A. Fursovas apie pasaulinių užkulisių klanus

Beveik pusė Rusijos gyventojų tiki užkulisine pasaulio vyriausybe. Tiksliau, 45%. Tai naujausių apklausų rezultatai.

-Šie 45% mūsų bendrapiliečių iš esmės yra teisūs, tačiau klysta, įsivaizduodami formą. Tokios formos kaip „slapta pasaulinė“ nėra. – sako istorikas A. Fursovas savo interviu mūsų laikraščiui. Jis ilgus metus užsiima pasaulio elitų tyrimais. – O štai uždaros pasaulinio susitarimo ir valdymo struktūros – realybė. Šios struktūros neretai diktuoja savo valią vyriausybėms, parlamentams, atskiriems asmenims. Tačiau jos jokiais būdais nesudaro kokio nors vieningo pasaulinio elito organizmo.

A.-Fursovas-apie-pasaulinių-užkulisių-klanus-708x404KLAUSIMAS. Kas yra pasaulinis elitas?

ATSAKYMAS. Pasaulio viršūnė – tai monarchų šeimų (ne visų, suprantama), senosios Europos aristokratijos, bankininkų ir pramonininkų suma. Jie susiję vieni su kitais verslo, giminystės ir okultiniais ryšiais, susiorganizavę į ložes, klubus, komitetus ir t.t. Tai toks savotiškas šeimyninis-dalykinis voratinklis, kuris egzistuoja dabartiniu pavidalu 150-200 metų.

KLAUSIMAS. Britanijos karalienė priklauso šiam tinklui?

ATSAKYMAS. Savaime aišku. Kaip ir Olandijos karališkoji šeima, visa eilė Italijos, Vokietijos, Austrijos kunigaikščių ir grafų šeimų. Tai anaiptol ne dekoratyvinės figūros ir ne viduramžių reliktai, kokiais tuos žmones neretai vaizduoja. Tai vienas ir segmentų to dalyko, kurį britų premjeras B. Dizraelis vadino „istorijos šeimininkais“.

KLAUSIMAS. O kaip su Obama?

ATSAKYMAS. Susimildami! Jau Klintonas sakė, kad Obama tinkamas tik kavai atnešti jam ir jo žmonai į lovą. Pasaulinio gi elito akimis, Obama tinka nebent naktipuodžiui iš kambario išnešti. Kas yra prezidentai ir premjerai Vakaruose? Tai aukšto rango klerkai, kuriuos elitas pasamdė savo interesams aptarnauti ir dėl to susodino į aukštus postus. Be to, kaip taisyklė, šituos klerkus prižiūri specialūs pasaulinio elito atstovai. Kaip, pavyzdžiui, pulkininkas Hausas prižiūrėjo JAV prezidentą Vilsoną ar lordas Lotianas, britų premjero Loid Džordžo „padėjėjas“. Realybėje pats prezidentas ir premjeras buvo savo „padėjėjų“ pavaduotojais. Reta išimtis – Bušas vyresnysis ir nesubrendėlis jo sūnelis. Bušai priklauso pasaulio elitui, jie yra tolimi Anglijos karalienės giminaičiai, vadovauja slaptai draugijai „Kaukolė ir kaulai“ (iliuminatų atšaka) Jeilyje. Tačiau pasikartosiu – tai išimtis. Kaip taisyklė, prezidentai ir premjerai – tai išeiviai iš vidurinės klasės, į kurią elitas žvelgia iš aukšto, ypač anglosaksų šalyse. Prisiminkime istoriją, kai Tečer paviešino penktojo Kembridžo penketuko (aukšto rango britai – tarybiniai agentai) nario Blanto pavardę. Iš visko sprendžiant, Blantas buvo nesantuokinis karaliaus Jurgio V sūnus, dabartinės karalienės dėdė. Vindzorai šito premjerei Tečer neatleido. „Miestelėnei“ (kaip ją apibūdino tuo metu Maskvoje gyvenęs dar vienas „džentelmenų kastos“ atstovas) teko galiausiai atsistatydinti – tame tarpe ir dėl to, kad užsipuolė šeimininkus.

KLAUSIMAS. O Bilas Geitsas, Forbes milijardierių reitingo lyderis – jis priklauso pasaulio elitui?

ATSAKYMAS. Žinoma, ne, kaip ir visi kiti „jaunų pinigų“ atstovai.

KLAUSIMAS. Kodėl taip atkakliai plinta mitas apie pasaulinę vyriausybę?

ATSAKYMAS. Šis mitas atsirado ne tuščioje vietoje. Apie būtinybę sukurti pasaulinę vyriausybę dar XVIII amžiaus pabaigoje kalbėjo šveicarų ir žydų bankininkai, iliuminatai. XX amžiuje apie tai kaip apie konkretų uždavinį yra pareiškę tokie pasaulio elito atstovai kaip Varburgas, N. Rokfeleris, mondializmo ideologas Ž, Atali ir daugelis kitų. Ir nors pasaulinė vyriausybė nesukurta, elitas juda šia linkme.

KLAUSIMAS. Gausis?

ATSAKYMAS. Manau, ne. Pasaulis pernelyg didelis ir sudėtingas, kad galėtų būti valdomas iš vieno centro. Tai pirmas dalykas. Antra – pasaulio elitas nevieningas. Klanai konkuruoja tarpusavyje ir postkapitalistiniame pasaulyje vietos visiems neužteks. Nors, žinoma, pačioje viršūnėje esančios 20-30 šeimos susitars. Tačiau to per mažai pasaulinės vyriausybės sukūrimui. Reika dar kai ko. Pavyzdžiui, sumažinti planetos gyventojų skaičių nuo dabartinių 7 iki 2 milijardų; ištuštinti didelę dalį planetos karais, epidemijomis ir badu; čipizuoti didžiąją dalį gyventojų; standartizuoti nacionalines kultūras; sugriauti egzistuojančią švietimo sistemą ir sunaikinti visus identitetus – nacionalinį, šeimyninį, rasinį, lytinį, galų gale, žmogaus kaip rūšies identitetą (tuo užsiima transhumanistai). Vakaruose identitetų naikinimas vyksta pilna eiga. Tačiau juk yra Rusija, Kinija, Indija, Islamo pasaulis, Lotynų Amerika, kur visi šitie fokusai nepavyks, kur civilizacinė savižudybė, tokia kaip dabartiniuose Vakaruose su Amerika priešakyje, neįmanoma. Šia prasme svarbu pažymėti, kad už dabartinio Rusijos ir JAV/viršnacionalų susirėmimo Ukrainoje, be viso kito slypi dar ir dviejų ateities projektų, dviejų pasaulio tvarkų: žmogiškos ir nežmogiškos, kova. Būtent Rusija šiuo metu savo branduoline galia vis dar garantuoja tam tikrą pusiausvyrą pasaulyje, balansą, taip pat apsaugo kariniu skydu BRIKS šalis. Tačiau tai atskira tema.

KLAUSIMAS. O kaip su „auksiniu milijardu“?

ATSAKYMAS. Prieš 30-40 metų buvo manoma, kad Šiaurės (JAV ir Vakarų Europa) gyventojai, kurių bus maždaug milijardas, užsidarys tvirtovėje „Šiaurė“ ir iš ten vadovaus pasauliui. Tačiau 1980-2000 metų neoloberali revoliucija su jos beatodairišku maksimalaus pelno vaikymusi, palaidojo auksinio milijardo projektą tuo pavidalu, kokiu jis buvo sumanytas. Doleris sudrumstė smegenis, ir į Šiaurę kaip pigią darbo jėgą ėmė importuoti išeivių iš Pietų mases: lotynus Amerikoje, afrikiečius, arabus, turkus Europoje. Šiandien Pietūs patikimai įsitvirtino Šiaurėje, kur susidarė aštrus, sprogimu gresiantis prieštaravimas. Iš vienos pusės – senstantys, nevargingi, dekrikščionizuoti vietiniai, kurių didžioji dalis nugrimzdo į ydas ir iškrypimus (narkomanija, homoseksualizmas). Iš kitos pusės – jauni, vargingi, socialiai įniršę, orientuoti į šeimos vertybes musulmonai (Amerikoje – katalikai lotynai). Anksčiau ar vėliau šiems blokams iškils klausimas „kuris-kurį“, prasidės didžioji medžioklė. Ir tada vietoje „auksinio milijardo“ liks „auksiniai milijonai“, kurie pamėgins apsigyventi arba neprieinamuose plaukiojančiuose miestuose, arba kalnų tvirtovėse, ar dar kažkur. „Auksinis milijardas“ kaip Vakarų elito strategija – tai jau praeitis.

KLAUSIMAS. Kai kurie konspirologai visus pasaulio įvykius suveda į Rokfelerių ir Rotšildų priešpriešą. Kuris iš jų nugalės, tas ir valdys pasaulį!

ATSAKYMAS. Iš tiesų pastaruoju metu aktyviai demonstruojama šį priešpriešos linija – Rokfeleriai prieš Rotšildus. Tokia priešprieša išties egzistuoja. Ji suvaidino didžiulį vaidmenį XX amžiuje, eidama raudonu punktyru per svarbiausius šimtmečio įvykius, įskaitant pasaulinius karus, kur pergalė buvo Rokfelerių pusėje. Įdomu, kad prasidėjo šita kova nuo Rusijos imperijos – Baku naftos verslovėse. Ten Rokfeleriai finansavo darbininkų streikus zonoje, kuri priklausė Rotšildams. O streikus organizavo Fioletovo grupės bolševikai, kur labai aktyvų vaidmenį vaidino Koba – Stalinas. Rusijos imperija su savo Baku nafta, o tiksliau, vakariečiai Rusijos juodojo aukso savininkai buvo pagrindiniais Rokfelerio Standart Oil konkurentais XX amžiaus pradžioje. 1917 metų revoliucijos rezultate Standart Oil (tiksliau klasteris kompanijų, į kurias ją formaliai suskaidė Amerikoje) tapo absoliučiais lyderiais. Rotšildai tiesiogiai įžengė į TSRS tik po Stalino mirties, nors su susijusiomis su jais kompanijomis (pavyzdžiui Openheimerių De Beers) TSRS nuolat kontaktavo. Su Rokfeleriais, ypač pirmoje ketvirto dešimtmečio pusėje, Stalino Rusija bendravo gana aktyviai, tačiau po Dž. Rokfelerio mirties 1937 metais intensyvumas sumažėjo. Antrasis rimtas Rokfelerių (o su jais ir Varburgų) atėjimas į TSRS prasidėjo 1973 metais, beveik sutapęs su J. Andropovo išrinkimu Politinio Biuro nariu.

KLAUSIMAS. Labai įdomu. Na, o dabartinis Rokfelerių kovos su Rotšildais etapas?

ATSAKYMAS. Čia viskas sudėtingiau. Pirmas dalykas – be kovos esama ir bendradarbiavimo: abu klanai atstovaujami praktiškai visose bent kiek rimtesnėse užkulisių struktūrose, nors dėl tokių klausimų kaip pasaulinė valiuta, prieštaravimai, bent jau šiuo konkrečiu momentu, yra nesutaikomi. Antra – Rotšildais ir Rokfeleriais pasaulio elitas neapsiriboja. Yra dar Londono Sitis, Vatikanas, arabų ir Rytų Azijos klanai. Aš jau nekalbu apie stambių valstybių ir transnacionalinių korporacijų klanų simbiozę, kas daro bendrą vaizdą dar sudėtingesniu. Pagaliau, trečia – kažkas man kužda, kad panašiai kaip „kairiaisiais“ ir „dešiniaisiais“ politikais manipuliuoja vienos ir tos pačios asmenybės ar grupės, lygiai taip pat galima manipuliuoti pora „Rotšildai-Rokfeleriai“.

KLAUSIMAS. Ar yra kažkas, dar turtingesnis už juos?

ATSAKYMAS. Tasai ar tie nebūtinai turtingesni. Pinigai – viso labo valdžios funkcija, kurios pagrindą sudaro vienokia ar kitokia idėjų sistema – pasaulietiška, o dažniau okultinė. Informacija ir energija svarbesnės už medžiagą, o metafizika stovi aukščiau už fiziką. Sapienti sat.

KLAUSIMAS. Daug kas mano, kad pasaulį valdo masonai. Tai tie, kurie nužudė imperatorių Petrą III, įvykdė Spalio revoliuciją ir sugriovė Tarybų Sąjungą. Tai jie valdo pasaulį.

ATSAKYMAS. Masonybė išties suvaidino didelį vaidmenį, upač XVIII-XIX amžiuose. „Laisvieji mūrininkai“ išugdė tą žmogišką medžiagą, kuri suvaidino vadovaujantį vaidmenį 1789-1848 metų revoliucijų epochoje Vakaruose ir atėjo į valdžią. Tačiau masonų suvalstybėjimas sukūrė visą eilę problemų. XIX amžiaus pabaigoje prireikė naujų uždarų viršnacionalinių struktūrų formų, labiau adekvačių naujai kovos už valdžią, informaciją ir resursus epochai. Kalba eina apie „Grupę“ (arba draugiją „Mes“), kurią sukūrė S. Rodsas ir išplėtė A. Milneris, kitas struktūras. Masonų niekas nepanaikino, jie ir toliau vaidina tam tikrą, neretai žymų vaidmenį, tačiau jie nebe vieninteliai ir nebe dominuojantys.

Po II Pasaulinio karo atsirado poreikis naujai uždarų struktūrų kartai ir jos susiformavo: Bormano IV-asis Reichas, Bilderbergo klubas, Romos klubas, Trišalė komisija… Daugelis jų narių liko masonais, iliuminatais, bnaibritais ir t.t., tačiau struktūros juk buvo iš principo visiškai naujos ir pritaikytos spręsti naujus uždavinius.

KLAUSIMAS. Na o kaip su pasauliniu žydų sąmokslu, kuriuo tiki ne taip jau ir mažai žmonių?

ATSAKYMAS. Legendos apie pasaulinį žydų sąmokslą (didelį indėlį į jos plėtotę įnešė škotiškos pakraipos masonai) pagrindą sudaro tas faktas, kad nuo XIX amžiaus vidurio žydai ėmė pakankamai aktyviai reikštis finansuose, žiniasklaidoje, moksle, užėmė tose sferose vadovaujančią padėtį. Dar daugiau – būtent žydiškas kapitalas susiejo XIX ir XX šimtmečių sandūroje Angliją su Amerika, kurios iki tol 100 metų gyveno priešpriešoje. Pasaulinė žydų diaspora – išties rimta jėga, tačiau toli gražu ne vienintelė.

Visos stambios jėgos turi savus toli siekiančius planus. Kažkas vadina tai sąmokslu, o man labiau patinka terminas „projektas“. Pasaulio istorija – tai Projektų mūšis.

Gaila, bet Rusija, išskyrus Stalino laikotarpį, neturėjo nuosavo Projekto.

KLAUSIMAS. O žymusis Kominternas?

ATSAKYMAS. Kominternas, kurį neva išvaikė 1943 metais – ne rusiškas projektas. Apskritai reikia pasakyti, kad projektas „TSRS“ nuo pat pradžios turėjo nemažai svetimų elementų, kurie realizavo įvairių valstybių ir struktūrų (visų pirma uždarų) interesus. Kaip rodo istorija, Stalinui pavyko tik laikinai prislopinti tą dirbtinumą, tačiau po jo mirties TSRS palaipsniui regeneravosi. Kartu su išsigimusia tarybine nomenklatūra šis faktorius suvaidino didelė vaidmenį likviduojant projektą, o tiksliau – projektų sumą „TSRS“, kuri taip ir netapo sistema.

KLAUSIMAS. O ką pasakysite apie reptiloidus? Šita tema dabar labai populiari Amerikoje, o ir pas mus. Du rimti mokslų daktarai įtikinėjo mane, nutaisę rimčiausius veidus, kad valdžią planetoje užgrobė ateiviai iš Drako ar tai Nibiru planetos, kurie įgijo žmogišką pavidalą. Visi Vakarų politikai – reptiloidai. Tačiau juos galima atpažinti pagal būdingus požymius. Internete pilna video apie šiuos reptiloidus Baltuosiuse rūmuose ir t.t.

ATSAKYMAS. Man patinka mokslinė fantastika, fentezi. Tačiau versijos, kurią paleido į pasaulį amerikietis Aikas nekomentuosiu. Manau, panašios versijos sąmoningai platinamos, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo realių slaptų valdymo struktūrų. Ir kad būtų sukompromituotos pačios slaptų istorinio proceso mechanizmų, įskaitant seniausią istoriją ir žmogaus kilmę, paieškos.

KLAUSIMAS. Tada pakalbėkime apie visiškai realias struktūras, pavyzdžiui, apie Bilderbergo klubą. Daug kas būtent jį laiko slapta pasaulio vyriausybe. Kartą į metus aukšto rango klubo nariai renkasi Rokfelerių arba Rotšildų viešbučiuose, priima ten savo sprendimus.

ATSAKYMAS. Reali valdžia – tai slapta valdžia. O Bilderbergas – visų akyse, jie net savo tinklapį turi. Bilderbergas – pasaulio viršūnių fasadas. Klubas buvo įkurtas 1954 metais, jo tikslas buvo sutaikyti Europos elitus, tiek tą, kuris palaikė Hitlerį (gibelinų linija), tiek tą, kuris kovojo prieš jį (gvelfų linija) iš vienos pusės, su anglosaksais – iš kitos. Ir integruoti europiečius į jų projektus apskritai ir į „eurosąjunginį“ atskirai. Šiandien bilderbergeriai svarsto tuos klausimus, kurie iškelti realiai uždarame, neretai neformaliame režime.

KLAUSIMAS. Gruodį bus liūdnas jubiliejus – 25 metai nuo „istorinio“ Bušo ir Gorbačiovo susitikimo Maltoje. Formaliai jis tapo šaltojo karo pabaiga. O faktiškai gi Gorbis ir jo komanda paklojo ten Vakarams po kojomis TSRS ir visą socialistinę sandraugą. Netrukus nugriaudėjo galingiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa – sužlugo Tarybų Sąjunga. Vieta išdavystei buvo pasirinkta akivaizdžiai neatsitiktinai: galingo Maltos ordino būstinė. Miglotų įtarimų kelia ir du pagrindiniai XXI amžiaus pradžios bestseleriai, kuriuos akivaizdžiai po visą pasaulį paskleidė kažkokios itin įtakingos jėgos. Deno Brauno „Da Vinčio kodas pasakoja apie templierių ordiną ir Opus Dei. Džoanos Rouling saga apie Harį Poterį reklamuoja hospitaljerų ordiną. Egzistuoja stabili nuomonė, kad būtent ordinai, įkurti prieš daugelį amžių, ir vairuoja paslapčia pasaulio istorijos eigą.

ATSAKYMAS. Nevairuoja, o tiktai mėgina. Be to, konfliktuodami tiek vienas su kitu, tiek su anglosaksais. Naujo popiežiaus jėzuito vardas Franciskas – savotiškas simbolinis gestas link susitaikymo su senais priešininkais pranciškonais anglosaksų nesiliaujančio spaudimo akivaizdoje. Dviejų šių ordinų sąjungininku tapo Maltos ordinas, kurio specializacija nuo senų laikų – tarpininkauti tarp Vatikano ir MI6 bei CŽV. Maltos ordinas – sistemos „Vatikanas“ elementas. Taip, TSRS išdavimas Amerikai ir viršnacionalinėms struktūros Bušo asmenyje, įvyko Maltoje, tačiau į Maltą Gorbačiovas atskrido iš Vatikano, kur susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II, kuris palaimino Gorbį išduoti socialistinę sistemą ir savo šalį. Hierarchija akivaizdi.

Mėginimai įtikinti žmones, kad kažkokia atskira struktūra – Bilderbergas, maltiečiai, masonai, Rotšildai/Rokfeleriai pavieniui vairuoja pasaulį, nukreipia dėmesį nuo realių pasaulio valdymo mechanizmų, nuo savotiško Tinklo. Kalbama tik apie atskiras jo daleles, o ne apie visumą. Dar vienas metodas – paslėpti ištisas struktūras (korporacijas, bankus) už konkrečių žmonių ar partijų. Tarkime, nacionalsocializmas mums pateikiamas kaip Hitlerio ir jo partijos darbas. Realybėje gi nacizmo ir projekto „III Reichas“ autoriai buvo visų pirma anglosaksų bankininkai bei pramonininkai, tokios korporacijos kaip I.G. FarbenindustrieAG.

KLAUSIMAS. Ir paskutinis klausimas: kas mūsų laukia? Pasaulinės vyriausybės organizatorių pergalė?

ATSAKYMAS. Vargu. Egzistuoja klaniniai, etnocivilizaciniai ir – visa dar iki šiol – valstybiniai interesai., kuriuos sunku sutaikyti tarpusavyje. Kad kinai ar musulmonai atsigultų po pasauline vyriausybe? Ir rusai to nepadarys. Reali situacija, kai sumažės uždarų viršnacionalinių struktūrų skaičius, kiekviena iš jų kontroliuos nuosavą makroregioninį bloką. O tai – labai tolimas nuo pasaulinės vyriausybės dalykas. Be to, kai žlunga pasaulis – o kapitalizmo pasaulis žlunga – išsigelbėjama tegu ir ne pavieniui, bet ir ne visu būriu, išsigelbėjama grupėmis, „vilkų rujomis“. Mūsų laukia „rujų“ kova – pačių įvairiausių. Ir senų, ir visiškai senovinių, ir palyginti jaunų.

Uždaros struktūros, kartą atsiradusios, neišnyksta, jos transformuojasi, ar tai būtų senovės Artimųjų Rytų žynių organizacijos, Triados, templieriai, masonai, oliuminatai, anglosaksų klubai, Kominternas, IV Reichas ir daugelis kitų. Medžiaga (žmonės) ir energija (idėjos), susijungusios, įgauna viršžmogiškas, viršvisuomenines savybes ir pradeda egzistuoti pačios savaime ir pačios sau, akylai saugodamos save, savo ribas ir įtikinėdamos aplinkinį pasaulį tuo, kad jos, kaip organizacijos, neegzistuoja.

Kitas dalykas, kad laikui bėgant, jos transformuojasi, įgauna naujas formas (gyvate nusineria seną odą), stoja į keisčiausias sąjungas vienos su kitomis ir su akivaizdžiomis, fasadinėmis struktūromis. Tačiau ateina diena, kai krizės sąlygomis artėja lemiamas susirėmimas už Ateitį, ir uždaros struktūros išplaukia į paviršių ir (arba) leidžia suprasti, kad jos egzistuoja. Manau, būtent su tuo susijusi padidėjusi spausdintos produkcijos apie slaptas draugijas, apimtis. Ateitis jau ateina, ir joje nugalės tie, kurie susišluos kozirius.

versijos.lt

Leave a Reply