Atviras laiškas Angelai Merkel, Vokietijos kanclerei

Buvę aukšti JAV spec tarnybų pareigūnai parašė atvirą laišką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kritikuodami „įrodymus“ iš JAV ir NATO pusės apie „Rusijos įsiveržimą į Ukrainą“.

Kreipimesi į Vokietijos kanclerę pasisakė organizacijos „Žvalgybos veteranai už sveiką mąstymą“ nariai (Veteran Intelligence Professionals for Sanity, VIPS). Pastaroji grupė buvo suformuota 2003 metais ir vienu iš pirmųjų jos tikslų buvo protestas prieš suklastotų žvalgybinių duomenų panaudojimą, kai buvo priimtas sprendimas dėl JAV, Didžiosios Britanijos ir eilės kitų šalių įsiveržimo į Iraką.

Originalus pranešimo tekstas publikuotas tinklapyje Consortium News. Be to, kreipimasis taip pat paskelbtas tinklapyje War Is A Crime.org

 

Kam: Angelai Merkel, Vokietijos kanclerei

Nuo: „Žvalgybos veteranai už sveiką mąstymą“ organizacijos.

Tema: Ukraina ir NATO

“Mes, žemiau pasirašiusieji, esame JAV žvalgybos tarnybų veteranai. Šio atviro laiško rašymas nėra mums įprastas žingsnis, tačiau mes jį žengėme, nes laikome būtinu informuoti jus apie mūsų požiūrį prieš NATO susitikimą įvyksiantį rugsėjo 4-5 dienomis.

Tarp eilės kitų dalykų jums reikėtų žinoti apie tai, kad Rusijos apkaltinimas įvykdžius „stambų įsiveržimą“ į Ukrainą nėra paremtas tvirtais įrodymais. Iki šiol pateikti „žvalgybos duomenys“ atrodo tokiais pat abejotinais ir politiškai motyvuotais, kaip ir žinomai melaginga informacija, kuria buvo pasinaudota prieš 12 metų tam, kad pateisinti įsiveržimą į Iraką vadovaujant JAV.

Mes nematėme nepaneigiamų įrodymų esant Irake masino naikinimo ginklų tada ir nematome patikimų Rusijos įsiveržimo patvirtinimų dabar. Prieš 12 metų Vokietijos kancleris G. Šrioderis suvokė žvalgybos duomenų apie Irako masinio naikinimo ginklus nepatikimumą ir atsisakė prisijungti prie Irako užpuolimo. Mūsų požiūriu jūs turėtumėte su tokiu pat įtarumu žiūrėti į tuos kaltinimus, kuriuos pateikia JAV Valstybės departamentas ir NATO, kalbant apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą. Rugpjūčio 29 dieną, prezidentas Barakas Obama pabandė numušti aukštų amerikiečių diplomatų ir korporacinių MIP įkarštį: jis apibūdino nesenus įvykius Ukrainoje, kaip „tęsinį to, kas ten vyksta jau daugelį mėnesių – nieko kardinaliai naujo“.

Tačiau Obama tik sąlygiškai kontroliuoja politinio kurso proceso formavimą savo administracijos ribose, kurios didžioji atstovų dalis, deja, turi labai sąlygines istorijos žinias ir supratimą. Jie ganėtinai silpnai įsivaizduoja tikrą karą, ir antirusiška retorika jų supratimu yra pilnavertis politinis kursas. Prieš metus „vanagams“ Valstybės departamente ir jų draugams MIP beveik pavyko „žvalgybos duomenų“ pagrindu priversti Obamą suduoti galingą smūgį Sirijai. Reikėtų pastebėti, kad tie „duomenys“, švelniai tariant, buvo gana abejotinos kokybės.

Daugeliu atvejų dėl to, kad nepatikimi žvalgybos duomenys pradeda vaidinti vis labiau svarų vaidmenį priimant svarbius sprendimus, mes laikome, kad konflikto eskalacijos ir jo išsiplėtimo už Ukrainos ribų tikimybė, pastarosiomis dienomis pastebimai išaugo. Dar labiau svarbesniu mums išrodo tai, kad viso šito įmanoma išvengti, jei jūs ir kiti europiečių lyderiai parodysite sveiką skepticizmą artėjančiame NATO viršūnių susitikime.

Melagingos informacijos panaudojimo patirtis

Mes tikimės, jog jūsų patarėjai priminė jums apie tai, kad generalinis NATO sekretorius Andersas Rasmusenas toli gražu ne visada kalba tiesą ir praeityje jau yra naudojęs melagingus duomenis. Labai panašu į tai, kad jo pasisakymų tekstai iki šiol rašomi Vašingtone. Tai buvo visiškai aišku dar JAV įsiveržimo į Iraką išvakarėse Tada jis, dar būdamas Danijos premjeru, pasisakymo prieš danų parlamentarus metu pareiškė: „Irakas turi masinio naikinimo ginklus. Tai ne paprastas spėjimas. Mes tą žinome tikslaii“.

Įprastai fotografijos labiau iškalbingos nei tūkstančiai žodžių. Tačiau ir jos gali būti klaidinančios. Mes turime didelę patirtį, surenkant, apdorojant ir darant pranešimus duomenų iš palydovų pagrindu, kitos vizualinės informacijos, o taip pat kitų žvalgybinių duomenų pagrindu. Mūsų vertinimu, nuotraukos, kurios buvo pateiktos rugpjūčio 28 iš NATO pusės, turi gana abejotiną įrodomąjį pagrindą tam, kad tuo remiantis apkaltinti Rusiją įsiveržus į Ukrainą. Jos labai panašios į tas iliustracijas, kurias Colin Powell pateikė STO 2003 m. vasario 5 dieną [STO Saugumo Tarybos posėdyje Powell pateikė kažkokį mėgintuvėlį, o taip pat palydovines nuotraukas kaip įrodymą to, jog Irake yra masinio naikinimo ginklai – kurių vėliau taip ir nebuvo rasta] Tada pateiktos nuotraukos nieko įrodyti negalėjo.

Tą dieną mes perspėjome prezidentą Bušą apie tai, jog mūsų buvę kolegos „tiesiog puola neviltin nuo kryptingos žvalgybinių duomenų politizacijos“. Tada mes tiesiogiai paskelbėme prezidentui: „Duomenų pateiktų Powel pristatyme net iš tolo negali būti priimti pateisinimu karui“. Mes paraginome poną Bušą „išplėsti diskusijos rėmus ir išeiti už siauro jo patarėjų rato ribų, patarėjų, kurie aiškiai buvo nusiteikę karui, kuriam mes nematome jokio realaus pagrindo, ir kuris gali privesti prie nenumatytų pasekmių, net katastrofiškų“. Pažiūrėkite kas vyksta Irake šiandien. Tai, kas ten vyksta – daug blogiau, nei tiesiog katastrofa.

Iki šiol prezidentas V. Putinas demonstravo pakankamai pastebimą santūrumą ir valdymąsi Ukrainos konflikte. Tačiau nebus per daug, jei priminsime, kad Rusija taip pat gali ryžtis karinei operacijai alia – „šokas ir baimė“. Mūsų nuomone, jei yra nors mažiausia tokio scenarijaus tikimybė Europoje dėl Ukrainos, – sveikai mąstantys lyderiai turi labai krupščiai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją.

Jei fotografijos, kurias pateikė NATO ir JAV, yra geriausias iš įmanomų Rusijos įsiveržimo „įrodymų“, tai tik sutvirtina mūsų įtarimą tame, kad šiuo metu vyksta plataus mąsto informacinė kampanija, kurios tikslas – NATO viršūnių susitikime pasiekti priimti sprendimus, kurie Rusijoje bus priimti ne kitaip, kaip provokaciniais. Neabejotina, kad jūs pažįstami su išsireiškimu „Tegu pirkėjas saugosi“(Caveat emptor). Šioje vietoje mes patariame būti apdairiems tos informacijos, kurią stumia ponas Rasmussenas ar netgi JAV Valstybės sekretorius John Kerry.

Darome prielaidą, kad jūsų patarėjai nuo pat krizės Ukrainoje pradžios 2014 m. informavo jus apie tai, kad net pati galimybė Ukrainai įstoti į NATO yra nepriimtina Rusijai. Sprendžiant pagal informaciją, paskelbtą Wikileaks, slaptame JAV pasiuntinybės Maskvoje laiške, kuris buvo išsiųstas valstybes sekretoriui Condoleezza Rice 2008 m. vasario 1 d. pranešama, kad užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išsikvietė pasiuntinį William Burns ir išaiškino jam kategorišką Rusijos nesutikimą Ukrainos narystei NATO.

Lavrovas detaliai pažymėjo nuogąstavimus apie tai, jog „tokioje situacijoje šalis gali būti suskaldyta į dvi dalis, kas prives prie smurto ar netgi, kai kuriais vertinimais – pilietinio karo. Ir tokiu atveju Rusija gali būti priversta įsiterpti į šią situaciją. William Burns išrinko ganėtinai neįprastą diplomatiniam dokumentui antraštę: „NE REIŠKIA NE.. RUSIJA BRĖŽIA RAUDONĄ LINIJĄ PRIEŠ NATO PLĖTRĄ“. Jis šį laišką nusiuntė į Vašingtoną su grifu „susipažinti NEDELSIANT“. Po dviejų mėnesių, NATO viršūnių susitikime Bukarešte, buvo oficialiai pranešta, kad „Gruzija ir Ukraina ateityje bus priimtos į NATO“.

Rugpjūčio 29 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas savo Facebook paskyroje parašė, kad su parlamento leidimu, kurį jis gavo, kelias į būsimą narystę NATO dabar atviras. Reikėtų pažymėti, kad Jaceniukas buvo pagrindiniu kandidatu į Ukrainos premjero postą, kurį protegavo JAV po valstybinio perversmo vasario 22 dieną. Viso keletą dienų iki perversmo perimtame telefono pokalbyje su JAV pasiuntiniu Ukrainoje Jeffrey Payette, valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland pareiškė: „Jacas – tai mūsų vyrukas“. Galimai jūs netgi atsimenate, kad tai tas pats pokalbis, kuriame ponia Nuland ištarė: [Fuck the EU- red. past.] .

Rusų „įsiveržimo“ laiko parinkimas

Pastarosiomis keletą savaičių Kijevas aktyviai stūmė idėją apie tai, kad ukrainiečių kariuomenė laimi pergalę po pergalės prieš federalizacijos šalininkus Ukrainos pietryčiuose. Oficialiose ukrainiečių MIP tai buvo vadinama „valymu“. Tai buvo versija kurią skleidė oficialūs šaltiniai Kijeve. Tuo pačiu, iš mūšių vietų Ukrainos pietryčiuose buvo gaunama labai mažai informacijos. Bet nežiūrint į tai, pasak Ukrainos prezidento Piotro Porošenkos, džiaugtis buvo dar anksti. Rugpjūčio 18 Porošenko įsakė „pergrupuoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kurios dalyvavo operacijose šalies rytuose..“ Jis taip pat paskelbė: „Šiandien mums būtina įvykdyti mūsų pajėgų perdislokavimną, kuris leistų mums ginti mūsų teritoriją ir tęsti mūsų puolimą. Mums būtina pagalvoti apie naują karinę operaciją naujomis sąlygomis“.

Jei „naujos sąlygos“ reiškė sėkmingą Ukrainos kariuomenės puolimą, kam buvo reikalingas jų pergrupavimas? Maždaug tuo pačiu metu, šaltiniai vietose ėmė pranešinėti apie sėkmingas federalizacijos šalininkų atakas vyriausybinių pajėgų atžvilgiu. Šių šaltinių vertinimu, būtent vyriausybinės pajėgos ėmė trauktis ir patirti didelius nuostolius – pagrindinai dėl savo vadų nemokšiškumo.

Po dešimties dienų, kai šios pajėgos atsidūrė apsupime ir/ar ėmė trauktis, tam jau buvo paruoštas pasiteisinimas. Ukrainoje buvo kalbama apie „Rusijos įsiveržimą“. Būtent tuo metu atsirado tos neryškios NATO fotografijos. Tuo pačiu metu įvairūs reporteriai, iš dalies Michael Gordon iš “The New York Times”, ėmė platinti informaciją apie tai, kad „rusai eina“. Reikėtų pridėti, kad Michael Gordon buvo vienas iš aršiausių propagandistų, kurie savo straipsniuose MIP pasisakė už karą Irake.

Įsiveržimo nėra – yra aktyvus palaikymas iš Rusijos pusės

Federalizacijos šalininkai turi pakankamai didelį vietinių gyventojų palaikymą Ukrainos pietryčiuose. Iš dalies tai paaiškinama gyvenviečių bombardavimais, kuriuos vykdė Ukrainos vyriausybinės pajėgos. Mes darome prielaidą, kad Rusija tikrai vykdė palaikomuosius veiksmus – tame tarpe ir vertinga informacija apie situaciją karo lauko teatre. Tačiau gerokai ne taip akivaizdu, kad šis palaikymas turi savyje ir tankų bei artilerijos tiekimą – pagrindinai todėl, kad federalistai turėjo gerokai kompetetingesnę vadovybę ir jiems sekėsi vykdyti sėkmingus veiksmus prieš vyriausybės kariuomenę. Tačiau mes neabejojame, kad, kada/jei federalistams prireiks rusų tankų – jie atsiras.

Būtent todėl ši situacija reikalauja bendrų pastangų paliaubų sudarymui. Iki šiol Kijevas atidėliojo šį klausimą. Ką galima padaryti šiame konflikto vystymosi etape? Mūsų požiūriu Porošenko ir Jaceniukas turi gauti nedviprasmišką atsakymą: jokios narystės NATO. Ir tuo pačiu NATO vertėtų atsisakyti kokių nors ketinimų vykdyti „netiesioginį karą“ [proxy war] su Rusija – ypač ne griūvančios Ukrainos kariuomenės pusėje.
Kitos NATO narės irgi turi aiškiai tą suprasti.

Pasirašo:

William Binnie, buvęs JAV Nacionalinės Saugumo Agentūros, globalios politinės ir karinės analizės skyriaus, techninis direktorius. (atsargoje)

Larry Johnson, CŽV žvalgybos karininkas, JAV Valstybės departamento bendradarbis (atsargoje)

David McMichael, Nacionalinės Tarybos žvalgybos klausimais vyresnysis analitikas (atsargoje)

Ray McGovern, vyresnysis žvalgybos analitikas JAV/CŽV sausumos pajėgose, CŽV analitikas (atsargoje)

Elizabeth Murray, Nacionalinė taryba žvalgybos klausimais (Artimųjų Rytų kryptimi) (atsargoje)

Todd J. Pierce, majoras, JAV sausumos pajėgų karinės-juridinės tarnybos bendradarbis (atsargoje)

Coleen Rowley, FTB valdybos patarėjas ir specialus agentas (atsargoje)

Ann Wright, pulkininkas, JAV sausumos pajėgos, diplomatinės tarnybos JAV bendradarbis (atsargoje)

šaltiniai:

consortiumnews.com
warisacrime.org
vestifinance.ru

Tekstas paimtas iš sarmatas.lt

Leave a Reply