Darja Aslamova: Kas gi jūs, daktare Kušneri?

KP korespondentė Darja Aslamova savo Reportaže iš Lesbo salos papasakojo apie pabėgėlių dramą, išskrostus organams pabėgėlių lavonus, dešimtis tūkstančių pagrobtų, parduotų, išprievartautų, išdorotų organams pabėgėlių vaikų, ir dar daug visokių protu nesuvokiamų baisybių, tarp kurių styro ir skandalingos organizacijos „Gydytojai be sienų“ ir šios organizacijos įkūrėjo daktaro Bernardo Kušnerio ausys.

inx300x200

Štai ką pasakoja apie šį skandalingą daktarą ir jo įkurtą organizaciją „Gydytojai be sienų“ KP korespondentė Darja Aslamova savo reportaže iš Lesbo salos, pavadintame „Graikų žvejai: pabėgėlius mėsinėjo organams Turkijoje, o kūnus išmetinėjo neutraliuose vandenyse“:

Vakarų media vadina jį „daktaras Propaganda“, o serbų MIP- „daktaras Mengele“. Prancūzų gydytojas, organizacijos „Gydytojai be sienų“ įkūrėjas, Prancūzijos užsienio reikalų eks-ministras (2007-2010). Pagal Izraelio MIP, įeina į skaičių pačių įtakingiausių pasaulio žydų.

Jaunystėje – komunistas (iš komunistų partijos jį, tiesa, greitai išvarė). Įeina į grupę „ikrų kairiųjų“ (taip su neapykanta Prancūzijoje vadina buržuazinę bohemą, postringaujančią apie trockizmą ir socializmą su šampano bokalu rankose). Dalyvavo keliose humanitarinėse misijose ir pirmas sumojo, kad jas galima panaudoti išimtinai politiniams tikslams. Nutraukė ryšius su „Raudonuoju kryžiumi“ dėl jų „neutraliu“ ir netgi „amoraliu požiūriu“ ir sukūrė 1971 metais organizaciją „Gydytojai be sienų“.

Kame gi „kampas“? „Raudonasis kryžius“ kad patekti į karo zoną iš abiejų konflikto pusių buvo apolitiškas, vadovavosi principu: „Mes gydome visus, nes tai yra gydytojų pareiga, ir neskirstome žmones pagal jų politines pažiūras“. Kušneris reikalavo „dorovingesnio“ gydymo principo, kuris kiekviename kare suskirstytu ligonius į „aukas“ ir „žudikus“, į „gerus savus“ ir „blogus svetimus“. Tai apvertė viską aukštyn kojomis, netgi Hipokrato priesaiką, ir tai įtiko vakarų politikų skoniui. Dabar buvo galima daryti perversmą bet kurioje neįtinkančioje valstybėje, siųsti ten humanitarines organizacijas, kurių vadovai su liūdinčiais veidais pranešinėjo apie „daugybę aukų“ iš opozicijos pusės ir netgi užsiminti apie „genocidą“ kokios nors mažumos, o stambiausių media fotografai publikavo siaubingas nuotraukas, o politikai darė pareiškimus apie tai, kad reikia sustabdyti eilinį „beprotį diktatorių“.

Štai čia ir tiko daktaro Kušnerio teorija apie „humanitarinę intervenciją“ ir „būtinybę kištis“. 1993 metų sausio mėnesį išaušo jo žvaigždžių valanda (iki šio momento Kušneris jau „daėdė“ net savo kolegoms iš „Gydytojai be sienų“, triukšmingai išėjo, išsaugojęs, vienok, savo įtaką, ir sukūrė alternatyvią organizaciją „Pasaulio gydytojai“). Jo nauja organizacija išleido apie du milijonus dolerių (įdomu, kas juos davė?) reklaminei kompanijai prieš Slobodaną Miloševičių (keistas darbas gydytojams, ar ne tiesa?), kurį lygino su Hitleriu, o Bosnijos serbų stovyklas karo belaisviams – su nacistų koncentracijos stovyklomis. (Net Alija Izetbetovič, pirmasis Bosnijos ir Hercogovinos prezidentas ir prisiekęs Bosnijos sebų priešas, mirties guolyje pripažino, kad jo tvirtinimas buvo melagingas: mirties stovyklų nebuvo, nors sąlygos karo belaisviams buvo siaubingos).

tild3037-6235-4234-b434-663162663334__27
Serbų demonizacija atvedė į 1995 metų Bosnijos serbų bombardavimus NATO aviacija, o 1999 į apyvartą buvo paleista Kušnerio doktrina apie „humanitarinę intervenciją“, su kurios pagalba NATO pilnai sugriovė klestinčią Jugoslaviją, sukūrė banditišką kvazivalstybą „Kosovo“ pavadinimu ir į Gaagos kalėjimą įkišo teisėtą prezidentą (jau Serbijos) Slobodaną Miloševičių, kur jis numirė gana įtartinomis aplinkybėmis.

O Kušnerį apdovanojo postu. 1999 metais jis vadovavo SNO misijai okupuotame Kosovo. Toliau prasideda visai tamsūs reikalai: albanų vykdomi serbų, čigonų, „neteisingų“ albanų, kurie pasisakė prieš Kosovo premjerą Chamirą Tači, grobimai.. Aukas mėsinėjo organams ir jų širdis ir inkstus transportavo į Europą, Izraelį ir Turkiją. Ir vėl laiko faktorius: atsižvelgiant, kad organus galima transportuoti tiktai lėktuvu (laikas skaičiuojamas valandomis!), kas davė leidimą jų siuntimui? Toks krovinys fiksuojamas ir tikrinamas muitinėje. Ir kaip vadovas misijos gerasis daktaras Kušneris galėjo apie tai nežinoti, būdamas faktiniu Kosovo diktatoriumi? Tyrimais užsiėmė Gaagos tribunolo prokuroras Karla del Ponte, kurią vėliau nušalino nuo bylos ir pasiuntė į garbingą tremtį į Argentiną. Savo knygoje „Medžioklė. Aš ir kariniai nusikaltėliai“ Karla tiesiai apkaltino tyrimo trukdymu SBO misijos valdininkus ir jų vadovą Bernarą Kušnerį. Vėliau tuo užsiimė PACE deputatas Dikas Marti, paskelbęs pranešimą apie žmonių grobimą Kosove ir jų organų pardavimą. Jam pavyko patrauti atsakomybės tiktai tiesioginius vykdytojus (konkrečiai, Prištino kliniką „Medikus“, išiminėjusią aukų organus), bet visi globėjai išvengė bausmės.

tild6130-3435-4637-b965-376133393339__24

Pats daktaras Kušneris gana lengvai žiūri į žmogaus mirtį. Jis prisipažino, kad iš „gailestingumo“ asmeniškai marino Libane ir Vietname beviltiškus pacientus (ar jau tokius beviltiškus? Ir kas dabar tai patikrins?) O dabar atspėkite, ką paskyrė sveikatos apsaugos reformos kuratoriumi Ukrainoje nuo tarptautinės bendruomenės pusės? Suprantama, gerąjį daktarą Kušnerį, kuris įėjo į taip vadinamą Ukrainos modernizacijos agentūrą. Reikia tik viltis, kad gandai apie išėmimą organų pas sužeistus Ukrainos kareivius taip ir liks gandais.

12 tūkstančių dingusių, oficialiai užregistruotų pabėgėlių vaikų. Sirai, parduodantys savo inkstus, kad perplaukti jūrą. Slapti bordeliai, kur randa nežinomos kilmės mažamečius vaikus. Protingi, šaltakraujai gydytojai-žudikai. Ligoninės, kur atliekamos neteisėtos operacijos. Žinomos labdaros organizacijos su balta kaip sniegas reputacija, kurių dėka galima nusiųsti organus į bet kurį pasaulio kraštą.

Ir nei vieno liudininko. Jie visi mirę.

Paruošė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply