Algimantas Lebionka: Atsiklaupėme prieš jį, o dabar pabučiuokime jam visi į užpakalį

Žurnalistai ir reporteriai prieš jį ant kelių suklaupė, visos Lietuvos televizijos kameros, kiek tik jų turėjome, buvo atvežtos, valandų valandas jo Aukštybės atbėgėlio-pabėgėlio minia sutinkančių laukė. Daugiau jų buvo negu Romos Popiežių ar JAV Prezidentą sutinkant. Kokia laimė, koks gėris, atbėgėlis-pabėgėlis atvyko, ir ne paprastas, o tas, kuris Juknevičienei ąžuolus Aganistane padėjo sodinti.

photo_for_gallery_1_84325902

Bet išvyko jis iš Afganistano, tas ąžuolų prižiūrėtojas. O kaip bus su tais Lietuviškais ąžuolais už milijonus sodintais, su mokykla, Goro provincija? Gal mainus reikėtų, readmisiją kokią su Afganistanu padaryti, kaip su Turkija? Jie mums „legalų“ atbėgėlį-pabėgėlį, o mes jiems kokią Juknevičienę, kad savo sodintus ąžuolus prižiūrėtų?

Nenuskurdęs tas atbėgėlis-pabėgėlis, ačių Dievui, sakė, kad net parduotuvę pas save Afganistane turėjo. Gal visai neblogas verslas tas ąžuolų sodinimas buvo, kad net vaikėzas-vertėjas galėjo praturtėti? Kaip ten Rasele? Neblogas versliukas?

Pasižiūri į tuos atbėgėlius-pabėgėlius, tada į lietuviškus pensininkus ir įdomu tampa: mūsų senukėliai, visi, kaip kokie tikri pabėgėliai, apskurę, iš „antrų rankų“ aprengti, iš labdaros visokios, o tie pabėgėliai-atbėgėliai, mums lėktuvais atskraidinami, kaip kokie dvarponiai, naujausiais ir gražiausiais drabužėliais aprėdyti, madingi, atpenėti.

Tai kas čia vyksta, broliai ir sesės, kas per velniava mūsų šalelėje, kad kiekvienam svieto perėjūnui gatavi ruron be muilo sulįsti, o savam žmogui gerklę perkąsti, paskutinį centą atimti?

Taigi, ir pagalvoji, kodėl ne pabėgėliu-atbėgėliu esi gimęs, o tik kvailu lietuviu, kur kiekvieną pasityčiojimą kenčia, kiekvienam atėjūnui į užpalkalį lenda?

Šauksmas

Leave a Reply