Deutsche Bank – antras Lehman Brothers? Nepaskelbtas karas tarp ES ir JAV

Valentinas Katasonovas

Paskutinius kelis mėnesius MIP nuolatos pranešdavo apie stambiausio Vokietijos kreditinio instituto – Deutsche Banko akcijų kritimą. Paskutinę rugsėjo dieną jo akcijos Frankfurto biržoje nukrito 9%, Niujorko – 7%. Kai kurie komentatoriai tai pavadino negrįžtamo lūžio tašku, pranešė apie greitą šio ligonio mirtį.

85

Nuo metų pradžios Deutsche Bank kapitalizacija sumažėjo du kartus. Šio banko padėtis atspindi bendrą ES valstybių bankų sektoriaus padėties blogėjimą. Bet apie tai labai mažai rašoma. Kyla įtarimas, kad dėmesys Deutsche Bankui specialiai didinamas, stengiantis dar labiau apsunkinti jo padėtį.

Srautas sensacingų pranešimų apie tai, kad bankas yra ties bankroto riba, papildomas serija akcijų, kurios iš tikrųjų artina Deutsche Banko žūtį. Prisiminkime kad ir garsų Tarptautinio Valiutų Fondo pranešimą, šių metų vasaros pradžioje. TVF pavadino Deutsche Banko būklę „katastrofiška“. Tai iš tikrųjų sensacingas pareiškimas. Ir ne tik todėl, kad Deutsche Bankas – viena iš stambiausių pasaulio kredito organizacijų iš sisteminių bankų kategorijos. Egzistuoja nerašyta taisyklė: tokių bankų atžvilgiu vieši vertinimai neskelbiami. TVF jau keli dešimtmečiai nedarydavo griausmingų finansinių institutų vertinimų, tai įvyko pirmą kartą.

Maždaug tuo pačiu metu Italijos premjeras Mateo Renci pavadino Deutsche Banką pagrindine Europos finansine problema. Jeigu Renci ginė Italijos bankus nuo ES valdininkų puolimo, tai kodėl nepanaudoti kitų argumentų gynybai? Tarkim, pateikti skaičius apie visą Europos bankų sistemą (čia padėtis gluminanti) arba kritikos strėles nukreipti į Graikiją ir Portugaliją, kur bankinės sistemos padėtis dar blogesnė, negu Italijoje?

Paleido užnuodytą strėlę į Deutsche Banką ir Džordžas Sorošas. Tuojau po Breksit referendumo šis finansinis spekuliantas pardavė šio vokiško banko akcijas (maždaug 0,5 % visų banko akcijų, bendra suma – apie 100 milijonų eurų). Sorošas ne paprastas spekuliantas. Jį daugelis vadina „finansiniu pranašu“, kuris pirmas žino, kas bus su vienu ar kitu institutu. Sorošo išėjimo iš Deutsche Banko operacija šliūkštelėjo benzino į ugnį, banko kotiruotės biržose ėmė ristis žemyn.

Prieš staigų Deutsche Banko akcijų kurso kritimą dešimtys hedž fondų atsisakė jo paslaugų vykdant derivatyvų kliringo operacijas. Čia irgi ne viskas suprantama. Pirmiausiai, visi šie fondai yra JAV jurisdikcijoje. Jų atsisakymas įvyko sinchroniškai. Trečia, šis įvykis buvo plačiai paviešintas.

Deutsche Banko nelaimių grandinė tuo nepasibaigė. Rugsėjo pradžioje JAV teisingumo ministerija pareiškė, kad Vokietijos bankas suvaidino svarbų vaidmenį paruošiant 2007-2009 metų finansų krizės sąlygas: jis aktyviai dalyvavo sekjuritizacijoje hipotekos kreditų Amerikos rinkoje, be to nepakankamai įvertino hipotekos kreditų riziką, kas galiausiai išprovokavo hipotekos popierių rinkos griūtį. Tuo remiantis, JAV finansų reguliatoriai pradėjo Deutsche Banko veiklos tyrimą. JAV teisingumo ministerija pasiūlė tokią schemą: pervesti amerikiečių finansiniams reguliatoriams 14 milijardų dolerių. Turint omenyje dabartinę vokiečių banko finansinę padėtį ši suma jam yra pražūtinga.

Kyla klausimas: kodėl Deutsche Bankas tapo auka antpuolio, kuris primena gerai suplanuotą operaciją?

Manau, visų pirma, todėl, kad, būdamas stambiausiu Vokietijos ir Europos finansiniu institutu, Deutsche Bankas leido sau daryti pareiškimus ir vertinimus, kurie ne visada sutapdavo su pagrindinių ES įstaigų valdininkų nuomone. Pavyzdžiui, Deutsche Banko vadovybė ne kartą pareiškė nepasitenkinimą Europos centrinio banko veikla. Konkrečiai tuo, kad ECB vykdo kiekybinio suminkštinimo politiką, o nuo 2014 metų ėmė praktikuoti neigiamas procentines palūkanas (pirma depozitams, o dabar ir kai kurioms aktyvo operacijoms).

Nežiūrint visų odžių transatlantinių ryšių garbei, neafišuojama priešprieša tarp Europos ir JAV niekada neišnyko. Būtent todėl Barakas Obama paliks Baltuosius rūmus, taip ir nesugebėjęs pasirašyti sutartį dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų su ES.

JAV finansiniai reguliatoriai pradedant 2012 metais ėmė aktyviai bausti Europos bankus už įvairius pažeidimus. Pretekstu tampa sankcijų pažeidimai, manipuliacijos su procentinėmis normomis, machinacijos su hipotekos ir kitais vertybiniais popieriais, dalyvavimas terorizmo finansavime ir t.t. Sumos, Europos bankų užmokėtos JAV finansiniams reguliatoriams skaičiuojamos dešimtimis milijardų dolerių. Paskutiniu metu Europa pradeda atstatyti pusiausvyrą. ES finansinės priežiūros ir finansinio reguliavimo organai ima vykdyti tyrimus stambių Amerikos bankų atžvilgiu, kaltindami juos įvairiomis manipuliacijomis ir sukčiavimu ir skirdami jiems baudas.

Štai vos vienas naujas pavyzdys. Rugsėjo pabaigoje pasirodė pranešimas apie tai, kad Vokietijos finansinės žinybos sprendžiančios baudžiamąsias bylas ir tiriančios mokesčių įstatymų pažeidimus eilėje Šiaurės Reino-Vestfalijos miestų atlieka tyrimą dviejų tarptautinių bankų ir jų verslo partnerių. Bankai įtariami įvairiose mokesčių machinacijose, kurios kainavo Vokietijos iždui kaip minimum 10 milijardų eurų. Tokie tyrimai buvo vykdomi Vokietijoje ir kitose ES valstybėse ir anksčiau. Bet atsakovais buvo, kaip taisyklė, tik Europos bankai. Dabar įtariamųjų sąraše atsidūrė Volstrito bankai – JP Morgan и Morgan Stanley.

Pagaliau, Europos mokesčių organų taikinyje atsirado stambios nefinansinės JAV korporacijos. Europos komisija priėmė rugsėjo mėnesį nutarimą išieškoti iš JAV kompanijos Apple 13 milijardus eurų Airijos valdžios naudai. Europos ekspertų vertinimu, būtent tokius nuostolius patyrė iždas šios nedidelės ES valstybė-narės dėl suteikimo nepagrįstų mokestinių lengvatų. Daugumas sutinka, kad EK sprendimas dėl Apple – atsakomasis Europos smūgis po to, JAV priėmė savo daugiamilijardinius sprendimus dėl eilės nefinansinių Europos korporacijų (Volkswagen, Bosch, Siemens ir kitų.). Pažymėtina, kad nutarimą dėl Deutsche Banko JAV teisingumo ministerija paskelbė tuojau po ЕК nutarimo išieškoti nuostolį iš amerikietiškos kompanijos Apple. Taip pat atkreipia dėmesį tai, kad suma, kurią turi išmokėti amerikiečių kompanija Airijai, nominuota eurais, ekvivalentiška 14 milijardams dolerių. (Absoliučiai simetriškas atsakas – bauda Deutsche Bankui buvo 14 milijardai dolerių).

Daug kas byloja apie tai, kad Europa ir JAV kariauja nepaskelbtą ekonominį karą vienu metu keliomis kryptimis (prekyba, investicijos, bankai, valiuta). Be to, kaip parodo Matteo Renci pavyzdys, europiečiai ne visada kovoja „už Europą“ . Bet kokiu atveju, už tą Europą, kurios interesai tapatinami su Vokietijos interesais.

Šalys atidžiai tyrinėja viena kitą, tyrinėdamos jautriausius taškus. Pas Europą viena iš tokių jautrių vietų – Deutsche Bankas. Esant norui jį galima paversti į uždelsto veikimo miną, kuri susprogdins Europą. Juk Matteo Renci sudavė labai taiklų smūgį: Deutsche Banko balanse finansiniai instrumentai už trilijonus dolerių.

Jeigu prisiminti 2007-2009 metų pasaulio finansų krizę, tikriausiai, į pirmą vietą reikia pastatyti ne hipotekos kreditus ir hipotekos popierius. Į pirmą vietą reikia pastatyti išvestinius finansinius instrumentus, kurių rinka krizės pradžioje buvo vertinama šimtais trilijonų dolerių. O juk ji niekur nedingo, ji tiesiog nuslinko į šešėlį ir toliau yra daugelio stambiausių bankų balansuose (ne oficialiuose balansuose, o tikruose, kurių finansinės kontrolės priežiūros organai nemato arba nenori matyti). Pagal ekspertų vertinimą, tokių finansinių instrumentų apimtis Deutsche Banke siekia 60 trilijonų dolerių. Palyginimui: Vokietijos BVP – maždaug 3,5 trilijonai dolerių, Visų ES valstybių – 15 trilijonai dolerių.

Jeigu Deutsche Bankas neatlaikys JAV finansinių-politinių sluoksnių suduodamų smūgių, tai bankas žlugs. Daugelis išveda paraleles tarp Deutsche Banko ir amerikiečių banko Lehman Brothers, kuris žlugo 2008 metų rugsėjo mėnesį. Amerikiečių banko bankrotas davė startą finansinei Amerikos krizei, kuri iš lėtos fazės perėjo į greitąją fazę. Deutsche Bank ryšiai su kitais sisteminiais ES bankais dar glaudesni, negu tie, kurie buvo pas Lehman Brothers su Amerikos institutais. Jeigu Deutsche Bankas „užsidegs“, krizės gaisras apims visą Europą.

Tarp kitko, Europos partneriai iš anapus Atlanto irgi žaidžia su ugnimi. Lehman Brothers bankrotas sukėlė tai, kad finansų krizė iš Amerikos greitai persimetė į Europą. Deutsche Banko bankroto atveju bus viskas atvirkščiai: gaisras iš Europos persimes į Ameriką, ir finansų stichijos plitimo greitis bus dar didesnis, negu prieš aštuonis metus.

Vertė Algimantas Lebionka

Šaltinis

Leave a Reply