Aleksandras Duginas. Izraelis — JAV: užsispyrėlės sutramdymas (video)

Jeigu kažkas dar – pavyzdžiui, būsimas JAV prezidentas, išdrįs nepaklūsti Didžiajam Izraeliui, jam gresia nemalonumai.

171-187-8212

 

JAV ir Izraelio santykius ne taip lengva suprasti. Izraelis — pats ištikimiausias sąjungininkas ir amerikietiškos geopolitikos satelitas Artimuosiuose Rytuose. Tai atlantizmo forpostas arabų pasaulyje, ir jei nebūtų Vašingtono palaikymo, arabai, neapkenčiantys net Izraelio egzistavimo fakto, jau senai jį ištrintų nuo žemės paviršiaus. Atrodytų, akivaizdūs kliento santykiai. Izraelis turėtų springti nuo padėkos žodžių Didžiojo Amerikos brolio atžvilgiu ir nuolankiai kęsti bet kokias nuoskaudas, tame skaičiuje, ir Važingtono preferencijas džichadizmui ir islamizmui Artimuose Rytuose. Jūs, tikriausiai, pastebėjote, kad naikinantys visus ir visą, ir atrodantys pilnai bepročiais, radikalaus islamo atstovai, išpjaunantys ištisu krikščionių, šiitų ir ezidų miestus, stengiasi išvengti paliesti izraeliečius. Amerikiečiai jiems uždraudė liesti savo globotinius. Ir, kas įdomu, „pasiutę šunys“ iš Rusijoje uždraustos „Islamo valstybės“ iš tikrųjų paklausė.

Bet to premjerui Netanyagu pasirodė mažai. Bendrai, nežiūrint į santykinai nedidelį Izraelio valstybės mastelį (lyginant su gignatiška Amerika) izraeliečiai įdiegė taisyklę JAV atžvilgiu elgtis gana aikštingai ir arogantiškai. Toks įspūdis, kad jie skaito patys save vyresniais partneriais, o amerikiečius naudoja kaip gigantiškus, bet silpnapročius golemus. Be sankcijų galingo proizraelietiško lobi Amerikoje, konkrečiai, be aprobacijos Ametikos-Izraelio komiteto, niekas negali tapti JAV prezidentu arba padaryti karjerą politikoje. Izraeliečiai elgiasi taip, tarytum amerikiečiai jiems skolingi. Ir dėl kažkokios keistos priežasties tai veikia. Amerikiečiai pagal savo filosofiją pripažįsta tiktai tai, kas dirba. Pati beprotiškiausia idėja ir beprasmybė jų yra priimama, jeigu „tai dirba“, it works. It works – todėl aš egzistuoju, galėtų pasakyti amerikiečių Dekartas. Tai štai, izraelietiškas lobi „dirba“ – it works. Ji tvarkingai užregistruota pagal lobizmo įstatymą ir nėra konspirologų prasimanymu. Bet, matomai, ir ji nėra visagalė, jei negalėjo paveikti į tai, kad Obama priimtų visus Netanyagu reikalavimus. Štai, Netanyagu ir įsižeidė, ir anuliavo vizitą, duodamas suprasti: Obama, tu už tai sumokėsi!

Ko norėjo Netanyagu? Jis dešinysis politikas, o Izraelio dešinieji nori vieno – Didžiojo Izraelio nuo Nilo iki Eufrato sukūrimo, o taip pat jokios Palestinos valstybės. Ir dabartinį karą Artimuose Rytuose izraeliečiai pragmatiškai mato taip: arabai naikina vieni kitus, ir reikalingu momentu, kada priešas nusilps, izraeliečiai daro lemtingą šuolį. Ne tiktai Golano aukštumos, juridiškai priklausančios Sirijai, kuriose nesenai aptikta nafta, bet ir į kitas strateginius centrus taikosi „Izraelio vanagai“. Jie reikalauja Vašingtono palaikymo. O Obama, matomai, spyriojasi. Jam jau nedaug teliko, bet niekas neturi teisės taip kalbėti su Didžiuoju Izraeliu – duoda suprasti savo gestu Benjaminas Netanyagu. Ir atšaukia savo vizitą. Tuo jis duoda suprasti, kad jeigu kas nors – pavyzdžiui būsimas JAV prezidentas prieštaraus Didžiajam Izraeliui, jam grės nemalonumai. Kažkuriuo momentu viskas gali nustoti dirbti. Bendras Netanyagu gestas suprantamas. Vargšas Obama. Jį prieš išeinant visiškai užpjudė. Dabar dar ir Didysis Izraelis neatvažiavo…

Užrašė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply