Disidentas Stasys Stungurys: „Tauta jau pavargo nuo Vytauto Landsbergio!..“

Čiurlionio namai Vilniuje drauge su kitais Čiurlionio meno puoselėtojais pasitinka 140-ąjį didžiojo Lietuvos genijaus gimtadienį ir savo dvidešimties metų jubiliejų tarptautiniais renginiais. Galima teigti, kad jubiliejinių Čiurlionio metų rugsėjo savaitė, sutampanti su menininko gimtadieniu rugsėjo 22 d., taps tikra šiųmetine Čiurlionio kūrybos sklaidos kulminacija Lietuvoje. Tą dieną Nacionalinės filharmonijos salėje buvo apdovanoti šiemet rekordinio dalyvių skaičiaus sulaukusio tarptautinio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune paskaitas apie Čiurlionio tarptautinę sklaidą skaitys Moniek Nagels (Gentas, Belgija) ir prof. Giandomenico Romanelli (Venecija, Italija), Mokslų akademijoje Vilniuje bus surengta apskritojo stalo diskusija apie vieną nebaigtų Čiurlionio opusų – simfoninę poemą „Dies Irae“, Druskininkuose skambiu akordu pasibaigs tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Įvairūs edukaciniai ir kūrybiniai projektai vyks ir kituose Lietuvos miestuose.

Rugsėjo 14-15 dienomis  M. K. Čiurlionio namai pradėjo savo jubiliejinius renginius Baltarusijoje, tęsdami daugelį metų puoselėjamą menininko ir kompozitoriaus kūrybos tarptautinės sklaidos iniciatyvą. Rugsėjo 14 dieną, bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Minske, Baltarusijos nacionalinės filharmonijos salėje įvyko Čiurlionio muzikos, tapybos ir žodžio vakaras, o rugsėjo 15 dieną Nacionaliniame Baltarusijos meno muziejuje atidaryta Čiurlionio tapybos darbų ir nuotraukų pigmentinės spaudos reprodukcijų paroda.

Į gausią Čiurlionio gimtadienio savaitės renginių paletę M. K. Čiurlionio namai įsipins dvejomis parodomis – pirmą kartą iš privačios kolekcijos viešai eksponuojama dviejų dailininko miniatiūrų paroda „Nematytas Čiurlionis“ ir fotoportretų paroda „Čiurlionio namų žmonės”, kurias lankytojai galės apžiūrėti nuo rugsėjo 22 dienos.

Rugsėjo 23 d. buvo pristatyta režisieriaus Rimvydo Markeliūno naujo dokumentinio filmo apie pirmąjį M. K. Čiurlionio namų direktorių, iškilų menotyrininką Stanislovą Urboną premjera.

M. K. Čiurlionio namai jubiliejinę savaitę pabaigs koncertiniu renginiu rugsėjo 25 d. 18 val. – Čiurlionio kūrinių temomis parengtą improvizacinę programą „Namuose pas Čiurlionį“ atliks pianistai Artūras Anusauskas ir Rokas Zubovas.

Šventiniai renginiai nesibaigs iš karto po Čiurlionio jubiliejinės savaitės. Rugsėjo 29 d. Vilniuje prasidės trečiojo Tarptautinio Čiurlionio muzikos festivalio renginiai, o susitikimuose Vilniuje ir Kaune bus paminėta šią vasarą įvykusi ekspedicija į pietvakarių Pamyrą ir jubiliejinis įkopimas į Čiurlionio viršukalnę. Netrukus po to, spalio mėnesio viduryje, Krokuvoje bus atidaryta Čiurlionio tapybos darbų paroda, kurią apipins gausi kultūrinių renginių, skirtų žymiajam Lietuvos menininkui, programa.

M. K. Čiurlionio namų informacija

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai, puoselėtojai ir skleidėjai įsitikinę, kad atėjo laikas įsteigti Čiurlionio institutą, kuris atliktų plačius lietuvių genijaus kūrybos tyrimus, kauptų visą įmanomą archyvą, kurtų čiurlionistikos strategiją.

Prieš pusšimtį metų pradėtas rengti M. K. Čiurlionio konkursas šiemet sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus. Pianistų ir vargonininkų konkurse norą varžytis pareiškė daugiau nei 70 pasaulio muzikantų. „Meno pasaulyje, gal ne tik meno pasaulyje, būtent M. K. Čiurlionis tampa Lietuvos „prekės ženklu“. Lietuva yra Čiurlionio Lietuva labai daug kam“, – apie šio konkurso svarbą LRT kalbėjo prof. Vytautas Landsbergis.

Garbaus amžiaus disidentas Stasys STUNGURYS retoriškai klausia: Kuo gi nusipelnė „Dėdulė“ V. Landsbergis, kad jo vardas vis dar siejamas su M. K. Čiurlioniu?..“.

———————————————————————————————————–

Neseniai per televiziją išgirdau informaciją apie rengiamą mūsų klasiko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių konkursą. Kaip pranešė konkurso organizatorius ir vadovas prof. Jurgis Karnavičius, M.K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas konkursas susilaukė ypatingo dėmesio, jame pareiškė norą dalyvauti daugiau kaip 70 atlikėjų ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš užsienio. Dar įdomiau, kad konkurso komisijos garbės pirmininkas – Vytautas Landsbergis.

O kuo gi nusipelnė „Dėdulė“ V. Landsbergis mūsų Tautos genijaus M.K. Čiurlionio gyvenimui ar jo kūrybos reklamai, kad šiam politikos Tartiufui suteiktas net garbės pirmininko postas?!..

CIMG8912asŽmonėms, besidomintiems M. K. Čiurlionio muzika jau nuo prieškario ar pokario metų, gerai žinoma, kad kompozitoriaus talento švytėjimas buvo nutrauktas raudonųjų okupantų ir jo kūryba kurį laiką buvo dingusi iš Lietuvos padangės.

Lietuvos tarybinių kompozitorių sąjungos sekretorius, vadinamasis kompozitorius Abelis Klenickis, jau pirmaisiais pokario metais buvo pareiškęs, kad Čiurlionio muzika Lietuvos visuomenei nepriimtina, ji jos nesupras, nes tai dekadansas.

Kas buvo tas Abelis Klenickis? Tai eilinis Kauno smuikininkas žydelis, prieškario metais smuikavęs Kauno „Konrado“ kavinėje, o karo metais muzikavęs vadinamoje 16-oje lietuviškojoje divizijoje. Po karo už nuopelnus tarybiniam režimui tapo kompozitorių sąjungos vadovu, nors ir konservatorijos dar nebuvo baigęs. Ją baigė tik 1953 metais.

Tikrieji Lietuvos muzikai, o ir kultūriškai išprususi visuomenės dalis, prieštaravo tokiai diletanto nuomonei ir dėjo pastangas sugrąžinti Lietuvos klasiko muziką į gyvenimą. Šiaip taip pavyko surengti 1954 m. Valstybinės filharmonijos salėje Čiurlionio kūrinių koncertą. Aišku, ne be tam tikros diplomatijos, mat kompozitoriaus sesers prof. Jadvygos Čiurlionytės įtaigotas muzikologas Karpavičius ėmė teigti, jog Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ vaizduojanti 1905 m. revoliuciją. Taip 1954 m. ir buvo surengtas M. K. Čiurlionio kūrinių „Jūra“ ir „Miške“ koncertas. Jo kūriniai susilaukė tokio koncerto dalyvių, kurių buvo pilnutėlė salė, susižavėjimo, jog juos orkestrui teko kartoti ir jie tapo nepakeičiamu koncertų repertuaru.

Gaila, kad kompozitoriaus kūrinių proteguotojas netrukus nuskendo Trakų ežere.

O ką galima pasakyti apie M. K. Čiurlionio muzikos niekintojo likimą? Asmenybės kulto metais buvo nuolat kartojama jo „Odė Stalinui“. Tarybinis radijas nuolatos kartojo jo „garsiausią“ kūrinį, skirtą Josifui Visarionovičiui, beje, sukurtą pagal mūsų poetų tekstą. Štai kelios to „šedevro“ eilutės:

„Pergalingai aidi mūs daina.
Neišreikšti žodžiais, kaip graži šiandieną
Iš vargų pakilus mūsų Lietuva…
Ačiū vadui taria mūs naujieji kaimai,
Naujas šeimininkas žemės Lietuvos…
Staline didysis, už beribę laisvę
Amžiams tau dėkinga liaudis Lietuvos!“

Gabus, jaunas dirigentas Algimantas Kalinauskas, kartais kiek pasivaišinęs, šitaip perfrazavo šias eilutes: „Aš esu Klenickis, Abelis vadinuos…“.

Dingo iš mūsų muzikos istorijos Abelis Klenickis ir jo kūriniai, o Čiurlionio muzika vis dar skamba ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

Tad kuo gi nusipelnė V. Landsbergis, kad jo vardas vis dar siejamas su M. K. Čiurlioniu? Juk kai Čiurlionio muzika 1954 m. buvo sugrąžinta Lietuvai, „patriarchas“ dar net nebuvo baigęs konservatorijos. Vėliau, neturėdamas pianisto talento, V.Landsbergis bandė pretenduoti į geriausius M. K. Čiurlionio kūrybos vertintojus, bet ir čia jam nepavyko – jis buvo išprašydintas iš prof. Jadvygos Čiurlionytės būsto, kai nuplagijavo jos mintis apie brolio kūrybą!.. Ji tada pasakė būsimam „komisijos garbės pirmininkui“:

— Jus domina ne Čiurlionis, o jūsų paties garbė!..

Gaila, kad jau nėra šiame pasaulyje genialaus dailininko ir kompozitoriaus sesers Jadvygos, šiandien ji pasakytų šiam „garbės pirmininkui“ gal dar aštriau.

Bet mes kažkodėl vis dar leidžiame šitam pseudopatriotui landžioti į visus garsesnius Lietuvos renginius ir reklamuoti juose save kaip tautos švyturį! Visuomenė jau pavargo nuo tariamos patriotinės V.Landsbergio reklamos, kuri sukelia vien tiktai pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą!..

Parengė Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. rugsėjo 26–spalio 2 Nr. 36, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply