Darja Aslamova: Kaip mes Sirijoje likome durniaus vietoje ?

Bravo, prezidente Erdoganai! Mano aplodismentai buvusiam bulkučių pardavėjui, Stambulo gatvių vilkiukui, sugebėjusiam apvynioti aplink pirštą dvi supervalstybes, pastatyti prie sienos Europos Sąjungą ir įbauginti visus savo kaimynus. Taip, pas jį suklastotas universiteto diplomas. O kam tikras? Pas jį gyvuliška kraujo juslė, mokėjimas apskaičiuoti svetimas silpnybes ir nuostabūs šantažuotojo sugebėjimai.

big

Patikėkite, šitas žmogus jau pateko į istoriją. Jeigu kas pamiršo, priminsiu faktus. Praeitų metų lapkritį Erdoganas duoda įsakymą numušti rusų lėktuvą. Kam? Jis buvo įsiutintas rusų įsikišimu į Sirijos reikalus, kurie nelauktai pažeidė visus jo planus. „Trijų milijonų turkomanų“ gynybos pretekstu (iš tikrųjų, Vikipedija tvirtinimu, jų ten gyvena apytikriai apie šimtą tūkstančių žmonių, ir dauguma iš jų dalyvauja teroristinėse organizacijose, kaip „An-Nusra“) ir sukūrimo „buferinės zonos pabėgėliams“, turkų armija ruošė stambų įsiveržimą į Siriją. Tikslai – ne tik užtikrinti Sirijos-Turkijos sienos kontrolę, atplėšti riebų, saldų gabalą teritorijos iki pat Aleppo, išlaikyti tiekimo koridorius teroristinėms organizacijoms tokioms kaip IVIL ir kitoms, bet ir sukurti neįveikiamą barjerą tarp dviejų Sirijos kurdų anklavų.

Rezultatas buvo liūdnas, na labai labai. NATO nepanoro kištis į konfliktą Turkijos pusėje. Užtai Rusija sureagavo: įvedė sankcijas, kurios stipriai smogė Turkijos ekonomikai, ir faktiškai neskraidymo zoną (bet tik Turkijai, amerikiečiai skraido be problemų).

загруженное (1)

Pas Erdoganą liko dar vienas koziris. Nelaiminga, dūstanti nuo pabėgėlių antplūdžio Europa. Bet kuriuo momentu Erdoganas gali atsukti kraną, o gali ir užsukti. Jam nusilenkti nuvyko pati Merkel. Visi europiniai laikraščiai laistė Erdoganą purvu, bet nieko su juo negalėjo padaryti.

Slapta vyko derybos su Rusija. Ilgai buvo aptarinėjamos atsiprašymo laiško detalės. Sandoris atrodė viliojančiu: atsisakymas Turkijos nuo kišimosi į Sirijos reikalus, sąjunga „kovoje su terorizmu“ (akcija „bitės prieš medų“) mainais į gerus santykius, prekybos ir turizmo atnaujinimas.

Bet iki to laiko Turkijos prezidentas užkniso visus. Jau pavasarį amerikiečiai planavo jį pašalinti. Buvo organizuotas nevykęs perversmas (apie kurį Erdoganą laiku perspėjo „nauja sena sąjungininkė Rusija“, ką man patvirtino sirų kariškiai). Pas nieką iš mano turkiškų draugų-analitikų nėra abejonių, kad Erdoganas gavo žinią apie perversmą kaip minimum kelios dienos iki jo. Galima buvo užkirsti kelią perversmui, bet kam? Tai buvo tikra sėkmė, kuri visai atrišo rankas kruvinam diktatoriui. Perversmas pavertė Erdoganą „auka“ ir leido jam pilnai išvalyti opoziciją, pašalinti nepatogias MIP, pasodinti į kalėjimą nesutinkančius ir palikti be vadovų armiją ir specialiąsias tarnybas, kurias kontroliuoja amerikiečiai. Po to jis nukreipė savo „draugišką žvilgsnį“ į Rusiją ir pradėjo žaidimą pavadintą „gal būt mums reikia išeiti iš NATO“.

Amerikiečiai, kaip ir rusai, užkibo nedelsiant. Taip, perversmas žlugo, nepakenčiamas amerikiečiams Erdoganas liko sveikas, bet Turkijos išėjimas iš NATO — tai katastrofa. Čia dar Turkijos valdininkai ėmė kalbėti apie „Inžirlik“ bazės suteikimą rusiškiems lėktuvams. Tai buvo diplomatiniai tauškalai, malonūs rusiškai ausiai, ir visai nemolanūs amerikoniškai. Ir Vašingtonas nusiuntė pas Erdoganą savo sunkiąją artileriją viceprezidento Džo Baideno pavidalu, kuris žadėjo Erdoganui „viską, viską, viską“. Net išduoti savo sąjungininkus-kurdus.

Staiga apsukrus „išdavikas“ tapo politinio Olimpo žvaigžde. Rusai pažadėjo jam paramą ir palankius santykius. Amerikonai pardavė savo sąjungininkus-kurdus. Ir Erdoganas padarė būtent tai, ką jis ketino padaryti dar lapkritį, numušęs rusų lėktuvą.

загруженное

Jis įvedė kariuomenę į Sirijos teritoriją, perskėlė kurdus, kurie kovojo su IVIL teroristais ir kuriems Džo Baidenas oficialiai liepė užsičiaupti ir sėdėti tyliai. Pasigirdo, tiesa, vienišas Asado balsas, kuris visiškai teisingai išrėkė apie Sirijos suvereniteto pažeidimą. Pasimetusi Rusija tik atsargiai pareiškė, kad ji „labai sunerimusi“.

Taip, mums yra dėl ko sunerimti. Tas, kas išdavė vieną kartą…

Erdoganas neperskaitė nei vienos knygos apie diplomatiją, užtai jis gali jas rašyti.

Šaltinis

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply