Prof. Gediminas Merkys: „Iš dabartinės bėdos – nelegalių migrantų cunamio siaubiama senoji Europa sausa tikrai nebeišlips!..“

„ES šalys nedelsdamos turi apsispręsti, ar masinio nestabdomo nelegalių imigrantų antplūdžio akivaizdoje jos toleruos teroristų grupuočių, atvirai grasinančių ir ES šalims, rėmimą Sirijoje ir Irake? Ar laikys norma vienasmenį Vokietijos sprendimų, žalingų visoms ES šalims, priiminėjimą? JAV atsisakymas kovoti su „Islamo valstybe“, viešai grasinančia Europos Sąjungai ir skelbiančia, kad su nelegalių imigrantų srautu į ES jau atsiuntė daugiau nei 4000 teroristų, reiškia šios ir kitų teroristų organizacijų kaip karinės politinės kovos su teisėta Sirijos vyriausybe rėmimą be Jungtinių Tautų sankcijos. ES vadovybės bandymas nelegalią masinę organizuotai vykdomą imigraciją paversti tariamai normaliu ir teisėtu reiškiniu, ignoruojant ES ir valstybių-narių teisės aktus, patvirtina visišką ES vadovybės nepasiruošimą tokiai padėčiai ir verčia Europos Sąjungą chaoso teritorija. Visa tai skatina valstybių-narių tarpusavio konfliktus, griauna Europoje istoriškai susiklosčiusias dvasines ir kultūros vertybes, naikina ES valstybių identitetą“, – lyg šauksmas tyruose nuskambėjo Seimo nario Audriaus Nako ir signataro Zigmo Vaišvilos rugsėjo 21 d. pareiškimas, adresuotas atsakingiems Briuselio klerkams, Lietuvos politiniam „elitui“, parlamentarams.

Tuo tarpu jankių globalistai, kurių ekspansyvi politika – JAV/NATO bombonešių atakomis sėjama „demokratija“ sukėlė nevaldomą chaosą Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje ir išprovokavo nelegalių migrantų – tautų persikraustymo stichiją, tapusią rimtu iššūkiu visai Europai, neskuba prisiimti atsakomybės. Cinišku pasityčiojimu atrodo pranešimai, kad JAV įsileis 1500 Sirijos pabėgėlių iki š. m. rugsėjo pabaigos („US to admit 1,500 Syrian refugees by end of September“) ir priims nuo 5000 iki 8000 sirų pabėgėlių kitais metas („U.S. to Accept 5,000 to 8,000 Syrian Refugees Next Year“).
Kaip žinia, pagrindinė masė migrantų veržiasi į „svajonių šalį“ Vokietiją. Atvykusieji pareiškia apie savo teises, reikalauja komfortiško būsto. Pabėgėliai gan gerai gyvena už jiems išmokomas pašalpas ir visai nesiveržia dirbti, integruotis į vokiečių kultūrą. Senojoje Europoje auga nusikalstamumas-išprievartavimai, vagystės, žmogžudystės, plėšimai, narkotikų platinimas. Minioje su nelegaliais migrantais atvyksta ir ISIL smogikai… Su ankstesne Vokietija, jai tapus migrantų cunamio epicentru, galime atsisveikinti visam laikui. Čia atvykusieji, pradėję gauti pabėgėlių pašalpas, tikrai nebegrįš į  Libiją, Siriją, Iraką ar Afganistaną.

ES lokomotyvu vadinamai Vokietijai šiuo metu išties sunkus, atsakingas, kritiškas momentas. Vokietijos sugriovimas – tai sugriovimas visos ES. Sunku patikėti, jog būtent toks yra JAV hegemono ir jo ištikimo sąjungininko Didžiosios Britanijos tikslas? Nejau Europos susilpninimas yra naudingas JAV, esą tai sukels kapitalo ištekėjimą, leis palaikyti JAV ekonomiką ir dar kurį laiką išsaugos jankių vanagų lyderystę pasaulyje?..

Aktualia tema išskirtinis „Laisvo laikraščio“ interviu su sociologijos mokslų daktaru, profesoriumi Gediminu MERKIU.

———————————————————————————————————–

— Kad suprastume tai, kas pastaruoju metu vyksta nelegalių migrantų cunamio siaubiamoje ir skaldomoje Europos Sąjungoje, matyt, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti iki šiol neregėto masto krizės  ištakas bei tikrąsias nelegalių migrantų – karo pabėgėlių – tautų kraustymosi priežastis ir viso to pasekmes senajai Europai? Jūsų nuomone, kas gena žmonių mases į Europą?

CIMG6886aa— Egzistuoja universalūs judėjimo dėsningumai. Vanduo juda iš aukštumos į žemumą, karštas oras kyla į viršų,  laukinė banda eina ten, kur geresnė žolė. Visais laikais judėjo ir žmonės. Žinoma patarlė: „žuvis ieško, kur giliau, žmogus, kur geriau“. Šito judėjimo dėsnio ir srauto nesustabdys jokia jėga. Į civilizuotas vakarietiškos gerovės valstybes žmonės iš skurdžių regionų migruodavo visada ir šiandien migruoja.

Kaip žinia, JAV jau seniai dūsta nuo meksikiečių ir kubiečių antplūdžio. Netgi šiuolaikinė Rusija, kuri nėra nei gerovės, nei demokratinė valstybė, susiduria su migrantais ne tik iš buvusios sovietinės Vidurinės Azijos, bet ir iš į ES besiveržiančios, postmaidaninės Ukrainos (virš milijono pabėgėlių!..). Matyt, Rusijoje vis vien geriau nei Uzbekijoje, Tadžikijoje ar pilietinio karo nusiaubtoje Ukrainoje. Minėtų tautų atstovai Rusijoje jau randa savo diasporą, egzistuoja tradiciniai kultūriniai ir ekonominiai ryšiai.

Iš buvusių kolonijų juda dideli migrantų srautai į Britaniją, Prancūziją.  Paprastai judama ten, kur aukštas pragyvenimo lygis, kur veikia socialinės gerovės sistema.  Visa Lotynų Amerika katalikiška, kalba portugališkai arba ispaniškai.

Deja, niekas iš ten neplūsta į buvusias metropolijas  – Portugaliją ir Ispaniją –  taip baisiai,  kaip į Vokietiją ar Britaniją. Nors turėtų, juk Ispanija ir Portugalija, taipogi ES šalys, be to pietų amerikiečiams ir kalbos barjero nėra, ir tikėjimas tas pats. Žinoma, kultūriniai ekonominiai mainai tarp buvusių kolonijų ir metropolijos išlieka, tačiau jokio baisaus antplūdžio nėra, nors varguolių Pietų Amerikoje milijonai. Todėl nėra, kad Ispanija ir Portugalija ekonomiškai vargingos šalys.

Tarkim, jeigu tu bėgi nuo pilietinio karo ir suirutės Libijoje, tai persikelk čia pat į kitą jūros krantą, į Portugaliją ar Ispaniją, ir tupėk sau tyliai, kur klimatas panašus, kur šilta. Pagaliau sustok, pradėk kurtis bet kurioje pirmoje valstybėje, kurioje nėra pavojaus gyvybei. Bet ne, visiems kažkodėl norisi į ūkanotą Londoną arba į vėsų Hamburgą!..

Kaip žinia, pabėgėliams visiškai nereikia Vengrijos, Rumunijos, nereikia nė Lenkijos, nė Lietuvos, jiems Estijos ar Čekijos nereikia. Varganas Rytų Europos šalis migrantai nori perlėkti greituoju būdu, nelyginant radiacija apkrėstą teritoriją. Šimtai pabėgėlių Vengrijoje masiškai degina savo pasus, kad nuslėptų tikrąją tapatybę, neleistų čia pat Vengrijoje jos užfiksuoti ir  kad nereiktų likti suvargusioje šalyje. Jų tikslas – bet kokia kaina nusikasti iki turtingųjų šalių, o ten, apsimetus karo migrantais, graudinti pasienio bei socialines tarnybas. Dokumentiniai kadrai apnuogina rūsčią realybę: migrantai veržiasi miniomis per jėgą, per užtvaras, ignoruojant teisėtus pasieniečių reikalavimus, smurtu priešinantis pareigūnams, darant sunkų grupinį nusikaltimą, rizikuojant būti suimtam, sužalotam ar netgi kulką į kaktą gauti!.. Turkijoje klesti masinė gamyba ir prekyba falsifikuotais Sirijos pasais. Štai, pavyzdžiui, atvyksta būrys pabėgėlių iš Pakistano, nusiperka už kelis tūkstančius dolerių kokybiškai padirbtus pasus ir tampa karo pabėgėliais iš Sirijos… Pagaliau ne vien tiktai Turkijoje, bet ir kitose šalyse pastaruoju metu ženkliai suklestėjo nelegalių migrantų biznis.

Kad pagrindinis XX amžiaus konfliktas tarp komunizmo ir  liberaliųjų Vakarų ilgainiui transformuosis į konfliktą tarp neturtingų Pietų ir pasiturinčios Šiaurės, buvo tiksliai išprognozuota ir aprašyta jau senstelėjusiuose vadovėliuose. Pietūs turi gamtinius išteklius, didžiulį gyventojų perteklių, autoritarinį korupcinį valdymą ir kultūros stygių tvarkytis taip, kad dirbančioji dauguma neskurstų. Šiaurė neturi išteklių, gyventojai išmiršta, tačiau turi modernias technologijas, demokratiją ir socialinę gerovę. O todėl į Šiaurės šalis visi seniai ir veržiasi. Vis tiktai, tenka pripažinti, jog būtent dabar įvyko apokaliptinis migracijos sprogimas, nors baisi bomba Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose ciksėjo jau seniai!..

Tipiškas pavyzdys, kaip prasidėjo revoliucija ir perversmas Tunise? Vietinio universiteto absolventas (!) prekiavo pomidorais miesto turguje. Vietos policininkas prie kažko prisikniso ir pomidorus konfiskavo, berods, kartu su visais karučiais. Prekijas akademikas apimtas nevilties čia pat aikštėje ir susidegino. Na, o po savaitės jau buvo nuverstas tironas, valdęs šalį apie 50 metų!..

„Arabų pavasariai“ visur vyko (arba buvo vykdomi) pagal panašų scenarijų. Autoritarinis valdymas, korupcija, savo klano ir giminės protegavimas; religiniai suvaržymai, didžiulė masė jaunų, išsilavinusių žmonių, išmanančių kompiuterį, mokančių anglų kalbą, norinčių vaikščioti su šortais, laisvai naršyti internete… Visa šita didžiulė masė jaunų, energingų žmonių savo tėvynėje praktiškai jau nebeturėjo jokios bent truputį intriguojančios ar kažko vertos ateities. Tai ir buvo tas socialinis sprogmuo, kuris iššovė galingą „arabų pavasario“ fejerverką.

Tenykštėse visuomenėse apie 70 proc. žmonių yra iki 30 metų amžiaus. 1979 m. sovietai į Afganistaną įvedė reguliarią kariuomenę. Nuo to laiko šiame regione taikos nebuvo nei dienos. Dvi generacijos žmonių užaugo, nematydamos nieko, išskyrus kraują, žudynes, religinį fanatizmą.  Tad ir iš ten dabar visi bėga, braunasi į turtingas Europos šalis.

Pridėkime dar ir tai, kad kai kur „arabų pavasarį“ spartino JAV/NATO naikintuvai „Miraž“ ar F-16. Koks nors viską gelbstintis, socialinę įtampą mažinantis „Maršalo planas“ vietiniams „aborigenams“ nebuvo numatytas!.. Ir štai tokiu būdu nuverti tironą, su kuriuo pusšimtį metų ciniškai bučiavaisi, perimi naftos kontrolę, paimituoji rinkimus, mažumėlę padedi įsitvirtinti marionetinei vyriausybei. Na, o toliau prasideda klanų kova, vieni sunitai, kiti šiitai, dar kiti – jezidai, krikščionys, prasideda pjautynės ir nevaldomas chaosas!.. Vakarų valstybės sausumos  kariuomenės ten nuolatos  laikyti ir kariauti nenori. Taip buvo išleistas  džinas iš butelio.

Egzistuoja gerai žinoma geopolitinė versija: JAV iš rankų pradėjo slysti pasaulinės hegemonijos išsaugojimo svertai. Galbūt per daug susibičiuliavo ES technologijos ir Rusijos energetiniai ištekliai? Arabų šeichai pokrizinėje Amerikoje ėmė pusvelčiui beprotiškais kiekiais supirkinėti strateginių verslų akcijas ir nekilnojamą turtą. Rusija, Kinija, Indija ir Brazilija pradėjo kalbėti apie savo rezervinės valiutos įkūrimą. O juk tai JAV dolerio pakasynų pradžia!..

Siekiant pasaulinės hegemonijos praradimą dar bent kiek atitolinti, JAV globalistams tikslinga buvo kai kuriuos regionus šiek tiek „supurtyti“.  Štai ir „supurtė“!.. Dabar senoji Europa pjauna derlių, kurį pati su savo galingąja bendrininke JAV pasėjo NATO naikintuvų pagalba. Tikrų karo pabėgėlių, ekonominių migrantų-parazitų ir netgi potencialių teroristų srautai neatskiriamai susimaišė ir užplūdo visą Europą!..

Jau girdžiu piktą balsą, kaltinantį mane putinizmu, Kremliaus pakaliku. Stop, paskaitykite: Noam Chomsky (2011).  Hegemonija arba išlikimas: Amerikos siekis viešpatauti pasaulyje: politikos studija. Tikrai taip, lietuviškas leidinio vertimas guli Lietuvos knygynuose ir bibliotekose. Naomas Chomskis – Amerikos žydas, humanistas, iškiliausias 20 a. lingvistikos teoretikas, vadinamas humanitarikos Einšteinu ir yra laikomas svarbesniu už Froidą, kuris su savo analine faze ir Edipo kompleksais šiandien daug kam atrodo per daug „chiromantiškas“.

— Ir  vis tiktai, kas gi už tai yra atsakingas? Ką nedelsiant reikėtų daryti? Aišku, ne JAV globalistams, iki šiol nepripažįstantiems jų vykdytos pragaištingos geopolitikos karčių vaisių europiečiams, bet ES Bendrijai, Briuselio klerkams, sprendžiant neregėto masto nelegalių migrantų problemą?

„Nieks kits čia nekalts, Europėle, tu pati!..“. Paaiškėjo, jog senoji Europa šiandien nebeturi adekvačiai geopolitiškai mąstančių lyderių, aiškiai suvokiančių, kas darosi su pasauliu ir žmonių civilizacija, turinčių konstruktyvią viziją apie politinės ateities scenarijus, gebančių prognozuoti. Geriausiu atveju pavirkaujama apie klimato atšilimą, eutanaziją, transgenderių teises –  tuo visa „holistinė mąstysena“ Europoje ir baigiasi.  Nebėra tokių politinių lyderių, šviesuolių, kaip K. Adenaueris, Ž. Monet, Š. de Golis, W. Brandtas ar  H. Kohlis.  Dabartiniai Europos „vairininkai“ prasmegę valdymo rutinoje, egocentriškai užsidarę vidinėse problemose ir, deja, toliau artimiausių rinkimų jų matymas nesiekia!..

Pasirodo, net didžiosios Europos valstybės iki šiol neturi normalios karinės ir politinės žvalgybos. Moderni karinė žvalgyba šiandien, visų pirma, yra politinė žvalgyba. O tai reiškia ne ką kitą, kaip artimų ir tolimesnių politinės raidos scenarijų bei alternatyvų modeliavimą, kiek tai susiję su nacionaliniu saugumu.

Akivaizdu, kad didžiųjų Europos valstybių užsienio reikalų ministerijose iki šiol nėra normalių analitinių ir prognozavimo tarnybų. Tos kontoros, matyt, susitraukė iki elementarių protokolo tarnybų, rutiniškai aptarnaujančių artimiausią savo ar svečios šalies lyderio vizitą. Akivaizdu, jog diplomatinės tarnybos ir užsienio misijos taip pat degradavo!..

Nežinau, ką darė Europos ambasadų analitikai, gal alyvuoges valgė ir aistringą pilvo šokį stebėjo, gal kupranugariais jodinėjo, gal kokią nors savo šalies firmelę lobino? Aišku tik viena: geopolitinės situacijos užsienio šalyse niekas nenagrinėjo, rizikos faktoriaus nemodeliavo!..

Kiniečių patarlė sako: „Perspėtas, vadinasi, ginkluotas“. Deja, niekas nieko neperspėjo, nors išprognozuoti, kas bus, ypatingo protelio tikrai nereikėjo. Viskas protingam analitikui ir taip buvo ant paviršiaus. Apokaliptinį iššūkį Europa šiandien sutinka visiškai sutrikusi, pasimetusi, neginkluota. Žinoma, aš čia ne apie kulkosvaidžius kalbu. Nežinau, ką daryti, sunku išmintingai patarti. Yra kandi rusiška patarlė: „Per vėlu, tėvai, gert „Boržomį, jau per vėlu!..“.

Iš dabartinės bėdos – nelegalių migrantų cunamio siaubiama Europa sausa tikrai nebeišlips!.. Deja, pasekmės bus tragiškos. Jei nestatyti pabėgėliams jokių užtvarų – turiu omeny spygliuotą vielą, teisinius barjerus, ir netgi teisėtą jėgos panaudojimą, tai migrantų antplūdis ES šalyse tik didės. Prie aktyviausių ir įžūliausių dabartinių atvykėlių netrukus prisijungs visa likusi giminė, gausi gentis. Stiprėjančios migrantų bangos seks viena po kitos, tad netgi Vokietijos socialinė sistema ir ekonomika šitokio spaudimo  tikrai neatlaikys!..

Europa marginalizuosis visomis prasmėmis. Tokią masę imigrantų kokybiškai integruoti praktiškai nebeįmanoma. Vadinasi, Europoje susikaups didžiulė masė kultūriškai ir religiškai svetimų žmonių, kurie čia jausis apgauti, nusivylę, pažeminti. Neišvengiamai kils socialinė įtampa, prasiverš agresija. Migrantų getai, apie kuriuos prieš keletą metų kalbėjo A. Merkel, Europoje pagausės šimtais kartų. „Islamo valstybės“ planingai vykdomas terorizmas įgis neišsenkančią socialinę ir psichologinę bazę sprogdintojams savižudžiams verbuoti!..

Apokaliptinės nelaimės akivaizdoje senosios Europos visuomenė ir politikai susiskaldys, poliarizuosis, daugės nacionalinio radikalizmo. Jau ir dabar visi skaldosi, netgi nieko nesprendžiančioje ir negalinčioje Lietuvoje skaldosi!.. Jeigu visoje Europoje bus statomi efektyvesni kordonai, vadinasi, reikės taikyti brutalesnes priemones. Atsiras filtraciniai punktai, uždaros stovyklos, priverstinės sėslumo zonos ir pan. Čia, vėlgi, neišvengiami nuostoliai, tiek moraliniai, tiek politiniai, jau nekalbant apie finansinius.

Pirmiausia Europoje bus paminti krikščioniškos moralės ir humanizmo principai. Negalima atstumti žmonių, kurie bėga su vaikais nuo karo. Brutalesnės priemonės automatiškai reiškia demokratijos standartų redukavimą, žmogaus teisių vertybės devalvaciją, o kartu ir europinės tapatybės bei gerovės praradimą. Senoji Europa, visų pirma, dėl to ir klestėjo, kad čia buvo gerbiamas žmogus ir jo teisės. Gerovę sau ir kitiems gali sukurti tiktai garbingi, laisvi žmonės. Akivaizdu, jog Europa netrukus bus visiškai kitokia. Taip, kaip iki šiol buvo, tikrai nebebus, geriau tikrai jau nebus!..

Briuseliui siekiant bent kiek amortizuoti kritišką situaciją reiktų sukurti procesinį mechanizmą, kuris įgalintų patikimai atskirti tikruosius karo pabėgėlius nuo ekonominių migrantų-avantiūristų. Manau, tai įmanoma padaryti: paklausk migranto, iš kokios jis vietovės, tada, pasitelkęs ekspertus ir testus, patikrink pabėgėlio tartį, paklausk, kur tame mieste universitetas, kokie laikraščiai ėjo, kur buvo vaisių turgus, kur mašinų turgus, kaip atrodė tiltas, paprašyk ant žemėlapio parodyti įvairius objektus, vietas ir pan.

Pabėgėlius būtina rūšiuoti. Tikriems karo pabėgėliams – humaniškas režimas, integracija pagal europietišką standartą, o avantiūristams, kas teisinėje valstybėje ir priklauso – atsakomybė už neteisėtą sienos kirtimą, smurtinį pasipriešinimą pareigūnams, melagingų parodymų davimą!.. Kai dešimtys tūkstančių avantiūristų praneš tėviškėn saviškiams, jog jau pusę metų sėdi filtracinio punkto kameroje, migrantų srautai natūraliai nuslops. Liks tik tie, kurie bėga nuo bombų.

— Tik ką pabandėme aptarti – ko iš sunkiai prognozuojamo bei stichiško migrantų iš Artimųjų Rytų (Afganistano, Irako, Sirijos) bei Šiaurės Afrikos (JAV/NATO subombarduotos Libijos) antplūdžio gali tikėtis tolerantiškoji, demokratiškoji Europa? Akivaizdu, jog JAV pagimdytos vadinamosios „Islamo valstybės“ teroristai  pasinaudos nelegalios migrantų lavinos teikiama unikalia galimybę – „sąskaitų su kitatikiais suvedimui“!.. Tad ar gali atsilaikyti senoji Europa prieš grėsmingą fanatiškų teroristų iššūkį?..

Prieš atsakant į šį klausimą, patarčiau įsigilinti ir pakomentuoti Michaillo Vellerio straipsnio „Laidoti užsakėte“ fragmentą:

„Savihipnozėje savo politinių fantazijų amerikiečiai  ir apskritai Vakarai  nusprendė, kad demokratija yra geriausia politinė visuomenės sankloda. Tad jų pareiga – visiems padėti siekti laimės ir gausos, o tai esą įmanoma tik sukūrus demokratiją. Kaip nėra vienintelio vaisto nuo visų ligų, vieno gero maisto storuliams ir distrofikams, geriausio namo tropikams ir tundrai, taip nėra ir negali būti vienos geriausios politinės santvarkos visoms tautoms, visais laikais, visomis sąlygomis. Skirtingos demokratijos formos, aristokratijos ir autoritarizmo formos gali būti optimalios skirtingoms sąlygoms.

Bandymas įdiegti vakarietišką demokratijos modelį Rusijoje puikiai prisidėjo prie jos absoliutaus ir dar nebūto išvogimo. Bandymas įdiegti demokratiją totalitarinėse Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų valstybėse – logiškai ir neišvengiamai atvedė į kruviną anarchiją. Didesnį blogį. Kadangi tiktai stiprus ir žiaurus valdovas galėjo laikyti gentis ir savo šalies tautas taikoje ir paklusnume. Tiktai ginkluotą ranką pripažįsta virš savęs įvairialypiai dariniai, kuriems europiečiai su liniuote rėžė sienas valstybių po sugriovimo Osmanų imperijos ir dekolonizacijos.

Kaip bifšteksas gali nužudyti distrofiką, kaip atmosferos slėgis gali nužudyti narą – taip demokratija gali nužudyti tautą, gyvenančią gentiniame lygyje ir turinčią gentinę sąmonę. Tai ir bėgam. Tuo labiau, kad kvietėme į Europą… Migrantas dergia ant galvos šeimininkui lygiai tokiu laipsniu, kokiu jam tai šeimininkas leidžia!..

… Protas apleido Europą, kada po sprogimų Londono metro karalienė Elžbieta pasisakė ir pažadėjo: „teroristams nepavyks mus priversti atsisakyti mūsų vertybių“. „Vertybėmis“, matyt, reikia laikyti pasirengimą ir toliau priimti, išlaikyti ir saugoti anglus niekinančius ir ciniškai jais besinaudojančius islamo teroristus.

Užtai migrantai jau reikalauja iš krikščionių, kad jie atsisakytų savų vertybių: nešvęsti Kalėdų, nepardavinėti svaigalų ir kiaulienos, nevaikščioti po paplūdimį su maudymukais ir nesideginti parkuose – to jie reikalauja su įsiūčiu!..

„Multikultūrizmas“ ir „ksenofobija“ – išradimas neraštingų idiotų, prisipumpavusių gerais ketinimais. Šios sąvokos iš principo atmeta sociumą kaip sistemą – ir žmogų kaip organišką sudedamąją vieningame sociume. Tai atkaklus ketinimas atomizuoti ir suskaidyti sociumą, kur ryšiai tarp žmonių šventeiviškai suvedami į abipusę meilę ir savitarpio pagalbą. Tai socialinio organizmo neigimas ir bandymas jį pakeisti hibridu. Bandymas sudėti būtybę iš liūto galvos, elnio kojų, dramblio liemens ir povo uodegos. Chimera.

Betgi sociumas – tai sistema žmonių, kur kiekvienas žino, ko tikėtis iš kito; kur bendrabūvio taisyklės vienodos, vienodos tradicijos ir įpročiai. Bendrabūvis – tai vieningas suvokimas apie šventes ir kasdieną, imperatyvus ir tabu, virtuvę ir poilsį, drabužius ir jumorą: tai viena gyvenimo terpė, kur žmogaus nelaukia nemalonūs ir nesuprantami netikėtumai.

Žmogus yra vienas vienetas su supančia aplinka – materialia ir informacine, biologine ir socialine. Sociumas – tai kultūrinė vienybė. Ir niekaip kitaip. Kitos kultūrės grupės, iškeliamos kaip lygiateisės, neišvengiamai siekia pakeisti šalį pagal savo pažiūras – arba spjauti į ją ir tiesiog naudotis jos gėrybėmis.

Sulydytos religine brolybe ir kolektyvine atsakomybe etninės bendrijos dažnai terorizuoja „civilizuotą“, ją priglaudusią krikščionių daugumą. Svetimas – tai streso veiksnys, jis kelia įtampą; reikia saugotis, kad niekas nieko nenuskriaustų, neperžengtų raudonos ribos: jūsų su juo supratimai apie mandagumą ir bailumą, gėrį ir silpnumą, leistiną ir neleistiną – dažniausiai skiriasi. Tavo tauta, su kuria esi vieningas, įdirbo ir apgynė šią žemę bei gyvena pagal savas taisykles. Kai migrantas neturi sąryšio su tavo istorija, nesutinka su tavo tautos pažiūromis ir taisyklėmis, o kartu skelbiasi tokiu pat lygiateisiu šeimininku kaip tu – tai griauna tautos socialinę esmę, prieštarauja kiekvieno jos nario socialiniam instinktui.

Tuo tarpu kiekviena migranto agresija prieš aborigeną suvokiama kaip svetimo etnoso agresija prieš tavo gimtąjį tavo paties žemėje! O daugelio islamą išpažįstančių tautų elgsena labai agresyvi ir konfliktiška.

 Senas klausimas: ar reikalingas pakantumas tam, kas nepakantus tau? Ir iki tam tikro laiko tavimi naudojasi?

Dauguma musulmonų visiškai rimtai žiūri į mintį apie būsimą Pasaulinio Kalifato sukūrimą. Jau eilėje Europos miestų – iki pat milijoninio Bitmingeno – musulmonų moksleivių daugiau negu vietinių. Dar 10-15 metų – ir islamo dauguma susikurs šariato zonas. Ir tai bus sąskaitų apmokėjimas!…

Jie važiuoja į Europą – po jų lieka apdergtos aikštės ir išplėšti traukiniai. Juos maitino ir vežė nemokamai. „Europos vertybės“ pribaigia Europą! Jos tolygios morfijaus perdozavimui. Dauguma nelegalių migrantų – tvirti, jauni vyrai. Jų skaičių galima padauginti iš dešimties. Jie gaus leidimą gyventi, išsikvies savo tėvus ir brolius, susituoks ir prigimdys vaikų…“.

——————————————————————————————————-

— Pasirašau po kiekvienu jūsų pacituoto intelektualo Michaillo Vellerio žodžiu!.. Labai norėčiau padėkoti jam už drąsą ir tiesą. Tas politkorektiškas ES viršūnių kalbėjimas apie nelegalią migraciją neturi nieko bendro su demokratija ir humanizmu. Tai saviapgaulė, kažkuo primenanti P. Breigelio paveikslo  „AKLIEJI“ siužetą, kur aklas vedlys būrį likusių nieko neįtariančių neregių vedą link kanalo pilno vandens. Garsusis tapybos šedevras inspiruotas bibliniame palyginime Kristaus ištartų žodžių apie neprotingą akląjį, kuris pasišovė būti tokių pat neregių vedliu: „Ar gali neregys vesti aklą? Argi ne abu įkrinta į duobę?!“ (Lk 6, 39).

Iš tikrųjų labai pavojinga atsakingiems ES politikams užsipliurpti saldžia retorika ir nematyti realybės, ignoruoti didžiulę riziką, galvoti, kad viskas išsispręs savaime!.. Kareivio Šveiko logika: „nebūna taip, kad kaip nors nebūtų, juk vis vien kažkas bus“ –  šiuo atveju tikrai netinka.

Aiškumo vardan pateiksiu kelias primityvias analogijas. Tarkim, sudegė jūsų namas, čiupote išsigandusią žmoną, vaikus, ir patraukėte, kur akys veda. Priėjote namą, pasibeldėte. Išlindo šeimininkas: luktelkite prieangyje, pagalvosiu, kur jus padėti. Doras žmogus, žinoma, palauktų. Bet jeigu įžūlus padaras braunasi jėga ir veržiasi į patį šilčiausią kambarį – ką tokiu atveju privalo daryti normalus šeimininkas? Paimti šakes arba nupjautavamzdį ir gintis nuo įsibrovėlio. Priešingu atveju, benamiu ir pabėgėliu taps jis pats!..

Tik pabandykite neteisėtai kirsti sieną, nulaužkite šlagbaumą,  išverskite tvoras. Neklausykite pareigūnų, apmėtykite juos akmenimis, paleiskite raudoną gaidį. Jus uždarys labai ilgam. Jeigu tą padarysite ne vienas, o aštuoniese, tai bus sunkinanti aplinkybė ir normalioje teisinėje valstybėje sėdėsite su savo bendrais  dar ilgiau. Dabar būtent tai ES pasienyje vienu metu daro tūkstančiai jaunų, agresyvių žmonių, tačiau teisinės valstybės nebesigina. ES valstybių susivienijimą staiga ištiko pseudohumanistinis paralyžius. Štai čia ir yra baisaus galo pradžia!..

Įsivaizduokim, suformavo iš pabėgėlių spec. traukinį, kurį nukreipė į Vokietiją. Sėdėk, pabėgėli, ramiai tame  traukinyje.  Pasitikėk demokratinės valstybės, kurios prieglobsčio prašaisi, tarnybomis. Tikrai niekas tavęs plikai nenuskus, dryžuotais rūbais neaprengs. Leisk tavimi eilės tvarka  tinkamai pasirūpinti. Bet ne, maištaujantys pabėgėliai tris kartus Vokietijos teritorijoje savavališkai avariniu būdu stabdė traukinį ir masiškai spruko iš vagonų!..  Apie tai neseniai perskaičiau vokiškoje žiniasklaidoje.

Rekomenduoju gyvam „politkorektiškumo“ – totalaus konformizmo įsikūnijimui užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui atlikti nedidelį eksperimentą: Linai, įlipkite Vokietijoje į greitąjį Bundesbahno traukinį, leiskite jam gerai įsibėgėti, o tada staiga stabdykite avariniu būdu. Spėju, net ir diplomato pasas neišgelbės…

Briuselio „humanistai“ ir politiniai idiotai nesuvokia, jog senojoje Europoje prasidėjo karas, keistas nekonvencinis karas. Ir šitame kare privalu kariauti, kitaip tu pats, tavo artimieji pataps lavonais arba vergais!..

— Pasak Seimo nario Audriaus Nako, „Lietuva tiesiogiai atsakinga už kiekvieną šūvį ir kiekvieną kraujo lašą demokratijos žygyje per pasaulį“. Kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos pozicija nelegalių migrantų klausimu? Ar dabartinė valdžia apskritai yra pajėgi apginti nacionalinius mūsų valstybės interesus? Ko vertos Briuselio taikomos kvotos migrantams? Kaip apsaugoti šalies gyventojus nuo nelegalių migrantų antplūdžio keliamo pavojaus?..

Konstitucinės Lietuvos valstybės beveik nebėra, ji miršta mūsų akyse!.. Per pastaruosius du dešimtmečius mūsų valstybė padoriai net ir nespėjo išsivystyti.

Šiandien mažųjų Europos Sąjungos valstybių valdysena (governance) labiau primena vasalinę regiono teritorijos administraciją, o ne suvereną – pilietinę tautą, atstovaujančią nacionalinę valstybę. Globaliame pasaulyje nacionalinių valstybių laikas jau praėjo, deja. Pasaulį valdo, sprendimus priima transnacionaliniai politiniai, ūkiniai, kariniai ir medijų susivienijimai. Mums leidžiama būti tik stebėtojais. Panašiai elgiasi uragano, sausros ar potvynio stebėtojai. Praktiškai pasyvaus stebėtojo vaidmeniu šiandien privalo tenkintis net ir tokios Europos galiūnės, kaip Vokietija, Prancūzija, Britanija, o ką jau kalbėt apie vadinamąsias liliputines Baltijos valstybes!..

Lietuvių šeimos negimdo, miršta, emigruoja, praranda tautinę tapatybę ir patriotinius jausmus. Nors fiziškai beveik trys milijonai lietuvių dar egzistuoja, deja, tokio tautos interesų gynimo instrumento, kaip nacionalinė valstybė, mes jau nebeturime.  Nuo kokių nors kurdų, baskų, katalonų ar puštunų mes skiriamės tik tuo, kad nebent dar turime butaforinę valstybę ir bandome valstybingumą imituoti. Tačiau jokių nacionalinių mūsų valstybės interesų nėra ir negali būti. Netgi nebėra subjekto, socialinės ar interesų grupės, kuri tuos nacionalinius interesus galėtų išdiskutuoti ir aiškiai suformuluoti, nekalbant jau apie tai, kas tuos interesus galėtų realiai apginti bei įgyvendinti.

Nesisteminė pilietinė žiniasklaida Lietuvoje nuskurdinta, marginalizuota, tąsoma teismuose. Universitetai ir profesūra taip pat marginalizuoti. Bent pusė socialinių ir humanitarinių mokslų profesūros bei docentūros dėl universitetų bankroto už 3-5 metų liks be darbo. Kas užsipylinės smegenis pigiu konjaku, o kas gelbėsis antidepresantais. Tie, kurie liks darbuotis universitete, intensyviai išmelžinės europinius fondus ir tokiais niekalais, kaip nacionalinių interesų pagrindimas, tikrai neužsiiminės.

Dauguma Lietuvos verslo lyderių beviltiškai riboti, kraštutinai egoistiški. Mūsų egocentriški menininkai prasmegę postmodernistiniame narcisizme. Dvasininkija be autoriteto,  paslapčiomis lanko pogrindinę meilužę arba mylimą vaikinuką, nesibodi užsiiminėti „švelniuoju“ reketu prie kapo duobės ar altoriaus.

Nėra kam Lietuvos nacionalinių interesų suformuluoti, nėra kam jų ginti!.. O gal manote, kad valstybės nacionalinius interesus suformuluos ir apgins vienas hiperaktyvus komjaunuolis iš užsienio reikalų ministerijos? Prisimenate, kaip jis, būdamas Lietuvos atstovu prie  NATO, pakrikęs blaškėsi „arabų pavasario“ ir revoliucijų metu? Mat JAV norėjo nedelsiant bombarduoti, o senoji Europa verkė, kad dar reikia palaukti!..  Dviejų ponų tarnui L.Linkevičiui kilo didžiulis stresas, kai ponuliai susiginčijo ir tapo neaišku – kurio pono – Vašingtono ar Briuselio – pirmiau paklausyti? Ką palieps migrantų klausimu JAV Valstybės departamentas arba Briuselis, tai ir bus mūsų butaforinės valstybės „nacionalinis interesas“!..

Žinoma, visa sisteminė žiniasklaida mielai išmetinės dideles ir mažas sensacijas apie migrantų problemas, bet prie Lietuvos nacionalinių interesų ištransliavimo tikrai neprisidės!.. Paprasčiausiai ištransliuos oficialų diskursą, skambius lozungus ir viešos retorikos „mantras“, kurios bus nuleistos Lietuvai iš Briuselio ar Berlyno kabinetų.

Vietiniai politiniai populistai apsiputoję pakritikuos Briuselį, prakeiks parsidavusį Vilnių, ir tokiu būdu kaups sau rinkiminius taškus. Deja, realybėje nuo to niekas nepasikeis, nebent nuo audringų kalbų bus sudrebintas oras. Esu tikras, savarankiškos politikos migrantų klausimu dabartinė Lietuvos valdžia vykdyti negalės arba tiesiog nesugebės. Tad Lietuvos nacionalinių interesų, diskutuojant migrantų klausimu, kaip ir nėra. Juk negalima ginti to, ko nėra?!..

Svarbu ir kitkas: nelegalių migrantų krizės akivaizdoje totali Lietuvos krašto ubagystė, šaltas klimatas ir pikta bei nusiminusi liaudis paradoksaliai suvaidins veiksmingą atgrasymo vaidmenį. Daug efektyvesnį, nei suvaidintų kokia nors įsivaizduojama išmintinga nacionalinė politika, kurios šiuo metu, deja, nėra ir negali būti.

Didžioji masė migrantų, jeigu pas mus ir užklys, tai ilgiau čia tikrai neužsibus. Mes net saviems padegėliams, antstolių išmestoms daugiavaikėms motinoms, apsivaikavusiems neįgaliesiems praktiškai jokio socialinio būsto neturime. Kita vertus, Lietuva ne tropikai, čia pakankamai atšiauri žiema, todėl palapinių miestelio ir „Harlemo“ iš kartono namelių nepastatysi. Pabėgėliai naudosis mūsų kraštu ir mūsų migrantų stovyklomis, kaip tarpine stotele ir masiškai bėgs ten, kur geriau. Na, nebent už europinius pinigus būtų konclagerių ar rezervatų pristatyta. Bet tokį dalyką šiais laikais sunku net įsivaizduoti. O jeigu nebus bokštelių, spygliuotų vielų ir sarginių šunų, tai emigrantai, nelyginant unguriai į Sargaso jūrą, plauks voromis iš visų plyšių į turtingąsias šalis ir jokia jėga jų nesulaikys!..

Įsivaizduokime, kelių pabėgėlių Muhamedo ir Ibrahimo bendravimą SMS žinutėmis: „Kur tu? Aš Miunchene. O aš Didžiasalyje. Jėga, nieko negirdėjau apie tokį. Galėtum atsiųsti savo buto fotkę.? Kiek gauni per mėnesi dienpinigių eurais? Ar turi nemokamą internetą, ar tau davė naują delninį kompiuterį? Žinai, man naujus dantis baigia dykai sudėti..“.

Bėglys virvėmis prie sunkvežimio dugno tarp ašių prisitvirtins ir nuvažiuos, kur jam reikia. Juk bėgo šitaip dalis mūsiškių, kol dar lietuvaičiams Šengeno vizos reikėjo. Dabar, išplėtotų telekomunikacijų laikais, migrantui daug lengviau pabėgimą organizuoti, sutartoje vietoje jo jau lauks Vakaruose seniau įsitvirtinę gentainiai, artimieji.

Rimtų problemų Lietuvoje kils, jeigu migrantų čia užsiliks apie 100 tūkstančių ar daugiau. Jei už europinius pinigus padarys daugiabučiuose gerą euroremontą, viską bėgliams duos dykai ir dar žadėtus 600 eurų socialinės pašalpos į mėnesį mokės. Tada iš tikrųjų bus labai blogai. Atėjūnų šeimos, namų ūkiai dideli – 5-11 asmenų yra norma. Iš panašaus skaičiaus galite ir tuos 600 eurų „pašalpos“ padauginti, gausite apytikslę paramos sumą, kuri tektų migrantų namų ūkiui. Žinoma, į rankas tenkanti suma gal bus mažesnė, kadangi galimai nuskaitys už butą, draudimą ir pan.  Bet europinės pašalpos migrantų namų ūkiui vis vien bus įspūdingos.

Palyginimui keletas Lietuvos socialinės statistikos faktų: vidutinė bedarbio pašalpa 179 eurai; vidutinė senatvės pensija Lietuvoje – 247 eurai. Minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 325 eurus, o mūsų vidutinis atlyginimas  tik 554 eurai.  Visą gyvenimą sunkiai dirbę pensininkai, dešimtmečiais kūrę dabartinę infrastruktūrą, teikę paslaugas pagal savo socialekonominį statusą, lyginant su ateiviais, bus tarsi padugnės. Ne ką aukštesnėse pozicijose už migrantus bus ir vidutinio atlyginimo gavėjas.

Taigi, vietiniai žmonės bus žiauriai pažeminti, masiškai priskirti lyg kokiai žemesnei rasei. Šalyje kils didžiulė socialinė įtampa, gilus konfliktas tiesiog neišvengiamas. Dabar net sunku prognozuoti, kam teks didžiausia liaudies neapykanta ir panieka – migrantams, Europai ar mūsų visų be galo „mylimai“ Lietuvos valdžiai?!..

Bet kažin ar pajėgs kas nors visus pabėgėlius tomis gėrybėmis užpilti? Stebuklų juk nebūna, ypač, kai kalbama apie materialių gėrybių dalybas. Jokios šalies ar netgi susivienijusių šalių ekonomika milžiniškos naštos ilgai neatlaikys. Įsivaizduokime, kas nutiks, kai vieną gražią dieną pati palūžusi Europa sumažins išmokų perlaidas migrantams į Lietuvą arba nutrauks jas visai?  Ilgainiui migrantai bėgs iš Lietuvos kur šilčiau, geriau, kur galima rasti darbo, kur atlygis didesnis. Be tvorų, šunų ir kulkosvaidžių jų niekas Lietuvoje nesulaikys.

Neabejoju, tarp migrantų koks dešimtadalis yra tikri pabėgėliai nuo karo bei vadinamosios „Islamo valstybės“ teroristų žudynių. Jie galimai pasiliks pirmame europiniame krašte, kur nebėra pavojaus jų gyvybei ir kur juos šiltai priėmė.  Jei išmirštančioje Lietuvoje pasiliks apie 5 tūkst. šeimų ir jeigu tie  keliolika tūkstančių žmonių čia nuoširdžiai panorės pradėti naują gyvenimą, pramokti kalbos, įsidarbinti, mokytis, tai  šalies regionams viskas bus tik į naudą. Tačiau, kartoju, labai sunku iš anksto prognozuoti, kaip čia viskas bus iš tikrųjų. Kažin ar tiems pabėgėliams migrantams labai jau rūpės mūsų šalies įstatymai, nusistovėjusi tvarka bei integracija į visuomenę?..

Tikrai reali ir praktiškai neišsprendžiama problema – tai teroristai, kurie drauge su pabėgėlių srautais jau masiškai prasmuko į Europą. Netrukus ir Lietuvoje gyvensime, jausimės kaip Izraelyje. Eisi žmogus ryte į darbą ir nežinosi, kada teroristo bomba ištaškys tave ar tavo vaiką į gabalus!..

— Dėkoju už pokalbį.

Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. rugsėjo 26-spalio 2 Nr. 36, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply