Aurimas Drižius: Visa liberalų veikla – vogti

Kilus Liberalų sąjūdžio kyšininkavimo skandalui, LL šaltiniai papasakojo analogišką istoriją, kurios esmė – liberalas, buvęs Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bet kokiomis priemonėmis bandė pakeisti Lietuvos universitetų rektorius, pastatyti savo žmones, pakeisti mokslo įstaigų finansavimo srautų kontrolę, o paskui – milžiniškomis sumomis vogti į universitetus plūstančius ES milijonus.

steponavicius-masiulis-simasius-www.liberalai.lt
Tam tikslui G.Steponavičiaus vadovaujama ministerija parengė naują Mokslo ir studijų įstatymo projektą – jo dėka buvo badoma pakeisti universitetų rektorius ir mokslo įstaigų finansavimo tvarką.

Nors vėliau Konstitucinis teismas pripažino, kad šis G.Steponavičiaus parengtas projektas yra neteisėtas, tačiau kai kurie universitetų rektoriai jau buvo pakeisti. Pvz., Klaipėdos universiteto tarybos pirmininku tapo AB “Vakarų laivų gamykla” (VLG) vadovas Gintaras Šileika, o universiteto rektoriumi, pažeidžiant įstatymus,  tapo Vaidutis Laurėnas.

Klaipėdos universitetui gavus 60 mln. litų ES paramą kurti projektą “Jūrų slėnis”, tuos pinigus, žinoma, įsisavino “Vakarų laivų gamykla” – įmonė gavo užsakymą statyti mokslinį laivą “Mintis” ir laboratorinį pastatą universitetui.

VLG už 33 mln. litų pastatė mokslinį laivą “Mintis” (nuotr. viršuje) , kuris, pasak jo, kapitono Juozo Lieponio, yra visiškas šlamštas, nes dėl blogai suprojektuoto korpuso nėra tinkamas plaukioti atvirame vandenyne.

Po tokio kapitono pasisakymo jis buvo atleistas iš pareigų, tačiau kapitonas liko prie savo nuomonės. “Vakaro žinioms” jis sakė:

„Pasakė, kad praradau pasitikėjimą. Tik įdomu, kaip, nes universitete nedirbau nė dienos. Net nepakvietė pasikalbėti, tik paskambino. Paprašiau, kad paaiškintų raštu, bet iki šiol atsakymo nesulaukiau“.

Kapitonas neabejoja, kad Klaipėdos universiteto (KU) vadovybės nemalonę užsitraukė, kai viešai įvardijo statomo KU mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ trūkumus. Jūrininką nustebino ne tik prasta apie 33,5 mln. litų kainuosiančio laivo korpuso kokybė.

„Aš labai gerbiu mūsų laivų statytojus ir Klaipėdos universitetą, bet pirmas mano įspūdis apie šį laivą buvo ne pats geriausias. Korpusas jau dabar banguotas, tarsi būtų statę kinai. O kas bus, kai į jį pradės mušti jūrų ar vandenynų bangos? Nors, tiesą sakant, kinai laivo šonus padaro lygius, bet jau po poros metų pasirodo išlinkimai. Kaip jūreiviai juokauja, lyg senos karvės šonkauliai. Tačiau aš negaliu 100 procentų teigti, kad laivas neplauks ar tai daryti bus nesaugu. Jo savybės paaiškės po bandymų, kurie gali vykti šį rudenį, nors stichijų ir audrų metas yra ne pats geriausias tam laikas. Manau, reikės ne kartą grįžti jo taisyti. Norint kokybės reikia iš kažko rinktis – ar daryti lengvesnį korpusą, ar ką, todėl labai gero rezultato tikėtis nelabai įmanoma. Kyla klausimų ir dėl eksploatacijos bei priežiūros išlaidų. Juk Baltijos jūroje tiek tokių laivų be darbo stovi ir tarp jų yra didelė konkurencija. Kita vertus, jei laivo savininką tai tenkina, nebėra apie ką ir kalbėti. Juk čia europiniai pinigai. Kiti kapitonai man sakė, ko tu čia jaudiniesi, jau seniai viskas sutarta ir pasidalyta“, – teigė J.Liepuonius.

Bėda ne ta. Manęs tai negąsdina. Pirma, blogiau negu blogai nebūna, o antra, bus gelbėjimosi priemonės. Bėda ta, kaip laivas galės atlikti savo darbą kaskart neremontuojamas gamykloje? Tai priklauso nuo parengto projekto.

Siekiant, kad laivas būtų ne konvencinis, iki 500 tonų talpos, viskas daroma minimaliai, kiek tai įmanoma. Norint kokybės reikia iš kažko rinktis – ar daryti lengvesnį korpusą, ar ką, todėl labai gero rezultato tikėtis visgi nelabai įmanoma.

Nieku gyvu netvirtinu, kad specialistai prasti ar kad projektas blogas, bet korpusas sudarė negerą įspūdį. Priežiūrą atliekantis specialistas Tomas Žapnickas irgi guodėsi, jog geriau būtų nieko nesakęs statytojams, nes padarė dar blogiau.

Galutinį rezultatą matysime vėliau, šiuo metu prasideda vidaus įrengimo darbai – variklių matavimas, aprišimas, pagalbinių mechanizmų, navigacinių patalpų, kajučių įrengimas ir kita.

Apie 35 metus pasaulio jūrose ir vandenynuose plaukiojusio klaipėdiečio kompetencija abejonių nekelia. Tolimojo plaukiojimo kapitonas vadovauja Jūrų kapitonų klubui, yra laivybos ekspertas, nuolat užsienio kompanijų kviečiamas atlikti techninę laivų priežiūrą.

Sutapimas ar ne, tačiau „Mintis“ statoma UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos, kuri priklauso Vakarų laivų gamyklai. Pastarosios įmonės generalinis direktorius Arnoldas Šileika yra ir KU tarybos pirmininkas.

mintis

“Kai Švietimo ir mokslo ministru buvo G.Steponavičius, tada buvo labai daug diskutuojama apie universitetų tarybas, nes tai dabar yra aukščiausias valdymo organas, – LL pasakojo šios istorijos liudininkė Saulė M., – tarybos svarsto ir pritaria visai universitetų finansinei veiklai, taip pat renka rektorius. Tarybos buvo sudaromos politiniu principu, nes dalį tarybos narių skirdavo ministras ir Mokslo taryba. Taip pat šiame Studijų ir mokslo įstatyme buvo parašyta, kad visi universitetų valdymo organai savo pareigas eina iki kadencijos pabaigos, tačiau ne ilgiau, kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. Rektorių kadencijos tada nesibaigė, ir tokių universitetų, kurių rektorių kadencijos nesibaigė minėtą datą, buvo penki – KTU, Šiaulių, Klaipėdos, VU, LVU. Kadangi aš dirbau teisininke Šiaulių universitete, jam vadovavo Vidas Lauruška, ir jo kadencija taip pat nesibaigė 2011 m. pabaigoje. Tada man kilo daug klausimų – ar tas rektorių nušalinimas yra teisėtas? Tada aš susižinojau, kad grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl šio įstatymo išaiškinimo. Jeigu šie žmonės būtų atleisti, jie būtų bylinėjęsi, ir laimėtų bylas teisme. Konstitucinis teismas pasisakė, kad tokios permainos neteisėtos, ir aš gyniau savo Šiaulių universitetą, ir jo valdymo organus. Nors mes patyrėme didžiulį spaudimą asmeniškai iš ministro G.Steponavičiaus – jis asmeniškai rašė raštus mūsų universitetui, reikalaudamas, kad būtų išrinktas naujas rektorius.  Visus šiuos dokumentus aš pateikiau tai Seimo narių grupei, kuri kreipėsi į Konstitucinį teismą, ir teisme tai buvo pagrindinis įrodymas, kad ministras daro spaudimą rikti naujus rektorius“.

Pasak pašnekovės, universitetų tarybos buvo formuojamos su didžiule Steponavičiaus įtaka. “Šiaulių universiteto taryba atsilaikė prieš G.Steponavičiaus spaudimą, ir nerinko naujo rektoriaus tol, kol Konstitucinis teismas išaiškino, kad minėtos įstatymo pataisos yra neteisėtos, – pasakojo ji, – tačiau Klaipėdos universitetas neatsilaikė ir vienu metu ten G.Steponavičiaus dėka buvo du rektoriai. Kalba eina apie Vaidutį Laurėną, kurio išrinkimo teisėtumą vėliau apskundė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Esmė ta, kad Klaipėdos universiteto rektorius buvo išrinktas penkerių metų kadencijai, kuri nesibaigė 2011 m. pabaigoje. Tuo metu Klaipėdos universiteto taryba buvo suformuota pagal naują Steponavičiaus parengtą Mokslų ir studijų įstatymą, ir tarybos pirmininku buvo išrinktas Bronislovas Lubys.

„Paskambinau tuometiniam Klaipėdos universiteto rektoriui Vladui Žulkui ir paklausiau, ką jis apie tai mano, – pasakojo ji, – jis atsakė, kad taryba yra protinga, ir priims protingus sprendimus, tačiau taryba, nepaisant to, kad V.Žulkaus kadencija nebuvo pasibaigusi, paskelbė naujus rektoriaus rinkimus. Kaip tik tada B.Lubys mirė, ir V.Žulkus man užsiminė, kad G.Steponavičius buvo labai įniršęs dėl to, kad Klaipėdos universitetas dalyvavo konkurse gauti ES paramą. Tada per Švietimo ir mokslo ministeriją ėjo didelė ES parama universitetams. Konkrečiai per Klaipėdos universitetą turėjo būti investuojama į Mokslo ir technologijų slėnį. Universitetai buvo pateikę paraiškas, ir Klaipėdos universitetas buvo pateikęs paraišką kurti Jūrų slėnį, ir laimėjo 60 mln. litų paramą. V.Žulpus man sakė, kad G.Steponavičius buvo labai supykęs, sužinojęs, kad Klaipėdos universitetas dalyvavo šiame konkurse, nes, matyt, lėšos buvo numatytos kitur. Šio projekto esmė – statomas laivas “Mintis”, kurio vertė – apie 32 mln. litų, ir dar apie 30 mln. litų skirta laboratoriniam pastatui.

Po B.Lubio mirties Klaipėdos universiteto tarybos pirmininku buvo išrinktas Vakarų laivų statyklos direktorius Šileika. Taryba paskelbė naujus rektoriaus rinkimus. Vaidutis Laurėnas buvo vienas tarybos narių, kuris buvo išrinktas rektoriumi, ir balsavo pats už save, nenusišalino. Tada buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri panaikino šį sprendimą, vėliau abi pusės bylinėjosi. Žulpus buvo atleistas, vėliau kreiptasi į teismą, ir pasirašė su universitetu taikos sutartį.

Šileika tapo universiteto tarybos pirmininku. Dalis Klaipėdos universiteto yra Jūreivystės institutas, kuriam vadovavo direktorius Gulbinskas. Pastarasis kuravo visus šio slėnio reikalus. Žinoma, kad konkursą statyti laivą ir pastatą laimėjo dukterinė “Vakarų laivų statybos” įmonė. “Matyt, kad jau tada buvo susitarta dėl to, kas gaus šį užsakymą”, – sakė mūsų pašnekovė.

Po Steponavičiaus ministru tapo Pavalkis, kuris pasakė Laurėnui, kad kol nebus išspręstos teisinės  problemos, jokio finansavimo šiam projektui nebus skiriama. “Matyt, kai G.Steponavičius pamatė, kad pinigai vis tiek nuėjo į Klaipėdą, jis susitarė su VLR dėl to, kas gaus pinigus, ir tam reikėjo nušalinti Žulpų, kuris yra labai sąžiningas žmogus, ir matyt nebūtų vėlęsis į kokias nors aferas”, – mano Saulė.

Laisvas laikraštis

Leave a Reply