Aurimas Dryžius: Tarptautinis pedofilų tinklas finansuoja ir Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) projektus?

Rugpjūčio 3 d. Izraelio portalas www.defendinghistory.com paskelbė straipsnį apie gerą prezidento Valdo Adamkaus draugą, slaptą Seimo nario ir Užsienio reikalų komiteto ekspirminko Emanuelio Zingerio projektų sponsorių, Izraelio ir Kazachstano milijardierių Aleksandrą Maškevičių (Alexander Mashkevich). Šiame straipsnyje rašoma: “šaltiniai iš Pasaulio žydų kongreso, norintys likti anoniminiais, informavo kai kuriuos žurnalistus, kad “paslaptingas donoras” naujam Žydų kultūros centrui Vilniuje yra ne kas kitas, kaip Kirgizijoje gimęs Aleksandras Maškevičius (Alexander Mashkevich), charizmatiškas, Rusijos žydų oligarchas, kurio verslai labiausiai susiję su Kazachstanu.

1-Alexander_Mashkevitch

Ponas Maškevičius yra lingvistikos mokslų daktaras, yra kilęs iš Lietuvos žydų, ir yra gerai žinomas kaip filantropas, remiantis daugybę projektų žydų pasaulyje. Jis taip pat yra buvęs Euro-Azijos žydų kongreso prezidentu. Šaltiniai, kurie pateikė šią informaciją, sako jo vardu nerimaujantys, kad Lietuvos vyriausybė manipuliuoja šiuo projektu.

Apie tai, kad Vilniuje atsiras Žydų kultūros centras, praeitą blandį paskelbė Pasaulio Žydų kongreso vykdantysis direktorius Michael Schneider, kuris taip pat pranešė, kad naujas kultūros centras bus finansuojamas “anoniminio donoro, kuris nenori būti paminėtas”.

Tuo pačiu metu keli Žydų bendruomenės nariai Vilniuje paskelbė pareiškimą, kad ir jiems turi būti suteikta galimybė teikti paraiškas dirbti naujajame centre. Tarp jų buvo ir Vilniaus Universiteto Senato narys, taip pat Milan Chersonski, laikraščio “Jerusalem of Lithuania” redaktorius, žinoma Žydų mokslininkė ir gidė Regina Kopilevich, ir Vilniaus universiteto profesorius Olegas Poliakovas.

Praeityje A.Maškevičius, buvęs Euro-Azijos Žydų kongreso prezidentas, palaikę glaudžius santykius su buvusiu dešiniuoju Lietuvos užsienio reikalų ministru A. Ažubaliu. Pastarasis išgarsėjo pareiškęs, kad dvigubą Lietuvos ir kitų užsienio šalių pilietybę numatantis įstatymas labiausiai reikalingas ne lietuviams, o žydams. Tokį atradimą padarė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Pareiškęs, jog žydai labiausiai stengiasi, kad įstatymas dėl dvigubos pilietybės būtų priimtas Seime, užsienio reikalų ministras savo įžvalga sukrėtė partijos bičiulius.

Mat A.Ažubalis taip samprotavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje.

Frakcijoje kilo ginčų

Frakcijai svarstant šio antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, užvirė ginčas dėl naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projekto, kurį tądien Seimas ruošėsi palaiminti.

Kai kurie frakcijos nariai abejojo, ar priėmęs šį įstatymą parlamentas nesulauks dar vieno Konstitucinio teismo smūgio.

2012 m. kovą Tel-Avive lankėsi ministras Ažubalis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. prieš šį vizitą piketą surengė vieninteliai likę Lietuvos holokaustą išgyvenę žydai. Apie šį piketą rašė visi didieji Izraelio laikraščiai.

Toliau portalas www.defendinghistory.com rašo, kad vienas Lietuvos parlamento narys susisiekė su šiuo portalu, kad pasidalintų šia informacija – vienas parlamento narys žydas, kuris pasirašė 2008 m. Prahos deklaraciją, gyrėsi, kad jis steigia naują Žydų institutą Vilniuje ir gerais atlyginimais, ir kad Dovidas Katzas, Vilniaus Universiteto profesorius, negaus  jokių pareigų šiame institute dėl jo požiūrio į Holokaustą, kuris labai skiriasi nuo pačio Seimo nario požiūrio.

Žydas Seimo narys, matyt, yra Emanuelis Zingeris, kuris sukūrė vadinamąją “Septyniasdešimties metų deklaraciją” kaip atsaką į Prahos deklaraciją.

Tiesą sakant, tas šaltinis nuėjo dar toliau sakydamas, kad tos Žydų instituto pareigybės niekada nebus viešai reklamuojamos ir nebus jokio viešo konkurso į jas, tačiau tai bus darbas “politiškai patikimiems žmonėms”, kurie gali būti mobilizuoti kaip “žydų renesansas” Vilniuje kaip atsvara visokiems holokausto revizionizmo požymiams.

Pasak Dovydo Katzo, pirmas įspėjimas, kurį jis gavo dar 2008 m., įvyko po to, kai jis parašė laišką, kritikuojantį Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Po šio laiško D.Katzas sulaukė grasinimo iš šios komisijos pirmininko ir E.Zingerio pavaduotojo Ronaldo Račinsko.

Tada D.Katzas  pasiskundė JAV ambasadai Vilniuje – susitaikymui  susitikimą surengė Račinsko pusbrolis S.Liekis, Vilniaus Žydų instituto direktorius.

Tas pats anoniminis Seimo narys taip pat pasakojo girdėjęs, kad Emanuelis Zingeris ir jo draugai surado puikų donorą ir filantropą Aleksandrą Maškevičių, Izraelio ir Kazachstano pilietį, ir kuris taip pat neva kilęs iš litvakų.

Donoro vardas bus neskelbiamas, ir todėl korupcija parenkant žmones naujam institutui vietoj sąžiningo ir akademinio profesionalų parinkimo niekada nebus paviešinta, nes viską pridengs Pasaulio Žydų kongresas, su kuriuo ponas Maškevičius puikiai sutaria. Mat vienas iš Pasaulio Žydų kongreso padalinių yra Euro-Azijos žydų kongresas, kurio prezidentu Maškevičius buvo iki 2011 m.

Praeitą balandį Pasaulio Žydų kongreso direktorius Michael Schneider atvyko į Vilnių, ir pranešė, kad slaptas donoras finansuos naują Žydų institutą Vilniuje, ir jį prižiūrės Pasaulio Žydų kongresas.

Tikėtasi, kad po šio vizito bus paskelbtas konkursas į naujas darbo vietas Žydų institute, ir kandidatai bus vertinami pagal savo akademinius pasiekimus. Tačiau vietoj to paaiškėjo, kad naujus darbuotojus priiminės Bar Ilan universiteto darbuotojai kartu su Indainos Universiteto Žydų programos vadovais. Taip pat buvo pasakyta, kad bet kuris darbuotojas nebus priimtas, jeigu jo kandidatūros nepatvirtins Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) vadovai.

Kriminalinė A. Maškevičiaus praeitis

Prieš kelis metus  ESBO pirmininkaujančios Lietuvos Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis  Vilniuje susitiko  su Eurazijos žydų kongreso prezidentu Aleksandru Maškevičiumi, kuris pasiūlė Vilniuje surengti tarptautinę konferenciją, skirtą tolerancijai per švietimą. Neaišku, ar per šį susitikimą buvo kalbama apie Belgijos prokuratūros pareikštus kaltinimus A.Maškevičiui.

Jam greitai teks stoti prieš Briuselio teismą, mat Belgijos prokuratūra jį ir jo verslo partnerius kaltina juos sukčiavimu, pinigų plovimu ir dalyvavimu kriminaliniame susivienijime. Šie kaltinimai kyla iš “Tractebel” kriminalinės bylos, gerai žinomos Kazachstane. Dar 1990 m. taip pat pavadinta, tačiau Belgijoje registruota įmonė įgijo Kazachstano gamtinių resursų (matyt, kalbama apie naftą) kontrolę. Nuo 1994 iki 1995 m. Kazachstano Vyriausybė vykdė kelis bendrus projektus kartu su “Tractebel”, ko pasėkoje ši įmonė įsigijo vietos bendrovę “Alamtienergo”. Oficiali įmonės įsigijimo kaina buvo tik 5 mln. dolerių – tai labai nedidelė kaina, turint omenyje, kad “belgai” nusipirko didžiausią regiono energetikos kompaniją.

Šiuo metu A.Meškevičius – vienas iš Ignalinos AE uždarymo konsultantų. Vien už neaiškias “konsultacijas” Ignalinos AE sumokėjo 60 mln. litų.

Izraelio bei Kazachijos verslininkas, oligarchas ir milijardierius Aleksandras Antonovičius Maškevičius gimė 1954 m. vasario 23 d. Kirgizijoje, Frunzes mieste. Jo tėvas – Antanas Maškevičius buvo gerai žinomas Vilniuje gydytojas, jo motina Rachelė Joffe – advokatė.

Jie susitiko evakuacijoje Kirgizijoje 1941 metais. Pasak žurnalo “Forbes” 2011 m. pono Maškevičiaus asmeninis turtas yra įvertintas 3,7 milijardo dolerių – ir jis užima 297-ąją vietą tarp turtingiausių pasaulyje žmonių sąraše. Maškevičiaus valdomos įmonės kontroliuoja aliuminio, geležies, chromo pramonės gamyklas Kazachstane, taip pat dalyvauja šių pramonės šakų plėtrą Rusijoje ir Ukrainoje. Maškevičius teikia paramą žydų bendruomenėms Kazachstane ir kitose šalyse. Jis pats yra Eurazijos žydų kongreso pirmininkas.

Baigęs vidurinę mokyklą Aleksandras Maškevičius įstojo į Kirgizijos valstybinį universiteto filologijos fakultetą – ir jau 1981 metais jis tapo jauniausių visame SSRS mokslo daktaru pagal pedagogikos ir psichologijos teoriją ir istoriją. 80-jų pabaigoje Saša nuėjo į verslą, buvo grupės “Seabeko” vice-prezidentu, Eurazijos pramonininkų asociacijos prezidentu, Eurazijos banko direktorių tarybos pirmininku, vienu iš Kazachijos “Mineralinių išteklių” valdininku. 2002 m. kovo mėn. jis buvo išrinktas Eurazijos žydų kongreso prezidentu. 2011 m. vasario mėn.. gavo “sugrįžusio piliečio” pažymą, kurį suteikia teisė nuolat gyventi Izraelyje.

Kaip minėtas filantropas susijęs su IAE

2011 m. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo eigos Lietuvoje. EP konstatavo, kad IAE uždarymui buvo numatyta skirti iš viso 1,367 milijardas eurų (arba 4,716 milijardo litų), įsipareigota skirti 875,5 milijono eurų (3,02 milijardo litų) ir jau išmokėta 760,4 milijono eurų (2,623 milijardo litų).

Priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad “didelė dalis lėšų panaudota energetikos projektams finansuoti, o ne pagrindiniam finansinės paramos tikslui – nutraukti branduolinių elektrinių eksploatavimą”. Šiuo metu atliekamas Europos audito rūmų auditas, kurį numatoma baigti rudenį. Jo metu turėtų būti išsiaiškinta, ar lėšos panaudotos numatytiems tikslams įgyvendinti, ar buvo tinkamai parengtos ir įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros, ar skirti pinigai padėjo padidinti eksploatavimo nutraukimo veiklos saugumą, taip pat ar buvo tinkamai koordinuojamos trijose šalyse vykdomos programos.

Savo ruožtu Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo IAE. Lietuvos specialiųjų tarnybų pažymoje konstatuojama, kad IAE buvo uždaroma nieko nedarant, tik nuolat konsultuojantis. Ankstesnė IAE vadovybė dėl kiekvieno nesutarimo ar neaiškumo samdydavo begalę konsultantų ir ekspertų. Valstybės kontrolė nustatė, kad “vykdant projektų B1 (laikinoji panaudoto kuro saugykla), B2 (kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo ir pradinio apdorojimo įrenginiai) ir B3-4 (kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas) įgyvendinimą, papildomai buvo pasirašoma konsultacinio pobūdžio sutarčių, todėl IAE eksploatavimui nutraukti reikia vis daugiau lėšų.

Per 2002-2009 metų pirmąjį pusmetį projekto B1 kaina nuo 80,5 milijono eurų išaugo iki 171,6 milijono eurų, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą kaina išaugo iki 193,5 milijono eurų. Projekto B2/3/4 kaina nuo 72,4 milijono eurų išaugo iki 120,1 milijono eurų, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą kaina išaugo iki 122,5 milijono eurų. Dėl B1 ir B2/3/4 projektų įgyvendinimo vėlavimo ir kilusių nesutarimų tarp IAE ir rangovo prireikė papildomų 5,2 milijono eurų išlaidų konsultacinėms paslaugoms”, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.

2006 m. Eksploatacijos nutraukimo tarnyba prie IAE pasirašė sutartį su konsorciumu, kurį sudarė užsienio kompanijos “National Nuclear Corporation”, “Vattenfall” ir “Tractebel”. Pirmosios didžiosios korporacijos abejonių nekelia. Viešojoje erdvėje jos apibūdinamos kaip patikimos ir skaidrios. Tačiau trečioji konsorciumo dalyvė “Tractebel” įdomi savo ryšiais su Rusija, Kazachstanu ir Rusijos nusikalstamu pasauliu.

Vienas šios bendrovės savininkų yra susijęs su buvusiu Rusijos atominės energetikos ministru Jevgenijumi Adamovu. Dar 2005 m. jis buvo areštuotas Šveicarijoje, ir išduotas Rusijai – kur jam buvo pareikšti kaltinimai dėl 100 milijonų eurų valstybės lėšų pasisavinimo per savo ir kitų asmenų įsteigtas bendroves.

Be to, “Tractebel” buvo glaudžiai susijusi su Aleksandro Maškevičiaus verslo grupe. Maškevičių bei du jo partnerius – Fattaksą Šodijevą ir Alidžaną Ibrahimovą (Kazachijoje pramintus “Eurazijos grupe”) Belgijos teisėsaugos pareigūnai apkaltino dokumentų klastojimu, pinigų plovimu ir nusikalstamu sąmokslu. “Eurazijos grupė” kaltinama, kad neva teikdama konsultavimo paslaugas (iš tikrųjų – padėdama “Tractebel” už juokingas sumas perimti gamtinius išteklius eksploatuojančias kompanijas, praturtėjo 55 milijonais dolerių). Šiuos grupės “konsultavimo paslaugomis”, suteiktomis Indijos metalurgijos milžinui “Mittal”, susidomėjo ir Didžiosios Britanijos teisėsauga. Spėjama, kad neteisėtu būdu už jas Maškevičius ir Co. pasiėmė 100 milijonų dolerių.

Žinoma, kad 2008 metais Lietuvoje konsorciumo suteiktos konsultacinės paramos kaina viršijo 15 milijonų litų, o 2009-aisiais – 16 milijonų litų. Iš viso per kelerius metus “konsultantams” buvo išmokėta per 60 milijonų litų.

Nieko bendra su atomine energetika

IAE konsultantė „Tractebel“ laikoma viena seniausių Rusijos atominės energetikos ministerijos partnerių. Dar 1997 metais įmonė su ministerija pasirašė sutartį dėl užsienio gamybos radioaktyvių atliekų saugojimo Rusijoje ir Rytų Europoje.

Po kurio laiko ši sutartis buvo pratęsta, o 2004-aisiais Rusijos atominės energetikos ministerija su „Tractebel“ pasirašė plataus bendradarbiavimo atominės energetikos srityje sutartį. Tuomet žiniasklaida stebėjosi, kodėl Rusija į partnerius pasirinko firmą, kuri iki to laiko nieko bendro neturėjo su atomine energetika ir radioaktyviomis atliekomis.

„Tractebel“ buvo glaudžiai susijusi ne tik su Lietuvoje gerai žinomomis ir tvirtų sąsajų su mūsų šalies verslu turinčiomis bendrovėmis „Itera“, „Intergas“, bet ir su Lietuvoje gimusio milijardieriaus Aleksandro Maškevičiaus verslo grupe.

„Tractebel“ Kazachstane įsivėlė į skandalą, dėl kurio aistros nerimsta iki šiol. Jame svarbų vaidmenį atliko jau minėtas Kazachstano oligarchas, prezidento Nursultano Nazarbajevo patikėtinis A. Maškevičius.

Šis žmogus kilęs iš Lietuvos. Jo tėvas mūsų šalyje dirbo gydytoju. A. Maškevičius oficialiai buvo susitikęs su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Puikiai pažįsta mūsų verslininkus.

„Tractebel“ istorijoje belgų teisėsauga A. Maškevičių ir du jo partnerius Fattaksą Šodijevą ir Alidžaną Ibrahimovą, Kazachstane vadintus skambiu pavadinimu – Eurazijos grupe, apkaltino dokumentų klastojimu, pinigų plovimu ir nusikalstamu sąmokslu. Eurazijos grupė kaltinama, kad neva teikdama konsultavimo paslaugas, kitaip – padėdama „Tractebel“ už juokingas sumas perimti gamtinius išteklius eksploatuojančias kompanijas, praturtėjo 55 milijonais dolerių. Trijulės „konsultavimo paslaugomis“, suteiktomis Indijos metalurgijos milžinui „Mittal“, susidomėjo ir Didžiosios Britanijos teisėsaugininkai. Spėjama, kad neteisėtu būdu už jas grupė pasiėmė 100 milijonų dolerių.

Lietuvoje konsultacijų įkainiai kiek mažesni, tačiau taip pat įspūdingi. Žinoma, kad 2008 metais konsorciumo suteiktos konsultacinės paramos kaina viršijo 15 milijonų litų, o 2009-aisiais – 16 milijonų litų.

Patikimi šaltiniai iš Nazarbajevo administracijos praneša, kad dėl Lučanskio pastangų “Tractebel” įsigijo Kazachstano energetikos sistemą ir dujotekius tik už 100 mln. dolerių. Tačiau nauji investuotojai laukia savo eilės, o tarp jų yra ir visagalis Gazprom bei ofšorinės kompanijos su pinigais, gautais iš Šeimos užsienio sąskaitų. Tačiau aišku, kad Nazarbajevo aplinka arba šeima susiskaldžiusi ir vyksta kova dėl įtakos ir pinigų. Dvi elito grupės – viena iš jų Aleksando Maškevičiaus vadovaujama metalurgijos grupė, kita – Timuro Kulibajevo ir Nurlano Kapparovo vadovaujama naftos grupė “Kazachoil” priešinasi turto perdalinimui.

Šios dvi grupės maitino Rusijos spaudą kompromituojančia informacija apie Utemuratovą. Pernai buvo surengta informacinė ataka prieš tuometį premjerą Balgimbajevą, kuris rengėsi išmesti Kapparovą iš naftos įmonės vadovo pareigų.

„Kazachgate“ skandalas kilo po to, kai Rusijos ir Vakarų spaudoje pasirodė daug straipsnių apie tai, kad Belgijos kompanija „Tractebel“ buvo pasirengusi sumokėti daugiamilijoninį kyšį kažkam iš Kazachtano Vyriausybės vadovų, tačiau paskui tuos pinigus nukreipė į A.Maškevičiaus grupę.

Šių straipsnių tikslas buvo pakeisti „Tractebel“ kuo nors kitu ir sugadinti „prezidento kasininko“ – Aleksandro Maškevičiaus reputaciją. Šią kampaniją pradėjo kitas „kasininkas“ – Bulatas Utembajevas. Tačiau “kasininkai” skiriasi. A.Maškevičiaus įtaka yra apribota ir jo bendradarbiavimas su valdžia apsiriboja nuolatiniais kyšių mokėjimais.

Seni žydai milijonieriai ir jaunos nepilnametės rusės

Aleksnadras Maškevičius (Alexander Mashkevich), vienas didžiausių pasaulyje žydų filantropų, yra įtariamas organizavęs laukinio sekso  vakarėlius su nepilnametėmis prabangioje jachtoje Turkijoje, ir buvo sulaikytas Turkijos policijos.

Jo advokatai neigia visus kaltinimus, tačiau Izraelio laikraštis “Israel Jewish Scene” rašo, kas vyko prabangioje A.Maškevičiaus jachtoje.

Didžiulė 163 m. ilgio jachta “Savarona” išmėtė inkarą jūroje šalia Bodrumo Turkijoje. Šią jachtą kažkada turėjo “visų turkų tėvas  Mustafa Kemal Atatürk, tačiau šiuo metu ji yra nuomojama už dešimtis tūkstančių dolerių per dieną.

Sraigtasparnis atskrendą virš jachtos, iš jo išmetamos virvinės kopėčios, ir Turkijos policininkai leidžiasi jomis į prabangią jachtą. Joje jie randa verslininkus iš Kazachijos kartu su devyniomis jaunomis merginomis, dvi iš jų nepilnametės. Policija padaro kratą ir randa kalną prezervatyvų ir “eskorto” merginų nuotraukų ir viešbučių sąskaitų.

Dešimt įtariamųjų, tarp kurių ir du Turkijos milijardieriai, yra nedelsiant sulaikomi ir pradedamas tyrimas dėl žmonių kontrabandos ir išnaudojimo.

Šis policijos reidas buvo kulminacija slapto tyrimo, kurį Turkijos policija vykdė jau seniai, įtardama nusikaltimus dėl prekybos žmonėmis ir prostitucijos.

Policija teigia, kad nusikaltėliai gabeno jaunas moteris iš Rusijos ir Ukrainos, kad jos leistų laiką su turtingais vietos verslininkais ir jų svečiais.

Tokie vakarėliai, kokie vyko “Savaronoje”, buvo labai pelningi prekiautojams žmonėmis ir jų užsakovams.

Tačiau tyrimas nesibaigia tik šiais nusikaltėliais, policija taip pat nustatė, kad šią jachtą išsinuomavo gerai žinomas verslininkas ir filantropas, Euro-Azijos žydų kongreso prezidentas Aleksandras Maškevičius tam, kad surengtų gerą vakarėlį  savo draugams ir verslo partneriams.

Maškevičius iš karto paneigė visus kaltinimus. Jo atstovas spaudai Roman Spector teigė britų dienraščiui “Telegraph”, kad Maškevičius iš tikrųjų buvo jachtoje, kai į ją nusileido turkų policija, tačiau jis niekaip nėra susijęs su nusikaltėliais ar neteisėtais veiksmais.

Kai laikraščio “Yedioth Ahronoth” reporteris  Eldad Beck parašė apie Maškevičiaus vaidmenį šiame skandale, žydų oligarchas pareiškė, kad Turkijos policija jo net nebuvo apklaususi, o Turkijos spaudos straipsniai apie jį buvo vedami “antisemitizmo”.

Tačiau Turkijos Generalinės prokuratūros dokumentai, kuriuos gavo laikraštis “Yedioth Ahronoth”, parodo visiškai kitokį žydų milijonieriaus paveikslą.

Tyrimas pradėtas prieš septynis mėnesius iki policijos reido į jachtą. Turkijos policija gavo informaciją apie nusikaltėlius, kurie organizuoja prekybą žmonėmis ir prostituciją.

 Pasak policijos, šiuos nusikaltimus organizavo Turkijos verslo ryklys Taufik Arif, JAV multimilijonieriaus Donaldo Trumpo verslo partneris ir metalo gamyklų Kazachstane savininkas.

Arifas, kurė draugai vadino “Davidu”, gimė Kazachstane, tačiau gyveno Turkijoje nuo 1994 m. Policija klausėsi nusikaltėlių pokalbių du mėnesius, įsibrovė į jų sąskaitas banke ir elektroninį paštą.

Tyrimas atskleidė, kad Arifas teikė eksporto paslaugas verslininkams. Jaunos moteris, kai kurios iš jų nepilnametės (pasak policijos, vienas verslininkas labai mėgo 13-14 metų mergaites) buvo atgabentos iš Rusijos ir Ukrainos per “modelių” agentūras.

Policija įrašė pokalbius tarp Arifo ir jo partnerių, kuriuose jie kalba apie merginų amžių,  ūgį ir išvaizdą. Moterys buvo atvežamos iki Antalijos ir apyvendinamos viešbučiuose. Policija žino viską apie šias moteris – kas tos merginos yra, ir ko jos čia atvyko, ir kiek joms buvo sumokėta.

Ir policija žinojo taip pat, kad jeigu bent vienas klientas bus nepatenkintas eskorto paslaugomis, mergina bus tučtuojau išsiųsta ten, iš kur atvyko.

Policija taip pat žinojo, kad vakarėlis bus rengiamas “Savaronoje” – renginys, skirtas tik keliems svečiams, tačiau su daug pinigų ir aistros.

Per paskutinius penkerius metus jachta buvo išnuomojama du kartus – vieną savaitę Arifui, kitą – Maškevičiui. Pvz., tyrimas parodė, kad praeitais metais, rugsėjį, jachta buvo išnuomota Maškevičiui devynioms dienoms už 300 tūkst. dolerių. Pinigai buvo persiųsti iš Kazahstano į Turkiją. Policija sužinojo, kad Arifas taip pat bus vakarėlyje, ir nusprendė, kad tai bus gerą galimybė sučiupti ji su visais įkalčiais.

Atkelta iš 3 psl.

Tada, 2010 m. rugsėjį, trečią šventės dieną, policija surengė reidą į  “Savaroną”. Kai tik tada Maškevičius ir pasirodė scenoje.

Maškevičiaus charakteris yra labai mistiškas ir intriguojantis. Jis yra šaltas, blaiviai skaičiuojantis verslininkas, kuris sugebėjo su savo partneriais užvadyti Kazachstano gamtinius resursus, ir taip sukaupė maždaug 3 mlrd. dolerių turtą, taip patekdamas į 287-tą  žurnalo “Forbes” turtingiausiųjų pasaulyje žmonių  vietą.

Tačiau jis taip pat ir garsus žydų filantropas, aukojantis sinagogų statybai Rusijoje ir judaizmo studijoms visame pasaulyje.

Kai Izraelio prezidentas Šimonas Peres lankėsi Kazachstane, Maškevičius jį sutikdamas dainavo Izraelio himną.

Karu su savo dviem musulmonais partneriais  Alian Ibragimov ir Phatuch Shudayev, Maškevičius frančizės būdu išsinuomavo  verslą ir įkūrė kompaniją “Kazachstano Aliuminis”. Šios įmonės verslas labai platus – nuo vario, geležies ir anglies iškasenų iki elektros, traukinių ir pan.). Visas šias įmones vienija jo korporacija ENRC. “Aš visą laiką noriu daugiau. Tikiu kapitalizmu”, – sakė Maškevičius viename interviu.

22 prostitutės

Buvęs žurnalistas žydas, kuris dirbo su Maškevičiumi, nupiešia jo labai spalvingą paveikslą. “Jūs turite suprasti, oligarchai yra iškrypę žmonės, ir Maškevičius nėra išimtis. Pvz., vieną diena su prezidentu Peresu jis surengė mums vienos dienos kelionę. galvojome, kad keliausime po žydų bendruomenes ar kazachams svarbias vietas, tačiau vietoj to jis surengė mums turą po sinagogas, pavadintas jo motinos vardu”.

“Manęs nestebina “jachtos istorija”, – sakė šis žmogus, – kelionės su “dirbančiomis žmonomis” yra gerai žinoma praktika Azijos Rusijoje.  Vienoje kelionėje buvau su savo žmona, ir vienas iš Maškevičiaus žmonių buvo tikras, kad ji iš “eskorto” agentūros, paklausė, kiek ji kainuoja.  esmė ta, kad tu nekeliauji su savo teisėta žmona – tai yra jų gyvenimo filosofijoje”.

Taufik Arifo organizacija tiekė moteris verslininkams. Du žmonės rinko merginas iš Ukrainos ir Rusijos modelių agentūrų. Po to Arifas asmeniška peržiūrėdavo jų nuotraukas, patvirtindavo kandidates ir apmokėdavo už keliones, ir sumokėdavo agentūroms.

Vienas iš policijos įrašytų telefonų pokalbių tarp Arifo ir vieno iš pagrindinių bylos įtariamųjų Gondozo:

Arif:  “Maškevičius nori “Savaronos”. Surask datas rugsėjui.”

Gondoz: “Okay.”

Gondoz išnuomavo jachtą Maškevičiui nuo rugsėjo 25 iki spalio 3 d. Jachtos savininkas yra milijardierius  Kakharman Sadikuglu, vienas iš Turkijos turtingiausių žmonių, ir vienas iš šios bylos liudininkų. Jis sako, kad nežino, kas vyko jachtoje, kai ji buvo išnuomota, ir teigė, kad niekada nesutiktų su tokiais dalykais (puotos su prostitutėmis) dėl to, kad ši jachta yra labai svarbi istorijai, nes pirmasis Turkijos prezidentas Ataturkas ją naudojosi.

Po to, kai jachta buvo užsakyta, Arifas ėmė ieškoti palydovių, jis išsirinko 22 prostitutes, trys iš kurių buvo išbrokuotos ir išsiųstos namo į Rusiją.

Dieną prieš vakarėlį vienas iš bylos įtariamųjų gavo žinutę su trijų merginų vardais – jos turėjo atvykti į Bodrumą. vėliau iš Rusijos atvyko dar šešios prostitutės – jos turėjo tiekti sekso paslaugas nuo rugsėjo 25 d iki spalio 3 d. – kaip tik tomis dienomis, kai Maškevičius užsakė jachtą.

Rugsėjo 25 d. devynios merginos atvyko į Bodrumą, jos buvo nugabentos į Riksos viešbutį. tą pačią dieną ten atvyko ir Maškevičius. Nors jis teigia, kad niekada nebuvo tardomas policijos, byloje yra jo parodymai ir jo parašas, bei paso kopija.

Policijai Maškevičius sakė:  “Atvykau į Bodrumą verslo reikalais. Tos moterys buvo ne su manimi, mes susitikome jachtoje, neturėjau su jomis jokių intymių santykių. Mano buhalteris sumokėjo už šią išvyką.  Aš verslininkas, tačiau nežinau, kam ir kiek sumokėjo mano buhalteris, nes jis viskuo pasirūpina”.

Maškevičiaus asmens sargybiniai taip pat apsimetė idiotais: “Jachtoje nieko nepažinojau. nepažįstu ir nė vienos moters laive, nežinau, kodėl jos čia atsirado”.

‘Tylėkite”

Arifas policijai sakė, kad tos merginos ne prostitutės, o šokėjos.

Tačiau jeigu tos merginos atvyko šokti ir dainuoti, kodėl joms neleista liudyti policijai? Bylos duomenys rodo, kad kai prostitutės buvo suimtos, jų “užsakovai” joms liepė nieko nekalbėti ar liudyti.  Turkijos policija pasiūlė joms gauti pagalbą iš Rusijos ambasados ar advokato, tačiau jos atsisakė.

“Neduokite parodymų, nė viena iš jūsų”, – taip sakoma vienoje iš SMS žinučių, – Viskas griūna, niekur nepasirašykite, nes policija neturi jokių įgaliojimų. Jūs greitai būsite namuose. Praėjus trimis dienoms po suėmimo viena mergina gavo žinutę: “Jūs nepažįstate šių žmonių, buvote netinkamoje vietoje, žiūrėk, kad visos merginos tylėtų kaip kape”.

Visos pakluso nurodymams ir nedavė jokių parodymų.

Dvi iš devynių buvo 16 metų amžiaus, atvykę Arifo pageidavimu.

Radome jos nuotraukas modelių agentūroje –  Vasilisa, liekna mergaitė kūdikišku veidu ir mėlynomis liūdnomis akimis. Visose nuotraukose ji apsinuoginusi. save facebook ji sakė, kad ką tik baigė mokyklą ir mėgsta arklius.

Policijai nekilo abejonių, kas vyko jachtoje. kaip galėjo taip būti, kad Maškevičius, kuris už jachtą paklojo krūvą pinigų, nieko nežinojo, kas joje vyksta?

Kitas teismo posėdis vyks Antalijoje balandį. teisiami tie, kurie yra tiesiogiai kaltinami žmonių pardavinėjimu. Klientai, kurie naudojosi merginų paslaugomis, nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn”.

E.Zingeriui aukšta vieta rinkimų sąraše – už nuopelnus užsienio politikoje

Konservatoriai teigia, kad Emanuelis Zingeris rinkimų į Seimą sąraše pakeltas į 11-ą vietą „įvertinant jo nuopelnus užsienio politiko srityje“.

Po sąrašo reitingavimo partijos skyriuose E.Zingeris buvo atsidūręs 29 vietoje, tačiau pirmadienį posėdžiavęs partijos prezidiumas, atsižvelgdamas į ankstesnį partijos tarybos sprendimą, nutarė parlamentarą kilstelėti gerokai aukščiau.

Tėvynės sąjunga ir pedofilai – prieš Neringą Venckienę

Tėvynės sąjunga ir jos vadovai itin aršiai puolė Neringą Venckienę, kuri bandė ginti pedofilų išprievartautą brolio dukrą, ir galiausiai organizavo jai apkaltą.  Prieš Seimo rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pakoregavo partijos kandidatų sąrašo daugiamandatėje apygardoje eiliškumą.

Parlamentarai Naglis Puteikis, Rytas Kupčinskas, Jonas Šimėnas buvo nuleisti žemyn, tuo tarpu laikinajai Seimo tyrimo komisijai dėl buvusios teisėjos Neringos Venckienės neliečiamybės vadovavęs Evaldas Jurkevičius pakilo net per 100 vietų aukštyn.

Interviu LL Naglis Puteikis sakė manąs, kad E.Jurkevičiui buvo žadamas aukštas postas partijos sąraše mainais už tai, kad jis Seime susidorotų su teisėja N.Venckiene, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jos teisinės neliečiamybės atėmimo. Kita vertus, Seime dėl Venckienės neliečiamybės balsavime Seimo pirmininkė Irena Degutiene aiškiai ženklais visiems partiečiams rodė balsuoti už teisėjos neliečiamybės panaikinimą, ir po balsavimo atvirai tyčiojosi iš N.Venckienės, sakydama, kad ji dabar galės įrodyti savo tiesą teismų sistemoje, kurią pati N.Venckienė įvardino kaip korumpuotą.

“Laisvas laikraštis”, 2014 m. rugsėjis

Leave a Reply