Ar Lietuva fašistinė valstybė?

Prisipažinsiu – pastarąsias dvi savaites stengiausi nedraugauti su kompiuteriu ir internetu, nes turėjau daug širdžiai ir sielai mielesnę kompaniją. Neslėpsiu, ne kartą slapčia net pagalvojau, kad gal jau laikas pasirinkti visiems laikams.

FB-SV289802-334x220Tačiau atostogos visada baigiasi, todėl šiandien stengiausi užpildyti susidariusias spragas ir daug skaičiau. Ir labiausiai mano dėmesį patraukė ne vestuvės kalėjime ir net ne prezidentės oficialus vizitas į dar vienus globos namus, bet žinia apie Klaipėdoje įvykusią istoriją, kai budrūs Lietuvos pareigūnai išaiškino du grėsmę Lietuvos saugumui keliančius Latvijos piliečius ir išsiuntė juos iš Lietuvos, o Klaipėdos tarybos narys Viačeslav Tichonov, reaguodamas į tai pareiškė, kad Lietuva yra fašistinė valstybė, dėl ko, žinoma, tuojau pat susilaukė progresyvios žiniasklaidos ir viso Lietuvos dešiniojo sektoriaus pasmerkimo.

O aš V. Tchonovo nesmerkiu. Nes, nors ir nesu Frankfurto uoste ir aplink mane niekas šiuo metu nesimeldžia, ši istorija man sukelia įvairių minčių.

Pirma mintis yra ta, kad Lietuva yra labai silpna valstybė, nes ji bijo kitokios nuomonės ir kitokio požiūrio į tai, kas šiandien vyksta pasaulyje. Ir todėl stengiasi, kad bet kas, turintis kitokią nuomonę, nei D. Grybauskaitė, negalėtų tos nuomonės čia Lietuvoje reikšti.

Antra mintis yra ta, kad Lietuva yra valstybė, kurioje valdžia labai nepasitiki savo piliečiais. Nes tik tokia valdžia stengiasi, kad piliečiai, skaitydami oficialią ir tos valdžios finansuojamą žiniasklaidą, ar dalyvaudami oficialios valdžios organizuojamuose renginiuose galėtų išgirsti tik tą nuomonę, kuri priimtina valdžiai. Neaišku tik, ar Lietuvos valdžia nepasitiki savo piliečiais todėl, kad laiko juos kvailiais, kurie nesugeba atskirti melo nuo tiesos, ar todėl, jog suvokia, kad kvaila yra pati ir todėl nori, kad piliečiai taptų panašūs į ją.

Dar man kyla mintis, kad Lietuva tikriausiai yra išskirtinė valstybė Europos Sąjungoje, nes ji tikriausiai vienintelė skelbia nepageidaujamais Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių piliečius. Nežinau, kaip jūs, bet aš niekaip negaliu suprasti, kodėl Latvijos pilietis, kuris nekelia jokis grėsmės Vokietijai, Prancūzijai, Liuksemburgui ar Kroatijai, yra pavojingas Lietuvos nacionaliniam saugumui ir jos viešajai tvarkai.

Aš taip pat nelabai galiu suprasti, kas Lietuvoje per pastaruosius metus atsitiko, kad Klaipėdos istorija ir tai, kad Lietuva skelbia kaimyninės valstybės piliečius tautos priešais, daugumai tautos atrodo normalu ir ką į tai niekas, išskyrus V. Tichonov, nereaguoja. Žmogaus teisių stebėjimo ir gynimo centrai tyli, iškilių teisininkų nuomonės nesigirdi, liberalai nesipiktina, žiniasklaidai taip pat jokių klausimų nekyla.

Normalu visiems atrodo ir tai, kai Seimo narys, atsakingas už nacionalinį saugumą, lyg ir būdamas sveiko proto, rimtu veidu aiškina, kad Latvijos piliečiai, atvykdami į Lietuvą, žinojo, kad jų pavardės yra nepageidaujamų asmenų sąraše, nes “žmonėms, kurie yra tame sąraše, niekas nepraneša apie tai iš anksto, tačiau jie patys numano, kad dėl savo veiklos yra ten, kur yra”.

Suprask, jei ką nors veiki, tai turi numanyti, kad atsidursi ten, kur nuspręs A.Anušauskas. Jei atvirai, tai man primena studentiškus metus, kai dirbau sanitaru Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninės 1-ojo skyriaus vadinamojoje “neramiųjų palatoje”.

Iš čia man kyla dar viena mintis: tai yra didelis D. Grybauskaitės ir jai šunuodegiaujančios žiniasklaidos pasiekimas. A. Lukašenka ir V. Putinas turėtų pavydėti ir mokytis, nes Lietuvoje visa tai pasiekta be smurto, kraujo praliejimo ir įkalinimų. Beveik dainuojanti revoliucija.

Dar man kyla ir įvairių minčių, susijusių su technika. Na, pavyzdžiui, kaip Lietuvos pasienio tarnybos pareigūnai sužino, kad grėsmę Lietuvos saugumui ir viešajai tvarkai keliantys Latvijos piliečiai į Klaipėdą atvyks būtent tą dieną ir būtent tuo autobusu? Gali būti, kad bendradarbiauja su TV3 ir naudojasi žymios ekstrasensės iš Latvijos paslaugomis. O gal tiesiog tikrina tūkstančių tame baisiajame sąraše asmenų susirašinėjimą su Lietuvos piliečiais ir fiksuoja jų telefonus, kai tik jie atsiduria Lietuvoje? ir viskas tik vardan mūsų saugumo ir gerovės.

Minčių man kyla ir dėl to, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp D. Grybauskaitės radikalios retorikos, Lietuvoje skatinamos antirusiškos isterijos bei masinio smegenų plovimo ir priešiškai Lietuvos atžvilgių nusiteikusių asmenų skaičiaus. Ryšys labai tiesioginis: daugiau pirmosios, daugiau ir antrosios. Tai, kad pernai pavojingais Lietuvoje buvo pripažinta 3,5 tūkstančio asmenų arba 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir tai, kad nepageidaujamų Lietuvoje Rusijos piliečių padaugėjo trečdaliu, akivaizdžiai tai liudija.

Priešų vis daugiau ir daugiau, ir tai mums nieko gero nežada.

Ir vis dėlto, ar tai reiškia, kad V. Titov buvo teisus, sakydamas, kad Lietuva yra fašistinė valstybė?

Aš sakyčiau ne. Taip, fašizmas reiškia autoritarizmą ir jo Lietuvoje esama. Taip, fašizmas taip pat reiškia antiliberalias ir antidemokratines tendencijas ir tai Lietuvoje taip pat pastebima. Dar vienas fašizmui būdingas bruožas yra Tautos vadas, kuriam visi aklai paklūsta – tą irgi turime.

Tačiau fašizmas turi dar vieną išskirtinį bruožą – jis remiasi agresyviu nacionalizmu ir visą valstybės politiką pajungia vienos tautos išaukštinimui. Lietuvoje gi, išaukštinama tik ta tautos dalis, kuri rytais smegenis aktyvina ne kava ar arbata, o “Fairy” arba “Domestos”. Todėl tautybė Lietuvoje neturi tokios reikšmės, kokią jai suteikdavo Benito, Francisco ar Adolfas.

Ir todėl Lietuva šiandien tikrai nėra fašistinė valstybė.

Tačiau man atrodo, kad ji vis labiau darosi panaši į policinę ir kad daugumai visuomenės tai atrodo visai priimtina. Dar prieš kokius penkerius metus nebūčiau patikėjęs, kad tai įmanoma.

http://faktai.lt/lietuva/ar-lietuva-fasistine-valstybe/

Leave a Reply