Bukim atviri – Vakarų vadovai buvo ne mažesni nusikaltėliai nei Stalinas

Mes seniai įsitikinę, kad tiesa apie TSRS apskritai ir apie Stalino epochą konkrečiai buvo tapusi ciniškos ir visaaprėpiančios propagandos objektu.

Stalino demonizavimas tapo būtinybe Vakarų verslo elitui, kurie valdo daugumą taip vadinamų kapitalistinių demokratijų, ir ši demonizavimo kampanija trumpam laikotarpiui nutrūko tiktai per II Pasaulinį karą, tačiau tuojau pat atsinaujino vos po kelių valandų nuo karo pabaigos.

Vakarų elitas, vadovaujamas JAV valdančių sluoksnių, visiškai teisingai įžvelgė Staline priešą. Jie negalėjo jo nei papirkti, nei įbauginti. Jie negalėjo jo ir nuversti, kaip padarė daugybę kartų su kitais silpnais ir neįtikusiais valstybių vadovais. Dar daugiau – Stalinas vairavo galingą supervalstybę ir buvo pripažintas lyderis ideologijos, kuri kovojo su Vakarų ekonomine sistema. Paprasčiau kalbant – elitas jo neapkentė. Stalinas ir jo tauta stojo skersai kelio jų pasaulinės hegemonijos planams. Dėl buvo būtina paskleisti nuodus, ir labai aktyviai. Ir kapitalistinis elitas susirado daugybę sąjungininkų realizuojant šią propagandą, nekalbant jau apie batalionus beraščių, bet naudingų idiotų.

Bet kuris studentas propagandistas gali patvirtinti, kad valstybės ir jos santvarkos ir vertybių apjuodinimo procesas bus gerokai efektyvesnis, jeigu iš pradžių bus apšmeižtas tos šalies lyderis. Taip nutiko pastaruoju metu su Kadafiu, Sadamu Huseinu, Bašaru Asadu, Fideliu Kastro, Irano ir Šiaurės Korėjos lyderiais, Ugo Čavesu Venesueloje ir, pagaliau, su Putinu (elitui niekad nepritrūks „pavojingų priešų“). Elitui neįtikusių lyderių reputacijos sutrypimas yra sena taktika parengti tamsius tos šalies gyventojus tos šalies, kuriai jau parengtas aukos vaidmuo, užpuolimui.

Šia prasme galima tiktai įsivaizduoti, kokie pasipiktinimą keliantys prasimanymai buvo kuriami vardan to, kad būtų apjuodintas Stalinas, jei atsižvelgsime į tai, kad Tiesos Ministerija taip greitai įgyvendino absoliučią Putino demonizaciją. Putino, kuris dar prieš kelis metus buvo visiškai priimtinas Vakarams. Visa tai labai svarbu Vakarų ideologams. Turint galvoje, kad Stalinas simbolizavo ir įkūnijo TSRS pačiu sudėtingiausiu šiai šaliai istoriniu periodu, jo vardo apjuodinimas puikiai pasitarnavo Vakarų propagandistams, kurie vaizdavo komunizmą kaip nenuginčijamą blogio simbolį.

Niekas netvirtina, kad Stalinas buvo nepriekaištingas lyderis ar šventasis ar kad jis nedarė rimtų klaidų. Darė. Tačiau teisingumo dėlei verta užduoti klausimą: o kokia pasaulinio masto istorinė asmenybė, susidūrusi su labai sudėtingu pasirinkimu (ir dar šmeižiama propagandistų), nebuvo nešališkai kritiškai vertinama?

Jei vertinsime Staliną, atsižvelgdami į situaciją, kurioje jam teko veikti, ir, kas dar svarbiau, pagal tikslus, kuriems jis tarnavo, paaiškės, kad jis buvo ne blogesnis už daugumą Vakarų lyderių, o jeigu samprotausime protingai, tai greičiausiai jis buvo netgi geresnis. Kas gi iš tiesų buvo tie gerbtini ponai, kurie valdė Vakarus per pastarąjį šimtmetį?

Labiausiai gerbiamas šio klubo narys Čerčilis buvo aršus rasistas ir imperialistas, kuris trečiame XX amžiaus dešimtmetyje davė įsakymą bombarduoti ir nuodyti dujomis Irako kaimus už tai, kad tie negalėjo sumokėti nustatytos duoklės. Džonas Kenedis, Lindonas Džonsonas ir Ričardas Niksonas kariavo neteisėtą, barbarišką, naikinamą karą Vietname. Trumenas numetė atomines bombas ant Japonijos, kad įbaugintų Tarybų Sąjungą ir iki šiol Amerika yra vienintelė valstybė pasaulyje, panaudojusi atominį ginklą prieš taikius gyventojus. Ir pokario metais amerikietiški čiuptuvai sunaikino ir represavo dešimtis milijonų žmonių visame pasaulyje: nuo Filipinų iki Indonezijos, Čilės, Nikaragvos, Irano, Kongo, Korėjos, visų Artimųjų Rytų – visos tos šalys išsimaudė ir iki šiol tebesimaudo kraujyje.

Šie nusikaltimai buvo vykdomi besivaikant geostrateginio pranašumo, o liaudies demokratijos buvo naikinamos vardan korporacijų pelnų. O kiek buvo nuveikta, kad būtų įrodytas komunizmo klastingumas ir angeliškas kapitalizmo nekaltumas.

Pavyzdžių grandinėlė pakankamai ilga, o veidmainystė tokia pasibaisėtina, kad galima visiškai tvirtai pareikšti: nebuvo nė vieno atvejo, kad JAV panaudotų savo milžinišką diplomatinę ir karinę galią tikrų demokratiškų lyderių ar žmonių, sukilusių prieš engėjus, palaikymui. Tokiems žmonėms iškart užkabinama komunistų etiketė ir elgiamasi su jais atitinkamai. Šita niekšiška ir veidmainiška istorija tęsiasi iki mūsų dienų, o JAV gyventojai, kuriems be paliovos plaunami smegenys, užmerkia į tai akis. Visi šie faktai detaliai dokumentuoti ir neverta net mėginti jų paneigti.

US Historian: Stalin Not Guilty of Major War Crime Blamed on Him (Katyn)

Leave a Reply