Darja Aslamova. Žmogus kuris pažadino Vokietiją: Aš nieko nebijau. Man tiesiog svarbu pasakyti teisybę apie tą naktį

KP korespondentė Darja Aslamova susitiko su Ivanu Jurčevičiu: būtent jis pirmasis pranešė apie tai, kas iš tikrųjų vyko Naujųjų metų šventimo metu Kiolne.

big (6)

O, mano Dieve! Būna gi tokių vyrų. Dvimetrinis gražuolis, raumenų kalnas, idealus kūnas, nuostabios lipdybos veidas. Kikboksingo čempionas. Pasiruošęs pretenduoti į Džeimso Bondo rolę. Cituoja Seneką ir Tolstojų. Kalba trimis kalbomis. Aktorius. Nufilmavo kelis subtilius filosofinius filmus. Be to, kada su pinigais striuka, dirba apsaugoje: apsauginiu naktiniuose klubuose ir viešbučiuose pagal kontraktą. Ivanas Jurjevičius (šešių mėnesiu jį tėvai atvežė į Vokietiją iš buvusios Jugoslavijos). Dabar jam 44 metai (atrodo ne daugiau 35). Ir prie viso to (virpėkite moterys!) jis nevedęs.

Tą lemtingą naktį Kiolne Ivanas parsisamdė apsauginiu į prabangų viešbutį „Ekselsior“, kuris yra priešais žymiąją katedrą.

big (7)

– Aš pagalvojau: kam man girti paaugliai diskotekose? Padirbėsiu geriau aš per šventes brangiame viešbutyje, kur gyvena solidūs, pagyvenę svečiai, – pasakoja Ivanas. – Aš ir įsivaizduoti negalėjau, kad pragaras bus aikštėje. Aš 26 metai dirbu apsaugoje, bet nieko tokio nemačiau. Nuo stoties griuvo armija girtų arabų, afganų ir afrikiečių. Aš puikiai atskiriu akcentus, galiu nukopijuoti bet kokią anglų kalbos tartį ir lengvai galiu atskirti žmogų, kalbantį farsi, nuo arabo. Tai aktoriaus klausa.

Aštuntą vakaro tiesiai prieš viešbutį du arabai sukėlė muštines ir išsitraukė peilius. Pas mane svečiai prie įėjimo rūko (patalpoje draudžiama). Po to prie moterų vakariniais tualetais ėmė priekabiauti migrantai: o, vaikeli, pavaišink mane cigarete. Na, tu gi gali. Minia stūmė. Tai tapo pavojinga. Aš paprašiau viešbučio direktorių pašalinti svečius iš gatvės, duoti jiems kambarį rūkymui. Kažkas iš svečių išėjo, bet dauguma liko. Po to priėjo pusnuogis arabas su kruvina krūtine (kažkas jį supjaustė) ir su buteliu šnapso rankose. Jis ėmė rėkti ant svečių: “FUCK YOU ALL”! Pagal įstatymus, jeigu jie nelenda muštis, aš negaliu jo liesti, o turiu pranešti policijai. Aš nubėgau pas policininkus ir pareikalavau, kad jie areštuotų šitą arabą. Jie man: ne, pas mus čia savo problemos, arba eik į stoties policijos nuovadą. Bet aš gi negaliu! Man reikia ginti savo svečius! Aš grįžau ir pagalvojau: tai kažkoks neteisingas kinas.

Ir čia aš pamačiau, kaip migrantai ėmė svaidyti petardas ir raketas tiesiai į katedrą. Mane tiesiog apėmė įniršis! Aš nesu religingas žmogus, bet katedra-tai kultūros lobis, pasaulio paveldas! Po to petardos ėmė skristi į žmones! O policininkų niekur nematyt. Jų buvo ne daugiau 80 žmonių keliems tūkstančiams girtų žmonių, dėl ko vėliau atleido policijos šefą.

https://www.youtube.com/watch?v=Oe_69mhjjmU&feature=youtu.be

Po to atbėgo dvi išsigandusios merginos kokių 25 metų. Normalios merginos, su džinsais, padoriai apsirengusios. Jos rėkė: „Gelbėkite mus! Mus vejasi arabai! Mes jų nepažįstam, bet jie neleidžia mums praeiti“. Atsirado arabai ir ėmė murmėti:“Tai mūsų moterys! Jos priklauso mums!“ Jie bandė mane atakuoti. O aš apsivilkęs brangų Hugo Boss kostiumą (Apsaugai privalu dėvėti gerus kostiumus). Juokingai skamba, bet kostiumo gaila. Gerai, kad mano ilgos kojos, ir profesionalus kikboksininkas. Jie pareiškė:“Mes grįšime ir nužudysime tave“. Aš jiems atsakiau: „Paimkite talonėlį ir stokite į eilę. Nes daug žmonių mane nori užmušti“.

Aš niekada nemačiau tokių girtų arabų. O gerti jie nemoka, tam reikia kiekvieną dieną treniruotis. Rusų mužikas išgers butelį degtinės ir nieko, o man ir stiklinės pakaks, kad nukristi po stalu. Ta naktis buvo ištisas košmaras. Aš pabudau iš ryto ir pamačiau daugybę draugų sveikinimų telefonu. Visi klausė: kaip praėjo naktis puikiame viešbutyje? Aš trumpai atsakiau: „Katastrofa“. „Kodėl?“ „Jūs perskaitysite viską rytdienos laikraštyje“.

Bet laikraščiuose nieko nebuvo! Tyla! Penktadienis, šeštadienis, sekmadienis. Nieko! Aš įpykau. Ką tai reiškia? Kažkas nori sušluoti visą šitą istoriją po kilimu? Neišeis! Aš liudininkas, ir aš netylėsiu. Mano draugė patarė man įrašyti video ir patalpinti feisbuke. Sausio 5 aš tai ir padariau.

Tai, kas įvyko toliau, neįmanoma aprašyti! Per kelias dienas video pažiūrėjo 5 milijonai 70 tūkstančių žmonių! 75 tūkstančiai užsirašė mano draugais feisbuke! Tai buvo kaip raketos sprogimas! Ir čia pas mane ėmė virsti spauda. Visa istorija iškilo į paviršių. Per savaitę 110 interviu. Vietinė valdžia nebegalėjo ilgiau tylėti“.

big (8)

– Bet juk tu nukentėjai dėl savo teisuoliškumo? Tave vadina nacistu?

– Ar žinai kodėl? Todėl, kad aš netylėjau ir atvirai išsakiau savo nuomonę apie pabėgėlius. Mane į Vokietiją atvežė kūdikystėje, bet aš atsimenu, kad mano tėvas visada sakydavo: mokykis kalbą, sūneli, gerbk šalies įstatymus ir jos kultūrą, dirbk ir būk pilnaverčiu piliečiu. Ir pats jis, kalvio specialybės, plušėjo, kiek galėjo, kad šeima išmaitintų. O šitie vaikinai, kuriems mes pasakėme „maloniai kviečiame“ prieš kelis mėnesius: mes sutikome juos stotyse su pliušiniais meškiukais rankose. Ir štai jie bando padegti mūsų katedrą, plėšia ir prievartauja mūsų moteris. Pas juos nėra dokumentų, išskyrus apgailėtiną popieriaus skiautę apie registraciją pabėgėlių stovykloje. Juos pakvietė, jie atvyko ir suprato, kad jie gali daryti, ką nori. Jie gali rėkti policijai „Fuck you!”, ir jiems nieko nebus už tai. O vokietį tuojau areštuos. Jeigu jie pabandytų tai padaryti pas save namuose, juos paimtų ir beveik mirtinai sumuštų, taip kad jie dar po kalėjimo ir baudų mėnesį voliotųsi mėnesį ligoninėje.

O čia jiems galima viskas. Jeigu aš pamiršiu namuose vairuotojo pažymėjimą, aš užmokėsiu 50 eurų baudą. O pabėgėlis gali pasiųsti policininką ir spjauti į jo pusę. Kada aš ėmiau kalbėti apie migracijos problemas, viešbučio direktorius nedelsiant atsiribojo nuo manęs. Neva, mano interviu primena apie nacional-socializmą. O neseniai mane bandė areštuoti. Aš išėjau į gatvę iš viešbučio ir pamačiau demonstraciją, pavadintą „Pasivaikščiojimas už Kiolną“. Ten buvo tikri darbininkai, taksistai, paprasti žmonės. Tikri vokiečiai. Ir keli žmonės mane pažino iš feisbuko ir ėmė šaukti: „Eime su mumis! Tu šaunuolis!“ Aš nutariau irgi su jais eiti. Bet vėliau man reikėjo eiti į radiją, į interviu. Aš išėjau iš minios ir mane tuojau pat sulaikė policininkai. Aš paklausiau „Ką aš padariau?“ Jie ėmė šaukti: „Parodyk savo pasą“. Ir ėmė klausinėti: „Jūs žinote šituos žmones iš demonstracijos?“ Aš atsakiau sąžiningai:“Ne”. Bet jie mane pažino iš interneto. Kuo kalti šitie žmonės? Kuo kaltas aš? Aš naujametinę naktį atnešiau jūsų sušalusiems kolegoms kavos iš viešbučio, kada vyko mūšis prie stoties. Jie areštavo du vaikinus, bet jie neturėjo mašinų, kad nuvežti juos į kalėjimą“. Jie manęs neklausė, o įteikė specialų popierių. Tai taip vadinamas įspėjimas: jeigu policija tave sulaikys tą dieną antrą kartą, tai tu praleisi naktį kalėjime. Už ką?“

big (11)

-Ką, tavo nuomone, turi daryti policija?

-Jeigu pas politiką, grubiai kalbant yra kiaušiniai, jis turi pripažinti savo klaidą. Jeigu valdžios sukvietė čia šituos žmones, bet negali aprūpinti jiems perspektyvų, nei ateities, jos turi pasakyti: mes kalti. Vokietija paaukojo 20 milijardų dolerių, kad išgelbėti savo bankus, bet nesugebėjo migrantus aprūpinti vokiečių kalbos mokytojais. Ir štai įsivaizduokite: jauni žmonės parų paras sėdi stovyklose, kur jie turi pusryčius, pietus ir vakarienę. Jiems išdalino komiksus, kaip elgtis visuomenėje. Jie sėdi pusę metų, pinigų jie neturi, nuobodulys mirtinas, moterų nėra, testosteronas žaidžia. Plius pigus alkoholis ir narkotikai. Niekas nežino, ką jie atsivežė savo kuprinėse. Niekas jų neiškratė. Ir čia Naujieji metai. Vaikinai galvoja: reikia kažkaip švęsti. Kur susitikti? Stotyje. Kur dar? Visi migrantai susitinka būtent ten. Dabar laikraščiai bando pateikti versiją, kad viskas buvo organizuota. Jeigu jie turėtų lyderius ir planus, tai jie nusiaubtų parduotuves, sudegintų mašinas, surengtų pogromus. Ne, tai stichinis girtų žmonių maištas, kuriuos kaip gyvulius pasodino į narvus, ir štai jie išsiveržė.

Aš nieko nebijau. Man tiesiog svarbu pasakyti tiesą apie tą naktį. Aš neturiu kreditų banke, aš neturiu vaikų, kuriuos reikia maitinti. Jeigu koks puskvailis nušaus mane rytoj, ką gi, gaila, kad anksti. Bet aš turėjau fantastišką gyvenimą. Aš viską išbandžiau.

Bet turiu aš vieną svajonę. Aš staiga vieną kartą atvažiuosiu į Rusiją ir pamatysiu Putiną? Aš sportininkas, kaip ir jis. Aš visą gyvenimą dirbu apsaugoje, o tokiame darbe tu tiesiog privalai greitai perskaityti veidus. Putinas – ištikimas žmogus, realus savo valstybės patriotas. Jeigu jis šypsosi (kas įvyksta nedažnai), aš matau: jis šypsosi širdingai. Jeigu jis pyksta, jis neslepia savo emocijų. Man baisiai skaudu, kad visa vokiečių spauda rodo jį kaip priešą numeris vienas. Vokiečiams reguliariai praplauna smegenis, koks Putinas siaubingas. O man jis – vienintelis vyras, kuris sukūrė balansą pasaulyje. Jeigu jis nebūtų stipriu valdytoju, Amerika okupuotų visą pasaulį. Kaip manai, aš kada nors jį pamatysiu?

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply