Disidentas Valdas Anelauskas: „Mano giliu įsitikinimu, „nepriklausomoje“ Lietuvoje vasalinė valdžia nuosekliai vykdo lietuvių tautos genocidą!..“

Neseniai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), priėmęs palankų nuosprendį buvusiam „stribui“,  išprovokavo naujas diskusijas apie tautos genocidą Lietuvoje. Strasbūro teismo Didžioji kolegija paskelbė, kad buvęs KGB karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje nuteistas remiantis „teisinėmis nuostatomis, kurios negaliojo 1953 metais“ nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją. Lietuvos teismai V.Vasiliauską buvo pripažinę kaltu dėl genocido ir nuteisė jį ketverių metų laisvės atėmimo bausme, bet dėl ligų ir senyvo amžiaus nuo bausmės atleido. Jis buvo nuteistas už tai, kad dalyvavo deportuojant Lietuvos pasipriešinimo kovotoją Joną Būrininką. Lietuvos teismai „saliamoniškai“ argumentavo, jog V.Vasiliauskas dirbo represinėse struktūrose, kurios siekė sunaikinti partizanus, o rezistencijos dalyviai buvo svarbūs lietuvių tautai išlikti, nes jie trukdė sovietams vykdyti represijas. Tačiau Strasbūro teismas nurodė pasigedęs „istorinių ir faktinių duomenų, kaip Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“: „Teismas nebuvo įtikintas, kad p. Vasiliauskas net su advokato pagalba 1953 metais būtų galėjęs numatyti, kad Lietuvos partizanų žudymas galėjo būti prilygintas Lietuvos gyventojų ar etninių lietuvių genocidui“, – skelbiama EŽTT pranešime. Lietuvoje nuteistam buvusiam „stribui“ valstybė privalės išmokėti kompensaciją – sumokėti 10 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą ir 2,4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Genocido sąvoka yra užkonservuota. Įdėta į vienai išskirtinei tautai priklausantį stiklainį. Ir uždengta sandariu dangteliu. Pasaulis moksliškai tobulėja. Tad genų inžinerijos laikais tuoj nuspręs, kad XXI a. kalbėti apie kažkokius genocidus – tai tyrinėti archeologines šukes. Kai genocidų ar šukių gamintojai jau išmirę. Arba beveik. Nes kam kalbėti apie kažkokius žudomus genofondus, jei genus ir genomus bus galima atkurti. Tad gal ir mes nesiplėšykime. Neįrodinėkime savo teisybės. Nes plėšydamiesi tik tarpusavyje susipriešiname. Pravardžiuojamės „banditais“, „stribais“. O Strasbūras mūsų Tautos tragedijos vis vien nesupranta“, – rašo „Respublikos“ žurnalistė Olava Strikulienė poleminiame straipsnyje „Strasbūras nusprendė, kad „miško broliai“ išėjo grybauti“.

Tuo tarpu JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS yra įsitikinęs, jog valdžią „nepriklausomoje“ Lietuvoje uzurpavusios prolandsberginės klikos daromi nusikaltimai – tai tikriausias lietuvių tautos genocidas: „Juk su tuo, ką drąsiai galima vadinti ne propagandine, politizuota istorinių tragedijų interpretacija, o tikruoju lietuvių tautos genocidu, susiduriama ne kažkur kitur, bet šiandieninėje „laisvoje ir nepriklausomoje“ Lietuvoje. Mano giliu įsitikinimu, vasalinė, marionetinė šalies valdžia nuosekliai vykdo lietuvių tautos genocidą!..“, – interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia V.Anelauskas.

——————————————————

— Ankstesniame interviu LL sakėte, jog pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje  buvo vykdomas tautos genocidas, moraline prasme gal net baisesnis už sovietmečio nusikaltimus lietuvių tautai. Pasak jūsų, šio genocido vykdytojai – ne tik Lietuvą valdanti savanaudžių, liberastinių politikierių gauja – valdžiažmogiai, bet apskritai valstybė, kuri buvo „statoma ant žmonių ašarų, vargų ir kančios“…

Kaip žinote, Strasbūro teismas nusprendė, jog Lietuva pokario metų trėmimus ir partizanų žudymą nepagrįstai prilygino genocidui. Tai reiškia, politizuoti Lietuvos teismai, bausdami buvusius „stribus“, kovojusius su „miško broliais“, pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją? Galėtumėte šį Strasbūro teismo sprendimą pakomentuoti kiek platesniame, tarptautiniame genocido sąvokos kontekste?

diversity-01— Manau, dabartinėje Lietuvoje genocidas apibrėžiamas gerokai plačiau nei tarptautinėje teisėje. Lietuvos baudžiamajame kodekse genocidui kažkodėl yra prilyginti veiksmai ir prieš socialinę ar politinę grupę. O pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi tik tokie veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kurią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Nežinau, kaip galėčiau pakomentuoti jūsų paminėtą Strasbūro teismo sprendimą. Man jis atrodo, švelniai tariant, gan kontraversiškas. Manau, panašios nutartys tėra eilinis Europos Sąjungos diktatas Lietuvai „iš viršaus“, ir tiek.

Na, o jeigu kalbėtume apie genocido traktuotę tarptautinės teisės kontekste, argi ne tą patį ir aš sakiau, galiu pakartoti: man absoliučiai akivaizdu, daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvą valdantis režimas planingai ir sistemingai naikina lietuvių tautą!.. Be abejo, tai atitinka genocido sąvoką tarptautinėje teisėje, traktuojamą būtent kaip konkrečios nacionalinės, rasinės ar religinės grupės naikinimą. Juk lietuvių tauta yra nacionalinė grupė, ar ne?..

Kita vertus, turiu pasakyti, šiais laikais dėka liberalų prievarta mums brukamo „politkorektiškumo“ – genocido sąvoka dažniausiai tapatinama vien tik su žydų holokaustu ar su stalininėmis represijomis (ypač Lietuvoje), kurių metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš Lietuvos į lagerius ir tremtį buvo išvežta apie 275 tūkstančiai tautiečių (dauguma jų vėliau sugrįžo). Kaip žinia, pokario metais žuvo apie 20 tūkstančių partizanų ir jų rėmėjų.

Man atrodo, jog visa tai daroma sąmoningai, tarsi „pamirštant“ ar tiesiog ignoruojant šiuo metu kur kas aktualesnes, konkrečias genocido apraiškas, matomas čia ir dabar, ženkliai įtakojančias lietuvių tautos egzistenciją. Juk su tuo, ką drąsiai galima vadinti ne propagandine, politizuota istorinių tragedijų interpretacija, o tikruoju lietuvių tautos genocidu, susiduriama ne kažkur kitur, bet šiandieninėje „laisvoje ir nepriklausomoje“ Lietuvoje!.. Apie tai ankstesniame interviu aš jau kalbėjau. Tad galiu pakartoti nors ir šimtą kartų: mano giliu įsitikinimu, „nepriklausomoje“ Lietuvoje vasalinė, marionetinė šalies valdžia nuosekliai vykdo lietuvių tautos genocidą!.. Tikrai nemanau, jog ši nuomonė, ne kartą nuskambėjusi viešojoje erdvėje, galėtų būti argumentuotai paneigta. Jos teisingumą byloja realūs faktai, statistika, sociologinės apklausos, daugumos žmonių patirtys bei vargingas gyvenimas politinio „elito“ uzurpuotoje Lietuvoje.

 Pirmiausia, genocido faktą patvirtina Lietuvą ištikusi demografinė katastrofa. Oficialioji statistika kalba pati už save. Akivaizdu, jog šiuo metu yra prasidėjusi lietuvių tautos agonija. Priverstinė lietuvių emigracija – šiais laikais vykdomo lietuvių tautos genocido pagrindinė išraiška, kelianti egzistencinę grėsmę lietuvių tautai. Argi ne dėl to tauta dabar nyksta mūsų akyse?..

 Lietuva negali pasigirti naudingais gamtos ištekliais. Visais laikais didžiausia mūsų šalies vertybė buvo gyventojai. Deja, pamažu netenkama ir jų – per 25 metus Lietuvą paliko apie milijonas tautiečių. Kadangi didžiąją dalį išvykusių sudaro jaunimas, lietuviai jau tapo sparčiausiai nykstančia tauta Europoje ir pasaulyje.

Kuo mažesnė tauta, tuo sunkiau jai išlikti bei išsaugoti nacionalinę kultūrą. Lietuvių kultūra dabar sparčiai nyksta, pataikaujant Briuselio direktyvoms šalyje vykdomas kultūrinis genocidas. Akivaizdu, jog net ir pati lietuvybė seniai nebelaikoma aukščiausia vertybe Lietuvoje. Šia opia tema galėčiau daug kalbėti, bet nesinori kartoti to paties, ką jau anksčiau esu sakęs.

— Pasikliaujant oficialia statistika, Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių, o lietuviai yra vieni nelaimingiausių žmonių pasaulyje. Pastaruoju metu valstybės vykdomos politikos pasekmė – šimtai tūkstančių lietuvių emigrantų Atrodo, gan tikėtina, jog ilgainiui išvykusius lietuvaičius bus galima pakeisti svetimtaučiais migrantais iš Afrikos ar karo pabėgėliais iš Sirijos?

— Būtent! Šalyje mažėja lietuvių? Tai jokia problema, prisikviesime arabų ir afrikiečių!.. Jau prieš keturis metus buvo atskleistas prezidentės D.Grybauskaitės planas, kad Lietuvoje liktų ne daugiau 60 procentų lietuvių. Šalies vadovė labai aiškiai, signatarui Kazimierui Uokai ir kitiems tautiečiams girdint (jos žodžiai buvo pacituoti laikraštyje „Respublika“), yra pasakiusi: „Baikite jūs rūpintis lietuvių buvimu Lietuvoje! Turi būti kaip visoje Europoje. Vienos tautos gali būti apie 60 procentų, o visus kitus atsivešime…“, – teigė D.Grybauskaitė.

Deja, niekas iki šiol taip ir nepaneigė šių prezidentės pasakytų žodžių, kad Lietuvoje apie pusę gyventojų turėtų sudaryti ne lietuviai, o iš svetur atsibastę atėjūnai!.. Galime nesunkiai įsivaizduoti, kaip tokia liberali atvirų durų politika „pasitarnaus“ lietuvių tautai. Manau, Briuselio kvotomis „įteisinta“ priverstinė kitataučių imigracija iš tikrųjų bus pragaištinga Lietuvai!.. Dėl tokios imigracijos, dirbtinai pakeitus etninę gyventojų sudėtį, Lietuva galutinai praras nacionalinį tapatumą. Ir nors mūsų protėviai Lietuvos žemelę šimtus metų gynė nuo atėjūnų, dabar mes aiškiai matome, kokie šiandieninių „suslovų“ planai! Man tiesiog kraujas užverda, kai apie tai pagalvoju!..

— Kaip žinia, emigracija ir imigracija – dvi skirtingos tos pačios monetos pusės. Šį reiškinį, pasitelkiant žinomą fizikos dėsnį, galima būtų pavadinti susisiekiančiais indais: jeigu viena pusė nuseko, kita turi papildyti…

— Be abejo, visiems gerai žinoma, jog apleista vieta gamtoje ilgai tuščia nebūna ir greitai užsipildo naujais „gyviais“. Jau seniai buvo aišku, kad tokia „migrantų tolerancijos“ diena neišvengiamai ateis ir į Lietuvą. Vietoj to, kad rūpintųsi tautos tęstinumu ir išsaugotų mūsų nuostabiąją Pabaltijo šalį ateities kartoms lietuviška, kolaboracionistinė valdžia net iš kailio neriasi, siekdama „motyvuoti pabėgėlius“, kad kuo daugiau kitataučių, įvairių rasių migrantų atvyktų į Lietuvą! Ką mes šiandien matome – tai gerai suplanuota ir jau pradėta įgyvendinti naujoji Lietuvos okupacija, lemsianti mūsų Tėvynės ir Tautos sunaikinimą. Būtent tai aš ir vadinu lietuvių tautos genocidu!..

— Kaip suprantu, jums, Lietuvos patriotui, didelį nerimą kelia Europą užgriuvęs migrantų cunamis, kuris jau pasiekė tiesiog fantasmagorišką lygmenį? Nenumaldomai artėja ta diena, kai Lietuvai teks priimti pirmąją vadinamų „pabėgėlių – migrantų“ grupę…

— Apie šiandienę „pabėgėlių krizę“ diskutuojama ganėtinai daug. Vyrauja įvairios nuomonės ir pasisakymai sisteminėje žiniasklaidoje bei interneto platybėse. Deja, absoliuti dauguma rašančių ir skaitančių, kaip man atrodo, net nesupranta, kas iš tikrųjų dabar vyksta. Kalbant apie pastaruoju metu ypač suaktyvėjusią migrantų invaziją, pirmiausia būtina suprasti, jog tai įsisenėjusi, pagrindinė Europos problema, nors dauguma europiečių, ko gero vis dar tebemano, kad nelegalūs migrantai tai netikėtumas, staiga ėmęs ir užgriuvęs Europą. Nelegalių migrantų srautas į Europos valstybes vyko kelis dešimtmečius. Pastarieji mėnesiai išsiskiria tik tuo, kad stichiškai išaugęs migrantų srautas yra ypač didelis. Tai pratrūko, tarsi ilgai viręs ugnikalnis, senąją Europą tvindanti migrantų lavina grėsmingai kyla, nesustabdomai auga kiekvieną dieną.

„Linkiu tau gyventi permainų laikais“, –  senovės kinai linkėdavo savo priešams, o dabar šis palinkėjimas tampa savotišku prakeiksmu europietiškai realybei. Man savotiškai netgi įdomu stebėti, kaip nuolankiai ir paklusniai šiandieninė Europa sutinka atėjūnų antplūdį iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos. Kartais tai atrodo išties fantasmagoriškai, pvz., matant lozungo „Welcome, refugees!“, „Sveiki atvykę, pabėgėliai!“ populiarumą Vokietijoje. Arba visi tie užrašai, sveikinantys pabėgėlius – atėjūnus arabų kalba. Atrodo, vokiečių nacijai, paveiktai Antrojo pasaulinio karo kaltės komplekso bei ydingos „politinio korektiškumo“ sampratos, visai pasimaišė kolektyvinis protelis!..

Šiuo metu Europa priartėjo prie XXI amžiaus didžiojo lūžio – būti ar nebūti?.. Ir tai yra ne karo pabėgėlių ar nelegalių migrantų krizė, tai pačios Europos Sąjungos civilizacinė krizė!.. Labai panašu, ES likimas sprendžiasi būtent dabar. Labai bijau, kad Europa, pasidavusi liberalizmo ideologijos žabangams, yra netekusi valios gyventi, todėl niekas jos jau nebeišgelbės. Norom nenorom, tenka sutikti su vieno straipsnio portale sauksmas.lt autoriumi, teigiančiu: „Liberalizmo nuodai suveikė panašiai, kaip encefalito virusas, Europa yra paralyžiuota ir išprotėjusi, jai jau niekas nebepadės!..“.

Pasak Osvaldo Špenglerio, istoriją valdo likimas, todėl „Vakarų saulėlydis“ toks pat neišvengiamas, kaip po rudens ateisianti žiema. Sakyčiau, dvasiškai ir civilizaciškai Europos kaip ir nebėra, ji jau mirė. Liko tiktai geografinė, Europos Sąjungos monstro pavidalo Europa, į kurią dabar plūsta būsimieji jos šeimininkai…

Beje, prieš kelis dešimtmečius JAV magnatas ir globalistas Deividas Rokfeleris yra pasakęs: „Mes stovime prie globalių permainų slenksčio. Tereikia gerai valdomos didelio masto krizės ir tautos priims Naująją pasaulio tvarką“. Būtent tai mes ir matome šiandien. Tarytum burtų lazdele mostelėjus, Europon plūstelėjo iki šiol dar neregėta, skaitlinga ir gerai organizuota atkaklių migrantų banga – tiesiog ideali krizė!..

— Atrodo, jog migrantų išprovokuotą „idealią krizę“ galima pavadinti valdomu, kontroliuojamu chaosu?

— Be abejo, visą pastarojo meto migrantų milžinišką srautą kažkas režisuoja ir diriguoja. Apie tai dar pakalbėsim… Prisiminiau Majakovskio eilėraštį: „если звёзды зажигают – значит – это кому-нибудь нужно“, išvertus į lietuvių kalbą – „jeigu žvaigždes uždega, tai reiškia to kažkam reikia“.

Ką gi, galiu drąsiai pasakyti, kiekvienas valdomas chaosas pasižymi bjauria ypatybe: kažkurią akimirką jis gali staiga tapti nebevaldomas ir nušluoti net patį valdantįjį!.. Čia panašiai kaip džiną išleisti iš butelio, kartą išleidus atgal sukišti tikrai nepavyks…

Dabar visai nesvarbu, ar prasidėjęs masinis tautų kraustymasis vyksta spontaniškai, ar kažkas meistriškai jam diriguoja, svarbiausia, kad šiandien Europoje tai nesustabdomas reiškinys, gryniausia „atvirų durų“ politika. Kodėl Europa migrantus priima? Tai pagrindinis klausimas. Man atrodo, Europa pati, tarsi su mazochistiniu pasimėgavimu, slysta į susinaikinimo bedugnę… Nejau sulauksime Vakarų civilizacijos pabaigos?.. Istorija žino daugybę civilizacijų kracho pavyzdžių: šumerai, romėnai, graikai – visų neišvardinsi. O juk buvo laikai, kai niekas nepranašavo didingų senovės civilizacijų žūties, apie ką mes žinome iš istorijos vadovėlių. Kažkas labai teisingai pastebėjo: „Istorija – tai mirusių civilizacijų arena“.

— Kokį didžiausią pavojų senajai Europai ir apskritai Vakarų civilizacijai gali sukelti dabartinė migrantų krizė?

— Man kyla daug įvairiausių minčių apie Europos pabaigą. Bet gal atidėkime tai kitam kartui, viską būtinai aptarsime. Geriau tai daryti pamažu, laipsniškai, o ne šuoliuojant, kaip sakoma, galopu per Europą…

Aptariant tai, kas dabar vyksta Europoje, turėtume pasirinkti, per kokią prizmę į rezonansinius procesus žiūrėti, ir pabandyti mąstyti tiek konkrečiomis, tiek ir abstrakčiomis kategorijomis. Panašiai, kaip kalbant apie genocidą.

Nerimaujant dėl Lietuvos ateities, teisingai pastebėjote, mes čia kalbame apie dvi tos pačios monetos puses. Manau, tiek priverstinė lietuvių emigracija, tiek ir „pabėgėlių“ imigracija, lietuvių tautai vienodai pragaištingos ir reiškia genocidą. Todėl šiandien ypač svarbu pažvelgti į viską galimai plačiau, matyti toliau savo daržo, neapsiribojant vien tuo, kas dabar vyksta ir kas gresia Lietuvai. Mano įsitikinimu, lietuvių tautos genocidas – tai sudėtinė dalis kur kas didesnio, baltosios rasės genocido!..

Reaguodama į dabartinę „pabėgėlių krizę“ buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Kristina OJULAND pasakė: „Šiandien aš, kaip baltasis žmogus, suprantu, kad baltoji rasė atsidūrė pavojuje“. Būtent ir aš taip sakau: didžiuliame pavojuje atsidūrė ne tik Lietuva, Estija, Vengrija, Vokietija ar bet kuri kita ES valstybė. Šiandien apskritai visa Europa, visa baltoji žmonių rasė atsidūrė rimtame pavojuje!..

Vadinamųjų „pabėgėlių“ lavinos invazija į Europą – tai gerai organizuota akcija, nukreipta ne tik prieš ES šalis, bet apskritai prieš baltųjų žmonių rasę!.. Kam ir kodėl šito reikia? Išsamiau tai aptarsime ateityje. O dabar, kaip ir ponia K.Ojuland, aš noriu aiškiai pasakyti, ypač pabrėžti: ne tik Lietuva, Europa, bet ir visa baltoji žmonių rasė šiandien atsidūrė didžiausiame žmonijos istorijoje egzistenciniame pavojuje!..

Baltaodžiai jau kuris laikas nykstanti žmonių rūšis, o netolimoj ateity, bijau, mūsų rasė gali būti visai sunaikinta. Atidžiau pažvelkime į pasaulio demografinę statistiką. Pasirodo, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, apskritai šalyse, kur europietiškos kilmės žmonės gyvena, gimstamumas yra labai mažas, ten kasmet miršta kur kas daugiau nei gimsta. Kai tuo tarpu Afrikoje ir Azijoje pastebimas didžiulis gyventojų perteklius.

Pavyzdžiui, 1960 metais (būtent šiuos metus mėgstu laikyti atskaitos tašku, nes tada aš gimiau) balti žmonės, gyvenantys Europoje, Rusijoje, abejuose Amerikos žemynuose, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, sudarė ketvirtadalį pasaulio gyventojų. Tada pasaulyje gyveno trys milijardai žmonių, iš kurių 750 milijonų baltaodžiai. Tačiau per praėjusius penkis dešimtmečius viskas radikaliai pasikeitė. Dabar pasaulyje gyvena virš septynių milijardų žmonių, o baltieji tesudaro truputį daugiau nei 10 procentų. Europiečių kilmės žmonių procentas pasaulio gyventojų tarpe kasmet vis mažėja. Jeigu 1960 metais Europoje gyveno du kartus daugiau žmonių nei Afrikoje, tai dabar Afrikos gyventojų skaičius padidėjo net tris kartus, o dar po pusės amžiaus, kaip prognozuojama, ten bus triskart daugiau žmonių nei Europoje. Dauguma skurstančių afrikiečių svajoja, kaip gerai būtų jiems persikraustyti į ekonomiškai išsivysčiusią Europą!..

Baltosios rasės išlikimo problema iš tikrųjų realiai egzistuoja. Deja, kol kas nei šios problemos esmės, nei turinio, kažkodėl nesuvokia daugelis vadinamų Lietuvos nacionalistų, kuriems terūpi tik tai, kas vyksta jų „parapijoje“, toliau savo nosies galo nieko nematant!.. Nors aš pats esu nacionalistas, tačiau visad pabrėžiu, jog turiu omeny ne nacionalizmą siaurąja, etnine ar tautine prasme, o būtent plačiąja – rasine, galima sakyti, civilizacine prasme. Galėčiau savąją nacionalizmo sampratą pavadinti baltųjų tautų internacionalizmu.

— Įdomu, ką apskritai reiškia būti nacionalistu, gyvenant lietuviui daugiatautėje Amerikoje bei aktyviai dalyvaujant ten disidentinėje veikloje?..

— Mano nuomone, pirmiausia reikėtų suprasti, kad pats žodis „nacionalistas“ JAV realybėje nelabai tinkamas, nes Amerikoje apskritai nėra tautos (nacijos), kaipo tokios. Net ir anglų kalbos žodis „nation“ reiškia ne tautą, greičiau šalį ar valstybę, kaip ir žodis „nationality“ – ne tautybę, o pilietybę. JAV gyvena įvairių tautybių žmonės. Patys amerikiečiai dažnai su pasididžiavimu vadina JAV tautų lydymo katilu…

Amerikiečiai nėra tauta, europiečiams suprantama tautos sąvokos prasme. Net jeigu žmogus yra gimęs Amerikoje, tai jo tėvai dažniausia būna kilę iš skirtingų tautų, neretai net jo seneliai ar proseneliai buvo skirtingų tautybių. Tarkim, jeigu mano tėvai, seneliai ir proseneliai būtų lietuvių, italų, airių ir lenkų kilmės, tai kas tada aš pats būčiau, kokios tautybės? Šias keturias tautybes specialiai paminėjau, nes Amerikoje gyvenantys lietuviai dažnai pasirenka mišrias santuokas su airiais, italais ar lenkais, mat jie, kaip ir lietuviai, yra katalikai. Amerikoje, sakyčiau, religinė tapatybė yra svarbesnė už etninę. Pasitaiko mišrios santuokos net ir tarp visiškai tolimų, skirtingų tautybių bei religijų žmonių, o apie skirtingas rases išvis nekalbu.

— Bet jeigu nėra grynos nacijos, koks tada gali būti nacionalizmas? Bet kuris amerikietis gali įvardinti save Amerikos valstybės patriotu, tačiau norint būti tikru nacionalistu, pirmiausia reikia priklausyti konkrečiai nacijai, ar ne?

— Dauguma čionykščių dešiniųjų disidentų nelaiko savęs nacionalistais europiečiams įprasta prasme. Bent jau tie disidentai, kuriuos JAV artimai pažįstu, labiau yra linkę vadinti save ne „American nationalist“, o „white nationalist“, tai yra baltasis nacionalistas, pabrėžiant būtent priklausymą baltajai rasei, o ne konkrečiai nacijai. Amerikoje žinomas posakis: „My race is my nation, and my skin is my uniform“ („Mano rasė yra mano nacija, o mano oda yra mano uniforma“), tapęs amerikiečių nacionalistų lozungu.

Jeigu anais laikais buvo paplitęs komunistų šūkis – „visų šalių proletarai, vienykitės“, tai šiandien mums, nacionalistams, galbūt reikėtų sakyti – „visų baltųjų tautų nacionalistai, vienykitės“. Deja, šiandieninės Lietuvos nacionalistai tokio tarptautinio baltųjų vienijimosi būtinybės suprasti negali!..

— Tikrų nacionalistų, gerąją šio žodžio prasme, Lietuvoje vos vienas kitas beliko, o pankiškieji nacionalistai, palaikantys Maidano ukrofašistus, tėra tik tautiškumo parodija, viešomis akcijomis pasitarnaujanti prolandsberginei klikai. Matyt, šitie rusofobai ne vienija, o tik dar labiau skaldo visuomenę?

Būtent rusofobija šiandien yra tas kliuvinys, kuris Lietuvos tautininkams užtemdo bet kokią perspektyvą, o ateityje tik dar labiau užkirs kelius suartėjimui su ES šalių nacionalistais!.. Kitų Europos šalių nacionalistai, nusprendę vienytis bendrai kovai dėl baltųjų rasės išlikimo, dažnai įvardija Rusiją, kaip alternatyvą Europos ir apskritai Vakarų civilizacijos žūčiai.

Na, o Lietuvoje Pankos tautininkai, tarytum papūgos, tebekartoja landsbergistų kliedesius apie tariamą „Rusijos grėsmę“, „Kremliaus interesus“, „fašistą Putiną“, „Rytų imperializmą“, tuo aiškiai parodydami, kad jie tėra kišeninė partija, besidangstanti provincialiu etnonacionalizmu ir tarnaujanti ne kam nors kitam, o būtent Lietuvą žudančiai SISTEMAI!.. Galima sakyti, tokie pseudotautininkai sėdi V.Landsbergio kišenėje ir tiek, nepaisant jų rengiamų eitynių ar dalyvavimo referendumo parašų rinkime.

Pavyzdžiui, prancūzų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen labai aiškiai yra pasakiusi, kad Prancūzijos nacionalistų ir Rusijos vertybės yra bendros. Tam dauguma tikrų nacionalistų šiandien, manau, irgi pritartų. Europos ir Amerikos nacionalistai globalių grėsmių akivaizdoje su viltimi žvelgia būtent į Rusiją. Pasak žymaus prancūzų politologo ir geopolitiko Aimeriko Šoprado, kuris, beje, yra Marine Le Pen patarėjas užsienio politikos klausimais, būtent Rusija šiuo metu tapo vilties šaltiniu baltosioms pasaulio tautoms. „Mes norime kurti Europos ateitį kartu su Rusija“, – sako A.Šopradas, atsakingas už Nacionalinio fronto tarptautinius ryšius. Beje, Italijos nacionalistų partijos „Šiaurės lyga“ lyderis Mateo Salvinis irgi labai panašiai mąsto, pavadinęs Rusiją „paskutine Europos atgimimo viltimi“.

Mano supratimu, lietuvių tautos nacionalistai, kaip prancūzų ir italų, rusų ir ukrainiečių, bei visų kitų Europos tautų nacionalistai, šiandien turėtų vieningai siekti tapti sudėtine dalim baltosios rasės nacionalizmo, kurį Amerikoje mes vadiname – baltuoju nacionalizmu. Esu įsitikinęs, jog baltaodžių žmonių tautos turėtų stovėti petys petin akivaizdoje žūtbūtinės kovos už baltosios rasės ir Vakarų civilizacijos išlikimą!.. Mums būtina išsaugoti save, kaip baltąja rasę, o ne kapstytis praeityje, postringaujant apie patirtas skriaudas bei „rusiškos meškos glėbius“, į kuriuos kažkada buvome papuolę. Kodėl būtina vienytis  baltajai žmonių rasei, to Lietuvos tautininkai iki šiol taip ir nesuprato, deja!..

Jeigu globalistams pavyks nugalėti rusų naciją, tuo pačiu bus nugalėta ir ukrainiečių tauta, o taip pat lietuvių, prancūzų, vokiečių, norvegų, anglų, visos baltosios tautos. Lygiai tą patį galima pasakyti, jeigu, pavyzdžiui, ukrainiečiai pateks į jų taip trokštamą ES tautų kalėjimą, kaip lietuvių tauta jau yra patekusi, tai nuo to lietuviams geriau tikrai nebus. Visiems mums, europiečių tautoms, šitame kalėjime bus tik blogiau ir blogiau…

Aš nesakau, kad Lietuvos tautininkai apskritai nėra nacionalistai, tačiau, mano nuomone, jie nėra tokie nacionalistai, kokių šiandien reikia Lietuvai. Beje, taip sakydamas turiu omeny ne tik lietuvių ar kitas europiečių tautas, o būtent visą baltąją rasę, kuri pasaulyje tesudaro apie 10 procentų!.. Rusų nacija – tai didžiulė dalis baltosios rasės, todėl aš jaučiuosi esąs tiek pat rusų tautos nacionalistas, kiek ir lietuvių tautos nacionalistas. Galima sakyti, aš taip pat esu ukrainiečių tautos nacionalistas, nes ir ukrainiečiai balta tauta. Kita vertus, mano protui nesuvokiama, kaip „Dešiniojo sektoriaus“ ukrainiečių nacionalistai gali kolaboruoti su globalistais – visų tautų priešais, ir tokiu būdu dalyvauti savo tautos pražudyme. Absoliučiai nesuvokiama, ką Kijevo Maidano „revoliucingieji“ nacionalistai dabar daro, kaip jie Ukrainoje alogiškai, iracionaliai, destruktyviai elgiasi!..

Lygiai taip mano protui nesuvokiama, ką tūlas Julius Panka rašo savo „Facebook“ paskyroje: „Ačiū Dievui, kad jankiai jau Kalvarijoje, tai mūsų geopolitinis sargas nuo iškrypėlių iš Rytų…“. Arba kai tautininkų jaunimo vadas Mindaugas Sidaravičius, duodamas interviu amerikiečių disidentiniam leidiniui, visai rimtai aiškina, esą „Donbaso žmones reikėtų tiesiog subombarduoti, kad nieko ten išvis neliktų…“.

Prisimenant, kaip per Antrąjį pasaulinį karą buvo bombarduojami Vokietijos bei Japonijos miestai, viena jauna lietuvaitė, kurios pavardės čia nenorėčiau minėti, pernai tame pačiame „Facebook“ socialiniame tinkle buvo netgi parašiusi: „NATO turėtų ant Rusijos numesti atominę bombą, kad visa ta padermė išnyktų be pėdsako“… Tad štai koks šiandien Lietuvoje pseudonacionalizmas klesti!..

— Gal dabar trumpai ir konkrečiai apie jūsų paties disidentinę veiklą Amerikos  „baltųjų nacionalistų judėjime“?

Bene pagrindinė Amerikos baltųjų nacionalistų judėjimo veiklos kryptis ir tikslas – visais įmanomais būdais priešintis baltųjų genocidui. Mes dabar aiškiname ir šviečiame žmones, sakydami, jog viso pasaulio baltosios tautos turi vienytis, nepaisant nacionalinių skirtumų. Juk mūsų priešai globalistai – liberalai, visokie leftistai, antifašistai, antirasistai, anarchistai, socialistai, trockistai, komunistai – jie gi visi veikia prieš mus labai vieningai, neskirstydami savęs pagal tautybes. Visi jie vieningai kovoja būtent prieš tautiškumą. Šiuo metu bene svarbiausias mūsų darbas Amerikoje – „White Genocide Awareness Project“ (lietuviškai – „Baltųjų genocido suvokimo projektas“), kuriam daugiausia laiko ir pastangų skiriame. Gaminame plakatus, lankstinukus, lipdukus, kuriuos vėliau naudojame mūsų rengiamose protesto akcijose, intensyviai užsiimame informacijos platinimu internete (štai keletas mūsų tinklapių ir „Facebook“ tinklo grupė: https://www.facebook.com/whitegenocideproject ; http://whitegenocideproject.com/ ; http://www.fightwhitegenocide.com/ )

Pavyzdžiui, gan neseniai plačiai nuskambėjo tragiškas įvykis, kai vienoje iš Oregono valstijos aukštųjų mokyklų, Umpqua koledže, kažkoks beprotis mulatas nušovė devynis studentus ir dėstytoją. Tada labai operatyviai į šį incidentą mes sureagavome. Rozburgo miestas yra maždaug valanda kelio nuo Judžino miesto, kuriame aš gyvenu. Jau kitą dieną, po įvykusios tragedijos Rozburge visur prikabinėta didelių plakatų (vienas jų kabojo šalia miesto kapinių), ant kurių buvo parašyta: „Diversity“ = White Genocide“ (liet. „Įvairovė“ = Baltųjų genocidas). Čia turima omenyje, jog baltųjų (ir tiktai baltųjų) žmonių šalyse prievarta yra diegiama vadinamoji „multikultūrinė, multietninė, multirasinė įvairovė“.

Kai paskui į šį Oregono miestą atvyko JAV prezidentas Barakas Obama, ta proga susirinko žiniasklaidos atstovai iš viso pasaulio. O mes šalia Umpqua koledžo (tariasi Ampkvua, tai indėniškas vienos Oregono upės pavadinimas), kur įvyko žudynės, pastatėme savo sunkvežimiuką, apklijuotą plakatais, skelbiančiais, jog „margaspalvė įvairovė“ – tai užmaskuotas baltųjų žmonių genocidas!..

Pravedus paraleles tarp žudynių Oregono valstijoje su dabartine kritiška situacija Europoje, ypač aktualu tolerantiškiems baltiesiems žinoti ir suprasti, kokią sunkiai prognozuojamą įtampą bei incidentus ekstremalioje situacijoje gali sukelti „margaspalvė įvairovė“!..

Beje, mūsų sunkvežimiukas su protesto plakatais šalia  Umpqua koledžo prastovėjo beveik visą dieną ir iššaukė gan didelį amerikiečių susidomėjimą. Mano bičiulis, škotų kilmės amerikietis disidentas Džimis Marras, stovėdamas to sunkvežimio priekaboje, grojo škotišku dūdmaišiu. Kaip žinia, škotiško dūdmaišio muzika paprastai yra grojama per laidotuves bei mirusiųjų paminėjimus…

Nežinantiems galiu paaiškinti, jog dar visai neseniai Rozburgas buvo tipiškas Amerikos provincijos miestas, kuriame absoliuti dauguma gyventojų buvo baltieji amerikiečiai, dirbantys miško pramonėje. Tačiau pastaruoju metu viskas ten ėmė sparčiai keistis – „juodėti“, beje, kaip ir visur kitur Amerikoje.

Įdomi detalė, kai mano draugas Džimis Marras apsilankė Rozburge kelios savaitės prieš tragediją, jis pastebėjo ir nufotografavo šalia kelio stovėjusį milžinišką stendą su Umpqua koledžo reklama. Tada net pagalvot negalėjome, kokia šiurpi tragedija netrukus įvyks tame koledže. Ant Umpqua koledžo reklaminio plakato buvo pavaizduota „šaunių studentų įvairovė“ – pora lesbiečių, neaiškus „genderio“ tipas su vaivorykštės spalvų plaukais, na ir, kas be ko, keli juodaodžiai. Jaunasis žudikas, šaudęs į studentus, maišytų rasių mongrelas, mulatas, bet vietinė žiniasklaida kažkodėl jį pavadino „naciu“…

— Mulatas – nacis?!.. Argi tai ne absurdiškumo viršūnė?

— Su panašiais absurdais ne tik Amerikoje, Europoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje mes susiduriame kone kiekvieną dieną. Deja, tokie susidūrimai gali baigtis netgi labai tragiškai, kaip tas išpuolis Oregono provincijos mieste Rozburge, kur „multi-kulti“ mulatas iš rasinės neapykantos sušaudė dešimt baltaodžių žmonių, specialiai taikydamasis į krikščionis!..

— Vis tiktai, kažin ar teisinga vieno psichopato rasistinį išpuolį vadinti baltųjų amerikiečių genocido  apraiška?

— Net nežinau, jei imčiau vardinti visuomenei žinomus teroristinius išpuolius, įvykusius pastaruoju metu JAV, neminint Europos, tai ne tik visą laikraštį užpildytume, gautųsi labai stora knyga, daugybė knygų!.. Aš čia pateikiau tik vieną pavyzdį, kas neseniai įvyko Oregone, šalia mano gyvenamosios vietos…

Kaip jau sakiau, prieš kelis metus Rozburgas, apsnūdęs medkirčių miestelis, kuriame tokie dalykai buvo absoliučiai neįsivaizduojami. Iškart po to, kai atsikraustėme iš JAV Rytinės pakrantės gyventi į Oregono valstiją, kartą mus pasikvietė į svečius Rozburge gyvenę senukai lietuviai – pensininkai. Pasirodo, jie čia atvyko iš Čikagos tik todėl, kad tuo metu ši vietovė buvo išlikusi „senamadiška“ – baltoji Amerika, kur žmonės galėjo gyventi be jokios baimės, kad iš kažkur atklydęs koks nors negras ar mulatas staiga ims, nė iš šio nė iš to, į juos šaudyti…

Taigi, šiandieninė Amerika visai nebe ta šalis, kokia kažkada buvo. Šiandien JAV tapo ypač pavojinga šalimi. Tai sakydamas turiu omeny ne tik ir ne tiek Amerikos pavojingumą visam likusiam pasauliui, bet ir patiems baltaodžiams amerikiečiams. Tačiau šią problemą aptarsime gal kitą kartą.

— Dėkoju už pokalbį.   

(Laukite tęsinio)

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. spalio 31-lapkričio 6 Nr. 41, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply