Euro zonoje nuo 1999 metų, lyginant pagal apimtį pramoninės gamybos vienam gyventojui. Net Graikija ir Portugalija po euro zonos įkūrimo gali pasigirti nedideliu prieaugiu. Ir egzistuoja labai nedaug šansų staigiam posūkiui Italijos ekonomikoje.
Ypač tai atsispindėjo darbo rinkoje. Bedarbystės lygis Italijoje (11,4%) ne pats didžiausias euro zonoje. Bet jaunimo nedarbas yra 39,2%. Tokio didelio skirtumo nėra nei vienoje kitoje Europos valstybėje. „Jaunimas Italijoje labiausiai baudžiamas“, — Sako Maeko Stringa iš Deutsche Bank.
Italija tampa politine mįsle 
Kas liečia euro zoną Deutsche Bank ekonomistai nėra optimistai. Bet, jų nuomone, Italijos perspektyvos ypač liūdnos. „Italija pasižymi savo politiniu nestabilumu, bet to, ką mes pergyvename dabar, dar niekada nebuvo“— sako Stringa. Šalis tampa politine mįsle.
Labiausiai ekonomistus jaudina du dalykai: pavojinga priklausomybė tarp probleminių bankų ir silpstančios valstybės, ir būsimu referendumu rudens gale. Italijos premjeras Mateo Renci nori organizuoti balsavimą, kad reorganizuoti Senatą. Kadangi jis susiejo savo politinį likimą su šiais rinkimais, netiesiogiai, referendumas taps balsavimu už patį Rencį. Jis žino, kad jį palaiko daugiau trečdalio gyventojų, bet to nepakanka, kad gauti daugumą. Paskutinės apklausos parodo, kad stovykla tų, kurie balsuos prieš, žymiai didesnė.
Stringo iš Deutsche Bank nuomone, didžiausia politine rizika euro zonai yra visai ne politiškai paralyžiuota Ispanija, arba artėjantys rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje, o Italija ir jos referendumas. Jis nėra vienintelis, kuris taip vertina situaciją. Antradienį reitingų agentūra Fitch perspėjo apie suplanuoto referendumo pasekmes: „Visi politiniai sukrėtimai ar sunkumai bankuose, kurie paliečia realios ekonomikos sektorių, gali turėti negatyvų poveikį į reitingus, kuriuos mes suteikiame Italijai“.
Italijos laikas senka
Referendumas liečia visą finansinį pasaulį. Prasmė aiški: Italijos laikas baigiasi. Jeigu artimiausiu laiku Roma nesugebės įvykdyti radikalius pokyčius, tai viena iš Europos Sąjungos valstybių įkūrėjų taps viena iš didžiausių rizikų jai. Morgan Stanley analitikų nuomone, kurie užsiima referendumo detaliu tyrimu, neverta laukti pergalės. Ekspertai vertina tikimybę to, kad Renci su savo referendumu išeis iš sunkios padėties, yra viso 35%. Po to matomai atsiras pereinamoji vyriausybė, galimas daiktas, net vadovaujama Renci, bet ji taip pat dels su reformomis.
Bet nerimą pas analitikus sukelia kitas scenarijus, pagal kurį Renci su savo referendumu su triukšmu pralaimi, ir, priedo suplanuoti rinkimai atneša pergalę „Penkių žvaigždžių“ judėjimui, kurie pasisako prieš europinį kursą. Nors ekspertai neskaito, kad Italija išeis iš euro zonos, bet labai didelė rizika, kad po to bus atšauktos reformos ir skola toliau augs.
Kad atsitiesti, šaliai reikalingas pigus euras. Morgan Stanley skaičiavimais, lyginant su teisinga kaina šiai šaliai, Italijoje euro pervertintas maždaug 15%. Dar labiau euro zona nenaudinga Graikijai: „Rinkos reikiamai neįvertintos ir yra didelės rizikos itališkoms obligacijoms ir akcijoms“.
Kas liečia obligacijas, tai dėl jų finansinės rinkos galima nesijaudinti, nes ECB obligacijų pirkimo programa garantuoja, kad vertybinių popierių kaina stipriai nenukris. Šį pažadą Dragi tesės.
Šauksmas

Leave a Reply