Britanijos šnipė: JAV nori išsaugoti dolerį šaltojo karo pagalba

Buvusi britų žvalgybos tarnybos MI5 darbuotoja mano, jog agresyvi JAV užsienio politika, tai visų pirma atsitraukimo kova: Amerikiečiai žino, kad jie negali išlaikyti pasaulinio dominavimo energetikos politikoje. Daugelis valstijų abejoja petro-dolerio(susieto su naftos pirkimu-pardavimu) monopoliu. Skatinami Vašingtone neoconų (konservatorių politinis judėjimas Amerikoje – vert. pastaba), Amerika rizikuoja nauju šaltuoju karu, kuris galėtų padaryti didelę žalą europiečiams.

„Vakarai rizikuoja nauju šaltuoju karu prieš Rusiją su rimtomis pasekmėmis visam pasauliui“, rašo Annie Machon, buvusi Britų MI5 žvalgybos darbuotoja. Be to, Vakarų kaltinimai veidmainiški, kai jie sako, jog Rusija vykdo ekspansiją pažeidinėdama žmogaus teises.

„Internetas – priešakinis šaltojo karo frontas“, teigia Annie Machon tiriamojoje JAV internetinėje svetainėje consortiumnews.com, kurią valdo buvęs AP ir Bloomberg reporteris Robert Parry. A. Machon sako, jog internetas ne tik inovacija pliuralistinės nuomonės išraiškai, bet tapo ir pasaulio finansinių srautų „stuburu“, bei tautų saugumo „architektu“.

„90-aisiais žlugus Tarybų Sąjungai naujoji Rusija dar buvo labai silpna ir JAV liko vienintele supervalstybe pasaulyje. Globalus neokonservatyvus elitas atliko tikslingą „šoko terapiją“ Rusijos nacionaliniams resursams“, pasakoja Machon.

JAV prezidentas Barackas Obama remiasi pasenusiais metodais ginant pasaulinę dolerio galią. | foto dpa

Tuo pat metu, eksponentiškai ėmė augti internetas. Šią plėtrą daugiausiai lėmė inovatyvios JAV bendrovės. Naujas mediumas greitai parodė savo potencialą, mokslo ir demokratizacijos atžvilgiu.

Bet tada ir Vakarų žvalgybos agentūros suprato, kokių pasiekimų jos gali pasiekti, įvaldžiusios internetą. Jos sukūrė sekimo sistemą, kuri leidžia paprastu būdu stebėti visos planetos gyventojus – galia, kurios gali pavydėti KGB ir Stasi(buvusios Rytų Vokietijos žvalgybos tarnyba).

Edward Snowden’ui atskleidus šią informaciją žmonės pradeda suvokti apie milžiniško masto pasaulinį stebėjimą.

Bendradarbiaujant su Europos partneriais Jungtinių Valstijų NSA modernizavo seną Echelon modelį. Pagal ilgalaikio NSA darbuotojo Wayne Madsen pasisakymus net Vokietija yra įsipareigojusi bendradarbiauti su JAV sekimo tarnybomis. Annie Machon:

“Vokietija, ryšininkė tarp Rytų ir Vakarų Europos, išlieka lydere šioje kovoje. BND galimai apeidama konstitucines nuostatas, paklūsta NSA akivaizdžiai kenkdama savo šalies nacionaliniams interesams”.

Tačiau dar svarbiau negu sekimo problema, kaip pasisako Machon, yra geografinių sienų poslinkis po Berlyno sienos griūties. Ji cituoja buvusio CŽV darbuotojo Ray McGovern šiemet paviešintą informaciją. McGovern tapo taikos aktyvistu. Jis vienas iš ankstesnių žvalgybos pareigūnų pasirašiusių atvirame laiške kanclerei Angelai Merkel, perspėdami ją dėl galimo karo su Rusija.

McGovern buvęs CŽV ekspertas Rusijos klausimais ir dalyvavęs slaptose derybose dėl Vokietijos suvienijimo. Tuo metu JAV norėjo užsitikrinti, kad Tarybų Sąjunga išves 260.000 savo karių iš Rytų Vokietijos. Todėl, Jungtinės Valstijos susitarė su Michailu Gorbačiovu, kad po Vokietijos suvienijimo NATO nesiplės į Rytus.

Tačiau, kai tik 1991 metais Tarybų Sąjunga nustojo egzistuoti, NATO milžinišku greičiu išsiplėtė į rytus. Į Vakarų karinio aljanso sudėtį dabar įeina dvylika šių Rytų Europos šalių: Lenkija, Čekija, Vengrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Albanija, Kroatija.

2008-aisiais NATO pareiškė, jog Gruzija ir Ukraina yra laukiamos NATO. Šios dvi Rusijos kaimynės Vakarų žiniasklaidoje buvo pateiktos kaip pastarųjų metų “Rusijos ekspansijos” aukos, bet faktai paneigia šią įvykių versiją, sako A. Machon.

Yra priešingai: egzistuoja JAV Valstybės departamento ambasadorės Europoje Victorios Nuland telefono pokalbių įrašai įrodantys, kad JAV aktyviai dalyvavo Ukrainos revoliucijoje. Iš Nuland nutekinto telefoninio pokalbio tapo aišku, jog JAV tikėjosi, kad Arsenijus Jaceniukas taps Ukrainos Premjeru, kas iš tikrųjų per trumpą laiką vėliau ir atsitiko. Todėl nenuostabu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baiminasi dėl revoliucijos savo šalyje.

JAV intervencijos Ukrainoje priežastis Machon mato pasaulinėje kovoje dėl energijos resursų tiekimo, kuris yra glaudžiai susijęs su petro-dolerio gynyba. Energetikos resursų atsargų turinčios JAV sąjungininkės Vidurio Rytuose, įskaitant teokratinę diktatūrą Saudo Arabijoje ir Katare, Jungtinėms Valstijoms yra svarbios ne tik kaip energetinių resursų tiekėjai.

Tarptautinė prekyba nafta ir dujomis apmokant tik doleriais ir suteikia JAV doleriui pasaulinės valiutos statusą, leidžiantį Jungtinėms Valstijoms gyventi ne pagal kišenę. Šis dolerio statusas Valstijoms suteikia pranašumo poziciją, kurios JAV dabar nenori perleisti niekam kitam.

Rusija šiuo metu yra pagrindinė energijos tiekėja ES, esančios didžiausia energijos vartotoja. Iranas, sustiprinęs savo ryšius su Rusija norėjo, su Sirijos prezidento Basharo al-Assado sutikimu, tiesti vamzdyną į Europą per Siriją.

Tačiau Saudo Arabija, Kataras ir JAV, matyt, turėjo kitų planų, tiesiant dujotiekį iš Kataro per Siriją į Europą. Tai taip pat paaiškina, kodėl “atsirado staigus poreikis nuversti Assadą, vietoje jo pastatant marionetinę sunitų vyriausybę”, sako Machon.

Kataras pirmenybę teikia nuosaikiai Musulmonų brolijai, tačiau Saudo Arabija, neturi nieko prieš fundamentalistų alternatyvą, tarp kurių ISIL ir Al-Nusra frontui priklausančios, dvi su “Al Qaeda” susijusios grupės. Tai paaiškina dabartinį chaosą ir žmonių kančias regione, mano Machon.

“Nors ‘mainstreaminė’ žiniasklaida pateikia Sirijos pilietinį karą, kaip kilnią „nuosaikių jėgų“ kovą prieš blogio diktatorių Assadą, iš tikrųjų [karas] yra bjaurus realaus siaubo pavyzdys, kur taikoma Zbigniew Brzezinskio psichopatinė “didžiulė šachmatų lenta “.

Šiandien, praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo “karo su terorizmu” pradžios yra plačiai pripažįstama, kad visų karų Artimuosiuose Rytuose buvo imtasi apsaugant Amerikos interesus energetikos srityje, sako Machon. Bet beviltiška JAV kova siekiant išsaugoti petro-dolerį yra mažiau žinoma:
„jeigu petro-doleris žlugs, kai alternatyvi valiuta ar valiutų krepšelis pakeis JAV dolerį – dolerio neliks kaip pasaulio rezervinės valiutos ir JAV finansiškai bankrutuos.”

Iki 2003-ųjų Irakas bandė parduoti savo naftą už eurus. Tada Sadamas Huseinas buvo nušalintas ir nužudytas. Kai tik Libijos lyderis Muammar Kaddafis pradėjo kalbėti apie Afrikos aukso dinarą, kuris turėjo būti padengtas Libijos nafta, kilo grėsmė nafto-doleriui. Kaddafi ištiko tas pats likimas: nuverstas ir nužudytas.
Assadas leido Rusijai ir Iranui dujotiekio statybas į Europą, už tai Sirija buvo užpulta ir puolama iki šiol. Iranas norėjo savo energijos šaltinių rezervus parduoti už eurus ir 2008 metais vos nebuvo pradėtas bombarduoti.

Tiesioginė JAV intervencija į Siriją neįvyko pasipriešinus Jungtinių Valstijų karinei vadovybei, įvertinusiai klasikinius karo veiksmus prieš Siriją kaip neperspektyvius.

B. Obamos pralaimėjimas prieš savo paties generolus, atnešė sėkmę V.Putinui: Rusijos prezidentas, esantis prastos nuomonės apie pliuralizmą savo šalyje, pasirodė kaip išmintingas politikas, prieš tai gavęs patvirtinimą, jog amerikiečiai vis tik ne tokie stiprūs, kad galėtų sau leisti tiesioginę karinę intervenciją.

Bet pralaimėjimas Sirijoje paskatino Vašingtoną, ypač neoconus, pabandyti prieš Putiną kitokią taktiką. Juk rusas viešai pagrasino petro-doleriui, tuo pačiu ir amerikiečių dominavimui tarptautinėse energetikos rinkose.

Rusija pardavė savo energijos resursų atsargų dalį už rublius ir dabar susiduria su situacija, kai NATO išplėtė savo ribas iki Rusijos valstybės sienų. Be to, Vakarai Rusijai įvedė ekonomines sankcijas. MI5 agentė Machon pastebi besikeičiančią geopolitinę situaciją, kuri grasina nauju Šaltuoju karu:

“Rusija šiandien yra pakankamai stipri pasipriešinti JAV hegemonijai – dėl savo dominavimo energijos tiekime Europai, dėl paramos kai kurioms Vidurio Rytų šalims, norinčioms ištrūkti iš JAV įtakos zonos, ir dėl savo prekybos susitarimų bei nepriklausomo pasaulinės plėtros banko kūrimo kartu su kitomis BRICS šalimis. “

Machon laiko stebuklu tai, kad Rusija iki šiol laikosi ramiai ir nesileidžia išprovokuojama. Ji sutinka su Michailu Gorbačiovu, kuris jau spalio pradžioje perspėjo, jog iš Ukrainos krizės išsivystys naujas Šaltasis karas. Buvęs Tarybų Sąjungos valstybės vadovas kritikavo JAV globalų pasaulinio pirmavimo siekimą ir Vakarų sankcijas prieš Rusiją.

Šį kartą JAV atsakinga už naujo šaltojo karo protrūkį, sako Machon. Valstijos prarado galimybę išsaugoti taiką, nesilaikydamos pažado, duoto prieš 25 metus per Vokietijos suvienijimą, ir toliau ratu supdamos Rusiją.

Europa bus labiausiai pralaimėjusi šiame naujame šaltajame kare – dėl prekybos sankcijų, energijos trūkumo ir galbūt net dėl karo. Todėl, buvusi Didžiosios Britanijos MI5 darbuotoja ragina europiečius išsivaduoti iš JAV užsienio politikos dominavimo įtakos ir siekti sau naudingos politikos kurso.

Pagal: deutsche-wirtschafts-nachrichten.de

parengė: Remigijus Sinkevičius

Šaltinis: sarmatas.lt

Leave a Reply