Kodėl būtent Ukrainoje sėkmingai įvykdytas toks kruvinas scenarijus? Ir šalis nugrimzdo į pilietinio karo liūną, iš esmės Ukrainos valstybė skyla, byra kaip kortų namelis. Atsakymas vienareikšmis – Ukrainos valstybė XX a. dirbtinai sulipdyta iš kelių dalių, būtent iš Galicijos, Malorosijos ir Novorosijos.
Pilietinio karo Ukrainoje eiga: faktai ir įvykiai
Konkrečiai žvelgiant į karo eigą, pateikiami skirtingi faktai apie žuvusių bei pabėgėlių skaičių. Kijevo valdžios, dažnai vadinamos Kijevo chuntos, pateikiami faktai labai abejotini, dažnai ir suklastoti. Ukrainos įvykius stebinčio Rusijos mokslininko Igorio Panarino duomenys tokie: nuo 2014 metų balandžio pradžios Ukrainoje žuvo virš 20 tūkstančių žmonių – virš 2300 Kijevo valdžios atsiustų kariškių bei įvairių privačių sukarintų grupuočių (tame tarpe I. Kolomoiskio finansuojamų batalionų ,,Dnepr“, ,,Azov“ ir ,,Aidar“ narių, taip pat organizacijos „Pravyj sektor“ smogikų), virš 2800 Rytų Ukrainos partizanų, o likę žuvusieji – taikūs civiliai gyventojai.
Pastaruoju metu tikslinami duomenys apie aukas – Odesoje gegužės 2 dieną nacistų smogikai, suvarę į profsąjungų rūmus virš 80 žmonių ir šiuos rūmus padegė. 50 žmonių sudegė, likusieji irgi žuvo, kai kurie šoko pro langus ir užsimušė, arba bandė bėgti iš pastato, bet buvo nušauti arba užmušti metaliniais strypais. Tą dieną dar virš 20 žmonių nužudyti miesto gatvėse, tad bendras tragiškai žuvusiųjų Odesoje skaičius viršija 100 žmonių.
Svarbiausios Ukrainos krizes priežastys
Ukrainos krizę įtakojo keli pagrindiniai veiksniai:
tai atgimstantis neonacizmas (ar kitaip įvardijant – buržuazinis nacionalizmas).
Stambių kriminalinių klanų veikla- oligarcho I. Kolomoiskio bei kitų su JAV slaptosiomis tarnybomis susijusiu mafijos vadeivų savanaudiški projektai
Amerikos imperialistų ir Rusijos geopolitinis susikirtimas. Kadangi Amerikos imperialistai nepasiekė planuotos pergales Sirijoje, jie nusprendė kirsti Rusijai į paširdžius per kaimyninę Ukrainą.
Ukrainos krizės herojai
Per įvairius Lietuvos TV kanalus daug dėstoma apie Ukrainos krizę, tačiau realiai mažai girdime apie šiuose konfliktuose aktyviai dalyvaujančius asmenis. Štai jie:
Kijevo chuntos veikėjai
Igoris Kolomoiskis – tai vienas iš turtingiausių Ukrainos oligarchų, valdantis ne tik daugybę įvairių pramonės bei prekybos įmonių, bet ir 4 TV kanalus, 3 radijo stotis, keliolika laikraščių, daug interneto portalų. Jis artimai susijęs su JAV slaptosiomis tarnybomis, įsipainiojęs į daugelį įvairių skandalų. Pastaruoju metu nuo 2014 vasario pabaigos eina Dnepropetrovsko gubernatoriaus pareigas, jėga užvaldo kai kurias įmones. Be to jo valdomos verslo bendrovės užsiima kuro tiekimu Ukrainos kariuomenei.
Arsenas Avakovas – Kijevo valdžios vidaus reikalų ministras. Ukrainoje jis buvo keletą kartų suimtas dėl dalyvavimo stambiose aferose. 2011 m. A. Avakovas pabėgo į užsienį ir slapstėsi nuo tardymo, jam buvo paskelbta Interpolo paieška. 2012 pradžioje jis sulaikytas Italijoje, uždarytas į kalėjimą, kur praleido mėnesį. Iš įkalinimo įstaigos A. Avakovas paleistas po to, kai į šią istoriją įsikišo amerikiečių slaptosios tarnybos.
Viktoras Nalivaičenko – Kijevo valdžios slaptosios tarnybos (taip vadinamos SBU) vadovas. Jis dirbo Ukrainos saugumo vadovu 2008-2011 metais. Ji atleidus iš pareigų paaiškėjo, kad V. Nalivaičenko tiesiogiai perduodavo slaptus duomenis JAV CŽV darbuotojams. Be to nustatyta, kad eidamas Ukrainos saugumo vadovo pareigas jis centriniame saugumo pastate Kijeve paskyrė keletą kabinetų pastoviam CŽV darbuotojų naudojimui, tuo grubiai pažeisdamas įstatymus. 2013 rugsėjo mėn. V. Nalivaičenkos atžvilgiu iškelta byla dėl valstybės paslapčių atskleidimo. Nuo kalėjimo jį išgelbėjo tik kruvinas 2014 vasario perversmas Kijeve.
Arsenijus Jaceniukas – Kijevo valdžios premjeras. Totalitarinės scientologų sektos narys, artimais verslo bei giminystės ryšiais susijęs su įtakingais Amerikos bankininkais. Nors jo valdymas gana skandalingas ir šiuo metu Ukrainos ekonomikos būklė sparčiai prastėja, tačiau net ir Aukščiausioje radoje kylantis nepasitenkinimas A. Jeceniuko veikla nenuverčia jo iš posto.
Dmitrijus Jarošas – nacistinės organizacijos „Pravyj sektor“ lyderis. Jo vadovaujama organizacija jau turi apie 10.000 narių. D. Jarošas ir kiti „Pravyj sektor“ lyderiai prisidėjo prie pilietinio karo Ukrainoje įsikurstymo ir masinių nužudymų organizavimo (tame tarpe š.m. gegužės 2 d. žudynių Odesoje ir gegužės 9 d. žudynių Mariupolyje).
Rytų Ukrainos lyderiai
Aleksandras Zacharčenko – Donecko liaudies respublikos (DLR) premjeras. Šis visuomenės veikėjas, praeityje buvęs darbininkas ir smulkus verslininkas, įsitraukė į įvykius Ukrainoje nuo pat š. m. vasario. Balandžio mėnesį jis dalyvavo susirėmimuose su bataliono „Dnepr“ smogikais, gegužės-birželio mėn. pasižymėjo kaip vienas iš aktyvių Donecko gynybos organizatorių. Rugpjūčio viduryje A. Zacharčenko paskirtas DLR premjeru ir šias pareigas eina iki šiol.
Aleksandras Borodajus – buvęs DLR premjeras, šias pareigas ėjęs nuo 2014 balandžio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Jis yra Rusijos žurnalistas, giminystės ryšiais artimai susijęs su Ukraina. Šiuo metu užima DLR premjero A.Zacharčenko patarėjo pareigas.
Igoris Plotnickis – Lugansko liaudies respublikos premjeras. Šis buvęs kariškis, o vėliau verslininkas, nuo š. m. balandžio aktyviai įsitraukė į Lugansko partizanų gretas. Dalyvavo susirėmimuose su Kijevo valdžios atsiustais kariškiais, privačių batalionų „Dnepr“ ir „Azov“ smogikais. Nuo rugpjūčio vidurio paskirtas LLR premjeru.
Vladimiras Rogovas – Donecko liaudies respublikos Vidaus reikalų ministro pavaduotojas. Šis žurnalistas ir patriotinės visuomeninės organizacijos „Slavianskaja gvardija“ lyderis įsitraukė į dramatiškų įvykių sūkurį vasario mėnesį. Nuo balandžio vidurio užėmė DLR premjero A. Borodajaus patarėjo pareigas, o nuo rugsėjo pradžios buvo paskirtas Vidaus reikalų ministro pavaduotoju.
Kodėl Lietuvoje klesti rusofobija ir karinė isterija?
Lietuva, kaip ir Latvija bei dar kai kurios šalys, Amerikos valdantiesiems klanams reikalingos kaip buferinės zonos ir kaip akli įrankiai. Daug taip vadinamų senosios Europos šalių, tame tarpe Prancūzija, Austrija, Ispanija – aklai netarnauja Amerikos interesams. Ir kai kurių Rytų Europos šalių, kaip Vengrijos, Čekijos, Slovakijos valdžia, aklai netarnauja Amerikos interesams, ryžtingai pasisako prieš pragaištingus ekonominius karus, kurie nėra naudingi nei Europos sąjungos šalims, nei Rusijai. Šie ekonominiai karai iš esmės naudingi tik JAV, kurios valdantieji klanai siekia susilpninti Europą ir pasinaudodami tuo išplėsti ekonominę bei politinę galią.
Tuo tarpu Lietuvos elito gretose dominuoja proamerikietiškos nuotaikos. Tai sąlygoja dvi pagrindinės priežastys: daug elito veikėjų yra artimais ryšiais susiję su JAV valdžios struktūromis bei privačiomis korporacijomis ir faktiškai yra marionetės. Antra svarbi priežastis – elitui palanki dabartinė krizė, nes prisidengiant tariama Rusijos grėsme ir kurstant karinę isteriją į antrą planą nustumiamos visos esminės Lietuvos problemos – prasta ekonominė padėtis ir plintantis skurdas, didžiulės švietimo sistemos problemos, kultūrinės politikos spragos, tebesitęsianti didžiulė emigracijos banga. Lietuvoje vis aktyviau diegiamos jau Ukrainoje atidirbtos propagandinės klišės, tokie terminai kaip „vatnikai“ ir „koloradai“ bei panašios propagandinės etiketės. Taip paniekinamai įvardijami už draugiškus ryšius su Rusija ir Baltarusija pasisakantys piliečiai.
Lietuvai negresia tiesiogiai Ukrainos scenarijus, bet karo grėsmės įmanomos
Tiesiogiai Ukrainos scenarijus negresia jau vien dėl to, kad Lietuva yra NATO blokui priklausanti šalis. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos naujos ginklavimosi programos ir Lietuva naudojama kaip NATO buferinė šalis. Iškila vis didesnė grėsmė, kad Lietuva bus įtraukta į karinio konflikto sūkurį. Mūsų šalis turėtų daug šansų šito išvengti, jei lietuviškos valdžios struktūros aklai nevykdytų amerikiečių valios. Jau svarstoma apie konkrečius planus Lietuvoje įkurti amerikiečių karo bazes. Jei tokios bazės tikrai bus įkurtos, iškils maksimali karinio konflikto grėsmė.
Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek kitose regiono kraštuose daug kalbama apie tautines problemas ir konfliktus. Kodėl vyksta toks skaldymas pagal etninius požymius? Tai jau išbandytas monopolinio kapitalizmo ryklių triukas. Jo tikslas – skaldyti darbo žmones, juos kiršinti. Tai palanku ypač įtakingoms monopolinio kapitalizmo struktūroms, tokioms kaip Tarptautinis valiutos fondas ar galingoms transnacionalinėms korporacijoms (viena iš tokių tai į Lietuvą besiveržianti „Chevron“. Ši korporacija ketino vykdyti gamtai itin kenksmingą skalūninių dujų gavybą ir tik atkaklus Lietuvos žmonių pasipriešinimas pristabdė „Chevron“ žygį).
Jau kelerių metų bėgyje akivaizdžiai pamatysime nuo Ukrainos prasidėjusio Rytų ir vakarų geopolitinio susikirtimo rezultatus. Panašu, kad Ukrainos įvykiai – tai tik šio nuožmaus geopolitinio susikirtimo pradžia. Apmaudu, kad Lietuvos elitas vienašališkai palaiko vieną konfliktuojančią pusę. Tuo tarpu nuotaikos Lietuvos visuomenėje gerokai skiriasi. Daugelis žmonių supranta, kad Lietuvai reikalinga nuosaikesnė užsienio politika, o šalies viduje tiesiog būtina spręsti šiuo metu daugeliui žmonių aktualias problemas. Nes naujų ginklų pirkimas bei rusofobijos isterija šių problemų neišspręs, tik dar labiau jas pagilins. Tad Lietuvos piliečiams būtina susitelkti ir tarti – ryžtingą NE karo kurstytojams ir rusofobams, TAIP – taikai bei mūsų krašto gerovės kūrimui.
Average Rating
Igor Berkut: 40 mln ukrainiečių – nereikalingi (video)
Partijos „Didžioji Ukraina“ lyderis Igoris Berkutas pasakoja apie tai, kaip naujoji Ukrainos vyriausybė ruošiasi atsikratyti 40 mln. nereikalingų piliečių. Naujo jis nieko nepasakė, tuo principu labiau humaniškai vidinę politiką vykdo ir Pabaltijo valdžios, jie paprasčiausiai išstumia savo piliečius už valstybės ribų, paliekant juos likimo valiai.” Tai, kad dauguma žmonių Ukrainoje nepripažįsta šių reformų kaip savų, skirtų […]