Prezidentas Rolandas Paksas: „Atrodo, jog pabėgėlių-migrantų krizė Europoje, tam tikra prasme, buvo dirbtinai sukelta!..“

Kaip žinia, spalio 7 d. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas Europos Parlamente Strasbūre kalbėjo apie pastarojo meto kritišką situaciją senojoje Europoje, buvo svarstoma, kaip įveikti karo pabėgėlių, nelegalių migrantų krizę, pagyvinti Bendrijos ekonomiką, paliesta karų Ukrainoje ir Sirijoje tema. EP frakcijų lyderiai ragino reformuoti ES prieglobsčio sistemą ir aktyviau veikti užsienio politikoje. Tai antrasis panašaus pobūdžio vizitas ES istorijoje. Pirmasis įvyko prieš 26 metus, tuometiniam Prancūzijos prezidentui Fransua Miteranui ir Vokietijos kancleriui Helmutui Koliui drauge apsilankius Europos Parlamente.

Pradėdamas diskusiją EP pirmininkas Martinas Šulcas pažymėjo, jog šis vizitas – tai „Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo bei Europos vienybės simbolis. Kai Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas buksuoja, kenčia visa Europa. Jei krizių metu jos pasiekia gerą kompromisą – tai naudinga visiems partneriams ir visai ES“, – kalbėjo M. Šulcas, nuosekliai pasisakantis už ES federalizmą.

Visai kitokios pozicijos federalizmo atžvilgiu laikosi eurorealistas, Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas lyderis, prezidentas Rolandas PAKSAS: „Europos Sąjungos virsmas Jungtinėmis Europos Valstijomis veikiausiai yra utopija. Tačiau šis projektas vis labiau užvaldo tūkstančius politikų ir eurobiurokratų galvų, kuriose verda mintys, kaip greičiau surasti tinkamą progą šiam sumanymui realizuoti. Pasikeitęs pasaulis, įvairios grėsmės ir transnacionaliniai iššūkiai skamba lyg užkeikimai, brėžiant būsimą globalaus ir konkurencingo politinio-ekonominio darinio viziją. Simboliška, jog ir Europos Parlamentas, ypač pastarąją kadenciją, yra tapęs vieta, kur vis aršiau diskutuojama globalaus masto temomis, o mažumos nacionalinių politikų požiūriai kelia tik susierzinimą.

Dabartinė migrantų arba pabėgėlių krizė yra dominuojanti tema, kurią federalizmo emisarai intensyviai išnaudoja siekdami savo tikslų – neigti nacionalines vertybes ir tautų Europos perspektyvą bei pasėti išorinio pavojaus baimę kiekvienam europiečiui. Pasigirsta vis daugiau balsų, kad pabėgėlių krizė yra dirbtinai sukurtas europinis produktas, kuriuo siekiama transformuoti Europos Sąjungą į federaciją, įtraukiant į jos darbo rinką papildomus 100 ar dar daugiau milijonų darbininkų. Priešingu atveju senoji socialinė valstybė ir jos teikiamos pensijos taps nepakeliama europiečių našta.

Kitaip tariant, intensyviai siekiama išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią progą realiai pasistūmėti link vieningos federacijos. Nepaisant perspėjimų, jog ši naujoji žmonijos inžinerija, modeliuojama Briuselio globalistų (ir ne tik) kabinetuose, gali sukelti siaubingų padarinių“, – interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia prezidentas R.Paksas.

——————————————————

Ar galima būtų teigti, jog dauguma europarlamentarų iš tikrųjų nėra abejingi Vokietijos ir Prancūzijos pasiryžimui bei iniciatyvoms, siekiant įveikti migrantų krizę? Kas bus daroma ekonomiškai stiprinant Europos šalių Bendriją? Jūsų nuomone, Strasbūre įvykusi diskusija buvo konstruktyvi ar labiau deklaratyvaus pobūdžio?

PAKSAS_E.Jankausko— Manau, spalio 7 diena Strasbūre buvo tikrai išskirtinė. Prieš europarlamentarų susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Fransua Olandu, Europos Parlamente apie dabartinę situaciją Europoje kalbėjo Ispanijos karalius Filipas VI. Visų tos dienos pasisakymų pagrindinis leitmotyvas – Europos Sąjunga atsidūrė gilioje krizėje, tiek finansinėje, tiek migrantų antplūdžio, na ir žinoma, valdymo krizėje.

Buvo prieita išvados, jog pavienes 28 ES valstybes valdyti ir pasiekti efektyvių sprendimų negalima. Europai siekiant globalaus žaidėjo statuso, tai yra misija neįmanoma. Ne tik Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas, bet ir dauguma europarlamentarų pasisakė už centralizaciją Europoje. Visų valdančiųjų frakcijų atstovai – socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, konservatoriai, liberalai, demokratai vieningai pasisakė už federalizaciją bei paragino A.Merkel ir F.Olandą imtis iniciatyvos – valdyti vieningą Europą.

Jau ir anksčiau Briuselyje buvo pasisakoma už tai, kad ES būtų daugiau Europos, daugiau centralizmo, federalizmo, daugiau globalizmo. Tai sena Briuselio biurokratų svajonė. Tačiau daugiau Europos, deja, nereiškia daugiau demokratijos. Tai reiškia – daugiau komisarų, kurie neatskaitingai disponuoja milžiniškais finansiniais resursais, direktyvomis ir turi savo tikslų, valios.

Po tokių politikų kalbų aš padariau išvadą: ES federalizmo traukinys įgauna pagreitį. Atseit, kam čia tiems Briuselio biurokratams tartis su kažkokia Vengrija, Čekija, Slovakija ar Lietuva, su pavienėmis Višegrado šalimis, kurios kelia kažkokius reikalavimus, nori balso teisės, kalbos ir panašiai. Esą tereikia vienos tvirtos rankos Briuselyje ir viskas savaime išsispręs. Todėl man atrodo, jog pabėgėlių-migrantų krizė Europoje, tam tikra prasme, buvo dirbtinai sukelta!..

Ką turite omeny teigdamas, jog pabėgėlių-migrantų krizė Europoje buvo dirbtinai sukelta?

— Aš noriu pasakyti, kad tie Vokietijos kanclerės viražai, sprendžiant migrantų krizę, pradžioje pabėgėlių pakvietimas bei signalo pasiuntimas, kad jūs Europoje esate laukiami, po to sienų uždarymas ir valdančiosios daugumos EP pasisakymai apie tai, kad europinių valstybių vertybes mes turime išsaugoti, pasirūpindami žmonėmis, kurie nukentėjo dėl klimato kaitos, ekonomiškai sunkiai gyvena, yra karo pabėgėliai ir panašiai. Todėl buvo nutarta įvesti kvotos ES šalims, siekiant paskirstyti 160 tūkstančių pabėgėlių.

Natūraliai kyla klausimas – o kaip bus išsaugomos Europos vertybės, jeigu Bendrijai teks paskirstyti ne 160 tūkstančių, bet ženkliai daugiau karo pabėgėlių bei į Europą patenkančių ekonominių migrantų? Man teko girdėti, kad trys milijonai migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos yra pasiruošę atvykti į Europą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas prognozuoja 300 milijonų pabėgėlių, tai yra Afrikos žemyno perkėlimas į Europą!..

Ką aš tuo noriu pasakyti? O gi tai, kad sprendžiant pabėgėlių-migrantų krizę atsakingiems politikams bei ES vadovams taip prieštaringai elgtis negalima. Migrantų krizė dar labiau gilėja, kai pradžioje pasakoma – „jūs esate laukiami“, o paskui Europos sienos uždaromos. Galų gale, plūstant pabėgėlių srautams senoji Europa susiduria su rimtais iššūkiais bei problemomis – tai įvairios ligos, nusikalstamumo augimas, išauga „Islamo valstybės“ radikalių teroristinių išpuolių pačioje Europoje grėsmė, kyla įtampa tarp skirtingo tikėjimo grupių ir t. t. Globalios krizės akivaizdoje Briuselio politikai konstatuoja: mes negalime išspręsti pabėgėlių problemos, neturėdami pakankamai jėgos spręsti, kai viską tenka derinti su pavienėmis šalimis. Jau ir dabar kai kurios ES šalys atsisako priimti pabėgėlius. O kas bus, kai atsiras dar vienas milijonas migrantų? Be abejo, ir kitos ES šalys ims protestuoti prieš kvotas, prieš centralizuotą pabėgėlių paskirstymą. Tačiau kai kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui įkyriai sakoma, kad už tavo nugaros tyko pavojus, tai jis sutiks su valdymo sistemos pakeitimais. Štai pagrindė mintis, kurią aš norėčiau akcentuoti.

Kalbėdamas Europos Parlamente Prancūzijos prezidentas Francua Olandas retoriškai kvietė atsispirti pagundai „užsidaryti nacionaliniuose kiautuose“ ir siekti tvirtos bei aktyvios Europos Sąjungos, kuri parodytų solidarumą pabėgėliams. Tačiau ar sukelta dabartinė pabėgėlių krizė ir Europos institucijų efemeriška politika nereiškia, kad Europą jau pavyko priartinti prie esminių valstybių suvereniteto principo paneigimo?..

Dar 1974 metais buvęs Alžyro prezidentas yra pasakęs: „Vieną dieną milijonai žmonių paliks Pietų pusrutulį ir patrauks į Šiaurės pusrutulį… Jie nekeliaus ten kaip draugai, jie vyks jo užkariauti“. Postkomunistinė Europa (Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija) dar nėra pamiršusi Maskvos komisarų valdymo stiliaus, todėl gerai suvokia, kokia kryptimi šiandien juda ir Briuselio komisarų kohorta. Višegrado šalys bando formuoti nacionalinę valstybių saugumo politiką, bet oficialusis Briuselis šią politiką absoliučiai ignoruoja, deja!..

Valstybėms, kurias suvokiame kaip pamatines politines struktūras Europoje, kyla didžiuliai iššūkiai. Teigiama, jog mes jau gyvename postsuverenumo ir postnacionalumo sąlygomis. Kas tuomet yra mūsų valstybė? Ir kas tuomet yra Europos Sąjunga?..

Jūsų paminėtas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pareiškęs, jog „neišsprendusi pabėgėlių problemos Europa bus destabilizuota. Kvotos migrantams –tai kvietimas jiems atvykti. Galų gale, musulmonų Europoje bus daugiau negu mūsų!..“. Berods, ir Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė, europarlamentarė Marine Le Pen laikosi panašios pozicijos?

— Pirmiausia, V.Orbanas yra valstybės vadovas, o Marine Le Pen yra Europos Parlamento frakcijos vadovė, kurios požiūris į migrantus sutampa ne tik su Vengrijos premjero V.Orbano, bet ir su mūsų Laisvės ir tiesioginės demokratijos  Europos frakcijos vadovo Nigel Farage, teigiančiu, jog mes neturime būti „Raudonuoju kryžiumi“ ir privalome turėti labai aiškią poziciją pabėgėlių klausimu. Beje, Viktoras Orbanas pasakė ne tik tai, jog 300 milijonų pabėgėlių ruošiasi atvykti į Europą, o dar daugiau: „Nereikia naikinti nacionalinių valstybių, tada ES neturės pabėgėlių problemos!..“.

Tad jeigu NATO aljanso šalys, o dabar dar ir Rusija bombarduoja Siriją, tai žmonės bėga iš ten kur saugu. Juolab kai Vokietija siunčia signalą pabėgėliams: „Atvykite, mes esame pasiruošę jus priimti!..“. Labai norėčiau suprasti, kuri Angela Merkel yra tikroji: ar ta, kuri kviečia pabėgėlius atvykti, ar ta, kuri uždarė Europos sienas?..

Pagaliau kitas svarbus klausimas – kodėl nesilaikoma Dublino konvencijos? Juk ten aiškiai sakoma, jog būtina paimti pabėgėlių pirštų antspaudus pirmoje šalyje, įkurti ten pabėgėlių centrą, o tada spręsti jų likimą? Kuo remiantis leidžiama pabėgėliams laisvai marširuoti po visą Europą? Kodėl nėra Europos išorinių sienų apsaugos?..

Tiek daug dėmesio ES šalių vadovai skyrė agentūrai „Frontex“, Europos išorinių sienų apsaugai, tad kaip gi dabar Graikija saugo savo sienas, jeigu kasdien pusšešto tūkstančio žmonių ten atplaukia įvairiais plaustais ir laivais, jei klesti kontrabandinis migrantų biznis?! Ar gali tokie dalykai vykti savaime? Žinoma, kad negali!.. Reiškia, už viso to slypi kažkoks tikslas. Mano supratimu, čia pagrindinis tikslas yra štai koks: prisidengiant nekontroliuojamais migrantų srautais įvesti centralizuotą ES valdymą ir padaryti vieną Europos valstybę.

Po Vokietijos kanclerės ir Prancūzijos prezidento pasisakymų kilusiose diskusijose Europos Parlamente aš pirmą kartą pamačiau taip „prausiamus“ valstybių vadovus – Angelą Merkel ir Fransua Olandą. Apie 200 europarlamentarų, tiek modernieji konservatoriai, tiek Marine Le Pen vadovaujama Tautų ir laisvės Europos frakcija, tiek Nigel Farage vadovaujama Laisvės ir tiesioginės demokratijos  Europos frakcija, kalbėjo Strasbūre panašiai, kaip aš dabar kalbu.

Europos Parlamentui balsuojant dėl kvotų 160 tūkstančių pabėgėlių paskirstymui, buvo akcentuojama, jog būtina stiprinti Europos išorinių sienų apsaugą, buvo skirtos lėšos Jungtinėms Tautoms pabėgėlių krizės sureguliavimui, maisto produktų programai, bendroje sumoje virš 4 milijardų eurų.

Tiesą sakant, aš nelabai suprantu Europos Sąjungą, kurios sienos kiauros tarsi rėtis. Tarkim, europiečiai pasirodė labai šauniai, vienaip ar kitaip pasidalindami 160 tūkstančių pabėgėlių. Bet jeigu trys milijonai pabėgėlių yra pasiruošę atvykti į Europą? Arba jeigu bus 300 milijonų pabėgėlių, ką mes tada darysime?!.. Juolab, kad signalas pabėgėliams jau duotas – atvykite, jūs čia laukiami, o kas toliau? Dabar migrantai į Europą plūsta visais keliais, ir Viduržiemio jūra, ir per Turkiją…

Europai sprendžiant migrantų problemą, manau, geriausias pavyzdys yra Australija, kuri šiuo klausimu laikosi itin griežtos pozicijos – niekas be leidimų atvykti į šią valstybę negali!.. Kita vertus, Australija vykdo savarankišką imigracijos politiką – kviečiasi geriausius specialistus, suteikia darbo vietas, moka gerą atlyginimą, užtikrina puikias gyvenimo sąlygas. Tačiau buvęs Australijos premjeras labai aiškiai yra pasakęs, jog visiems atvykėliams privalu laikytis šalies vidaus įstatymų, gerbti čia nusistovėjusias taisykles bei tvarką.

Ką manote apie Lietuvos poziciją migrantų klausimu? Anot premjero A.Butkevičiaus, pagrindinė problema, kodėl migrantai nenori vykti į Lietuvą, yra tai, kad jie žino tik tas Europos šalis, į kurias iki šiol plūdo daugiausia pabėgėlių: Vokietiją, Austriją, Graikiją, Italiją ir Švediją. „Manau, kad čia yra laiko klausimas, nes bus diskutuojama ir galvojama, kaip vis dėlto tie žmonės turi būti motyvuoti. Gal jiems trūksta informacijos apie kai kurias šalis, kaip Lietuva, kuri yra maža šalis“, – „Žinių radijui“ spalio 8 d. sakė A. Butkevičius. „Bet aš tikiuosi, kad su laiku šis klausimas bus išspręstas – tikimės, kad geranoriškai kai kurie asmenys pasirinks ir Lietuvą“, – pridūrė Vyriausybės vadovas…

— Labai norėčiau tikėti, kad čia kažkoks tai nesusipratimas ar tiesiog lapsus linguae. Tikras paradoksas būtų, jeigu mes imtume platinti skrajutes migrantams apie tai, kaip Lietuvoje gerai gyvename!.. Šiandien juokais pagalvojau, gal iš tikrųjų reikėtų padėkoti konservatoriams už tai, kad jie taip nualino mūsų valstybę, jog niekas net nenori čia atvykti…

Na, o kalbant rimtai, mums privalu pirmiausia pasirūpinti ne migrantais iš Afrikos, bet Lietuvos piliečiais. Partija Tvarka ir teisingumas šiuo klausimu laikosi nuoseklios pozicijos ir siūlo valdančiosios koalicijos partneriams kitų metų biudžete numatyti atskirą biudžetinį finansavimą – iš Lietuvos išvykusių piliečių sugrįžimo programai.

Kiekvienam iš emigracijos sugrįžtančiam piliečiui būtų skirta po šešis tūkstančius eurų. Sukrečiantys pastarųjų dešimtmečių emigracijos mastai, kurių padarinius dar ilgai jausime, palietė beveik kiekvieną šeimą.

Tai rimtas iššūkis lietuvių nacijai, kurį privalome įveikti. Sprendžiant šią opią problemą būtina pasirašytą nacionalinį partijų susitarimą dėl emigracijos ir jį įgyvendinti. Kai Briuselis skiria lėšas kiekvienam pabėgėliui iš Afrikos įsikurti Europoje, šešių tūkstančių eurų vienkartinė išmoka kiekvienam sugrįžtančiam lietuviui būtų reali mūsų visuomenės solidarumo išraiška!..

Priminsiu, jog „tvarkiečių“ frakcijos pastangomis Seime atsirado Migracijos komisija, mūsų pastangomis paruoštas projektas, rezoliucijos, kaip organizuoti veiksmų programą, kad tautiečiai sugrįžtų į Lietuvą. Mes siekiame, kad Lietuvoje vėl būtų trys su puse milijono gyventojų. Tai ypač aktualu karo pabėgėlių ir nelegalių migrantų krizės kontekste.

Be abejo, Lietuvos piliečius piktina tokie dalykai, kai sakoma, jog čia atvykusiems migrantams kiekvieną mėnesį bus mokama po 600 eurų, bus suteikiamas socialinis būstas bei pilnas išlaikymas. Ir dar kai kurie politikai sako, kad čia atvykusieji turės išvažiuoti iš Lietuvos. Visiems taip manantiems politikams aš patarčiau nuvykti į Belgiją, kur migrantams mokomos pašalpos, suaugusieji mokomi prancūzų kalbos, o jų vaikai leidžiami į mokyklą. Ir kas iš viso to gaunasi? O gi tai, kad tie migrantai susikviečia į Belgiją visą savo giminę ir nė vienas iš jų niekur nesiruošia išvažiuoti!..

Naivu būtų tikėtis, kad į Lietuvą neužklys ekonominiai migrantai. Nebent pradžioje, kol užsipildys Vokietija, Švedija, o po to ateis laikas ir Lietuvai. Todėl, dar kartą sakau, jokiu būdu mes negalime taip lengvabūdiškai ir neatsakingai žiūrėti į karo pabėgėlių bei ekonominių migrantų problemą.

Dėkoju už pokalbį.

Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. spalio 17-23 Nr. 39, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply