Akademikas Antanas Kudzys: „Jaučiuosi kaltas, kad prieš dešimtmetį nelipau ant pakylos ir nešaukiau – grobstytojai, vagys, šalin iš valdžios!..“

In Memoriam  Antanas KUDZYS (1925.05.19 – 2015.10.31)

Spalio 31 dieną, eidamas 91-uosius metus, mirė žymus mokslininkas, inžinierius-statybininkas, technikos mokslų specialistas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys akademikas Antanas KUDZYS. Šv. Mišios buvo aukojamos Šv. Ignoto bažnyčioje lapkričio 5 dieną. Urna su velionio palaikais palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Kam teko laimė pažinti šviesios atminties Antaną Kudzį, bendrauti su juo  konferencijose, susirinkimuose, JDJ mitinguose, gerai žino, jog tai buvo išties neeilinė, išmintinga, dvasinga asmenybė, labai patriotiškas žmogus, pasišventęs ne tik mokslinei, bet ir pilietinei veiklai dėl tobulesnės visuomenės ir Lietuvos ateities.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį pareiškė užuojautą dėl akademiko Antano Kudzio netekties. Pasak premjero, A.Kudzys buvo inžinieriaus ir mokslininko pavyzdys kelioms lietuvių kartoms, o savo gyvenimu visus mokė „patriotizmo ir meilės Tėvynei“.

„Anapilin išėjo žmogus, kuris net kelioms mūsų tautos kartoms buvo inžinieriaus ir mokslininko pavyzdys, savo gyvenimu visus mokęs patriotizmo ir meilės Tėvynei. A. Kudzys buvo aktyvus Lietuvos laisvės idėjos puoselėtojas, tikrasis naujos valstybės kūrėjas, kuris niekada nesustojo puoselėjąs Lietuvos stiprinimo planų. Šią sunkią netekties valandą reiškiu užuojautą Velionio artimiesiems, akademinei bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms. A.Kudzys buvo aktyvus Lietuvos laisvės idėjos puoselėtojas, tikrasis naujos valstybės kūrėjas, kuris niekada nesustojo puoselėjęs Lietuvos stiprinimo planų“, – rašoma A.Butkevičiaus užuojautoje, kurią išplatino Vyriausybės spaudos tarnyba.

KUDZYS_MitingMokslininkas gimė 1925 m. gegužės 19 d. Alytaus apskrities Seirijų miestelyje. A.Kudzys buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Tarptautinės tiltų ir konstrukcijų asociacijos, Europos mechanikų draugijos, Tarptautinės statinių tyrimo ir standartų tarybos narys, keturių žodynų, šešių monografijų konstrukcijų mechanikos ir patikimumo tema, penkių vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams, daugiau kaip 300 straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose autorius.

Habilituotas mokslų daktaras, profesorius A.Kudzys už centrifuguotų gelžbetoninių konstrukcijų tyrimus 1974 ir 1982 metais apdovanotas LTSR valstybinėmis premijomis. Jis sukūrė transformuotų sąlyginių tikimybių metodą ilgalaikiam konstrukcijų patikimumui vertinti.

A.Kudzys dirbo įvairiuose Lietuvos universitetuose. 1988 metais jam suteiktas Budapešto technikos universiteto garbės daktaro vardas.

1992-1995 metais dirbo Vyriausybės konsultantu projektavimo ir statybos klausimais.

Akademikas griežtai kritikuodavo Lietuvos mokslo reformą. Blogiausia, jo manymu, yra tai, kad užkertamas kelias gabiems provincijos jaunuoliams siekti aukštojo mokslo, nes jis pasidarė labai brangus. Antras dalykas – Lietuvai reikia ne kuo daugiau aukštąjį mokslą baigusių žmonių, bet kad geriausieji, talentingiausieji liktų savame krašte.

„Šito nėra. Jei tik koks talentas – tuoj išvažiuoja į užsienį, o čia į universitetus asistentais ateina tie, kurie kitur neranda darbo. Taip orientuojama visa mokslo pertvarka Lietuvoje ir visai nesiskaitoma su mokslininkais,kalbėjo prof. A.Kudzys. – Skaudžiausia, kad mokslui vadovauti pradėjo žmonės, kurie patys nėra mokslininkai.“

Patikimumo teorijos specialistas pabrėždavo, kokia svarbi yra ši sritis, susijusi su visų sprendimų vertinimu, – patikimas ar nepatikimas. Tačiau Lietuvoje ji menkai išmanoma. Ir kitose mokslo srityse, pasak prof. A.Kudzio, panaši padėtis. Tik kai kuriose jų mokslo lygis ganėtinai aukštas. Pavyzdžiui, tokį lygį dar išlaiko Lietuvos fizikai, bet daugeliu atvejų padėtis baisi, nes ne tie žmonės, ne mokslininkai, tvarko mokslą.

„Negana to, padaryta taip, kad jaunas gabus, perspektyvus mokslininkas tiesiog turi išvažiuoti, – kalbėjo akademikas. – Juk negali sėdėti čia, kai profesoriaus alga yra 2200 litų. Užsienyje pasakytum – juoktųsi. O juk buvo dar gražiau. Prieš dešimt metų į rankas gaudavau 1395 litus. Priėmė įstatymą, kad dirbantys pensininkai pensijos nebegaus. Mano, kaip profesoriaus, akademiko, pensija su renta – 1600 litų. Jei atsisakau darbo, gaunu pensiją ir rentą. Kadangi dirbau, turėjau kas mėnesį primokėti 205 litus. Ir taip dariau, kad man leistų dirbti! Kur dar pasaulyje gali būti sukuriamos tokios nesąmonės?!“

Prof. A.Kudzys teigė, jog mokslo problemoms spręsti geriausia būtų, jei švietimo ir mokslo ministras, taip pat Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas susikviestų objektyvią profesūrą, kuri neina jokių administracinių pareigų. Universitetų rektoriai ar prorektoriai, dekanai ar institutų direktoriai dažniausiai turi savų interesų ir mokslo perspektyvą vertina neobjektyviai. Taip pat partijų atstovai ministerijose, nes jų sprendimus lemia politika. O objektyviam pasitarimui reikia atviro kalbėjimo.

——————————————-

Buvęs Žemaitijos regiono JDJ pirmininko pavaduotojas akademikas Antanas KUDZYS buvo įsitikinęs, jog vienintelis dalykas, kuris galėtų mesti iššūkį Lietuvoje klestinčiai politikų-oligarchų klanų savivalei, tai antioligarchinis Sąjūdis, telkiamas Jungtinio demokratinio judėjimo:

Jeigu susikurtų pilietinė visuomenė Lietuvoje ir žmonės imtų rinktis į daugiatūkstantinius mitingus, kaip tai buvo pirmojo Sąjūdžio metais, tai tada tie klanai išsigąstų vieningai sukilusios tautos!..“ – interviu „Laisvam laikraščiui“ 2010 metais teigė A.Kudzys, pabrėždamas: „Didelis JDJ privalumas būtent tame, kad tai nėra partija. Nors visuomeniniai judėjimai dažnai turi ir politinį atspalvį, bet svarbiausia yra tai, kad JDJ dalyvių pagrindinis tikslas ne atsidurti prie valdžios lovio, bet atkurti demokratinę, konstitucinę tvarką valstybėje!.. Visos politinės partijos nori kuo ilgiau išlikti valdžioje ir siekia  naudos sau, o ne Lietuvai. Tačiau Jungtinio demokratinio pagrindinis tikslas nėra prasibrauti į valdžią. Mes nepretenduojame prie lovio, atėjome kaip tik tą lovį apversti dugnu į viršų–tegul politikai nagais pagramdo!.. Mums svarbiausia, kad visai Lietuvai ir čia gyvenantiems žmonėms būtų geriau, kad šalyje vyrautų teisingumas, padorumas, kur kas aukštesnė, nei dabar, valstybės tarnautojų moralė, galų gale, kad čia būtų gerbiama LR Konstitucija“.

— Turbūt sutiksite, jog oligarchinėje valstybėje bene didžiausia kova vyksta ne kur nors kitur, o būtent viešojoje erdvėje, informaciniame lauke? Ar jums neatrodo keista, kad valdžia, išdrįsusi „subalansuoti biudžetą“ mažinamų socialinių išmokų, pensininkų sąskaita, lengva ranka švaisto šimtus milijonus litų oligarchams, kaip, pavyzdžiui, LEO „restitucijos“ atveju, ir negaili lėšų įvairioms viešųjų ryšių akcijoms, nušviečiamoms oligarchinę sistemą aptarnaujančiais žiniasklaidos kanalais, užsakomiesiems straipsniams periodinėje spaudoje?

— Aš manau, kad po kai kurių „Laisvo laikraščio“ publikacijų ir kritikos straipsnių, Lietuvos spauda tapo pažangesnė, atviresnė, ji žengė, nors ir nedidelį žingsnelį, bet į priekį!.. Jūs rašėte, kad nacionalinis transliuotojas ir kai kurie populiarūs šalies laikraščiai tendencingai pateikia informaciją skaitytojams, akivaizdžiai remia egzistuojančią korupcinę sistemą ir ypač pataikauja vietiniams oligarchams. Esu tikras, kad į kritiką buvo sureaguota ir dabar mūsų žiniasklaidoje pastebima nuomonių įvairovė teikia vilčių, kad demokratijos raida mūsų šalyje, vis tiktai, yra įmanoma.

Suprantama, nėra lengva, remiantis vien tik savo entuziazmu, disponuojant kukliomis lėšomis ir keliais žiniasklaidos kanalais, aprėpti visą šalį. Tačiau Lietuvai labai pasisekė, kad žmonėse atsirado toks entuziastas, kaip K.Čilinskas, aukštos klasės teisininkas, kuris išdrįso pritarti masėms. Kiti žinomi veikėjai ir politikai pritaria tiktai saujelei oligarchų, o šis ryžosi organizuoti Jungtinį demokratinį judėjimą. Todėl aš ir sakau, kad mums velniškai pasisekė, kad mes turime advokatą Kęstutį Čilinską!..

— Čia gaunasi nedidelis kazusas, kai sakote, kad „mums velniškai pasisekė, kad mes turime advokatą K.Čilinską“, o pastarasis labai panašiai kalba apie jus: „Man, asmeniškai, labai svarbu, kad būtent akademikas Antanas Kudzys – tai tas žmogus, dėl kurio „kaltės“ atsirado Lietuvoje Jungtinis demokratinis judėjimas!.. Būtent A.Kudzys labai stipriai mane agitavo burti pilietinę visuomenę, nes aiškiai suprato kokia svarbi yra pilietinės visuomenės reikšmė valstybės gyvenime. Jis skatino mane imtis atsakomybės, vadovauti šiam judėjimui ir pats labai ženkliai prisidėjo prie JDJ sukūrimo“. Taigi, be jūsų entuziastingo palaikymo, savalaikės moralinės paramos K.Čilinskui, nebūtų ir JDJ?

Taip, tame yra dalis teisybės, kadangi mums reikėjo jį paskatinti. Jūs turbūt prisimenate, kaip mes agitavome, visaip skatinome Kęstutį Čilinską balotiruotis į Prezidentus, kol D.Grybauskaitės dar nebuvo kandidatų sąraše!.. Juk visi kiti kandidatai nebuvo tokie ryškūs, todėl aš manau, kad K.Čilinskas padarė didelę klaidą, atsisakydamas dalyvauti LR Prezidento rinkimuose. Matyt, pabuvęs parlamentaru, padirbėjęs mūsų Seime, jis atsikando politiko duonos ir tai paskatino jį įkurti Lietuvoje visuomeninį, nepolitinį, demokratinį judėjimą, kuris keltų reikalavimus valdžiai ir ugdytų pilietinę visuomenę.

… Žinau, kad kai kurie piliečiai gana skeptiškai vertina visuomeninę veiklą, nesuprasdami, kam viso to reikia. Galbūt daug kas dar tikisi, kad valdžia jiems numes kaulą ir pamalonins juos kitų nuskriaustųjų sąskaita?..

Lenkiu savo žilą galvą prieš visus piliečius, dalyvaujančius JDJ veikloje, atvykstančius į mūsų rengiamus antioligarchinius mitingus, nes žinau, kad dauguma susirinkusiųjų – tai dori žmonės, o ne tokie, kurie apiplėšinėja Lietuvą, ne tokie, kurie užsiiminėja Tautos genocidu, ne tokie, kurie mūsų jaunimą ir pačius gabiausius žmones verčia  emigruoti, palikti Tėvynę. Dabar Lietuvoje siaučia baisus žmogaus pažeminimo maras!.. Nieko negali būti baisiau, už daugumos žmonių pažeminimą. Nors 21 amžiuje vergijos panaikintos, bet kai kur, ir visų pirma Lietuvoje – pažeminimas bujoja, klesti!..

Ar žinote, kokiu būdu pasireiškia toks žmonių pažeminimas? Mes prarandame vertybes, prarandame visa tai, už ką mūsų protėviai, pagaliau, visi Lietuvos gyventojai sovietinės okupacijos metais kovojo ir ko jie troško!..

Vos atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, mums visiems gerai žinomi „veikėjai“ pirmieji suskubo privatizuotis penkių kambarių butus, grobti geriausius žemės sklypus, pajūrį, vilas, o mes visi tylėjome!.. Mes tylėjome galbūt todėl, kad tuo metu iš Lietuvos dar nebuvo išvesta sovietų armija, šalis dar buvo neoficialiai okupuota. Na, o tuometiniai valdžios „veikėjai“ labai mikliai pasinaudojo tuo, kad mes buvome baikštūs ir tylėjome. Tokiu būdu mes likome kalti ne tiktai prieš savo sąžinę, bet ir prieš mūsų būsimas kartas, juolab kad ir po to dar penkiolika metų mes nuolankiai tylėjome!..

Galų gale, aš ir pats jaučiuosi didžiausias kaltininkas, kad prieš gerą dešimtmetį nelipau kur nors mieste ant pakylos ir nešaukiau – grobstytojai, vagys, šalin iš valdžios!.. O tie vagys, ramiai sau susirinkę prie valdžios lovio, skurdino Lietuvą, apiplėšinėjo mūsų  Tautą. Jaučiu kaltę už tai, kad taip ilgai tylėjau.

Esu įsitikinęs, kad ir tie, kurie susirenka į mūsų mitingus, jaučia tam tikrą kaltę, kad iki šiol tylėjo. Reikia, pagaliau, mūsų kaltes atpirkti!.. Mes galime atpirkti šią kaltę, aktyviai dalyvaudami Jungtinio demokratinio judėjimo ir kitų visuomeninių organizacijų, kurios yra susitelkusios po JDJ vėliava, veikloje.

Visi, kurie susirenka į JDJ rengiamus antioligarchinius mitingus, yra Lietuvos žmonių atstovai. Mes privalome įsisąmoninti tai, kad Konstitucija mums leidžia turėti demokratišką instituciją – žmonių renkamą ir valstybei tarnaujantį parlamentą, bet ne oligarchinės valdžios valdomą ir tenkinantį saujelės monopolistų, bankininkų interesus!..

Mūsų Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad į LR Seimą gali būti renkami žmonės tiktai tiesioginiu būdu. Ten apie partijų sąrašus nieko nekalbama! Tai kodėl gi mes tylime dvidešimt metų?!..

 Šalin iš valdžios sąrašinius Seimo narius!.. Tai yra būtent tie valstybės vagys, kurie organizuoja oligarchinius sandėrius. Manau, daug kas pritars JDJ keliamiems reikalavimams. Mes reikalaujame laikytis Konstitucijos. Visi „sąrašiniai“ Seimo nariai, kurie nebuvo išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose, tuojau pat turėtų būti pašalinti iš Seimo, kadangi jie nėra tiesiogiai išrinkti žmonių atstovai, todėl nėra jiems ataskaitingi…

Parengė Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. lapkričio 7-13 Nr. 42, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply