Disidentas Valdas Anelauskas: „Atgimimo metais tiek vilčių teikusi Lietuvos Respublika seniai virto valstybiniu monstru, naikinančiu Tautą!..“

„Konstitucinės Lietuvos valstybės beveik nebėra, ji miršta mūsų akyse!.. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva padoriai net nespėjo išsivystyti. Šiandien mažųjų Europos Sąjungos valstybių valdysena labiau primena vasalinę regiono teritorijos administraciją, o ne suvereną – pilietinę tautą, atstovaujančią nacionalinę valstybę“ – taip teigė prof. G.Merkys praeitos savaitės LL interviu „Iš dabartinės bėdos – nelegalių migrantų cunamio siaubiama senoji Europa sausa tikrai nebeišlips!..“.

JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS mano, jog aptariant opiausias šalies problemas dažniausiai kaltinama „bloga valdžia“, kai tuo tarpu blogio esmė slypi ne tik valdžioje, bet pačioje valstybėje, iš kurios žmonės masiškai bėga (emigruoja), kur tarpsta politinė korupcija, nusikalstamumas, socialinė nelygybė. Todėl tokią valstybę esą reikia griauti, keisti Konstituciją ir pradėt statyti respubliką, ginančią visos Tautos interesus, o ne valdžiažmogių.

Iš Lietuvoje žinomų politikų bene vienintelis prezidentas Rolandas Paksas akcentuoja, jog Tautai reikia burtis į Trečiąją Respubliką:

„Svarbiausiais ir sunkiausias darbas, kuris mūsų laukia – turėsime sutelkti tautą kurti naują Lietuvą. Ji bus Trečioji Respublika. Tai bus žmonių valstybė ir valstybė žmonėms, garantuojanti galimybę mokytis ir dirbti. Tai bus šalis, užtikrinanti socialinę gerovę ir visas pilietines teises bei laisves. Tai bus valstybė, kurioje vyraus tvarka ir teisingumas.

… Dabartinis tautos nykimas be žmogiškųjų dramų turi dar ir tą pavojingą pusę, kad, mums nykstant ar tiesiog pasitraukiant, mūsų vietą anksčiau ar vėliau užims kiti – su visomis šio reiškinio pasekmėmis, gerai žinomomis Europos bendrijai. Tautos išsaugojimą valstybė privalo paskelbti pačiu svarbiausiuoju savo uždaviniu. Šiuo metu nėra tokių tikslų, kurie būtų reikšmingesni už šį. Atėjo metas Trečiajai, tautos išsaugojimo ir tautos atgimimo Respublikai.

Mums bandys priminti, kad buvo Trečiasis Reichas. Bandys apkaltinti nacionalizmu, kaip jau ne kartą yra bandę tai primesti partijai. Pyks ir kels isterija visuomenės informavimo priemonėse. Piktas žmogus yra neteisus žmogus. Bet mums pykti nėra dėl ko, nes mes esame teisūs. Tiesiog paaiškinkime tiems pykstantiems, rėkiantiems ir jų suklaidintiems žmonėms, kad tautiškumas, nacionalinis pasididžiavimas, turtingos, stiprios ir įtakingos gerovės valstybės, tvarkos siekis anaiptol nėra nacionalizmas. Per dešimt savo veiklos metų partija aiškiai parodė, kad yra labai toli nuo įvairių nacionalistinių ar dar stipresnių apraiškų, nors dėta daug pastangų Tvarka ir teisingumą su tuo susieti. Išdrįskime ir toliau eiti savo keliu. Nes tik drąsa, ryžtas ir kantrybė atlydi žmogų į tikslą, kurio jis siekia. O tas tikslas ne toks jau ir sudėtingas – Trečioji Respublika – žmonių valstybė ir valstybė žmonėms“, – teigia „tvarkiečių“ lyderis, EP narys, prezidentas R.Paksas.

„Prieš ketvirtį amžiaus mes visi naiviai tikėjome, kad laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvos valstybėj tauta suklestės. Kad bus sukurta Lietuvių Tautos Valstybė. Deja, niekas tada nė nenujautė, ką iš tikrųjų reiškia įžymusis „Dėdulės“ V.Landsbergio „laisvės skonis“. Sakoma, klysti – žmogiška. Kur kas liūdniau, kai suklysta ne tik pavieniai žmonės, bet visa tauta!.. Laikas pagaliau nusimesti rožinius akinius. Atgimimo metais tiek vilčių teikusi nepriklausoma Lietuvos Respublika, seniai virto valstybiniu monstru, be atodairos naikinančiu lietuvių tautą! Tarsi vėžinis auglys ant Lietuvos kūno, apkėtojęs šalį ir tautą savo nuodingais čiuptuvais, graužia mūsų Tėvynę visais įmanomais būdais…“,išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ pastebi disidentas Valdas Anelauskas.

————————————————————————————————–

— Turbūt prisimenate, rugpjūčio 3 dieną portale 15min.lt pasirodžius rusofobo-landsbergisto Dovydo Pancerovo straipsniui – „Lietuvos radikalai naudoja rusiškos ir sovietinės propagandos technologijas“,  reaguodamas į šią publikaciją signataras Zigmas Vaišvila iškart kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu išsiaiškinti aplinkybes, galimai keliančias grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.  Jūsų nuomone, kaip tai reikėtų vertinti? O gal šiuo atveju apskritai „teisingumo paieškos“ bei panašūs kreipimaisi į teisėsaugos institucijas įgauna visai kitokią prasmę?

IMG_0071x— Manau, jog tai tebuvo eilinė viešųjų ryšių akcija, dar vienas „pirstelėjimas į vandenį“, ir tiek. Seniai turėtų būti aišku kiekvienam blaiviai mąstančiam lietuviui, juolab tiems, kurie vadina save disidentais, kad iš dabartinės Lietuvos valstybės ir valdžios institucijų nieko gero tikėtis neverta. Jokiu būdu negalime rusofobija grindžiamos karo kurstymo propagandos, totalaus melo užtvindytos Lietuvos laikyti teisine, demokratiška valstybe, nes čia nėra nei elementaraus teisingumo, nei pagarbos žmogaus teisėms. Kai klaninė teisėtvarka ir teisėsauga dabartinėje Lietuvoje absoliučiai supuvusi, kokio teisingumo iš tokios valstybės ir Generalinės prokuratūros apskritai galima tikėtis?! Iki šiol neištirtos rezonansinės bylos tiktai patvirtina, jog pernelyg absurdiška tikėtis, jog kaltieji kada nors bus išaiškinti ir nubausti. Kaip Dantės poemoje „Dieviškoji komedija“ ant Pragaro vartų buvo užrašyta – „Palikite viltį visi čia įeinantieji“ („Lasciate ogne speranza, voi ch’intrate“), tai lygiai toks pat „pasveikinimas“ šiandien turėtų būti užrašytas ir ant Lietuvos Respublikos vartų!..

Regis, turime paradoksalią situaciją: daugiau nei du dešimtmečius Lietuvą valdantis politinis rėžimas, remiamas klaninės teisėsaugos, sistemingai naikino pilietiškumą, tautinę savimonę, konstitucinę teisę į tautos suvereną, tačiau daugelis lietuvaičių iki šiol naiviai tebetiki – esą tai jų valstybė?

— Galima sakyti, štai čia mes priartėjome prie trečiojo dabartinės Lietuvos agitpropo „banginio“ (kiti du, ką mes ankstesniuose interviu aptarėme, tai rusofobija ir tarybinės praeities, „okupacijos“ niekinimas) ant kurio laikosi visa šiandieninė propaganda. Lietuviams nuolat kalama į galvas, jog Europos Sąjungai ir NATO aljansui priklausanti valstybė, nepaisant vis dar pasitaikančių joje negerovių, vis tiek yra lietuvių tautos valstybė, kurią simbolizuoja trispalvė vėliava ir Vytis herbe, o Vinco Kudirkos sukurtas Lietuvos himnas skamba iškilmingomis progomis, valstybinių švenčių dienomis. Suprask, jau vien dėl to, kaip agitpropas aiškina, nesvarbu koks sunkus daugumos žmonių gyvenimas Lietuvoje bebūtų, šitokią valstybę reikia gerbti, būti jai lojaliu, ginti ir netgi mylėti, nes ji esą tarnaujanti mūsų tautos interesams, o ne svetimųjų, kaip anais, tarybiniais laikais būdavo. Sisteminėje žiniasklaidoje tiražuojama propaganda kala į lietuvių smegenis dar ir tai, jog būtina gerbti dabartinę valdžią, neva tarnaujančią tautos interesams. Būtent šį kabliuką daugelis lietuvių inertiškai prarijo ir ant jo pakibo!..

Vis tiktai, pripažinkime, didžioji masė yra apolitiška, žmonės rimtai nesidomi nei vidaus politika, nei geopolitika, todėl nesunkiai pasiduoda propagandinėms klišėms, viešųjų ryšių manipuliacijoms? Tik pilietiškai pasyvi, beviltiškai „užzombinta“ visuomenės dalis gali demonstruoti lojalumą bei ištikimybę esamam valdžios rėžimui, reitinguoti valdžioje esančius, pritarti jų vykdomai politikai?

— Prisimenu, kai kauniečiai per Žalgirio arenos atidarymą nušvilpė tuometinį premjerą Andrių Kubilių, iškart pasigirdo pseudopatriotų pasipiktinimai, atseit lietuviai nušvilpė savo valstybę. Arba jei kas nors pasako blogą žodį apie panelę prezidentę, vėl pasipila kaltinimai nepagarba valstybei. Žmonės, drįstantys kritikuoti valdžią, neretai apkaltinami „antivalstybine veikla“, vadinami Kremliaus agentais, nors bet kokie bandymai užgniaužti žodžio laisvę ir vykdomos politinės represijos Lietuvoje – tai grūbus žmogaus teisių pažeidimai.

Mano nuomone, tokią antikonstitucinę valstybę, kokia faktiškai dabar yra Lietuvoje, galima tiktai nušvilpti, o ne gerbti. Juk tarp mūsų mylimos Tėvynės Lietuvos ir pastarojo meto valstybės didžiulis skirtumas, atsivėrė tiesiog bedugnė praraja!..

— Norite pasakyti, kad valstybė, neginanti nacionalinių interesų ir savo tautos, negali būti tapatinama su Tėvyne Lietuva?

— Būtent tai aš ir sakau. Lietuvos žemėje susikūręs valstybinis monstras, surietęs tautą į ožio ragą, daugeliui lietuvių atrodo toks baisus ir šlykštus, kad vienintelis dalykas, ko jie nori, tai kuo greičiau ir kaip galint toliau nuo jo pabėgti. Ne nuo savo Tėvynės lietuviai bėga, o nuo išsigimusios valstybės, tarnaujančios Briuseliui ar Vašingtonui, ir visai neginančios nacionalinių šalies interesų!..

Niekad nesutiksiu su tais, kurie teigia, esą dabartinė valstybė Lietuvoje – tai lietuvių tautos valstybė. Nesvarbu kur aš bebūčiau, visada mylėjau ir mylėsiu Lietuvą, savo Tėvynę, kurioje gimiau ir užaugau, nepriklausomai nuo to, kokia ji šiandien yra ar kokia bus ateity. Tačiau apie dabartinę Lietuvos valstybę, oficialiai vadinamą „Lietuvos Respublika“, aš susidariau labai blogą nuomonę. Norėčiau pabrėžti esminį skirtumą: nors esu savo Tėvynės patriotas, bet tikrai ne dabartinės valstybės patriotas!..

Šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti valstybė, diplomatiškai tariant, nereiškia man nieko, o tiesiai šviesiai sakant, tai ji man tapo tikru priešu. Manau, visai lietuvių tautai tokia valstybė, deja, jau yra tapusi priešu, užsimojusiu mūsų brangiąją motiną Tėvynę paversti į piktą pamotę. Todėl, kalbant apie esminius Lietuvai dalykus, tautos identiteto išsaugojimą, ateities perspektyvą, dabartinės valstybės tapatinti su mūsų Tėvyne jokiu būdu negalima. Man atrodo, vadinamojoje Marijos žemėje susikūrė tokia valstybė, kurioje ignoruojamos pagrindinės žmogaus teisės ir lietuvių tauta  tiesiog nekenčiama!.. Nuolatinės baimės atmosferos Lietuvoje sukūrimas jau vien ko vertas! Baimė sukaustė lietuvius. Kaip teisingai viename interviu LL pastebėjo prezidentas Rolandas Paksas: „Totalios baimės apimtoje valstybėje žmonės nėra laisvi būti savimi!..“.

— Bet ar nemanote, daugiatūkstantinė tautiečių minia, prieš ketvirtį amžiaus Vingio parke sutartinai skandavusi „Lands-ber-gis – Lie-tu-va“, o vėliau praradusi pilietinį budrumą, nusipelnė tokios valdžios ir valstybės, kokia šiandien turime?

— Prieš ketvirtį amžiaus mes visi naiviai tikėjome, kad laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvos valstybėj tauta suklestės. Kad bus sukurta Lietuvių Tautos Valstybė. Deja, niekas tada nė nenujautė, ką iš tikrųjų reiškia įžymusis „Dėdulės“ V.Landsbergio „laisvės skonis“. Sakoma, klysti – žmogiška. Kur kas liūdniau, kai suklysta ne tik pavieniai žmonės, bet visa tauta!.. Laikas pagaliau nusimesti rožinius akinius. Atgimimo metais tiek vilčių teikusi nepriklausoma Lietuvos Respublika, seniai virto valstybiniu monstru, be atodairos naikinančiu lietuvių tautą! Tarsi vėžinis auglys ant Lietuvos kūno, apkėtojęs šalį ir tautą savo nuodingais čiuptuvais, graužia mūsų Tėvynę visais įmanomais būdais…

Netgi Stalino laikų represijos, trėmimai dabar man atrodo ne tokie baisūs buvo ir nublanksta palyginus su tuo, ką mūsų tautai padarė dabartinis valdžios rėžimas, per 25 vadinamosios „nepriklausomybės“ metus nužudęs tūkstančius lietuvių (čia aš turiu omeny savižudybių skaičių), jau nekalbant apie tai, kad iš gimtinės išvytas kas ketvirtas lietuvis, tarybiniais laikais klestėję pramonė bei žemės ūkis beveik sužlugdyta, nesukuriant nieko naujo. Apgailėtinai merdi lietuvių tautos kultūra, išsigimė visuomenės moralė. Valdžios melas, politinė korupcija, atvira panieka lietuvių tautai, sakyčiau, jau seniai tapo pagrindiniais šitos „Lietuvos Respublikos“ principais!..

Reikia būti visišku besmegeniu, kad nepastebėtum, jog Lietuvos žemėje esanti valstybė idėjiškai-morališkai jau bankrutavo. Man sunku patikėti, kad blaiviai mąstantys piliečiai nesugebėtų suprasti katastrofiškų vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ padarinių gimtajam kraštui ir tautai!..

Kaip pernai interviu laikraščiui „Respublika“ labai teisingai pasakė žinomas teatro režisierius Jonas Vaitkus: „Visas blogis eina iš valstybės!..“. O paskui dar pridėjo, – „reikėtų steigti tribunolą ir teisti tos valstybės, iš kurios bėga žmonės, vadovus“. Absoliučiai sutinku su šia gerbiamo režisieriaus nuomone!.. Valstybės santykį su savo piliečiais geriausiai atspindi emigracijos mąstai.  Žmonės iš teisingos šalies nebėga!..

Būtent dabartinė valstybė, mano giliu įsitikinimu, pagrindinis lietuvių tautos priešas, pats didžiausias, pavojingiausias, grėsmingiausias, klastingiausias priešas, nepalyginamai didesnis už bet kokius įsivaizduojamus išorės priešus!.. Aš čia kalbu ne tik apie Lietuvos valdžią, o apie pačią valstybę, valstybines institucijas. Tai svarbu akcentuoti. Valdžios kas keli metai Lietuvoje keičiasi, kitaip sakant, rotuojasi tarp konservatorių-landsbergistų, liberalų ir socdemų, tačiau valstybinė politika štai jau 25 metus išlieka tokia pati, kenksminga lietuvių tautai, pajungta išimtinai svetimųjų interesams ginti!..

— Vis dėlto, kaip ten bebūtų, dauguma lietuvių, galima sakyti, susitaikė su savo vergiška padėtimi, „įteisinta“ politine korupcija bei sisteminės žiniasklaidos tiražuojamu valdžios melu? Apie milijonas tautiečių emigravo, o likusieji pasyviai kolaboruoja su fasadinės „demokratijos“, antikonstituciniu rėžimu?

— Nors absoliučiai aišku, kad prie dabartinio politinės valdžios režimo lietuvių Tauta neturi realių galimybių dvasiškai atsinaujinti ir išlikti, dalis tautiečių vis dar naiviai viliasi, galbūt čia kažkoks nesusipratimas ar laikini sunkumai. Regis, dauguma lietuvių desperatiškai negali patikėti, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė taip ir nesusikūrė, deja!.. O tai, kas šiuo metu yra vadinama „Lietuvos Respublika“, tėra apgaulė, fikcija, klastotėmis ir niekšybėmis valdžią užgrobusiųjų nulipdytas monstras. LR vardu veikianti politinė gauja – lietuvių Tautos krauju mintantys vampyrai!..

Kažkas teisingai pastebėjo: „Lietuvoje žodis „nepriklausomybė“ daugumai lietuvių šiandien reiškia, kad šioje šalyje nuo jų jau niekas nebepriklauso…“.  Laisva ir nepriklausoma valstybė baigėsi, būtina gelbėti Tautą – toks šiandien turėtų būti tikro Lietuvos patrioto, disidento šūkis!.. Tauta ir tautiškumas – bene vieninteliai dalykai, kuriuos dar galim pabandyt kažkaip išsaugoti. Aš pats, būdamas Lietuvos patriotu ir disidentu, noriu dar kartą labai aiškiai pasakyti: mieli tautiečiai, nedėkite lygybės ženklo tarp mūsų Tėvynės ir Lietuvos teritorijoje esančios valstybės!.. Norėtųsi, kad kiekvienas doras lietuvis būtų pilietiškai aktyvus, lojalus savo Tėvynei ir Tautai, bet tai jokiu būdu nereiškia, jog mums privalu būti lojaliems dabartinei Lietuvos valstybei.

Tik pagalvokime, per 25 egzistavimo metus „nepriklausoma“ valstybė, galima sakyti, išvijo, dėl vienokių ar kitokių priežasčių privertė emigruoti iš Lietuvos kas ketvirtą tautietį. Tai yra vidutiniškai kiekvienais metais šalis prarasdavo apie vieną procentą gyventojų. O juk procentų tėra šimtas. Niekad to nepamirškime, nes iš čia kyla rimta egzistencinė grėsmė lietuvių tautai. Tautiečiai tiesiog tirpsta, išsivaikšto mūsų akyse. Priešmirtinė lietuvių tautos agonija jau prasidėjo!..

Todėl pasirinkimo mes neturime. Jei nenorime gėdingai nuleisti akių prieš savo protėvius, būtina kažką daryti. Visų pirma, bent jau nebijokime aiškiai pasakyti, ką galvojame apie lietuvių tautą negailestingai žudantį politinį režimą. Išdrįskime demaskuoti dabartinės valdžios forpostais tapusias valstybines institucijas. Atminkime, ne veltui sakoma: „valdžia bijo tų, kurie nebijo valdžios“…

— Nepaisant rūsčios realybės, raginate patriotiškai nusiteikusius tautiečius vieningai priešintis SISTEMAI, daryti viską, kas įmanoma, nebūti lojaliais Lietuvos valstybės duobkasiams?..

— Sutiksite su manimi ar ne, nesvarbu. Nors ir kaip paradoksaliai skamba, bet kai prisimenu kažkuriais metais nuotraukoje iš Kovo 11-tos eitynių Vilniuje matytą nepažįstamą moterį-protestuotoją, sėdėjusią vidury gatvės ir laikiusią rankose plakatą „Nužudyk savyje valstybę!“, nejučiomis pagalvoju, jog tai bene pats tinkamiausias šūkis, turintis gilią prasmę, atspindintis nūdienos realybę.

Beje, tie trys žodžiai iš vienos dainos, kurią parašė dabar jau miręs, jaunimo tarpe kažkada labai populiarus rusų poetas ir muzikantas Jegoras Letovas, kurį jaunystėje asmeniškai pažinojau. Ir nors šita daina jis protestavo prieš buvusią Tarybų Sąjungą, bet dabar, mano nuomone, ji tinka ir postsovietinei Lietuvos Respublikai.

Sakyčiau, netgi labiau tinka šiandien, negu anais laikais. Buvusios Tarybų Sąjungos mes, disidentai, niekad nepripažinom ir buvom ją savyje tarsi nužudę. Na, o dabartinė Lietuvos valstybė, mano giliu įsitikinimu, daugumai lietuvių virto apgaulingais spąstais, kurie laiko žmones skurde, priespaudoje, baimėje, ir netgi gali visiškai pražudyt, sunaikinti Tautą!..

Neprimetant savo nuomonės kitiems, matyt, teisingiausia būtų, jeigu kiekvienas pilietis pats nuspręstų, kokioje Lietuvoje jam buvo geriau gyventi: buvusioje LTSR ar dabartinėje, ne tarybinėje ir ne socialistinėje, o tiesiog Lietuvos Respublikoje?

Nuoširdžiai sakau jums, aš nežinau, kokia apskritai galėtų būti pagarba ir pasitikėjimas, koks lojalumas, tuo labiau meilė dabartinei valstybei?!.. Rusijoje anksčiau juokais sakydavo: jeigu vyras savo žmoną muša, tai reiškia labai ją myli. Man nesuprantamas toks keistas humoras.

Nejau iš tikrųjų taip būna? Rusiškuose filmuose teko matyti, vyras skriaudžia žmoną, o jinai dar labiau savo skriaudėją myli. Bet jeigu visai nemuša, iškart kyla įtarimas, galbūt jos mylimas vyras jau kitą moterį susirado…

Moksliškai, psichologijoje ir psichiatrijoje, šitokia „meilė“, kai žmogus kančiose, įžeidimuose ir pažeminimuose patiria savotišką malonumą, yra vadinama mazochizmu. Man tokia mazochistinė „meilė“, kai tave muša ir visaip iš tavęs tyčiojasi, o tu savo kankintoją tik dar labiau gerbi ar netgi myli, absoliučiai nesuprantama, tai išties iškrypėliška!..

Taigi, aš niekaip negaliu suprasti: kodėl tokį antilietuvišką rėžimą Marijos žemėje tautiečiai iki šiol pakenčia ir nenušluoja nuo Lietuvos paviršiaus?! Juk kitose pasaulio šalyse žmonės priešinasi priespaudai, rengiamos įvairios pilietinio nepaklusnumo akcijos, daugiatūkstantinės protesto demonstracijos, visuotiniai streikai, kai tuo tarpu Lietuvoje, kad ir kas beatsitiktų, dauguma piliečių absoliučiai abejingi, elgiasi panašiai, kaip ta rusė, per vieną žandą gavusi, dar ir kitą atkiš, gal net ačiū pasakys už tai, kad muša!..

Pasak žymaus filosofo Tomo Peino, „Kai visos kitos teisės sutryptos, teisė sukilti tampa neginčijama“. Vadinamoje „Lietuvos Respublikoje“ niekas manęs jau nebestebina. Kartais pagalvodavau, gal vieną dieną pritvinkęs pūlinys sprogs, gal neištvėrę žmonės išeis į gatves, bet kur tau!..

Dabartinė padėtis Lietuvoje, toks vergiškas tautos nuolankumas man primena Amerikoje ko ne klasika tapusius vieno Teksaso valstijos politiko kažkada neatsargiai pasakytus žodžius: „Žaginamai moteriai geriau išvis atsipalaiduoti, susitaikyti su likimu ir pabandyt tame pajausti malonumą“ (angl. „If it’s inevitable, just relax and enjoy it“). Be abejo, už tokią nuomonę jam paskui labai kliuvo nuo feminisčių…

Dar kartą sakau, juk pagaliau turėtų kilti Lietuvoje visuotinis pilietinis nepakantumas tokiai valdžiai ir valstybei, ypač už Lietuvos durų atidarymą įsibrovėliams – nelegaliems migrantams!.. Būtinos visuotinės nepaklusnumo akcijos, siekiant iš pagrindų pakeisti nužmogėjusią valdžią su panele prezidente priešaky!.. Priešingu atveju, niekas iš esmės Lietuvoje nepasikeis, niekada! Tiksliau, viskas bus tik blogyn, blogyn ir blogyn…

— Nors esate didelis pesimistas-realistas, bet aiškinate, jog net ir sunkiai sergantis ligonis turėtų bent pabandyt realiai gydytis, o ne apgaudinėti save, kad liga savaime praeis?

— Kaip sakoma, kas nuoširdžiai stengiasi sau padėti, tam ir Dievas padeda. Reikėtų pabandyt kažkaip gydyti sunkiai sergančią valstybę. Norint įveikti ligą, pirmiausia reikia teisingai diagnozuoti, nustatyti realią diagnozę, nesvarbu kokia baisi bebūtų. O tuos, kurie naiviai tikisi, jog pakanka rimtą problemą paprasčiausiai ignoruoti ir ji išsispręs savaime, turiu nuvilti – taip niekada nebūna ir nebus!..Taigi, pirmiausia, nužudyk savyje valstybę, arba sunkiai serganti, išsigimusi valstybė nužudys tave!.. Arba – arba, kito kelio nėra.

Ne pati Lietuva yra blogis, o antidemokratiška valstybė!.. Prisimenu (skaičiau lietuviškame internete), kaip minint 70-ąsias trėmimų metines liaudies paniekinamai vadinami „valdžiagyviai“, su panele prezidente priešaky, kalbėjo apie tai, kad „nieko neverta valstybė, kuri statoma ant ašarų, vargų ir kančios“. Ir tai pačios prezidentės D.Grybauskaitės pasakyti žodžiai?!.. Ką gi, tai šventa tiesa, taikytina ir šiandieninei valstybei Lietuvoje, apie kurią tegalima pasakyti, kad ji nieko neverta, nes pastatyta būtent ant žmonių ašarų, vargų ir kančios!.. Per pastaruosius du dešimtmečius ši valstybė suteikė mūsų tautai daug vargo, kančių ir ašarų. Mano giliu įsitikinimu, ambicingi, godūs „valdžiažmogiai“ – Lietuvą valdanti nusikaltėlių gauja – tapo lietuvių tautos genocido vykdytojais!..

Tereikia paieškot internete elementaraus GENOCIDO apibūdinimo ir surasime, pavyzdžiui, tokį apibrėžimą (iš Vikipedijos): „Pagal Ženevos konvenciją, genocidas – planuoti veiksmai, skirti tam tikros tautos arba gyventojų grupės sunaikinimui įgyvendinti, naikinant kultūrą, finansinę ir politinę bazę, sveikatos apsaugą ir t. t., siekiant, kad ta grupė žmonių ilgainiui išnyktų“. Štai kas yra tikrasis genocidas! Tad šautuvai ir bombos genocidui vykdyti visai nėra būtini, užtenka valstybės, kuri statoma ant ašarų, vargų ir kančios“. Būtent tokia valstybė tampa genocido įrankiu. Tokia šiandien yra tapusi ir Lietuva, deja!..

Ko gero, nebent mažuma tautiečių sutiktų su jūsų teiginiu, jog visa tai, kas pastaruosius du dešimtmečius vyko Lietuvoje, yra mūsų tautos genocidas, baisesnis už buvusios Tarybų Sąjungos padarytus nusikaltimus prieš lietuvius?

— Galbūt susilauksiu daugybės aršių oponentų, landsbergistų kritikos, bet mano požiūriu, tai tikrų tikriausias genocidas!.. Juk akivaizdu, kad jau prasidėjo demografinė lietuvių tautos agonija. Oficiali statistika kalba pati už save. Dabar gi, su valdžios ir valstybės palaiminimu, prasidės svetimtaučių invazija, Lietuvos negroidizacija bei islamizacija!.. Nejau daugelis tautiečių tikrai nepajėgia šito suprasti, o gal tiktai apsimeta nesuprantančiais, kad tai bus Lietuvos pabaigos pradžia?!…

Turbūt žmonės paprasčiausiai nenori ar tiesiog bijo pripažinti realiai jiems gręsiantį pavojų? Lygiai taip nepagydoma liga sergantis žmogus bijo pats sau pripažint, jog artėja baisi mirtis. Todėl ir bando tautiečiai iš paskutiniųjų save guosti, apgaudinėti, kad dar ne viskas prarasta, gal dar įvyks koks stebuklas?!.. Bet aš, vis tiktai, tikrai negaliu bergždžių vilčių pateisinti, nelegalių migrantų atveju dviejų nuomonių būti negali!.. Esminė problema, sakyčiau, mūsų tautos tragedija yra tai, kad lietuviai šiandien patys, gėdingai, tarsi avių banda, į skerdyklą paklusniai eina!..

— Avys varomos eina į skerdyklą, bet jos nors jau nebalsuoja už skerdiką, kuris jas papjaus, o patiklūs lietuvaičiai metų metais balsuoja bemaž vis už tuos pačius valdžiažmogius, Lietuvos „gelbėtojus“?!..

— Tai ir yra baisiausia, nes esama valdžia atspindi visuomenę!.. Kaip filosofas Stasys Šalkauskis kažkada teigė: „Turbūt būdingiausias lietuvių tautos charakterio bruožas yra servilizmas“. Lietuvos piliečių pažiūras šiandien formuoja baimė ir ciniška propaganda.

Taigi, be radikalių permainų Lietuvoje (pačių radikaliausių, kokias tik galiu įsivaizduoti!..) mūsų Tauta ir Tėvynė jau pasmerkta. Tad nereikia tuščiai guostis ir apsigaudinėti, kad staiga ims ir įvyks kažkoks mistiškas stebuklas, ir viskas pasikeis savaime. Kartoju – to tikrai nebus!..

Galbūt todėl, gyvendamas Amerikoje, aš jau nebenoriu jokių patarimų Lietuvoje gyvenantiems davinėti, nes jaučiu, kad tai tiesiog tuščias reikalas, beprasmis užsiėmimas, nuo kurio man darosi tiesiog koktu.

Net jeigu Lietuvoje dar yra likę blaiviai mąstančių žmonių (galbūt apie ketvirtis milijono, kaip žemės referendumas pernai parodė), tai dabar jie patys save pasmerkia pražūčiai savo neveiklumu, susiskaldymu. Juolab, kad nėra vienybės netgi tarp disidentų. Ir todėl čia panašiai, kaip kažkada komunistų „Internacionale“ buvo giedama: „Nei Dievas, nei caras, nei galiūnas išvadavimo mums neduos!..“ Na, o kišeninė Lietuvos Generalinė prokuratūra tuo labiau!..

Prieš valdžiažmogių savivalę, nebaudžiamumą ir totalitarizmą pasisakanti negausi ir išsiskaidžiusi opozicija kažin ar gali kelti rimtą pavojų korupcinei MELO SISTEMAI? Nesunku numatyti, kur link tokiu atveju ritasi „demokratiškoji“ Lietuva? Jūsų nuomone, netolimoj ateity ko gali tikėtis susiskaldžiusi, supriešinta Tauta landsbergizmo ideologijos pavergtoje,  socialliberalkonservatorių užvaldytoje valstybėje?..

— Tikėtis galima visko, bet gero tai jau tikrai ne!.. Aš gi anksčiau esu sakęs, nors atrodytų, jog Lietuvoje dabar yra taip blogai, kad blogiau būti negali, bet iš tikrųjų, visi puikiai suprantame, kad bus dar blogiau, daug blogiau nei dabar. Ir netgi labai greitai. Regis, išties katastrofiška situacija blogėja ne dienomis, o valandomis. Ypač dabar, kai grėsmingai artėja dar ir migrantų invazija į Lietuvą!..

Manau, represijos prieš opoziciją dar labiau stiprės. Prieš disidentus represijos Lietuvoje dar tik prasideda, kai tuo tarpu Ukrainoje tikri patriotai jau žudomi vidury baltos dienos. Tik prisiminkime, kaip ciniškai Kijeve buvo nužudytas, nušautas prie pat savo namų žinomas rašytojas, savo šalies patriotas Olesis Buzyna!..

Baisiausia yra tai, kad Lietuvoje ne tik rusofobija, bet apskritai neapykanta kitaminčiams dabar įgauna groteskiškas formas, tokiu būdu siekiant paveikti primityvokai mąstančių tautiečių dalį. Nieko nėra baisiau už aklos neapykantos apsvaigintus fanatikus!..

Ypač suaktyvėję Lietuvoje rusofobai, įsivaizduojantys save „super patriotais“, man atrodo, tarsi jie būtų gavę radiacijos spindulių dozę ar kokius čipsus jų smegenyse kas pajungė, kadangi jų elgesys šiandien absoliučiai neadekvatus. Tokia neapykanta rusams ir Rusijai verda šių pseudopatriotų galvose, kad, atrodo, net savo tėvą ir motiną nužudytų, jei tie nebūtų rusofobais!..

Bijau, greitai ir Lietuvoje gali būti taip, kaip dabar yra Ukrainoje, kur net maži vaikai mokyklose skanduoja: „kas nešokinėja, tas maskolius“, dar pridėdami – „maskolių – pakart ant šakos!..“. Teko matyti dokumentinius vaizdo įrašus, kur pilni stadionai ukrainiečių šokinėja ir taip skanduoja! Vaizdas tiesiog siurrealistinis, labai primenantis Mao Dzeduno laikų Kinijos chunveibinus…

Tereikia tik pažiūrėti, ką dabar didžiais Lietuvos „patriotais“ įsivaizduojantys veikėjai rašinėja „Facebook“ tinkle, ir viskas aišku pasidaro. Iki kokio absurdiško lygio mūsų tautiečių sąmonė dabar yra užnuodyta ir suluošinta. Na, o pažiūrėjus „patriotiškai nusiteikusių“ lietuvaičių diskusijas viešojoje erdvėje, iškart tampa aišku, kaip lietuvių tarpe galėjo atsirasti stribai ir žydšaudžiai. Manau, tokių ir šiandien tikrai nemažai atsirastų užzombintoje visuomenėje, ypač tarp tų, kurie vadina save „patriotais“.

Galiu pacituoti, pavyzdžiui, kažkokį Vytautą Baranauską, regis, labai aršų landsbergistą, kuris pernai gegužės 3 dieną išplatino štai tokį grėsmingą pareiškimą (nukopijuota tiesiai iš jo „Facebook“ paskyros, tai realus žmogus, gyvenantis, berods, kažkur Dzūkijoje): „Aš neesu neeilinė asmenybė, tačiau sulaukiu klausimų, o ką darysim, jeigu… Atsakau tvirtai ir pamatuotai! Manau, mes gausim iš VSD sąrašus veikėjų, kurie stos į šakalų okupantų pusę. Asmeniškai žinau, kas, kur ir kada, bet tai per maža, reikia kryptingai nustatyti, iš kur pavojus… Toliau, jeigu bus peržengtos Lietuvos sienos, šita šutvė turi būti sunaikinta be jokių abejonių, įskaitant vaikus… Jokių „susirūpinimų“, jokių protestų, sunaikinkim 10 tūkstančių, pabrėžiu, jeigu bus peržengta Lietuvos Respublikos siena! Išgamų. Kitaip koloradai ims valdyti“, – štai kaip rašo „patriotas“ V.Baranauskas, netgi „įskaitant vaikus“!.. Rusofobijos psichozė tikrai jau peržengė sveiko proto ribas. Ir jeigu tokius veikėjus galima vadinti „patriotais“, tai man toks „patriotizmas“ ant idiotizmo ribos!..

Ne veltui žymusis XVIII amžiaus anglų rašytojas Samuelis Džonsonas perspėjo: „Patriotizmas – tai paskutinė niekšo priedanga“ (angl. „Patriotism is the last refuge of a scoundrel“). Suprantama, taip sakydamas jis turėjo omeny ne tikruosius šalies patriotus, o būtent tokius niekšelius, kaip mano pacituotas veikėjas, apsimetantis „patriotu“. Samuelis Džonsonas nesmerkė tikro patriotizmo, bet smerkė apsimetėlius, besidangstančius patriotine retorika, kokių šiandien Lietuvoje yra apstu.

Vadinamieji „tautininkai“ (nors iš tikrųjų jokie jie ne nacionalistai, o landsbergistams naudingi idiotai) atvirai sudarinėja sąrašus, pagal kuriuos „valys Lietuvą“. Nuolat pasigirsta raginimai „medžioti koloradus“, „išnaikinti vatnykus“ (taip vadinami tie, kurie nepasiduoda rusofobinei psichozei). Vienas „tautinių aktyvistų“, kažkoks Rokas Sinkevičius, mačiau internete, ragino – „nebijoti laikui atėjus pralieti rusų kraują“...

Neseniai Lietuvoje buvo persekiojami žmonės, prisirišę Švento Georgijaus juosteles, o kas bus toliau?.. Kaune visai neseniai atsirado ant sienų užrašai, nukreipti prieš rusus ir lenkus. Klaipėdoje irgi panašūs, neapykantą rusams išreiškiantys užrašai, ant privataus rusų šeimos namo sienos… Pernai Kaune, girdėjau, kažkokia agresyvi moteriškė subadė virbalu, bandydama pataikyti į širdį, savo kaimynę, dabartinio režimo Ukrainoje priešininkę, pasisakančią prieš Lietuvoje kurstomą rusofobiją. Virbalu buvo pradurta moters ranka ir krūtinė, pasikėsinta jos vaiko akivaizdoje!.. Kaip vėliau pasakojo nukentėjusioji, kaimynė agresorė visą savaitę kabinėjosi, įžeidinėjo, atvirai prie liudytojų grasino: dink iš Lietuvos, o tai blogai baigsis!.. Viena iš priežasčių – nukentėjusios moters vyras yra rusas!..

Visas dabartinės Lietuvos oficialusis diskursas persmelktas neapykanta rusams ir kitaminčiams lietuviams. Mat Lietuvą šiandien užliejo tokia įžūli antirusiška propaganda, pabrėžtinas neapykantos Rusijai demonstravimas. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, gąsdinimas Rusija dabar jau tapo Lietuvos ir lietuvybės naikinimo priemone. Ne tik fanatiškieji pseudopatriotai, bet ir Amerikos marionetės valdžiažmogiai šalies gyventojus nuolat gąsdina Rusijos grėsme ir Putinu, kad įbauginta tauta nesipriešintų Lietuvos naikinimui!..

Veikiami propagandos Lietuvos žmonės įprato būti nuolankiais, nusižeminusiais, daugelis tautiečių, matyt, susitaikė su tuo, kad jie nėra savo šalies šeimininkai ir negali nieko pakeisti? Dalis visuomenės apolitiška, o mažiau atsparesni, ko gero, yra paralyžiuoti baimės…

— Anądien gavau laišką iš savo vaikystės laikų draugo, gyvenančio Lietuvoje. Jis man rašo, kad „politinės temos“ jo visiškai nedomina. Tai čia tokia, sakyčiau, konformistiška stručio pozicija – įkišiu galvą smėlin, nieko nematysiu, negirdėsiu ir niekas man nerūpės…

Tačiau prisiminkime, kaip kažkada bolševikas Trockis apie karą buvo pasakęs: „Visiškai nesvarbu, kad tu karu nesidomi, svarbu yra tai, kad karas domisi tavimi, ir todėl niekur tu nuo to karo nepasislėpsi, jo neišvengsi“. Lygiai taip pat yra ir su tuo, ką dabar žmonės vadina „politika“, nė nesusimąstydami, jog būtent politika ženkliai įtakoja daugumos kasdieninį gyvenimą. Tad kaip galima sakyti, kad nesidomi gyvenimu?..

Visų pirma, būtina suprasti, karas Lietuvoje iš tikrųjų vyksta jau dabar! Ir tai yra pilietinis šaltasis karas. Tad jeigu šitame, kol kas, šaltajame – informaciniame kare mūsų priešai, ne šiaip kokie ten „oponentai“, o būtent PRIEŠAI „šaudo“ į mus, tai nuo jų gindamiesi mes turime „atsišaudyti“.

Kaip teigia žymus Amerikos rašytojas Ly Haris, šiuo atveju tėra vienintelis kelias – priimti mestą iššūkį: „Jeigu tavo priešai atkakliai siekia karo ir primeta jį tau, tada tau nebelieka kito pasirinkimo, tu tiesiog privalai kovoti tame kare. Ne tu, o tavo priešas nusprendžia, kas yra gyvenimo ir mirties klausimas!..“ Tokia rūsti realybė, deja, kurią mums tenka priimti, nuo jos nesislepiant. Kiekvienas, pagal savo išgales bei įsitikinimus, šiame kare mes dalyvaujame.

Mes, už Lietuvą prieš uzurpatorius kovojantys disidentai, turime tęsti savo veiklą. O jeigu mūsų priešai, visokie landsbergistai – pancerovai, anušauskai, tapinai, labai piktinasi tuo, ką mes darome, reiškia, tai iš tikrųjų veiksminga. Reikia mums, disidentams, „atsišaudyti“ taip, kad priešui per mažai nepasirodytų. Bet jeigu mes pabūgsime ir iš nevilties nuleisime rankas, tai tautos išmatos toliau žudys mūsų mylimą Tėvynę Lietuvą!..

— Dėkoju už pokalbį.

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. spalio 3-9 Nr. 37, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply