Disidentas Valdas Anelauskas: „Ciniško melo ir karo propagandos šalyje kitaminčių persekiojimas jau seniai peržengė sveiko proto ribas!..“

Pasirodo, ne tik lietuvaičiai, bet ir kitų ES šalių piliečiai, įtraukti į taip vadinamus „juoduosius sąrašus“, be jokio gailesčio bus persekiojami mūsų „šauniosios“ teisėsaugos pareigūnų, tiesiog neįleidžiami arba išsiunčiami iš Lietuvos. Rugpjūčio pabaigoje uostamiestyje įvykęs precedentas, kai trys garbūs Latvijos piliečiai, turėję skaityti pranešimus Lietuvos rusų sąjungos surengtame forume, iškart buvo „demaskuoti“, kaip keliantys grėsmę valstybės saugumui, ir buvo priversti palikti Lietuvą, ko gero, liktų net nepastebėtas, jeigu Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas, protestuodamas prieš sankcijų taikymą „kitaip mąstantiems“ asmenims, nebūtų drąsiai pareiškęs: „Tema labai aktuali, nes pasižiūrėkite, kas vyksta aplinkui, nacionalistai kelia galvas. Į forumą pakvietėme labai garbius žmones, turinčius daug patirties kovoje su nacizmu, žmogaus teisių gynėjų.

Tačiau tai, ką teko patirti, įrodė, jog Lietuva yra visiškai nedraugiška valstybė. Jei iš valstybės ištremia žmones, kurie kovoja su fašizmu, nacizmu, vadinasi, tokia valstybė yra fašistinė!..“,teigė V. Titovas, išsiuntęs laišką vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui, prašydamas išsiaiškinti, kodėl į š. m. rugpjūčio 25-26 dienomis surengtą tarptautinį forumą „Etnonacionalizmas – saugumo ir stabilumo pasaulyje grėsmė“ Klaipėdoje buvo neįleisti Latvijos piliečiai.

Praleidžiant dėl to kilusią prolandsberginės klikos isteriją, rusofobiškus kliedesius sisteminėje žiniasklaidoje, manau, vertėtų įsiklausyti, kaip į tai sureagavo žurnalistas Artūras RAČAS: „Pirma mintis yra ta, kad Lietuva yra labai silpna valstybė, nes ji bijo kitokios nuomonės ir kitokio požiūrio į tai, kas šiandien vyksta pasaulyje. Ir todėl stengiasi, kad bet kas, turintis kitokią nuomonę, nei D. Grybauskaitė, negalėtų tos nuomonės čia Lietuvoje reikšti. Antra mintis yra ta, kad Lietuva yra valstybė, kurioje valdžia labai nepasitiki savo piliečiais. Nes tik tokia valdžia stengiasi, kad piliečiai, skaitydami oficialią ir tos valdžios finansuojamą žiniasklaidą, ar dalyvaudami oficialios valdžios organizuojamuose renginiuose galėtų išgirsti tik tą nuomonę, kuri priimtina valdžiai. Neaišku tik, ar Lietuvos valdžia nepasitiki savo piliečiais todėl, kad laiko juos kvailiais, kurie nesugeba atskirti melo nuo tiesos, ar todėl, jog suvokia, kad kvaila yra pati ir todėl nori, kad piliečiai taptų panašūs į ją.

…Egzistuoja tiesioginis ryšys tarp D. Grybauskaitės radikalios retorikos, Lietuvoje skatinamos antirusiškos isterijos bei masinio smegenų plovimo ir priešiškai Lietuvos atžvilgių nusiteikusių asmenų skaičiaus. Ryšys labai tiesioginis: daugiau pirmosios, daugiau ir antrosios. Tai, kad pernai pavojingais Lietuvoje buvo pripažinta 3,5 tūkstančio asmenų arba 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais ir tai, kad nepageidaujamų Lietuvoje Rusijos piliečių padaugėjo trečdaliu, akivaizdžiai tai liudija. Priešų vis daugiau ir daugiau, ir tai mums nieko gero nežada,“ – reziumuoja A. Račas – faktai.lt poleminiame straipsnyje – „Ar Lietuva fašistinė valstybė?“.

Taigi, yra pagrindo teigti, jog kitaminčių persekiojimas nuožmaus landsbergizmo bei rusofobiško tvaiko persmelktoje Lietuvoje jau tampa natūraliu, vos ne kasdieniu, „iš viršaus“ nuleidžiamu sankcionuotu reiškiniu!..

Iš rugpjūčio 29 d. portale ekspertai.eu pasirodžiusios publikacijos „Prieš Lietuvos valstybingumą nukreiptos grėsmingos veiklos tyrimas – karšta bulvė teisėsaugos rankose“ paaiškėjo, jog klaninės teisėsaugos girnos yra pasiruošusios sutrinti į miltus blaiviai mąstančius tautiečius, pavienius disidentus, drįstančius oponuoti antikonstitucinei, politiškai „įteisinto“ MELO SISTEMAI: „Generalinė prokuratūra pati nepasiryžo tirti išskirtinai grėsmingos prieš Lietuvos valstybingumą nukreiptos veiklos, apie kurią rugpjūčio 3 d. Publikacijoje „Lietuvos radikalai naudoja rusiškos ir sovietinės propagandos technologijas“ pranešė nepriklausomas portalas 15min.lt. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rugpjūčio 3 d. pareiškimu į Generalinę prokuratūrą kreipėsi signataras Zigmas Vaišvila.

…Iš Seimo nario konservatoriaus A. Anušausko asmeninėje facebook paskyroje paskelbtos informacijos netruko paaiškėti, kad minėtas straipsnis rėmėsi ne kažkokių atsitiktinių straipsnyje neįvardintų Lietuvos informacinės erdvės analitikų-specialistų tyrimu, kurio metu nagrinėta 10-ies interneto svetainių, kurių centre yra tinklalapis ldiena.lt, veikla, o konservatorių partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio įsteigtos viešosios įstaigos „VšĮ „Informacinio saugumo ir analizės centras“ specialistų tyrimu. Šios viešosios įstaigos, įsteigtos 2014 m. rugsėjo 23 d., vykdomus valstybei išskirtinės svarbos projektus finansuoja pati Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Todėl atsainus prokuratūros požiūris prezidentės vienareikšmiškai gali būti įvertintas kaip neatsakingas valstybės lėšų švaistymas, nepasiekiant reikalingo rezultato.

Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas pasielgė daug atsakingiau – signatarui Z. Vaišvilai pranešė, kad jo pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybai, t.y. pagal teisėsaugos institucijų hierarchiją žymiai aukščiau.

Lieka laukti šios išskirtinai svarbios antikonstitucinės veiklos ikiteisminio tyrimo pradžios ir tikėtis, kad šis degantis klausimas nebus toliau mėtomas kaip karšta bulvė iš rankų į rankas, kuomet mūsų valstybė yra pavojuje“, – lengvabūdiškai ironizuojant teigiama minėtame ekspertai.eu straipsnyje.

„Laisvas laikraštis“ pasiteiravo JAV gyvenančio disidento Valdo ANELAUSKO nuomonės apie Lietuvoje pradėtą kitaminčių persekiojimą.

——————————————————————————

Prisimenant š.m. kovo 19 d. teisėsaugos pareigūnų surengtą išpuolį prieš devynis Lietuvos piliečius (svetainės šauksmas.lt administratorių Jarą Valiukėną, Kazimierą Juraitį, Mildą Bartašiūnaitę ir kt.), jų namuose atliktas kratas, privačių kompiuterių bei mobilių telefonų poėmį – neva „ištyrimui šių asmenų kenkėjiškos veiklos“, kaip reikėtų vertinti portale 15min.lt rugpjūčio 3 d. pasirodžiusią Landsbergių klano šlovintojo Dovydo Pancerovo, dirbančio ranka rankon su anoniminiais „analitikais“ eilinę informacinę ataką prieš šiandieninius disidentus? Tikėtina, jog po vienos parodomosios įbauginimo akcijos seks kur kas rimtesni Lietuvos Respublikos vardu veikiančių, Raudonajai Daliai lojalių teisėsaugininkų represiniai veiksmai, siekiant įbauginti dabartinei valdžiai nelojalius, prieš karo kurstymo propagandą pasisakančius tautiečius?

IMG_0145xx— Visada sakiau ir sakysiu, viena svarbiausių mano gyvenimo taisyklių – palaikyti kiekvieno žmogaus teisę laisvai reikšti savo nuomonę arba, kaip teigė įžymusis prancūzų filosofas Volteras: „Net jeigu aš ir nesutinku su kieno nors nuomone, visiškai nesutinku, vis tiek esu pasiruošęs kovoti už kiekvieno individo teisę savo nuomonę laisvai reikšti, o prireikus – net esu pasiruošęs numirti ginant šią teisę“. Todėl aš esu linkęs toleruoti absoliučiai visų nuomones, tame tarpe ir tūlo piliečio Dovydo Pancerovo. Priešingu atveju, jeigu apribojama žodžio laisvė nors vienam (tarkim, Pancerovui), tada atsiranda precedentas, kad galima apriboti saviraiškos laisvę ir bet kam kitam (pavyzdžiui, man)

Mano giliu įsitikinimu, žodžio laisvė turi būti absoliuti ir niekieno nevaržoma. Arba šita konstitucine teise naudojasi visi, be jokių išimčių, arba niekas žodžio laisvės neturi. Žodžio laisvė labiausiai reikalinga būtent tada, kai kažkas nori reikšti savo mintis bei subjektyvias nuomones, su kuriomis daugelis gal nesutinka. Teisė laisvai reikšti savo nuomonę negali būti taikoma vien tik pažiūroms, kurios mums (o kas tie „mes“?) atrodo priimtinos, atmetant mums nepriimtinas pažiūras. Tik demokratiškoje visuomenėje užtikrinama teisė laisvai mąstyti, sakyti, rašyti apie tai, kas mums atrodo svarbu, o oponentams – laisvę prieštarauti, neigti, triuškinti mūsų poziciją bei argumentus. Kažkada labai gerai pasakė JAV Aukščiausiojo teismo teisėjas Oliveris Vendelas Holmsas: „Jeigu mes tikime laisva mintimi ir žodžiu, tai privalome ginti laisvę ne tik tų, kurie mums pritaria, bet net ir tų, kurių nekenčiame!..“. Iš tiesų tikrasis žodžio laisvės išbandymas pasireiškia būtent tada, kai sąžiningai atsakome į klausimą: ar mes esame pasirengę ginti net ir tuos, su kurių nuomone kategoriškai nesutinkame ir netgi nekenčiame?!..

— Kaip žinia, tokių propagandistų, kaip D. Pancerovas, A. Užkalnis, R. Sadauskas-Kvietkevičius, tikrai  niekas nevaržo Lietuvoje,  jie  turi politinį valdžios palaikymą bei išskirtinę teisę sisteminėje žiniasklaidoje laisvai reikšti rusofobiškus kliedesius, kai tuo tarpu jiems oponuojantys „radikalai“ tokių galimybių neturi, ir net  gali būti teisėsaugos persekiojami, represuojami?

— Deja, tačiau būtent taip ir yra!.. Pancerovo, Užkalnio ir į juos panašių kliedesių srautas man sukeltų vien tiktai šypseną, tačiau po to, kas įvyko š. m. kovo mėnesį, kai Lietuvos valdžia paleido savo sarginius šunis prieš kitokią nuomonę turinčius ir drįstančius viešai išsakyti tautiečius, kai paėmė „ištyrimui“ jų turimas komunikacijos priemones, tai užsakomieji visokių pancerovų ir užkalnių straipsniai oficiozinėje žiniasklaidoje – aiškus signalas disidentams Lietuvoje, kad iš esamos valdžios galima visko tikėtis, gal netgi kur kas didesnių represijų prieš kitaminčius!..

Be abejo, čia ne tas atvejis, kad reikėtų diskutuoti apie D. Pancerovo ar A. Užkalnio žodžio laisvę. Jie nėra šiaip sau privatūs asmenys, reiškiantys asmeninę nuomonę, tai tiesiog SISTEMOS ruporas. Tokie visuomenės zombinimo „specialistai“, kaip ir jų šeimininkai, mums, disidentams, nei žodžio laisvės, nei apskritai jokios laisvės nepripažįsta. Ir tai visiškai suprantama, nes mes esame jų priešai, kaip ir jie mūsų.

Tiesiog neįmanomas dalykas, kad išsigimusios sistemos šlovintojams pancerovams, užkalniams Voltero pliuralizmas būtų priimtinas. Ciniško melo ir karo propagandos šalyje kitaminčių persekiojimas jau seniai peržengė sveiko proto ribas!.. Plačiai nuskambėjusios persekiojimo akcijos pagrindinis tikslas – užčiaupti blaiviai mąstančius piliečius, įbauginti žmones, pasisakančius prieš karo kurstymo propagandą ir nesutinkančius su dabartinės valdžios vykdoma politika.

Tik todėl ir buvo Lietuvoje įvykdytos parodomosios kratos pas disidentus, drįstančius budinti tautiečius iš letargo, garsiai sakančius, jog karalius yra nuogas. Tai reiškia, jog žmonės turi bijoti reikšti kitokią nei valdžios nuomonę. Disidentų viešas pasmerkimas, nuteisimas, nubaudimas visada pasitarnauja visuomenės įbauginimui. Juk būtent to pastaruoju metu labiausiai siekiama. Ir kam gi dabar rūpi, kad kitaminčių persekiojimas Lietuvoje reiškia demokratiškos valstybės, pabaigos pradžią?!..

Tik pagalvokim, prieš kokius 30 metų ar būtų kas galėjęs patikėti, kad dabar, tariamai „laisvoje, nepriklausomoje, demokratinėje“ Lietuvoje žmones vėl ims persekioti už viešai išsakytą kitokią nei valdžios nuomonę, kad konfiskuos kompiuterius iš disidentų?! Gerai prisimenu, kaip prieš daugiau nei 30 metų KGB ir iš manęs „nusikalstamos veikos darymo priemonę“ atėmė, aišku, ne kompiuterį, kurių tada dar nebuvo, o paprastą spausdinimo mašinėlę…

Ciniškas melas ir karo propaganda „nepriklausomoje“ Lietuvoje klesti ir tai, deja, net nebestebina!.. Visokie pancerovai, užkalniai rašo, tiražuoja savo kliedesius, kuriuos daug kas priima kaip tiesą. Tiesiog juokinga ir graudu, kai pamatai skaitant tautiečių komentarus internete, kaip Lietuvos žmones paveikė dezinformacija, tiražuojama portaluose  delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt. Kažkas taikliai pastebėjo, jog šitokios valstybės-valdžios-sistemos didžiausi priešai – sąmoningi šalies piliečiai. Kol visuomenė bus totaliai veikiama propagandinės dezinformacijos, tol Lietuvos valdžiažmogiams tikrai niekas negrės!..

Pripažinkim, šiuo metu Lietuvoje gan daug žmonių pasikliauja reitingų favorite prezidente D.Grybauskaite bei „Dėdule“ Landsbergiu, jie lengvabūdiškai tiki tuo, ką į jų smegenis kasdien kala oficiozinė propaganda?..

Jeigu daugybė žmonių tebėra lojalūs dabartiniam valdžios rėžimui, tada diagnozė aiški – lietuvių tauta serga, labai sunkiai serga, turbūt, nebepagydoma liga!.. Tiesą sakant, man kartais atrodo, jog pasyviai ar netgi sąmoningai kolaboruojanti su išsigimusia valdžia visuomenė neverta gailesčio!.. Ypač po pernai sužlugdyto referendumo dėl žemės. Pagaliau, juk ne kažkokie „žydrieji žmogeliukai“, renkant Vilniaus merą, prabalsavo už liberalą R. Šimašių!..

Vos pažvelgus į ponaičio Pancerovo paskyrą „facebook“ socialiniame tinkle matosi, kiek daug yra jį mėgstančių, palaikančių, kiti juo netgi žavisi!.. Arba kokie atsiliepimai „facebook“ paskyroje pas A. Užkalnį, R. Sadauską-Kvietkevičių, Rasą Juknevičienę, Mantą Adomėną, pagaliau Gabrielių Landsbergį!.. Tik pažvelkite į panelės Prezidentės puslapį „facebook“ ir pasiskaitykite sisteminių robotų komentarus?! Betgi tai realūs Lietuvos žmonės, atstovaujantys ir ginantys antilietuviškas pozicijas?! Regis, tokie piliečiai sąmoningai sutinka būti užprogramuotais zombiais. Jų dėka ir plaukia „į šviesų rytojų“ durnių laivas. Štai kur esmių esmė!.. Ir todėl aš nebegaliu teigti, jog didžiuojuosi esąs lietuvis! Priešingai, vis dažniau ir dažniau man gėda tai prisipažinti, kuo toliau, tuo labiau man nesinori lietuviu vadintis…

Žvelgiant iš kitos pusės, nors tie, kurie šiandien zombina visuomenę, varydami įžūlią propagandą apie „klestinčią laisvą Lietuvą“ bei „teroristinę valstybę“ Rusiją, kalbėdami apie tai, jog užuot sprendus šalies vidaus socialines ir ekonomines problemas, dabar svarbiausia ginkluotis, rengtis karui, mat grėsmes nacionaliniam saugumui kelia „blogieji kaimynai“ bei tariami Lietuvos vidaus priešai, vadinamieji „vatnikai“, „koloradai“ – vis tiktai,  yra nemažai ir tokių  žmonių, kurie jau nebetiki oficioziniais kliedesiais?

— Iš tikrųjų visuomet atsiranda nemažas būrys sąmoningesnių lietuvių, kurie nėra visiški bukagalviai, kokiais juos laiko dabartinė Lietuvos valdžia. Kai oficiozinė „žiniasklaida“ užtvindyta rusofobijos, „teroristinės“ Rusijos ir rusų keikimu, tai gali duoti priešingą rezultatą, nei tikėjosi užsakovai ir vykdytojai. Labai tikėtina, jog valdžios įžūliai brukamas tautiečiams propagandinis melas ne sumažins, bet padidins tiek Rusijos, tiek prezidento Putino populiarumą Lietuvoje. Sprendžiant iš pažįstamų lietuvių, su kuriais nuolat bendrauju internete, pastarojo meto nuotaikų, vis daugiau jų ima simpatizuoti rusų tautai, Rusijos Federacijai ir netgi prezidentui Putinui. Turbūt sutiksite, jog visuomenės pasidalijimas Lietuvoje šiandien gan aiškus – į tuos, kurie turi intelektą, ir į tuos, kuriuos „rusai puola“!..

Ir todėl dabar šalyje veikianti valstybinė SISTEMA siekia užčiaupti burnas tiems, kurių „rusai nepuola“, tai yra,  laisvamaniams ir kitaminčiams?

— Akivaizdu, jog šiandien Lietuvoje vykdomas puolimas prieš kitokią nuomonę turinčius ir atvirai ją reiškiančius žmones. Aršiai puolami, šmeižiami aktyvūs piliečiai, pasisakantys prieš Lietuvos vergišką paklusnumą pūvantiems Vakarams, Briuseliui ir Vašingtonui, prieš rusofobiją ir karo kurstymą, manantys, jog reikia palaikyti draugiškus santykius su kaimyninėmis šalimis, Rusija, Baltarusija.

Man labai gaila už teisybę Lietuvoje persekiojamų ir terorizuojamų žmonių. Dabartinės valdžios taikomi represiniai metodai aiškiai parodo, kad persekiojami žmonės yra teisūs. Kaip žinia, nusikaltėliai labiausiai bijo TIESOS, parodančios jų tikrąjį veidą. Karti tiesa, demaskuojanti valdžiažmogius, visais įmanomais būdais, matyt, ir toliau bus slopinama, disidentai persekiojami Lietuvoje, tuo tik parodant, jog  „vagies kepurė dega“!..

Kaip į oficialiai sankcionuotas žmonių įbauginimo akcijas turėtų reaguoti blaiviai mąstanti visuomenės dalis laisvoje, demokratiškoje šalyje? Ir kaip į tai reaguojama ES bei NATO aljansui priklausančioje Lietuvoje?

— Pradėsiu nuo to, jog atidžiai stebėdamas vykdomo informacinio karo subtilybes įsitikinau: tikros žurnalistikos Lietuvoje jau nebėra, tėra tik įžūli begėdiška propaganda! Propagandinis melas jau tapo Lietuvoje įprasta žiniasklaidos praktika.

Pavyzdžiui, pastaruoju metu pastebėjau, kad delfi.lt bei kituose propagandiniuose portaluose, šalia rusofobiškų – „gilyn į Rusiją“ arba „iššifruoti Rusiją“ tipo kliedesių, ėmė pasirodyti propagandiniai straipsniai apie – „Tada ir Dabar“, kurių tikslas įžūliai teigti, kaip gera gyventi Lietuvoje dabar, ir kaip neva blogai buvo TSRS laikais. Sakyčiau, pasigirsta ko ne isteriškas klyksmas apie tai, kad dabar Lietuvoje – „taip gera, linksma ir smagu, jog džiaugsmas nebetelpa krūtinėje“!..

Tai dar vienas, šalia rusofobijos, šiandieninio agitpropo triukas, hipnotizuojamiems žmonėms siekiant įteigti, jog dabar Lietuvoje visiems gyventi labai gera, nepalyginamai geriau, nei buvo „prie ruso“, džiūgaujant dėl „apsivalymo“ nuo taip vadinamo „sovietinės praeities tvaiko“. Tai aš vadinu antruoju „banginiu“, ant kurio laikosi šiandieninis agitpropas: nuolat niekinama tarybinė Lietuvos praeitis, kuri vadinama „okupacija“, o dabartinė „nepriklausoma“ Lietuva pateikiama tarsi išsvajotas rojus žemėje!.. Vien ko verta Vilniuje sukelta isterija dėl ant Žaliojo tilto stovėjusių skulptūrų nukėlimo, kurios propagandiniais sumetimais liberalkonservatorių buvo siejamos su tariama „Rusijos grėsme“!..

Vienas geriausių pavyzdžių čia būtų  jau minėto viešosios nuomonės formuotojo Andriaus Užkalnio plačiai išreklamuotos „evangelijos“. Šių knygų reklaminis šūkis: „Su skuduru per Tarybų Lietuvos nostalgiją!“ Pažiūrėkit nuotraukose, šis Lietuvos „šiuolaikinės kultūros“ veikėjas (o iš tikrųjų – karikatūrinis personažas) laiko raudoną skudurą, kuriuo, jo paties žodžiais, „trankys per knysles išsiilgusiems tarybinės nostalgijos“. Na, o grybauskinis-landsbergistinis agitpropas, kas be ko, tai pateikia kaip „metų sensaciją“!.. Ką gi? Būtų tiesiog juokinga ir tiek, jeigu tai nebūtų mano Tėvynė Lietuva!..

— Vis tiktai, sociologinės Lietuvos gyventojų apklausos  parodo, jog maždaug  apie pusė lietuvių mano, kad „sovietmečiu“ jiems gyventi buvo geriau?

— Vadinamoje Marijos žemėje susiformavusi santvarka daugeliui lietuvių, mano nuomone, kur kas labiau nepriimtina nei buvusioji Tarybų Sąjunga. Tokius skeptikus-realistus aš puikiai suprantu ir visai nesmerkiu už tai, kad vykdant sociologines apklausas jie atvirai pasako, jog „prie ruso“ jiems buvo geriau gyventi, negu dabartinėje Lietuvoje!..

Pavyzdžiui, prieš keturis metus Pabaltijo šalyse atlikto sociologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tik 17 procentų Lietuvos gyventojų mano, jog gyvenimas yra geresnis dabar, nei prieš 20 metų. Kita 2011-tais metais atlikta visuomenės apklausa parodė, kad tik ketvirtadalis (25 proc.) Lietuvos gyventojų yra patenkinti pokyčiais šalyje, vykusiais nuo nepriklausomybės atgavimo iki dabar. O tuo tarpu net 40 procentų apklaustųjų nurodė, kad pokyčiai per pastaruosius kelis dešimtmečius jų visiškai nedžiugina!..

Neseniai buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų sociologinė apklausa, kurios metu į klausimą – „Ar sutinkate su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi negu dabar Lietuvoje?“teigiamai atsakė net 32 procentai Lietuvos gyventojų! Beveik tiek pat (30 proc.) apklaustųjų atsakė, kad gyventi TSRS sudėtyje buvo blogiau. Nei teigiamai, nei neigiamai neatsakė net 38 procentai apklaustųjų! Tad kokia išvada?.. Tarkim, jeigu „neapsisprendusius“ 38 procentus padalintume per pusę, o gautą skaičių – 19 procentų pridėtume ir prie vienų, ir prie kitų, tai lietuvių, manančių, jog „anais blogais laikais“ gyventi buvę vis gi geriau, nei dabar, šiuo metu Lietuvoje yra tiek pat, kaip ir yra manančių, jog „tada“ buvo blogiau. Žodžiu, lietuvių nuomonės šiuo klausimu, net ir po 25 metų, pasidalina daugmaž pusiau…

Tačiau labiausiai mane nustebino vienos 2011 metais atliktos apklausos rezultatai. Pasirodo, net 70 proc. apklaustųjų, tiesiai šviesiai, tada pasakė, kad mieliau rinktųsi ekonominę Lietuvos gerovę, negu tokią, kaip dabar, fiktyvią „nepriklausomybę“!.. „Dėdulė“ V. Landsbergis šitokią visuomenės nuomonę suskubo apšaukti – „sovietinio auklėjimo ir suvešėjusio materializmo padariniu“ ir netgi pridūrė, esą „tai rodo žemą visuomeninės sąmoningumo lygmenį“. Suprask, lietuviai yra linkę viską vertinti vien tik per savo asmeninio intereso prizmę!..

Beje, aš net neprisimenu – ar kada nors per pastaruosius 25 metus žmonės yra sakę, jog reikalai Lietuvoje krypsta į gerąją pusę?.. Galėčiau pacituoti ir daugiau sociologinių apklausų, Lietuvos gyventojų nuomonių tyrimų, bet nenoriu, kad mūsų pokalbis virstų sociologinių duomenų analize.

Reikšdamas savo asmeninę nuomonę, jeigu kažką pacituoju, tai tik patvirtinimui, jog ne aš vienas taip galvoju!.. Mūsų ankstesniuose interviu aš pacitavau gal kokį tuziną straipsnių apie Lietuvos gyventojų sociologines apklausas, kurių metu žmonės teigė, jog daugumos gyvenimas šalyje tik blogėja, pagerėjimo nelaukiama, kad lietuviai nusivylę demokratija ir kapitalizmu, kad net aštuonių iš dešimties netenkina padėtis valstybėje, kad blogai vertinančių situaciją Lietuvoje sparčiai daugėja, ir t.t., ir pan. Manau, žmonės nuoširdžiai pasako tai, kaip jiems atrodo. Jeigu palygintume blogą su dar blogesniu, tai tas blogas jau nebeatrodys labai blogas.

— Norite pasakyti, kai kurie tautiečiai mano, jog tarybinė santvarka, jeigu ir nebuvo labai gera, tai buvo bent pakenčiama, ne tokia, kaip dabartinė – „laisvoje ir nepriklausomoje“Lietuvoje?

— Danų antropologė Ida Harboe Knudsen prieš kelis metus konstatavo: „Žmones Lietuvoje charakterizuoja kančia ir skundas – nesiliaujantis šnekėjimas ir širdgėla dėl to, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau“. Tačiau, „kalbant apie sovietmetį Lietuvoje netinka žodžiai nostalgija ir idealizavimas – žmonių savijautą atspindi kentėjimas“, – teigia danų antropologė. O juk iš tikrųjų taip ir yra! Po trijų apsilankymų Lietuvoje aš susidariau būtent tokią nuomonę, kad dabar tautiečiai ne tiek „anų laikų“ ilgisi, o tiesiog yra taip iškankinti esamos santvarkos, taip jos nekenčia, kad jiems dažnai atrodo, jog buvęs „sovietmetis“ už dabartinę „nepriklausomybę“ nepalyginamai geresnis!.. Žmonės nesako, kad „prie ruso“ buvo gerai. Tiesiog daugumai paprastų žmonių atrodo, jog dabar yra blogiau, nei gyvenant „prie ruso“!..

— Be abejo, oficiozinės propagandos reakcija į tokią lietuvaičių nuomonę, yra atitinkama?

Bene labiausiai įsiminė vieno propagandinio straipsnio pavadinimas: „Rusiški kanalai ir specialiai apmokyti interneto komentatoriai kuria įspūdį, kad mūsų Nepriklausomybė nepasisekė“. Kuria įspūdį?!.. Galiu tik pakartoti ką šviesios atminties signataras Romualdas Ozolas kartą pasakė: „Kai kas nors kalba apie Nepriklausomybę, man net nepatogu klausytis. Kur jūs ją matote?!..“

ČIA reikėtų pabrėžti, jog vykdant sociologines apklausas Lietuvoje niekas nepaklausė nuomonės beveik milijono lietuvių, kurie buvo priversti bėgti iš gimtinės, tarsi nuo karo ar maro!.. Manau, ir taip aišku, ką iš Tėvynės priversti išvykti, po platųjį pasaulį pasklidę tautiečiai pasakytų apie tariamą „gerumą“ dabartinėje Lietuvoje!..

Jeigu emigrantų nuomonės būtų klausiama sociologinėse apklausose, tai ne pusė ir netgi ne du trečdaliai apklaustųjų, o gal net apie 90 procentų sakytų, kad Lietuvoje „dabar“ žymiai blogiau, negu buvo „tada“. Ir čia joks agitpropas nieko negalėtų padaryti!..

Man atrodo, blaiviai mastančių Marijos žemėje tik mažuma beliko, o ir tie dairosi, kur jiems pabėgti iš tautos žudikų užvaldytos Lietuvos. Jeigu iš tariamai „laisvos“, „nepriklausomos“, „demokratiškos“ ir „teisinės“ valstybės pabėgėlių yra nepalyginamai daugiau, nei buvo tremtinių į Sibirą, jei žmonės Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš tiesų bėgo „nuo okupanto ruso“, tai nuo ko gi lietuviai taip paniškai bėga dabar?!..

Aš anksčiau kartais pagalvodavau, gal šiandieniniai emigrantai paprasčiausiai yra „žalesnių ganiavų ieškotojai“, kuriems „vien tiktai košės lėkštelė po nosim ir terūpi“, bet dabar supratau, jog negali būti tokių lietuvių beveik milijonas!.. Negali šimtai tūkstančių išvykusių lietuvių jaustis ne patriotais! Jeigu žmonės taip masiškai bėga iš Lietuvos, tai negi jie visi yra blogi, o Lietuvoje viskas gerai?!. Manau, taip galvoti būtų tiesiog absurdiška. Šiandien nebent tokie „patriotai“, kaip Landsbergis, galėtų teigti, kad emigrantai išvažiavo – „užsidirbti prabangesnio karsto“?!..

Apskritai, masinė tautiečių emigracija, apie kurią nemažai kalbėjome, kaip labai teisingai pastebėjo filosofas Krescencijus Stoškus, yra tik „ledkalnio viršūnėlė“. „Emigracija – didžiulių Lietuvos problemų simptomas. Už jų slypi dar baisesni dalykai“, – teigia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Ir man taip atrodo, emigracijos mastai signalizuoja: gyvenimas Lietuvoje žmonėms pasidarė nepakeliamas!.. Žmonėms tampa nemielas nykus gyvenimas šiandieninėje Lietuvoje, jie nori pabėgti iš šalies, tarsi iš degančio laivo, evakuotis iš savo Tėvynės. Prisimenu, kaip su ašaromis akyse televizijos laidoje vienas emigrantas paklausė: „Jeigu tėvynė manęs nemyli, kodėl gi aš ją turėčiau mylėti?..“.

Viešosios nuomonės bei rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas teigia: „Vyrauja stumiantis, o ne traukiantis veiksnys. Emigracijos motyvas yra labiau tai, kad blogai Lietuvoje, o ne tai, kad gerai užsienyje. Noras išvažiuoti yra daugiau grįstas nepasitenkinimu čia, o ne tikėjimu, jog pavyks susikurti gerą gyvenimą užsienyje“.

Kaip skelbia naujausi sociologiniai tyrimai, lietuviai – vieni nelaimingiausių žmonių pasaulyje!.. Pavyzdžiui, 2014 metais, remiantis apklausų bendrovės „Gallup“ duomenimis ir kitais statistiniais rodikliais, buvo sudarytas sąrašas dešimties pasaulio šalių, kurių gyventojai jaučiasi nelaimingiausiais. Lietuva tame sąraše yra trečia – iškart po Sirijos, kur šiuo metu siaučia žiaurus pilietinis karas, ir Čado valstybės Centrinėje Afrikoje, vienos neturtingiausių pasaulyje, nukamuotos nesibaigiančių karų!..

Kažin ar šis faktas turėtų stebinti tautiečius, nes panašiose apklausose lietuviai „pirmauja“ praktiškai kasmet. Per pastaruosius dešimt metų depresija sergančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai. Pagal antidepresantų vartojimą Europoje pirmauja būtent lietuviai. Pasirodo, netgi vaikai dabartinėje Lietuvoje jaučiasi labai nelaimingi! Suvienytų Nacijų Organizacijos vaikų fondo UNICEF tyrimo duomenimis, Lietuva atsidūrė tarp šalių, kuriose itin blogos sąlygos vaikams auginti. Vaikai esą prastai maitinami ir patiria labai daug patyčių. Lietuvos vaikai – nelaimingiausi Europoje?! Beveik pusė vaikų Lietuvoje turi kokių nors psichikos sutrikimų!..

Lietuvoje savižudybės – viena pagrindinių mirtingumo priežasčių! Savižudybių rodiklis viršija Europos Sąjungos vidurkį net tris kartus! Ir nors nėra tiksliai žinoma, kiek Lietuvoje žmonių mėgina žudytis, bet teigiama, kad vienai savižudybei tenka nuo 10 iki 20 mėginimų nusižudyti…

Net jeigu ir sutiksime, kad „sovietmečiu“ gyventi Lietuvoje nebuvo gerai, tai dabar – užhipnotizuota ir prievartaujama lietuvių tauta, man regis, yra atsidūrusi tarsi priešmirtinėje komos būsenoje. Šėtoniška valdžios SISTEMA mūsų tautos sąmoningumą brutaliai žagina ir dabar štai jau tiesiog įžūliai tyčiojasi iš kitaminčių!..

— Tačiau, jeigu pasitikėtume tuo, ką pastaruoju metu skelbia Lietuvos valdžios remiamas oficiozinis agitpropas, gyvenimas mūsų šalyje diena iš dienos gerėja? Pasitelkiant valdžiai lojalius propagandistus, tiražuojamus sisteminėje žiniasklaidoje, bandoma įrodyti, kad lietuviai niekad anksčiau negyveno taip gerai, kaip šiandien?!

— Prašau man atleisti, bet aš savo žodžių šįkart į vatą nevyniosiu ir gan smardžiai pasakysiu: Lietuvos informacinė erdvė, sakyčiau, apskritai visa viešoji erdvė, šiandien man skleidžia tokį dvoką, tarsi apleista kaimo išvietė per vasaros karštį!.. Visa tai, ką aš kasdien regiu naršydamas lietuvišką internetą, man primena kadaise vaikystėje, pas mano tėvus kieme, už garažo, įrengta lauko išvietę, kurioje, pažiūrėjus žemyn į srutų duobę, karštą vasaros dieną matydavosi tūkstančiai ropojančių šlykščių, išpampusių baltų kirmėlių, daugybė gigantiškų musių, liaudiškai tariant, visokių mėšlavabalių, kuriuos mes, vaikai, kažkodėl vadindavome – dzikais.

Taigi, visi tie prolandsberginiai kiauksėtojai, à la pancerov, rusofobiškos paranojos apsėsti propagandistai, kuriuos „rusai puola ir puola“, bet niekaip neužpuola, man dabar atrodo, kaip apleistos lauko išvietės duobės fauna – dzikai!.. Apie tokius tipelius lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis vienoje savo poemų rašė: „linksmas šūde gyvena ir besivoliodams tas smarves giria per mierą“. Net ir per tūkstančius kilometrų šitie panceroviniai, užkalniniai „dzikai“ man smirdi!.. Neapykantos jiems nejaučiu, vien tik panieką ir pasišlykštėjimą. Man jie ne tik mūsų tautos atmatos ir išgamos, tai tiesiog išmatos!..

Tereikia pamatyti, pavyzdžiui, labai iškalbingą foto reportažą, kurį visai neseniai netyčia suradau internete (anksčiau nebuvau matęs), – Delfio portalo 15 metų jubiliejaus šventimo Valdovų rūmuose. Pasirodo, šia proga buvo susirinkęs kone visas propagandistų „elitas“, su „Dėdule“ V. Landsbergiu priešaky. Pamačius tą „vaizdinę agitpropo medžiagą“ iškart tapo aišku: landsbergistų užvaldyta Lietuva man yra absoliučiai nepriimtina, nepateisinama, ir netoleruotina!.. Toji „išvietės fauna“ savo jubiliejus Valdovų rūmuose, matyt, todėl ir švenčia, kadangi jie jaučiasi esą šiandieninės – prolandsberginės Lietuvos valdovais?!..

Nežinau, gal ir negerai taip sakyti, bet aš, ko gero, būčiau nieko prieš, jeigu koks nors Žirinovskis iš Rusijos ant tanko atvažiuotų ir visą tą Lietuvos „srutų duobę“ pagaliau išmėžtų!..

                                                                                                                                      (Laukite tęsinio)

Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. rugsėjo 5-11 Nr. 33, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

 

Leave a Reply