Algimantas Lebionka. Krikščionių genocido vykdytojai musulmonai jau atsikraustė į Europą

Pasaulyje kas penkias minutes musulmonas papjauna vieną krikščionį“, – rašoma Gatestone instituto (JAV) portale (1)Kad musulmonai atvažiuoja į Europą pjauti krikščionių, kalba pabėgėliai krikščionys iš Sirijos, kalbantys ta pačia aramėjų kalba, kuria kalbėjo Jėzus Kristus. Jie nuo musulmonų vykdomo genocido bėgo į Europą ir tikėjo, kad Europoje krikščionims bus saugu. Bet ne! Jiems įkandin atvyko pabėgėliai džichadistai, kurie juos pjovė jų gimtojoje Sirijoje.

Aegypten_Kirchen_brennen

LRS Seimas gruodžio 15 dieną priėmė labai savalaikę rezoliuciją „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje“(2).

Dokumente sakoma: „2015 m. liepos 10 d. Popiežius Pranciškus, Romos Katalikų Bažnyčios vadovas, paskelbė, kad Artimųjų Rytų krikščionys patiria genocidą, kuris turi būti „pasmerktas. Šiame epizodiškai kariaujamame trečiajame pasauliniame kare, kurį dabar patiriame, vykdomas tam tikro pavidalo genocidas – ir aš pabrėžiu žodį „genocidas“ – kuris privalo liautis“; kad Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaras 2015 m. kovo 27 d. ataskaitoje paskelbė, kad „etninės ir religinės grupės, tapusios Islamo valstybės taikiniu, apima jezidžius, krikščionis, turkmėnus, sabijus-mandėjus, kakajus, kurdus ir šiitus“ ir kad, surinkus patikimą informaciją apie prievartos veiksmus prieš civilius religiniu ir etniniu pagrindu, „pagrįsta daryti išvadą, jog kai kurie incidentai gali turėti genocido sudėtį. Kiti incidentai gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui ar karo nusikaltimams“.

Krikščionių persekiojimo Europoje faktai.

Pastaraisiais metais kartu su migrantais iš Artimųjų Rytų į Europos žemyną atsikraustė musulmomų nepakantumas kitų religijų atstovams, visų pirma krikščionims.

Krikščionys kenčia prievartą ir diskriminaciją nuo pabėgėlių musulmonų, gavusių krikščioniškoje Europoje prieglaudą todėl, kad buvo „persekiojami“ tėvynėje.

Rugsėjo 30 dieną paskelbtoje Vokietijos VRM ataskaitoje sakoma, kad „daugelį pabėgėlių krikščionių iš Sirijos, Irako arba Kurdistano baugina arba puldinėja musulmonai pabėgėlių centruose. Krikščionims jie bando primesti šariatą, iš jų, kaip mažumos, visaip tyčiojasi“(3).

Pastoriaus iš Berlyno Gottfried Martens žodžiais „musulmonai bando platinti šariatą pabėgėlių centruose, kur jie atvyksta“. Pastorius išreiškė ypač didelį susirūpinimą tuo, kad musulmonai, priėmę krikščionybę, pagal islamo įstatymą gali būti nužudyti. Jo nuomone, „egzistuoja 100 % tikimybė, kad jie bus užpulti“.

Martens teigė, kad pamaldūs musulmonai tiki, kad ir kur jie bebūtų, visur galioja islamo teisė. Todėl Tiuringijoje pabėgėlia yra suskirstomi pagal religiją. Vokietijoje formuojasi lygiai tokia pati situacija kaip pabėgėlių stovyklose Artimuosiuose Rytuose, kur vyksta krikščionių genocidas.

Krikščionių genocidas automatiškai perkeliamas į krikščionišką Europą.

Jozuė – krikščionis, gyventis Vokietijoje pabėgo nuo persekiojimo Pakistane. Jis sako: “Devyniasdešimt aštuoni procentai prieglobsčio prašytojų yra musulmonai ir jie grasina man, mane vadina kufr, netikintis,” – sakė jis. “Labai bijau. Dažniausiai aš būnu savo kambaryje.”

BBC pranešė, kad Italų policija areštavo 15 iš Afrikos atvykusių migrantų – musulmonų. Jiems pareikšti įtarimai, kad plaukdami Viduržemio jūra išmetė per bortą 12 kitų migrantų. Pagal teisėsaugos institucijų turimus duomenis, juos nužudė už tai, kad jie krikščionys (4).

Dar 2014 m. „Die Zeit“ pasakojo apie „bauginimo ir nepakantumo atmosferą krikščionių atžvilgiu“, kuri viešpatauja pabėgėlių centruose. Krikščionis vadina „kiaulėmis“. Jiems trukdoma naudotis bendromis virtuvėmis.

Austrijos Laisvės pirmininkas Kristianas Strache pasakė (5): „Moterys pradeda skūstis, kad atvykėliai visaip žemina moteris: jos jiems stovi žemiau, negu vyrai. Moteris gydytojas ir mokytojas jau ne taip gerbia, kaip vyrus. Arba europiečius, pavyzdžiui, vadina tais, kas „ryja kiaulieną“. Krikščionis pravardžiuoja „netikėliais“. Jų pačių valstybėse! Tai neįtikėtina! Bet net pas protą nepraradusius Europos politikus stinga vyriškumo, kad pasakyti – stop! Toliau šito nebus. Mūsų partija tai daro, ir vis daugiau žmonių mus palaiko. Puikiai žinomos ir radikalių islamistų sąjungos, ir patys islamiškos neapykantos pamokslininkai. Bet šitos sąjungos neuždaromos, įtartinus žmones neišsiunčia iš valstybių. Nors štai kam reikia taikyti sankcijas – teroristinių organizacijų kovotojams. Bet tai nevyksta.“

cristo-machado-alejandria-1-e1366891470303

Panaši situacija ir kitose Europos valstybėse. Spalio viduryje Geteborge, Švedijoje, siras Markus Samuelson pastebėjo ant savo restorano sienų džichado grafiti: „priimk islamą arba mirk“, „Chalidfatas čia“, arabišką raidę ن, kurią musulmonai užkariautose šalyse ženklino krikščionių namus (1, 6).

Švedijoje birželio mėnesį paskelbtoje ataskaitoje pranešama, kad dvi Sirijos krikščionių šeimas persekiojo 80 musulmonų iš Sirijos, gyvenančių toje pačioje prieglaudoje. Kaip ir Vokietijoje užregistruotu atveju musulmonai draudė krikščionims dėvėti kryžius ir naudotis komunalinėmis zonomis. Galiausiai krikščionys buvo priversti išsikelti iš šios prieglaudos.

Praeitais metais Danijoje atlikti tyrimai parodė „kad ieškantys prieglobsčio krikščionys, yra reguliariai persekiojami, jiems grasinama, jie patiria prievartą iš musulmonų pabėgėlių pusės“. Aštuonerių metų berniukas buvo mušamas vien todėl, kad jis ne musulmonas.

Tyrimus vykdžiusio eksperto Nilso Eriksono Neimano žodžiais, moterys-krikščionės taip pat patiria persekiojimą. Jas verčia nešioti chidžabą, jas baugina susidorojimu jeigu nesilaikys musulmonų tradicijų.

Didžiojoje Britanijoje pakistaniečių šeima, ne kartą gaudavo grasinimus iš kaimynų. Jų „nusikaltimas“ buvo tai, kad prieš dešimtmetį jie priėmė krikščionių tikėjimą. Jų namus apmėtydavo kiaušiniais, laužė automobilį, daužė langus. Policija ir Anglikonų bažnyčia nesugebėjo jiems suteikti pagalbos. Šeima planavo persikelti į miestą, kur mažiau musulmonų negu Bredforde, kur jie gyvena.

Europos krikščionių bendruomenė nuolatos patiria atvykusių musulmonų smurtą. Musulmonai prievartauja moteris, jas sumuša gatvėje, iš jų tyčiojasi, krikščionis vadina „kiaulėmis“. Gegužės mėnesį musulmonas mokinys sumušė 12 metų mergaitę už tai, kad ji nešiojo kryželį.

Šių metų sausio 9 dieną Italijos Perudžos mieste maldininką krikščionį užpuolė 5 pabėgėliai afrikiečiai musulmonai. Vandalai musulmonai sudaužė koplyčioje Mergelės Marijos statulą, o ant kelių klupantį maldininką jie apšlapino.

Austrijoje 37 metų musulmonas suniokojo 4 bažnyčių interjerus. Jį sulaikė šv. Stefano bažnyčioje.

Švedijos mieste Södertälje yra daug krikščionių iš Artimųjų Rytų, radusių čia prieglobstį nuo islamistų vykdomo genocido (7). Masinė banga migrantų musulmonų užplūdusi šį Švedijos miestą sukėlė baimę tarp pabėgėlių krikščionių. Daugiau nei pusė pabėgėlių šiame mieste yra krikščionys, kurie pabėgo nuo musulmonų smurto Irake ir Sirijoje. Čia jie gali laisvai lankyti bažnyčias ir melstis. Bet net ir Švedijoje jie abejoja savo saugumu ir ateitimi. Krikščionys bėgo nuo islamo teroristų į Europą, o islamistai atėjo jiems iš paskos.

Norvegų portale Nettavisen (8) teigiama, kad tikrindamos pabėgėlių daiktus Norvegijos imigracinės tarnybos atrado šimtus fotografijų su nukirstomis žmonių galvomis ir Islamo valstybės simbolika.

Dauguma musulmonų padaromų nusikaltimų faktų yra slepiama nuo ES visuomenės akių, bet ir to, kas prasiskverbia pro „tolerancijos“ uždangą, pakanką, kad suvokti didžiulę grėsmę Europos krikščionims.

Šauksmas

Leave a Reply