Arvydas Ruškys apie premjero ataskaitą, BVP ir ekonomiką (video)

Vyriausybė pristatė savo veiklos ataskaitą. Svarbiausiais pasiekimais įvertino lito atsisakymą ir SGD terminalo pastatymą. Ilgai sau kartojant, gal ir galima įsikalbėti, kad atsisakyti nuosavos valiutos – pasiekimas. Panašiai būtų, jeigu savo piniginius reikalus atiduotume tvarkyti kaimynui, o paskui girtumėmės, kad galva dėl pinigų neskauda. Gal ir teisingai, neskauda, jei rytoj nuo kepenų cerozės mirti ruošiesi, o vaikų ateitis jau neberūpi.

Panašiai ir su SGD terminalu. Analogija kaimietiškai būtų, jei nelabai simpatiškas, bet amžinas kaimynas visą gyvenimą tiekia man malkas. O man žmona išzystų, jog būti priklausomam nuo šito kaimyno – nesaugu. Pirkim iš gretimo kaimo, naujo pažįstamo. Malkos trečdaliu brangesnes, bet užtat draugas simpatiškas. Ir dar žinai, pirkti reikia daug , turėsim pusę perparduot. Nesvarbu, kad gal niekas nepirks, nes visi pigesnių gauna. Su nuostoliu parduosim, bile tik iš šito, senojo kaimyno nepirkti. Šitaip mūsų gyvenimas taps saugesniu. O dar vežimo malkoms reiks. Tai išsinuomokim iš ko nors. Lubio vežimo pigiai neimsiu, nes Lubys mane nervina. Išnuomosim dešimtkart brangesnį. Nesvarbu, kad kainuos, svarbu, kad ne iš Lubio.

Na, kur jūs matėte tokį kaimietį? Žinoma, kad nematėt. Ir nepamatysit. Nes kaimiečiui nereikia aukštojo mokslo diplomą gauti, kad jis atskirtų, kas apsimoka, o kas – ne. Ir jeigu jau žmona tokius patarimus duoti pradėtų – iškart kiltų abejonės, kieno gi ji žmona iš tikrųjų, ir kieno meilužė.

Tačiau valstybės valdyme, kai politikai pradeda daryti kokią nesąmonę, aprengia ją labai gudriomis frazėmis, apdangsto diplomais ir galvoja, kad niekas nesupras.

Taip ir Butkevičius – giriasi dalykais, kurių normalūs, ūkiški žmonės turėtų gėdytis. Gal jis kitaip ir nemoka, nes jį taip mokė? Premjerą aukšojoje mokykloje, kur jis ekonomisto diplomą gavo, tikriausiai mokė, kad ekonomika matuojama BVP.

  Pasak valdžios, kuo BVP didesnis, tuo geriau valstybė gyvena ir atvirkščiai. Tačiau didžiausią BVP dalį sudaro įplaukos nuo prekybos produktais, kurie tiesiogiai kenkia žmogaus sveikatai: alkoholis, tabakas, trąšomis ir konservuojančiais chemikalais apnuodytas maistas, vaistai, policijos paslaugos. Išeina, kad kuo daugiau žmonės rūko ir geria – juo valstybei geriau. Prisigėrę mušasi ir nusikaltimus daro – irgi gerai, nes policija parduoda savo paslaugas. O kai nuo nesveiko gyvenimo pradeda sirgti – valstybė atsidžiaugti negali, nes BVP nuo vaistų prekybos tiesiog pučiasi, ligoninėse daktarai turi darbo, visose žmogui kenksmingose, bet BVP naudingose srityse – alkoholio, tabako, vaistų pramonėse sukurta daugybė darbo vietų. O kur dar šias sritis aptarnaujančios parazitinės, visuomenei nenaudingos, bet BVP būtinos institucijos – mokesčių inspekcija, visokiausios priežiūros tarnybos.

Tokia ekonomika, kuri matuojama BVP – yra iškreipta, parazitinė. Ji tarnauja ne žmogui, bet pati sau, sistemai.

Išeitis galėtų būti – nedidelių save išlaikančių smulkių ūkelių – sodybų kūrimas. Žmogus, pajėgiantis išlaikyti save ir šeimą iš savo ūkelio (nebūtinai žemės), gal ir nedidintų BVP, kaip to norėtų valstybė. Bet jis būtų sveikas, darnoje su savimi ir kitais ( nes sveiko gyvenimo būdo gyvenimas ir aplinką, ir santykius daro sveikais). BVP susitrauktų, bet jo tokio ir nereikėtų, nes sumažėtų parazitų, kuriuos reikia išlaikyti. Sveikai gyvenanti visuomenė būtų taikesnė, mažiau nusikaltimų ir policijos reikalauja ne tokios gausios. Tam suprasti aukštojo mokslo nereikia. Čia – savaime aišku. Žmogaus gyvenimo kokybę lemia ne BVP, o jo požiūris į patį save ir jį supantį pasaulį.

Leave a Reply