Darjos Aslamovos reportažas iš „žūstančio Irako“

Žymi Rusijos žurnalistė Darja Aslamova savo reportaže „Komsomolskaja pravda“, pavadintame „Ar reikia Rusijai po Sirijos gelbėti žūstantį Iraką“, papasakojo apie valstybingumo netenkantį Iraką, Vakarų bandymus diegti čia „demokratiją“, kurdų kovą už nepriklausomybę, Turkijos įtaką, kovą su tarptautiniu terorizmu ir t.t. Pateikiame šio įdomaus Darjos Aslamovos reportažo iš Irako fragmentą.

wx1080

Aš mačiau idealistus Sirijos Kurdistane. Aš mačiau ir gėrėjausi partizanais Turkijos kalnuose. Ir aš iš širdies linkiu jiems sėkmės kuriant naują nekapitalistinę santvarką. Narsiųjų beprotystei dainuojame mes dainą!

Bet demokratija Artimuose Rytuose, šioje sudėtingoje, daugiakonfesinėje genčių visuomenėje man atrodo utopija. Kol Iraką valdė griežtas diktatorius Saddamas Huseinas, valstybė stiprėjo ir turtėjo. Po nacionalizacijos užsienio naftos kompanijų valstybė gavo milžiniškas pajamas, kurios buvo nukreiptos į galingą Irako modernizaciją. Atsilikusioje nuskurdusioje šalyje buvo pastatyti universitetai ir mokyklos, keliai ir elektrinės, vandentiekiai ir kanalizacijos sistemos, daugiaprofilinės šiuolaikinės ligoninės. Buvo sukurta visuotinės sveikatos priežiūros sistema, o taip pat nemokamo mokslo sistema, išsprendusi neraštingumo problemą. Žemes išdalino valstiečiams, ir vyriausybė įvykdė didelio masto žemės ūkio mechanizaciją. Valstybėje prasidėjo tikras ekonomikos bumas!

Valstybę pražudė Irano-Irako karas (1980-1988 metais), į kurį Saddamą įtraukė Vakarai (Irano JAV nekentė labiau, negu į TSRS orientuoto Irako), o svarbiausia, SNO sankcijos po 1991 metų, prastumtos amerikiečių, po kurių šalyje įsiviešpatavo suirutė ir badas. Vaikų mirtingumas išaugo dvigubai, dėl geriamo vandens stygiaus paplito cholera, buvo pilnai sugriautas žemės ūkis. Pabėgėliais tapo nuo 3 iki 4 milijonų irakiečių. Šalį parklupdė. Net patys SNO vadovai pareiškė, kad sankcijos sukėlė „tikrą žmogišką tragediją“.

Štai taip Vakarai sulaužė vieną iš labiausiai klestinčių arabų pasaulio valstybių! Užtai dabar amerikiečiai, okupavę ir apiplėšę Iraką, gali atsiskaityti apie „demokratijos“ progresą: šalyje sukurta daugybė partijų. Bet štai bėda, bet kuri partija Artimose Rytuose – tai etninė, klaninė sistema, vadovaujama vietinių šeichų. Valstybingumas sugriautas, tai sukėlė neišvengiamą valdančios sistemos degradaciją ir sugrįžimą į viduramžius. Pavyzdžiui, mane visada stebino įnirtinga priešprieša dviejų kurdų partijų DPK ir PSK, kol vietiniai politologai nepaaiškino man, kad tai kova dviejų šeimyninių klanų – Barzani ir Talabani, kuris tęsiasi jau kelis šimtmečius! Apie kokią demokratiją čia galima kalbėti!

wx1080 (1)

Irako Kurdistane aštuntas mėnuo nedirba parlamentas, o parlamento pirmininko (spikerio) net neįleidžia į Erbilį. Bagdade prieš korupciją jau du mėnesiai streikuoja 200 tūkstančių šiitų, kurie nesenai sugriovė galingą akmeninę sieną, apsaugančią taip vadinamą „žaliąją zoną“, kur susitelkę užsienio ir vyriausybiniai objektai, ir įsiveržė į parlamentą. Kol kas visi užsiėmę kova už vietos valdžią, IVIL gali atsikvėpti ir stiprinti savo pozicijas.

Tuo metu Irako kurdai sparčiai ruošiasi referendumui dėl nepriklausomybės nuo Irako. Kaip pareiškė Irako Kutdistano nacionalinio saugumo vadovas Masrur Barzani, „Irakas yra konceptuali nesėkmė“, o jo piliečiai „žmonės tarp kurių mažai kas bendro“, turi „dalintis neapibrėžta ateitimi“. „Atėjo laikas pripažinti, kad šitas eksperimentas nesuveikė. Irakas tai neįvykusi valstybė… Todėl Kurdų regionas rengs referendumą dėl suverenios valstybės suformavimo, kas oficialiai apiformins „skyrybas“ su Bagdadu“.

Ką turi daryti Rusiją?

Irakas byra, ir niekas jo negali išgelbėti. Be abejonės, reikia derinti santykius su šiitais ir Bagdadu ir, svarbiausia, su ryškiausiu ir perspektyviausiu lyderiu – didžiuoju ajatola Muktadu As-Sadru, vadovu žymiosios „Machdi Armijos“. Jis kilęs iš turtingos šeimos. Tėvas ir dėdė irgi buvo didžiaisiais ajatolomis, – abu žvėriškai nužudyti (tėvui įkalė į galvą vinį). Būtent As-Sadr 2004 metais vadovavo įnirtingai kovais prieš amerikiečių okupacinę kariuomenę ir… ją laimėjo! Amerikiečiai taip ir nepajėgė jo užmušti. Jiems teko derėtis ir daryti nuolaidas. O dabar As-Sadras kontroliuoja visą Bagdado priemiestį, kuris taip ir vadinasi „Sadr-siti“, kur veikia tvirta tvarka. „Machdi armijos“ kovotojai susidorojo su marodieriais, organizavo gatvių valymą, produktų tiekimą, patruliavimą naktį, humanitarinės pagalbos dalybas. As-Sadras turi tinklą labdaros centrų, kurie išlaiko mečetes, universitetus ir ligonines.

– As-Sadras – pati svarbiausia figūra, kuri dabar įtakoja įvykių raidą Irake, – sako vietos politologas Ramazan Osmanov. – Jis turi tautos palaikymą, jis sėkmingai kovojo su amerikiečiais ir būtent jis organizavo balandžio sukilimą Bagdade prieš korupciją. Pagal pačių amerikiečių skaičiavimus, per pastaruosius dešimt metų Irake pavogta 300 milijardai dolerių. As-Sardas neturi šeimininko, jis savarankiška asmenybė.

wx1080 (2)

Su Irako sunitais rusams kol kas nėra apie ką kalbėti, – visa sunitiška dalis IVIL rankose. Pas kurdus savo kvazivalstybė, kur Rusija turi ekonominius interesus, investicijas, bet nėra politinės įtakos.

Irako Kurdistanas, kol jį valdo Barzani, – tai ne paprasta amerikiečių smėlio dėžė. Tai visų pirma turkų žaidimo aikštelė. Erdoganas naftotiekio ir turkų karinio kontingento pagalba stipriai laiko autonomiją už gerklės.

– Prezidentas Barzani – tai gabalėlis Erdogano politikos, – mano vienas iš įkūrėjų Kurdistano Patriotinės partijos Adel Murad. – Barzani kartu su Erdoganu uždarė sieną į Rožavu (Sirijos Kurdistanas) ir į Turkiją, pas mūsų žudomus brolius. Turkai net įvedė laikiną vizų sistemą Irako kurdams. Turkų daliniai yra mūsų teritorijoje palaiminus Barzani ir perduoda informaciją turkų naikintuvams, kurie bombarduoja Kandilio kalnus, kur yra mūsų kurdų partizanai. Tai išdavystė. Erdoganui kiekvieną naktį sapnuojasi nauja Osmanų imperija. Aš mačiau jo rezidenciją su tūkstančiu kambarių: atidarymo ceremonijos metu jis apsirengė kaip sultonas. O Barzani – marionetė jo rankose, sumažinta Erdogano kopija. Kol Barzani valdžioje, Irako Kurdistanas neturi ateities.

Žodžiu, padėti Irako Kurdistanui valdant Barzani – tai, reiškia, žaisti Turkijos naudai.

– Rusija pakęsti negali marionečių, o taip pat nenori sudaryti sutarčių su marionetes tampančiais už virvelių, – sako politologas Ramzan Osmanov. – Jeigu jūs norite susidoroti su IVIL, jums reikalingos stiprios figūros, tokios kaip As-Sadras. Su jo pagalba jūs galėtumėte pradėti operaciją Irake prieš IVIL ir pribaigti žvėrį jo irštvoje. Rusai juk ne šiaip sau atėjo į Siriją, ne dėl Asado interesų, o dėl nuosavų interesų. Į Artimuosius Rytus negalima ateiti šiaip sau, neilgam. Nekartokite savo ankstesnių klaidų, kada po TSRS sugriuvimo rusai prarado savo įtaką musulmonų pasaulyje. Čia laimi tiktai tas, kas atėjo ir pasiliko.

vertė Algimantas Lebionka

Leave a Reply