Rimas Armaitis: „Bent koks karas – tai karstai ir suluošinti žmonės invalidų vežimėliuose!..“

„Patvirtinta dokumentais, bet retai užsimenama naujienų pranešimuose, jog ISIS yra JAV spec. tarnybų kūrinys, samdyti, paruošti ir finansuoti JAV ir jų sąjungininkų – Saudo Arabijos, Kataro, Turkijos, Izraelio ir Jordano valstybių. O tai reiškia, kad ISIS teroristai yra Vakarų aljanso pėstininkai. Kol Amerika tvirtina, kad taikosi į ISIS, realybėje – ji gina ISIS. Oro kampanijos siekis – labiau sunaikinti Siriją ir Iraką, nei „persekioti teroristus“. Bet dabar Rusija įsivėlė į kampaniją prieš ISIS, visa tai derinant, koordinuojant su Sirijos ir Irako valdžiomis. Ką tai reiškia? Oficiali istorija yra tokia, kad Rusija remia Amerikos pasiryžimą kovoti su teroristais. Visa tai dėl gero tikslo. Realybėje, deja, Rusija (netiesiogiai) kovoja prieš Ameriką palaikydama Sirijos ir Irako valdžių veiksmus prieš ISIS teroristus, kurie taip jau atsitiko, yra Vakarų karinio aljanso pėstininkai, su Vakarų samdiniais ir kariniais patarėjais jų gretose.

Draudžiama skelbti tiesa yra ta, kad teikdama karinę pagalbą tiek Sirijai, tiek Irakui, Rusija (netiesiogiai) konfrontuoja su Amerika. Maskva rems abiejų šalių karą „svetimomis rankomis“ prieš ISIL, kuri yra remiama JAV ir jų sąjungininkų“, – taip karinį konfliktą Sirijoje vertina žymus publicistas, besidomintis globalizacijos problemomis, Otavos universiteto profesorius Michel Chosudovsky.

JAV geopolitikos virtuozo, globalizmo adepto Henrio Kisindžerio nuomone, „jei branduolinis ginklas įsitvirtins Artimuosiuose Rytuose, katastrofa yra beveik neišvengiama. Rusijai pradėjus karinę operaciją Sirijoje, žlugo 40 metų egzistavusi geopolitinė struktūra. Keturios arabų šalys jau nebeegzistuoja: Libija, Sirija, Irakas ir Jemenas. Visoms šioms šalims gresia būti užgrobtoms „Islamo valstybės“, kuri siekia sukurti globalų kalifatą. JAV ir Vakarams reikia apgalvotos strategijos. Tokios strategijos jie neturi… Kol „Islamo valstybė“ egzistuoja ir kontroliuoja geografiškai apibrėžtą teritoriją, tol ji palaikys įtampą Artimuosiuose Rytuose… „Islamo valstybės“ sunaikinimas – labiau neatidėliotinas tikslas, nei Sirijos prezidento Bašaro al Asado nuvertimas“, – teigia H.Kisindžeris spalio 16 d. „The Wall Street Journal“ publikuotame straipsnyje – „Kaip nuo katastrofos išgelbėti Artimuosius Rytus?“ (angl. „A path out of Middle East Collapse“).

Peršasi išvada: norint išvengti „katastrofiškų“ branduolinių lenktynių Artimuosiuose Rytuose, reikalingas efektyvus aljansas tarp Vakarų ir Rusijos, kuris galbūt išgelbės pasaulį.

Deja, JAV ir Rusijai rasti tarpusavio supratimą Sirijos klausimu, regis, misija neįmanoma. Pasak prezidento Barako Obamos, tarp Maskvos ir Vašingtono egzistuoja fundamentalūs nuomonių skirtumai dėl Sirijos prezidento Bašaro al Asado: „Prezidentas V. Putinas tiki, jei jis ir toliau darys tai, ką daro pastaruosius penkis metus, tai yra palaiko prezidento B. al Asado režimą, problema bus išspręsta“,– spalio 18 d. Pietų Korėjoje sakė B. Obama, pabrėždamas, jog „Maskva nesugebės bombomis nutiesti kelio į Sirijos problemos sprendimą“.

Jungtinės Valstijos stengiasi užkirsti kelią Sirijos „visiškam sugriovimui“ ir planuoja artimiausiomis dienomis surengti susitikimą su Rusijos, Saudo Arabijos bei Turkijos lyderiais, kuriame būtų tariamasi, kaip užbaigti tą konfliktą – spalio 19 d. pareiškė JAV valstybės sekretorius Džonas Keris.

Tuo tarpu Rusijos premjeras D.Medvedevas mano, jog prieš tris savaites pradėta karinė operacija – bombardavimai Sirijoje buvo neišvengiami, siekiant lokalizuoti islamo ekstremistų grėsmes pačiai Rusijai. Pasak prezidento V.Putino, „akivaizdu,  jeigu teroristų nesunaikinsime ten, jie atvyks į Rusiją“.

Rusijai nesvarbu, kas Sirijai vadovaus ateityje, svarbu, kad prie tos šalies vairo neatsidurtų džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“: „Žinoma, mes kaunamės ne už konkrečius lyderius – viena vertus, mes giname savo nacionalinius interesus. Antra – esame gavę Sirijos teisėtos valdžios prašymą. Būtent tuo mes remiamės… Beje, nesvarbu, kas vadovaus. Juk nenorime, kad Sirijos Respublikai vadovautų ISIL, tiesa? Tačiau valdžia turi būti civilizuota, legitimi. Štai šiuos dalykus ir reikia svarstyti. Kas vadovaus Sirijoje, turi spręsti Sirijos liaudis. Ji, beje, yra daugiatautė, daugiakonfesinė, sudėtinga. Ir tai yra pačios liaudies pasirinkimo klausimas“, – spalio 17 d. kalbėjo D.Medvedevas šeštadienio interviu RTR televizijai.

Aktualia tema, apie Rusijos iniciatyvas bei įtaką Artimuosiuose Rytuose „Laisvo laikraščio“ interviu su Rimu ARMAIČIU.

——————————————————

Atrodo, praeitos savaitės LL interviu su Rimu Armaičiu „Mano nuomone, Kremlius, teikdamas karinę pagalbą Sirijai, kartoja Donbaso scenarijų!..“ šokiravo kai kuriuos skaitytojus, gal kiek kitaip interpretuojančius bei vertinančius Rusijos veiksmus tiek Ukrainos, tiek ir Sirijos geopolitiniame konflikte. Tad šia prasme norėčiau pacituoti gerbiamo kolegos, JAV gyvenančio disidento Valdo ANELAUSKO požiūrį į nuomonių pliuralizmą: „Visada būtent ir aš taip sakau, kad kiekviena nuomonė turi teisę būti išgirsta. Žodžio laisvė yra arba visiems, arba niekam. Taip kad nieko baisaus ar netoleruotino praeitos savaitės Rimo Armaičio LL interviu tikrai neįžvelgiu, nors vietomis kai kas ten ir mane šokiruoja. Manau, jog „Laisvam laikraščiui“ apskritai tik į naudą publikuoti kaip galint didesnę nuomonių ir pažiūrų įvairovę“, – teigia V.Anelauskas.

armaitis— Turbūt nemanote, kad kažkam reikėtų aiškintis ar atsiprašinėti dėl savo pareikštos nuomonės, aptariant gan kritišką situaciją Sirijoje, juolab jeigu tame nėra piktos valios, o tik nuoširdus noras išsiaiškinti kai kurias aplinkybes, neretai nutylimas žiniasklaidoje?

— Manau, praeitos savaitės interviu padarėme gerą darbą: be jokios rusofobijos ir istorinės neapykantos Rusijai pasakėme labai aiškiai, kad Rusijos prezidento V.Putino vykdoma politika, švelniai tariant, ne visada yra visai nepriekaištinga. Mano nuomone, tai yra faktas, kaip iškeptas blynas. Jei orientuotumėmės tiktai į rusmediją, V.Putinas visada teisus, o jeigu kas neaišku – pateisinama tuo, neva tai Kremliaus „gudrusis planas“ (ir kadangi tas planas labai jau gudrus, tai niekas jo nesupranta). Kitaip sakant, siekiama suformuoti viešąją opiniją, kad V. Putinas, tarsi Indijos šventa karvė – neliečiamas gyvūnas, yra nekritikuotinas, neklystantis suverenios valstybės vadovas.

Mažiau besidominčių geopolitika žmonių tarpe vyrauja maždaug tokia nuomonė: per daug nesigilinu į tai, kas šiuo metu vyksta Sirijoje, bet jeigu rusai ten pradėjo karinius veiksmus, tai jie juos ir užbaigs, pasiekdami savo tikslą – Sirijos prezidento Bašaro Al Asado valdžios sustiprinimą. Bus sutriuškinti ne tik teroristai ISIS, bet ir apgauti taip vadinami „nuosaikieji“ pučistai, kuriuos remia Vakarai ir JAV prezidentas Barakas Obama. Po to Sirijoje įvyks rinkimai, kuriuos laimės Bašaro al Asado partija…

Regis, nieko ypatingo tame interviu mes nepasakėme, o tik gan politkorektiškai, argumentuotai pateikėme kiek kitokią nuomonę, jog Rusijos prezidentas V.Putinas, kaip rusai sako „слил“ – perleido „draugams“ ir „partneriams“ Donbasą, pasirašęs Minsko-2 susitarimus. Manau, panašus likimas laukia ir Sirijos!..

Ir net kai pateiki akivaizdžius faktus, žmonės kažkodėl tuo netiki. Nejau esame visiškai atpratę mąstyti savo galva ir net nesugebame tokių elementarių dalykų – laiku įjungti savo smegenis? O paskui dar stebimės – kodėl Lietuvoje tiek daug melo, kodėl mes taip blogai gyvename?.. Manau, tik todėl, kad kažkas nusprendžia už mus, o mes jau seniai nemąstome savo galva, nes mūsų smegenys tarytum išjungti. Nejau dėl to kalti Vakarai, JAV ar NATO? O gal kalti pasaulio bankininkai, Kremlius ar Putinas? Tikrai taip nemanau. Kalti mes patys, jei nesugebame arba tiesiog nenorime išsiaiškinti tiesą, ir net nesistengiame mąstyti savo galva!..

Visuomenėje sklando nuomonė: nesvarbu, kokias konkrečiai pajėgas Sirijoje atakuoja Rusijos kariniai lėktuvai, svarbu, jog tai teroristai, radikalieji islamistai. Be abejo, iš dalies būtų galima su tuo sutikti, pavadinus visus teroristus džichadistais, nors iš tikrųjų tarp Sirijoje veikiančių grupuočių yra esminiai skirtumai.

Manau, tuos skirtumus labai svarbu išsiaiškinti, nes be supratimo, kas yra kas, sudėtinga suprasti, kaip dera elgtis Sirijoje, kas yra veiksminga, o kas ne, kas kokių tikslų ten siekia, kas pavojingesnis, o kas visai nekelia pavojaus, ir taip toliau.

Aptarinėti Artimųjų Rytų įvykius, neturint elementaraus supratimo, kas yra kas, švelniai tariant, nelabai protinga. Problemų detalus žinojimas, tai dar ne viskas. Neturint pakankamai objektyvių žinių bei informacijos neįmanoma suprasti, kodėl kartais veikiama vienaip, o viešumoje girdime kalbant visai ką kitą.

— Tai gal pradžioje glaustai, argumentuotai paaiškinkite, kuo iš esmės tarpusavyje skiriasi džichadistai? Koks tarp šių islamistinių-teroristinių grupuočių skirtumas ir kokie jų pagrindiniai tikslai?

— Visų pirma, turime pripažinti, jog „Irako ir Levanto Islamo valstybė“ – islamo radikalų sukurtas darinys Artimuosiuose Rytuose.

„Islamo valstybė“ apie savo strateginius tikslus oficialiai buvo paskelbusi, berods, 2013 metais, kai pasikeitė pavadinimą iš „Irako Islamo valstybės“ į „Irako ir Levanto Islamo valstybę“. Šios teroristinės grupuotės pagrindinis tikslas – griežtos Irako sunitų valstybės sukūrimas istorinėse Irako ir Levanto teritorijose. Remiantis jų ideologija, vadovauti minėtai valstybei turi irakiečiai. Manau, apie 80% paskelbtų tikslų radikalieji islamistai jau įvykdė. „Irako Islamo valstybės“ vadovybė susideda praktiškai vien iš irakiečių, o tiksliau iš buvusios Sadamo Huseino armijos karių – basistų (pats žodis „baas“, arba „al-baas“ reiškia „atgimimas“ arba „prisikėlimas“). Ši partija propaguoja nacionalsocializmą. Bet aš manau, tai paprastas NACIZMAS (Trečiasis Islamo Reichas su arabišku – islamišku atspalviu). Basistų ideologinį vadovavimą vykdo atskiros, po jų kontroliuojamą teritoriją išbarstytos vachabitų grupuotės, dėl kai kurių principinių-ideologinių dalykų atsiskyrusios nuo teroristinės grupuotės Al-Qaida.

Al-Qaida’os strateginis tikslas – sukurti pasaulinį kalifatą. Pasaulinis kalifatas bus tada, kai Žemės planetoje susivienys visi musulmonai, kuriems vadovaus Kalifas.

Iš tikrųjų „Islamo valstybei“ vienu momentu pasaulinio kalifato sukūrimo idėja buvo tik kaip priemonė pasiekti savo pirminį tikslą – kalifato valstybės sukūrimą Irako ir Levanto teritorijose. Bet vėliau „Islamo valstybė“, susidūrusi su konkurencija dėl žmoniškųjų išteklių, buvo priversta pilnai pritarti Al-Qaida’os pasaulinio kalifato idėjai. Ir tik tada ISIS teroristams pavyko pritraukti į savo gretas džihadistų srautus iš viso pasaulio.

Šiuo metu „Islamo valstybės“ teroristai bando sukurti buferines zonas už savo kontroliuojamos teritorijos ribų, tokiu būdu siekdami užsitikrinti saugumą. Betgi tai visai kas kita, o ne pasaulinio kalifato sukūrimas. Iš tikrųjų basistai nenori rizikuoti jau beveik sukurta „Islamo valstybe“ dėl Al-Qaida’os skelbiamos gan abejotinos pasaulinio kalifato sukūrimo idėjos. Basistų pagrindinis tikslas šiame etape – išsaugoti užgrobtas Sirijos ir Irako teritorijas, kuriose gyvena, didžiąja dalimi, sunitai.

„Islamo fronto“ lyderis Ahmed Issa al-Sheikh. „Islamo frontas“, kuri remia Vakarų šalys ir JAV, laikomas Sirijos „nuosaikiais sukilėliais“. Iš tikrųjų tai Bašaro al-Asado opozicija, siekianti savo tikslų. Pagrindinis jų tikslas – valstybės sukūrimas Sirijos teritorijoje, kuriai vadovautų sirai.

„Islamo fronto“ pagrindą sudaro kelios teroristinės pakraipos grupuotės, kurių ideologijos yra skirtingos. Apie trečdalis „Islamo fronto“ grupuočių laikosi „Brolių-musulmonų“ ideologijos. „Broliai-musulmonai“ – ortodoksinis salafitų judėjimas, veikiantis Sirijos oficialios valdžios opozicijoje, berods, nuo 1970 metų. Visa tą laiką jie įvairiais būdais bandė perimti valdžią Sirijoje. Galima sakyti, „Islamo fronto“ bėda yra tame, kad jiems nepriimtini basistai su savo ideologija, kuri sudaro „Islamo valstybės“ pagrindą.

Beje, kalbant apie „Islamo fronto“ sudėtį, jų pajėgose yra salafitų ir naujos pakraipos vachabitų, „Farouk brigados“ bei vadinamosios „Laisvosios Sirijos armijos“ likučiai. Kitaip sakant, „Islamo frontas“ – išties makabriškas, radikaliomis islamistų ideologijomis grindžiamas kovinis mišinys. „Islamo fronto“ vadovybės pagrindą sudaro aktyvistai iš „Laisvosios Sirijos armijos“. Dėl „Islamo fronto“ makabriškumo medijose dažni atvejai, kai juos vadina skirtingai, pagal tai, kas įeina į šios grupuotės sudėtį. Atskirais atvejais tuo netgi manipuliuojama. Bet kuriuo atveju, „Islamo frontas“ glaudžiai bendradarbiauja ir savo veiksmus koordinuoja su „Al-Nusra frontu“.

„Al-Nusra frontas“ – Al-Qaida’os atšaka Sirijoje, remiasi Al-Qaida’os ideologija ir yra laikomas sėkmingiausia tarp visų sukilėlių grupuočių Sirijoje. „Al-Nusra frontas“ Jungtinių Tautų Organizacijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos, Turkijos – pripažintas teroristine organizacija.

2014 metais JAV aviacija atakavo Sirijoje būtent „Al-Nusra fronto“ pajėgas, nors medijose tai buvo pateikia, kaip ataka prieš „Islamo valstybės“ pajėgas. „Al-Nusra fronto“ sudėtyje kovoja sirai, Saudo Arabijos piliečiai, o taip pat irakiečiai, pakistaniečiai, libaniečiai, turkmėnai, yra netgi prancūzų, Jungtinės Karalystės bei kitų Vakarų valstybių piliečių. „Al-Nusra frontas“ neslepia savo ketinimų, jog po karo Sirijoje baigties sekantis jų atakos objektas bus Izraelis!..

Kaip jau minėjau, „Islamo fronto“ pagrindą sudaro „Broliai-musulmonai“, o „Islamo valstybės“ – basistai. Kadangi čia pasireiškia dvi skirtingos ideologijos, jie negali rasti bendros kalbos ir šiuo metu yra nesutaikomi priešininkai.

Būtent tame slypi karo Sirijoje paradoksas: visi, kovojantys prieš „Islamo frontą“, norom ar nenorom, tampa „Islamo valstybės“ sąjungininkais. Ir atvirkščiai, kovojantys prieš „Islamo valstybę“, norom ar nenorom, tampa „Islamo fronto“ sąjungininkais. Būtent dėl šių priežasčių šiuo metu „Islamo valstybės“ pajėgos praktiškai nesivelia į rimtą kovą prieš Bašaro al-Asado vadovaujamą Sirijos armiją, išskyrus Palmyro ir Deir-ez-Zora provincijas. Savo ruožtu, „Islamo fronto“ pajėgos vengia susidūrimų su kurdais.

Šioje vietoje norėčiau pabrėžti, jog „Islamo valstybei“ Bašaras al-Asadas yra priešas Nr.2. Lygiai taip „Islamo frontui“ kurdai yra priešas Nr. 2. Žodžiu, net ir Sirijos kare yra prioritetai!..

— Kartais būna sunku suprasti, kodėl JAV ir Vakarų šalys, būdamos nepatenkintos pernelyg ilgai užsitęsusiu kariniu konfliktu Sirijoje bei į ES šalis plūstančiais karo pabėgėliais, nepalaiko aktyvių Rusijos veiksmų kovoje su radikalių islamistų  teroristinėmis grupuotėmis, tame tarpe ir su ISIS teroristais?

Pirmiausia, pagrindinis Vakarų tikslas – Bašaro al-Asado režimo žlugimas. O kova tarp „Islamo fronto“ ir „Islamo valstybės“ pajėgų tiktai išsekina, visom prasmėm, Vakarų turimus resursus. Tokia neapibrėžta situacija uždelsia Bašaro al-Asado režimo žlugimą, nors tam tikra prasme yra naudinga pačiam Asadui.

Tiesą sakant,  Sirijos prezidentui Bašarui al-Asadui, sakyčiau, dėl to nėra lengviau, nes keturių karo metų rezultatas tiesiog nepavydėtinas: prarasta du trečdaliai Sirijos teritorijos, ketvirtadalis gyventojų tapo karo pabėgėliais, o dar trečdalis taps pabėgėliais artimiausiu metu. Sirijos ekonomika beveik sunaikinta, Sirijos armijos pajėgos išsekintos, kariniai rezervai ir ištekliai praktiškai jau išsemti. Manau, Bašaro al-Asado rėžimo žlugimas neišvengiamas ir tai tik laiko klausimas. Ko gero, net Rusijos karinis įsikišimas neišgelbės Asado, o tik kažkiek atitolins Sirijos valdžios pasikeitimą.

Pasvarstykime – kur slypi spąstai į Sirijos karą įsivėlusiai  Rusijai? Priešprieša tarp „Islamo fronto“ ir „Islamo valstybės“ gali tęstis iki begalybės… arba iki kurios nors iš šių grupuočių visiško sunaikinimo. Tačiau kas gali nutikti, jeigu šioms dviem grupuotėms atsiras bendras priešas?.. Šia prasme, dabartinė situacija man labai primena nesenus įvykius Afganistane, kai tarpusavyje kariaujančios modžahedų grupuotės, atsiradus bendram priešui, apsijungė į aljansą vieningai kovai. O kai rusai iš Afganistano pasitraukė, tas aljansas subyrėjo…

Kita vertus, Vakarų šalys ir JAV apjungti „Islamo valstybės“ ir „Islamo fronto“ pajėgas prieš bendrą priešą – Rusiją ir Bašaro al-Asado režimą, kol kas, negali!.. Dabar niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kas įvyks Sirijoje po savaitės, mėnesio ar pusmečio. Kol Rusijos pajėgos atakuoja „Islamo fronto“ ir „Al-Nusra fronto“ pajėgas, tokia situacija yra naudinga „Islamo valstybei“. O kas gali įvykti, jeigu Rusijos karinė aviacija ims atakuoti „Islamo valstybės“ pajėgas?.. Ar tai nepaskatins apsijungti „Islamo fronto“ ir „Islamo valstybės“?.. Ar pavyks Rusijos prezidentui V.Putinui politiškai išlaviruoti tokią prieštaringą situaciją – tai rimtas ir atsakingas klausimas. Asmeniškai aš tuo labai abejoju…

— Diskutuojant Sirijos karo klausimu pasigirsta įvairiausių nuomonių, tačiau, be abejo, yra ir tokių dalykų, apie kuriuose nekalbama tiesioginiame eteryje?

— Šiuolaikinis karas vis labiau panašėja į šou laidas, kadangi, didžiąja dalimi, jau seniai persikėlė į medija platybes. Tiesioginiame eteryje transliuojama ne tik karo veiksmų eiga, bet ir vienos ar kitos pusės karinės vadovybės planai, kurie prieš kokius 10-15 būtų laikomi karine paslaptimi. Šiandieninėse medijose tai jau tapo kasdienybe. Dabar pranešama ne tik apie karinių veiksmų planus, bet ir apie vietas bei laiką!..

Prisiminkime Antrąjį pasaulinį karą. Kas būtų nutikę, jei „Die Deutsche Vohenshau“ radijas transliuotų apie Vokietijos pasiruošimą karui, o Vokietijos kino teatruose tai būtų nuolat rodoma, siekiant įkvėpti vokiečiams patriotinius jausmus?!..

Dabar pasaulis visiškai kitoks, nei buvo tada. Viską labai stipriai pakeitė žiniasklaida bei šiuolaikinės informavimo priemonės. Kita vertus, žmonių pasitikinėjimas visuomenės informavimo priemonėmis šiais laikais yra visai kitoks, nei buvo tada. Informacijos prieinamumas neišvengiamai labai stipriai sumažino jos kokybę, o per didelis pasitikėjimas visuomenės informavimo priemonėmis ženkliai sumažino žmonių kritinio suvokimo lygmenį.

Pavyzdžiui, informacinė agentūra „Reuters“ neseniai pranešė apie Rusijos, Irano ir Sirijos pajėgų bendrą operaciją Aleppo provincijoje. Ir tai pateikiama, kaip galimas karo Sirijoje lūžio momentas. Prie viso to, bendram paveikslėliui pagražinti, pranešama apie Sirijos pajėgų puolimą Hama provincijoje bei apie Sirijos sostinės Damasko pakraščių valymą nuo džihadistų. Tokia informacija medijose anonsuojama „Bagration“ operacijos lygmeniu.

Rusijos „Vesti“ neseniai pranešė, kad Sirijoje vykdoma didelio masto žemės operacija prieš džichadistus, kurioje be Rusijos aviacijos, dar dalyvauja Sirijos armijos, tai yra Bašaro al-Asado pajėgos, daugiatūkstantinės Irano ir „Hezbollah“ pajėgos. Asmeniškai man panašūs „pergalingi pranešimai“ kelia nemažai abejonių!..

Kiekvienas minimaliai karyboje išmanantis pilietis pasakys, kad net jeigu visus tokius pranešimus vertintume paviršutiniškai, be rimtesnės analizės, bendra Sirijos karinių pajėgų sudėtis iš tikrųjų nėra tokia įspūdinga, kaip tai bandoma pateikti visuomenei.

Papildomos Irano pajėgos, dalyvaujančios puolime Sirijoje, mano žiniomis, sudaro apie 1000 kovotojų, didžia dalimi, tai kariniai patarėjai ir instruktoriai. Su „Hezbollah“ irgi labai sudėtinga, jie negali išskirti rimtų daugiatūkstantinių pajėgų, nes libaniečiai irgi jau neturi rezervų.

Jie gan sunkiai susitvarko su savo tiesioginėmis funkcijomis, kontroliuodami teritoriją tarp Libano ir Sirijos. Akivaizdu, kad šiuo metu „Hezbollah“ praktiškai jau išnaudojo galimus mobilizacijos rezervus. Tad realybėje objektyvių prielaidų pradėti dideliam plataus masto puolimui Bašaro al-Asado pajėgoms drauge su sąjungininkais tikrai nėra!..

Atmetus agitpromo pranešimus bei situaciją Sirijoje vertinant objektyviai, galima būtų teigti: prezidentas Bašaras al-Asadas šiuo metu kontroliuoja tik apie trečdalį iki karo buvusios Sirijos teritorijos, kurioje yra 12 milijonų gyventojų, vietoj iki karo pradžios buvusių 22 milijonų!.. Apie milijonas sirų žuvo arba buvo suluošinti, maždaug keturi milijonai tapo pabėgėliais, beveik penki milijonai liko „Islamo valstybės“ ir kitų džihadistų kontroliuojamoje teritorijoje. Po keturių alinančio karo metų turimi mobilizaciniai rezervai praktiškai jau išsemti.

Dabar Bašaro al-Asado karines pajėgas sudaro apie 220 tūkstančiai kovotojų. Sakyčiau, jau pasiekta Sirijos mobilizacijos galimybių maksimali riba. Sirijos ekonomika praktiškai paralyžiuota ar sunaikinta, ekonominiai rodikliai, palyginus su prieškariu, smuko mažiausiai penkis kartus. Turimas karines pajėgas Sirijos valdžia sunkiai begali išlaikyti, tinkamai aprūpinti karius reikiama amunicija, šaudmenimis ir t. t. Todėl darytina išvada: didinti Sirijos armijos karinį potencialą prezidentas Bašaras al-Asadas jau nebegali!..

Jeigu kalbėtume apie džihadistus, „Islamo valstybės“ pajėgas sudaro apie 80-120 tūkstančiai kovotojų, „Islamo fronte“ kaunasi apie 60 tūkstančiai kovotojų, „Al-Nusra frontas“ vienija apie 70-75 tūkstančiai kovotojų. Esminis skirtumas, lyginant su Bašaro al Asado armija: džihadistai geba efektyviai papildyti gyvosios jėgos nuostolius naujai atvykstančiais džihadistais iš kitų šalių. Tuo tarpu Sirijos armija tokių galimybių ir resursų papildant gyvosios jėgos nuostolius iš išorės neturi, o visi vidiniai mobilizacijos rezervai jau išsemti!..

Mano žiniomis, šiuo metu karas Sirijoje atrodo maždaug taip: „Islamo valstybės“ pajėgos Sirijoje kariauja pagrinde su kurdais, o Vakarų remiamas „Islamo frontas“ ir „Al-Nusra frontas“ kariauja prieš Bašaro al-Asado ir jo sąjungininkų pajėgas. Realiai pas Bašarą al-Asadą priekinėje fronto linijoje kariauja apie 60-70 tūkstančiai kovotojų, likusios pajėgos nukreiptos užtikrinti vidinį šalies saugumą.

Suprantama, esant tokiai kritiškai situacijai, net jeigu į fronto liniją papildomai bus permesta apie trečdalis Sirijos vidaus saugumą užtikrinančių pajėgų, visa tai neleis didele apimtimi pradėti plataus masto puolimo. Tokiomis pajėgomis galima atlikti nebent nedidelės apimties lokalius puolimus. Šie puolimai galimi tik tomis kryptimis, kur realiai įmanoma organizuoti jėgų persvaras santykių maždaug 3 prieš 1. Bet tokiu atveju, pasiekti laimėjimai galimi tik lokaliam lygmenyje.

Dabar kariaujanti Sirija strategiškai yra atsidūrusi aklavietėje. Vidinių rezervų pakeisti karo eigą prezidentas Bašaras al-Asadas, deja, jau neturi. Ženkliai pakeisti situaciją Sirijos fronte gali tik rimta karinė pagalba iš išorės. Apie 20 Rusijos karinių lėktuvų, apie tūkstantis Irano ir apie tūkstantis „Hezbollah“ kovotojų dabartinėje situacijoje rimtai nieko nepakeis, nes visa tai nėra efektyvi karinė pagalba Sirijos prezidentui Bašarui al-Asadui.

Norint Sirijoje iš esmės pakeisti karo eigą Bašaro al-Asado naudai reikalingas gerai parengtas ir apmokytas, tinkamai aprūpintas skaitlingas, apie 30 tūkstančių kovotojų ekspedicinis korpusas. Be to dar reikalinga karinė technika, ginklai, pakankamas kiekis šaudmenų. Tokiam kariniam korpusui būtina tinkamai organizuoti aprūpinimą, kitaip sakant, logistiką, kadangi Bašaras al-Asadas savo pajėgomis tokio korpuso tinkamai aprūpinti neturi galimybių.

— Paaiškinkite, ką konkrečiai reiškia organizuoti logistiką Sirijoje 30 tūkstantiniam karių korpusui?..

— Tai praktiškai dar vienas pagal skaitlingumą panašus karinių pajėgų korpusas ir didelis skaičius įvairios technikos. Atsižvelgiant į atstumus, kas juda iš Irano pusės, o kas iš Rusijos pusės, reikalingas dar vienas karinis korpusas, kuris visa tai saugos, užtikrins visapusišką saugumą.

Kitaip sakant, norint tinkamai panaudoti itin trūkstamą ir skaitlingą 30-ties tūkstančių karių korpusą, galintį iš esmės pakeisti situaciją Sirijos fronte, Bašaro al-Asado sąjungininkai, vienaip ar kitaip, turės karui Sirijoje pritraukti apie ketvirtadalį – penktadalį savo karinių pajėgumų. O tai būtų jau visai kitoks pagalbos – dalyvavimo Sirijos kare lygmuo. Mano žiniomis, bent šiuo metu niekas iš Bašaro al-Asado sąjungininkų nėra pasiruošęs rimtos karinės pagalbos avantiūrai!.. Todėl ir matome, jog žiniasklaidoje yra kuriamas „pergalingo karo“ Sirijoje paveikslas, nors visai kas kita būtų, suteikus visapusišką, pilnavertę Bašaro al-Asado sąjungininkų pagalbą!..

Praktiškai tiktai nedidelius, maždaug iki trijų tūkstančių karių korpusus, 2-3 batalionų lygmens grupes, Rusija ir Iranas galėtų suorganizuoti. Tuo tarpu didesnių pajėgų panaudojimą riboja objektyvios aplinkybės. Manau, trijų – šešių tūkstančių karių pajėgomis galima „utilizuoti“ nebent Donbaso nepageidaujamus elementus, savanorius – separatistus, bet realiai, rimtai ir veiksmingai Sirijos prezidento Bašaro al-Asado Armijos pagalbai tokių pajėgų tikrai nepakaks!..

Todėl darytina išvada: visas medijose transliuojamas „pergalingas Bašaro al-Asado ir jo sąjungininkų puolimas“, geriausiu atveju, tėra labai lėtas judėjimas pirmyn, klampi kova dėl mažų miestelių, nežymūs judėjimai gatvėmis didmiesčiuose ir jų apylinkėse.

Tokie karo tempai gan greitai sumažėja iki nulio. Labai tikėtina, būtent šitaip tas „pergalingas puolimas“ ir pasibaigs. Džichadistai po kelių mėnesių atstatys savo pajėgumus ne tik gyvąja jėga, bet ir ginklais, šaudmenimis, amunicija bei technika. O tada viskas sugrįš į pradinę padėtį, kokia buvo iki Bašaro al-Asado ir jo sąjungininkų pradėto puolimo.

Beje, neseniai pasirodė pranešimai apie tai, kad iš Saudo Arabijos ir Kataro Bašaro al-Asado opozicijai „Islamo frontui“ jau keliauja JAV sunkioji priešraketinė raketų sistema BGM-71 TOW. Ši sistema nors ir pasenusi, bet veiksminga!..

Apžvelgus viešai prieinamą informaciją darytina išvada, kad Sirijos pajėgos praktiškai vienu metu vykdo tris puolimo operacijas:

1. Hama provincijos šiaurinėje dalyje puolime dalyvauja apie 10 tūkstančių kovotojų. Remiantis neoficialių šaltinių informacija, šitame puolime dalyvauja ir Rusijos savanoriai (bet apie tai vėliau).

2. Šiaurės rytuose nuo Damasko (Džobar ir Harasti rajonai).

3. Ir Alepo – stambiausio Sirijos miesto kryptimi.

Iš viso Sirijos armijos puolime dalyvauja apie 20 tūkstančių kovotojų. Ko gero, šis skaičius – tai visas Bašaro al-Asado ir jo sąjungininkų pajėgų rezervas šiai dienai!..

Puolimas Hama kryptimi vyksta labai vangiai. Damaske puolimas irgi slopsta, nors pateikiami gražus mūšių gatvėse paveiksliukai, tačiau pasigirti, kol kas, nėra kuo, todėl ir pergalingų raportų apie pasektas pergales nesigirdi. Alepos kryptimi nieko reikšmingo, bent jau iki šiol, nepasekta.

Kai kuriose šaltiniuose jau pasirodo pranešimai apie patiriamus nemažus nuostolius iš puolančiųjų pusės, turint omenyje ir Rusijos savanorius. Beje, kalbant apie Rusijos savanorius, jie nelaikomi kariškiais, kuriems taikomos socialinės garantijos. Manau, Rusijos prezidentas V.Putinas pasakė tiesą, teigdamas: „Rusijos sausumos pajėgos nedalyvaus sausumos operacijoje Sirijoje“. Sakyčiau, tai tik formalumas, nes ir Donbase Rusijos kariškių oficialiai nebuvo. Buvo tik „atostogaujantys“ savanoriai, o retkarčiais, esant svarbiam reikalui, papūsdavo „Šiaurės vėjas“…

— Kas jums konkrečiai yra žinoma apie taip vadinamą – „mūsų ten nėra“, tiksliau, apie Rusijos savanorius ne tik Donbase, bet ir Sirijoje?

— Daug kas naiviai galvoja, jeigu apie kažką nėra oficialios informacijos medijose, reiškia tai melas. Pagrindinis argumentas: jeigu nėra patikimų įrodymų, tai nėra apie ką ir kalbėti. Atrodytų, toks teiginys tai rimtas argumentas. Deja, tikrovė neretai būna visai kitokia. Juolab, rūsčios realybės negali atspindėti agitprominių makaronų platinimas socialiniuose tinkluose!..

Na, o kalbant apie patikimus įrodymus, kas rimtai ieško, tas juos ir suranda. Aišku, visuomet galima teigti, jog viskas, kas nėra oficiali informacija, yra melas. Čia panašiai, kaip, pvz., su video įrodymais teisme. Galite pateikti nenuginčijamus įrodymus, kur jūsų oponentas prisipažįsta apie padarytą nusikaltimą. Bet, sakykime, jūsų oponentas nebuvo įspėtas apie tai, kad yra filmuojamas, todėl teismas nepripažins pateiktos video medžiagos už padaryto nusikaltimo įrodymą. Lygiai taip Donbaso ar Sirijos atveju, jei išaiškėję faktai oficialiai nepatvirtinti ir nepripažinti, reiškia – visa tai melas?!..

Dabar trumpai apie „mūsų ten nėra“. Internetiniame tinklapyje Fontanka.ru neseniai pasirodė straipsnis: „Slavų korpusas grįžta į Siriją“, kuriame minima „rusiška“ privati kompanija „Vagnera“, užsiimanti savanorių verbavimu-samdymu karui Sirijoje. Tą patį video interviu patvirtina ir DNR separatistų buvęs vadas Igoris Strelkovas (Girkinas): „Savanoriai į karą Sirijoje verbuojami per privačia karinę kompaniją „Vagnera“. Tas pats Girkinas teigia, jog „privati karinė kompanija „Vagnera“ samdo iš Dombaso sugrįžusius buvusius savanorius, kovojusius už „rusišką pasaulį“. Apie tai rašoma ir internetinio portalo lenta.ru poleminiame straipsnyje – „Kaip ir kodėl rusai vyksta savanoriais į Sirija?“, o taip pat gazeta.ru straipsnyje – „Savanoriai nori į Siriją“.

Deja, tai ne vienintelis atvejis, kur minima privati karinė kompanija „Vagnera“. Politicsnews.info rašo: „būtent privati karinė kompanija „Vagnera“ užsiima separatistų nuginklavimų Donbase“. Tą patį tvirtina ir separatistų „Donbaso naujienos“, kur pateikiamas interviu su separatistų bataliono „Avgust“ kovotoju, kalbančiu apie privačios „rusiškos“ karinės kompanijos „Vagnera“ veiklą Donbase, kaip nuginkluojami Donbaso separatistai.

Faktiškai Rusija neturi įstatymo, reglamentuojančio privačių karinių kompanijų veiklą. Tokių karinių kompanijų Rusijoje yra ne viena, pvz., RSB GROUP, МАР, Antiterror, Moran Security Group, Redut-Antiterror.

— Nejau taip gali būti teisinėje valstybėje – atitinkamo įstatymo Rusijoje nėra, o karinės kompanijos egzistuoja?

— Iš tikrųjų tai yra tik savanorių verbavimo punktai, nieko daugiau. Realiai šios kompanijos dirba pagal užsienio privačių karinių kompanijų licencijas, todėl jos nėra rusiškos. Pvz., RSB GROUP – Naujoje Zelandijoje registruotos privačios karinės kompanijos NavSec International Ltd verbavimo punktas Rusijoje, kuris glaudžiai bendradarbiauja su Britanijos ir Irako privačiomis karinėmis kompanijomis.

Beje, kalbant apie taip vadinamas „rusiškas“ karines kompanijas, vienas pažįstamas Donbaso karininkas mane informavo: „Pasirašęs kontraktą su tokia karo savanorių verbavimo kompanija tampi jų teisinio lauko subjektu, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, išskyrus socialines lengvatas. Jeigu manote esąs kovotojas už „rusišką pasaulį“, vykdydamas irakiečių ar britų komandas, tepadeda jums Alachas!.. Tiktai nepykite, jeigu naujieji jūsų vadai kritišku momentu jus „pakiš“, kaip bandą babuinų!..“.

Faktiškai rusų karių Sirijoje jau yra nemažai. Kita vertus, dabartinis Rusijos karių skaičius Sirijoje nėra pakankamas, norint kardinaliai pakeisti situaciją fronte. Bet kokio ekspedicinio karinio korpuso sėkmė, didžiąja dalimi, priklauso nuo logistikos. Prie dabartinių sąlygų Rusijos savanorių Sirijoje gali būti apie 2-3 tūkstančius. Tai riba, kuri esamais pajėgumais bent minimaliai gali būti aprūpinta.

Galima būtų drąsiai teigti, kad Sirijoje kariauja savanoriai, atvykę iš Rusijos, ar privačios karinės kompanijos samdiniai. Ir nors oficialiai Rusijos sausumos pajėgos puolime nedalyvauja, tačiau būtent taip palaipsniui Rusija įsitraukia į labai rimtą karinį konfliktą Sirijoje!..

— Dabar gal keletą žodžių apie Kremliaus politinį žaidimą va-bank? Rusijos premjeras D.Medvedevas spalio 17 d. pareiškė, kad jo šalis Sirijoje kaunasi dėl savo nacionalinių interesų, o ne gindama Sirijos prezidentą Basharą al Assadą. Gan logiška ir suprantama, ar ne?

— Išvertus į paprastą, mums suprantamą kalbą, Minsko-2 susitarimai neutralizuojant karinį konfliktą Donbase pavyko, o štai „Bagdadas-1″ arba „Paryžius-1“ susitarimo, kol kas, neįmanoma prastumti, nors Kremlius jau seniai labai aiškiai Vakarų „partneriams“ pasakė, kad yra pasiruošęs bendradarbiauti su Bašaro al-Asado opozicija.

Kitaip sakant, Kremliui visai nerūpi, kas valdys Siriją pasibaigus karui. Svarbu, kad Sirijos konfliktas būtų sprendžiamas dalyvaujant Rusijai!.. Ne pirmą kartą Kremlius Vakarų pasauliui bando pasakyti, kad Rusijai nerūpi Sirijos prezidento Bašaro al-Asado tolimesnis likimas. Manau, Kremlius yra pasirengęs paaukoti savo „draugo“ ir „sąjungininko“ galvą, nes Maskva pasirengusi bendradarbiauti net ir su pačiu velniu. Svarbiausia, kad Sirijos konflikte būtų atsižvelgta ir į Kremliaus interesus, nieko daugiau!..

Kremlius, aiškumo dėlei, kurį laiką laukė, kokias jėgas Sirijoje Vakarų šalys ir JAV oficialiai įvardins „nuosaikiaisiais“ sukilėliais. Dabar Vakarai įvardijo tuos „nuosaikiuosius“ – tai „Islamo frontas“. Tačiau „Islamo frontas“, deja, niekaip nenori bendradarbiauti su Rusiją.

Mano nuomone, rugsėjo 30 dieną Rusijos pradėtas džihadistų bombardavimas Sirijoje turi grynai politinį atspalvį. Nuo pirmųjų pradėtos karinės operacijos dienų rusmedija teigia, kad Rusijos lėktuvai bombarduoja „Islamo valstybės“ pajėgas. Na, o pastaruoju metu pripažino, kad bombarduoja dar ir Al-Qaida’os atšaką Sirijoje, tiksliau „Al-Nusra fronto“ pozicijas, nieko daugiau.

Netgi dievagojasi, kad jie nekliudė ir nebando kliudyti „Islamo fronto“, vadinamo „Laisvąja Sirijos armija“. Nors Rusijos įsikišimo į Sirijos konfliktą pradžioje užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino sukilėlius „religiniais fanatikais“, tačiau didžiojoje politikoje retorika dažnai keičiasi. Dabar Kremlius nekantriai laukia, kol Vakarai ir JAV sutiks pradėti vadinamuosius politinio sureguliavimo procesus su buvusiais „fanatikais“, „nuosakiąja opozicija“ „Islamo frontu“, vadinamu „Laisvąja Sirijos armija“.

Na, o Sirijos prezidento Bašaro al-Asado pajėgų tinkamai neparengtas savižudiškas puolimas, paremiant Rusijos karinei aviacijai bei „savanoriams“, manau, turi vienintelį tikslą – kad pajėgiausios Sirijos karinės formuotės būtų sunaikintos. Ir kai Bašaras al-Asadas neturės karinio potencialo gintis, jis bus priverstas sėsti prie derybų stalo su taip vadinamą „nuosaikiąja“ Sirijos opoziciją. Tada prasidės vadinamasis politinio sureguliavimo procesas, bus pasirašytas „Bagdadas-1“ arba „Paryžius-1“ taikos susitarimas. Viskas taip pat, kaip ir Donbase, vienas prie vieno!..

Bet štai iškilo rimta problema: nei Sirijos „nuosaikioji“ opozicija, nei Vakarai ir JAV, vis dar nesuvokia Kremliaus nebe pirmą kartą viešai ir aiškiai išsakomų užuominų. Vakarų „partneriai“ inertiškai tebevaidina kvailius ir kurčnebylius. Turiu pripažinti, tai jiems sekasi puikiai.

— Ir vis tiktai, jūsų nuomone, dėl kokių geopolitinių tikslų į Sirijos mėsmalę metami pajėgiausi Bašaro al-Asado kariniai rezervai ir užverbuoti savanoriai? O gal manote, tai Kremliaus ir V. Putino „gudrusis planas“?

— Tik pagalvokime, ar taip tikri draugai ir sąjungininkai kritiškoje situacijoje elgiasi? Kas ką besakytų, tačiau prezidentas Bašaras al-Asadas per pastaruosius keturis metus tapo kariaujančios, kraujuojančios Sirijos simboliu.

Būtent vadovaujant Bašarui al Asadui sirai pasiaukojančiai kariavo prieš taip vadinamą „civilizuotą Vakarų pasaulį“, nors ir beviltiškai, bet didvyriškai!.. Ir štai dabar Kremlius atėjo į pagalbą alinančiame kare nukraujavusiai Sirijai. Nejau tik tam, kad išduotų Sirijos prezidentą Bašarą al Asadą ir paaukotų jį vardan „labai gudrių“ Kremliaus interesų?!..

Po to, kai Rusijos prezidentas V.Putinas 2014 kovo 4 dieną, aptardamas situaciją Donbase, pasakė: „Tegul tik pabando į juos šaudyti, mes stovėsime už jų…“, dabar stebėtis dėl pradėtų Rusijos karinių veiksmų Sirijoje tikrai neverta!.. Man kartais atrodo, jog prezidentas V.Putinas savotiškai „kolekcionuoja“ neišspręstas problemas ir katastrofas Kremliaus vykdomoje politikoje.

Bet ko čia stebėtis? Tik prisiminkime TSRS laikų Afganistaną. Ar dar kas prisimena, kad tais laikais, iki Rusijos įsiveržimo į Afganistaną ir Hafizullah Amino nužudymo, tuometinė Afganistano kariuomenė buvo „prifarširuota“ patarėjų iš Rusijos? Ar kas nors žino, kad Hafizullah Aminas, kai sovietų spec. kovinis dalinys šturmavo jo rūmus, bandė prašyti pagalbos pas tuometinius TSRS vadovus, tariamus „draugus“ ir „sąjungininkus“. Hafizullah Aminas paprašė savo pavaldinių, kad apie pradėtą rūmų šturmą būtų skubiai pranešta „sąjungininkams“ Maskvoje. Jis šaukėsi pagalbos. Deja, tai buvo paskutinis tuometinio Afganistano vadovo Hafizullah Amino nurodymas savo pavaldiniams!..

Taigi, šio interviu pabaigai, manau, vertėtų prisiminti legendinį britų premjerą Vinstoną Čerčilį, kuris buvo absoliučiai teisus, teigdamas: „Politikoje nėra nei amžinų draugų, nei amžinų priešų, yra tik amžini interesai!..“.

— Dėkoju už pokalbį.

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. spalio 24-30 Nr. 40, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply