Disidentas Valdas Anelauskas: „Visas tas prezidento Rolando Pakso nuvertimo skandalas – klastotė nuo pirmo iki paskutinio žodžio!..“

Prieš kiekvienus rinkimus atsinaujinančios diskusijos Seime, viešojoje erdvėje dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo jau seniai virto politiniu farsu, kurio aršiausi dalyviai, besidedantys šventesniais už Romos Popiežių, ignoruoja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadas dėl NEADEKVAČIŲ sankcijų taikymo buvusiam šalies vadovui. Pasak Seimo nario P.Gylio, „šioje diskusijoje dalyvaujantys politikai ir teisininkai turėtų mažiau ginti savo munduro garbę, savo kažkada gintą nuomonę, ir daugiau teisingumą ir demokratiją“. Deja!..

„Dėdulės“ V.Landsbergio protežė, Raudonąją Dalią besąlygiškai remiančių liberalkonservatorių fariziejiškos kalbos apie skaidrumą politikoje (pvz., V.Landsbergio anūkas G.Landsbergis, absoliutus diletantas politikoje, tapęs opozicinės konservatorių partijos pirmininku, neseniai pareiškė, kad socialdemokratai turėtų atsiriboti nuo valdančiosios koalicijos „kriminalinių“ partnerių „darbiečių“ ir „tvarkiečių“, turinčių problemų su teisėsauga, ir tam socdemus galėtų paraginti prezidentė), jų atkaklus nenoras vykdyti Strasbūro Teismo sprendimą, aiškiai parodo, jog dabartinei valdžiai bei ją aptarnaujančiai klaninei teismų, teisėsaugos SISTEMAI, įtakojamai tų pačių perversmininkų, tebeesančių Seime, Vyriausybėje, mažų mažiausiai rūpi europietiškoji demokratija ir žmogaus teisės!..

2004 m. balandžio 6 d. saujelės „valstybininkų“ įvykdytas antikonstitucinis perversmas Lietuvoje – pirmoji Europoje apkalta tiesiogiai Tautos išrinktam valstybės vadovui buvo grindžiama trimis iš piršto laužtais, išties komiškais kaltinimais (ypač palyginus su perversmą vykdžiusio „elito“ padarytais stambaus masto korupciniais nusikaltimais – „Mažeikių naftos“ atidavimas amerikiečiams, atominis LEO.LT, bankas „Snoras“, „Independence“ aferos ir kt.) – dėl neteisėtos įtakos, dėl neleistino informacijos nutekinimo ir dėl Lietuvos pilietybės suteikimo Jurijui Borisovui (prieš tai šis asmuo už nuopelnus Lietuvai prezidento V.Adamkaus buvo apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu). Konstitucinis Teismas, pirmininkaujant Egidijui Kūriui, remdamasis sufabrikuotais kaltinimais bei „konstitucijos dvasiomis“, nusprendė, esą prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką (kaip žinia, nei vienas iš trijų prezidentui R.Paksui pateiktų kaltinimų šiandien jau NEBEGALIOJA!..).

Iškart po šio KT verdikto, kurio tik ir laukė perversmo iniciatoriai, palaikomi dalies parlamentarų, Lietuvos Respublikos vardu Seime buvo prabalsuota už apkaltą demokratiškai išrinktam prezidentui R.Paksui.  Negana to, antikonstitucinio perversmo dalyviai padarė viską, kad nuverstasis šalies vadovas negalėtų dalyvauti naujuose Prezidento rinkimuose, o Lietuvos žmonėms, kurie palaikė prezidentą R.Paksą, būtų apribota jų pasirinkimo ir balsavimo teisė!..

Juk visai neatsitiktinai ištikimo „Dėdulės“ V.Landsbergio bendražygio, konservatoriaus Jurgio Razmos iniciatyva 2004 m. gegužės 4 d. Seime priimamas įstatymas, pagal kurį penkerius metus neleidžiama į prezidentus kandidatuoti tik ką atstatydintam šalies vadovui. Ir iškart po to, 2004 metų birželio 15 d. priimamas dar griežtesnis įstatymas (faktiškai taikomas išimtinai R.Paksui), kuriuo politikams, sulaužiusiems priesaiką, iki gyvenimo pabaigos uždraudžiama dalyvauti LR Seimo ir Prezidento rinkimuose. Taigi, šis tarptautinės teisės požiūriu absurdiškas draudimas iki gyvenimo pabaigos dalyvauti rinkimuose Lietuvoje „tvarkiečių“ lyderiui, prezidentui R.Paksui nedidelės grupės perversmininkų buvo „įteisintas“ Seime priimto įstatymo, o ne konstituciniu lygmeniu, nors „konstitucijos dvasių“ aiškintojai, skalbdami savo mundurą, nuolat įkyriai tvirtina, jog dėl vieno žmogaus pilietinių ir politinių teisių atstatymo esą būtina keisti Konstituciją?!..

LR Konstitucijos 56 straipsnis nurodo, kad balotiruotis rinkimuose negali tik piliečiai, kuriems nėra pasibaigęs bausmės atlikimo laikas, ir neveiksnūs žmonės. Faktiškai pripažįstama, kad rinkimuose gali dalyvauti ir teisti žmonės, jeigu bausmės laikas jiems yra pasibaigęs. Tai reiškia, jog Konstitucija užtikrina Lietuvos žmonėms teisę spręsti, kas gali būti valdžioje, o kas ne. Būtent rinkimuose dalyvaujantiems šalies piliečiams, o ne saujelei antikonstitucinio perversmo dalyvių bei politikierių, suteikiama teisė spręsti, ar besibalotiruojantis žmogus (šiuo konkrečiu atveju „valstybininkų“ klano nuverstas prezidentas R.Paksas) yra vertas rinkėjų pasitikėjimo!..

Tačiau apkaltą prezidentui R.Paksui realizavęs tos pačios sudėties, galima drąsiai teigti, kriminalizuotas Seimas savo 2004 05 04 ir 2004 06 15 d. priimtais įstatymais „pataisė“ Konstituciją, tuo suvaržydamas „iki gyvos galvos“ buvusio šalies vadovo konstitucinę teisę dalyvauti Prezidento ir Seimo rinkimuose?!.. Tad, savaime suprantama, norint ištaisyti perversmininkų sąmoningai įveltą „klaidą“, tereikia politinės valios, elementaraus padorumo ir bent krislo sąžinės balsuojant Seime dėl ydingo įstatymo ATŠAUKIMO, o ne Konstitucijos keitimo!..

„Dauguma piliečių pripažįsta, kad situacija susiklosčiusi apie R. Pakso bylą nėra normali. Nei teisiniu, nei politiniu, nei tarptautiniu požiūriu. Sutariama, kad „kažką“ reikia daryti. Diduomenė nori įpiršti mintį, kad vienintelė išeitis – pataisa Konstitucijos 56-am straipsniui. Mano manymu, tai greičiau absurdas nei išeitis. Kaip žinia, teisė neveikia atgal. Diskutuojamos pataisos veiktų ateityje, jeigu tokie patys ar panašūs atvejai pasikartotų. Šiandien logiškiausia išeitis – naujo, su naujomis aplinkybėmis siejamo, R. Pakso apkaltą naikinančio Seimo nutarimo priėmimas, neapsimetinėjant, kad visi tada, 2004-aisiais, galioję kaltinimai tebeegzistuoja. Jeigu mūsų galingieji ir toliau apsimetinės, mes dar ilgai blaškysimės teisiniuose ir politiniuose spąstuose, nerasdami būdo kaip iš jų ištrūkti. Išmintingo, teisingo, demokratiško sprendimo reikia ne tiek Europos Žmogaus teisių teismui ar Jungtinėms Tautoms, kiek mums, Lietuvai. Jei norime gyventi teisingoje, demokratiškoje visuomenėje“, – teigia parlamentaras Povilas GYLYS neseniai pasirodžiusioje publikacijoje „Nomenklatūra R.Pakso bylos spąstuose“.

___________________________________

aIMG_0045xJAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS, 1999 m. parašęs oficialią Amerikos politiką demaskuojančią knygą „Atrandant Ameriką“ (angl. „Discovering America as it is“), nuolat atidžiai stebintis įvykius Lietuvoje, net neabejoja, jog apkalta Lietuvos Respublikos prezidentui Rolandui Paksui – tai buvo grynai politinis susidorojimas, remiamas Vašingtono!..

Savo principingą poziciją apie šiuolaikinę „demokratiją“ įvairiose pasaulio šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, kur 2004 m. buvo įvykdytas antikonstitucinis perversmas, V.Anelauskas pareiškė 2008 m. Rusijoje leidžiamame žurnale „Poliarinė žvaigždė“ (rus. „Полярная звезда“), interviu straipsnyje – „Šiuolaikinė demokratija – netgi labai totalitarinis reiškinys“, kurio ištrauką pateikiame LL skaitytojams.

„2002 m. gruodžio mėn. Lietuvos Prezidento rinkimuose į antrą turą pateko tuometinis prezidentas amerikietis Valdas Adamkus ir buvęs premjeras Rolandas Paksas. Pagrindinės Lietuvos partijos, paklusdamos „draugiškam patarimui“ iš Amerikos ambasados, paragino savo šalininkus balsuoti už amerikietį. Bet dauguma tautiečių neatsižvelgė į šiuos „patarimus“ ir vieningai prabalsavo už jauną politiką R.Paksą, kuris pažadėjo ištraukti į dienos šviesą Lietuvos korumpuotą viršūnėlę bei pasisakė už draugiškų santykių su Rusija atnaujinimą.

Kaip ir Austrijoje, kur rinkimus netikėtai laimėjo Jorgas Haideris, nutiko visiškai nelauktas dalykas. Lietuviai nusisuko nuo „elitinių“, arba, kaip jie patys save vadina – „tradicinių“ partijų ir išsirinko autsaiderį R.Paksą. Nepasakyčiau, kad balsuojama buvo dėl to, kad ekspremjeras kažkuo labai pasižymėtų. Manau, tai buvo protestinis balsavimas prieš melą ir parsidavėliškumą, kuriais pasižymi taip vadinamos „tradicinės“ partijos Lietuvoje. Dauguma žmonių mato, kas vyksta šalyje – iš čia visiškas pasitikėjimo krachas „tradicinėmis“ partijomis, kad ir į kokį apvalkalą, kairį ar dešinį, jos pakuoja savo priešrinkimines programas ir pažadus.

Labai sėkmingą LR Prezidento rinkiminę kampaniją Rolandas Paksas vykdė su lozungu – „Tvarka bus!“. Tautiečiai jame matė ryžtingą kovotoją su korupcija, politinio „elito“ nebaudžiamumu, valstybės turto grobstytojais. R. Paksas tapo savotišku vilties simboliu paprastiems žmonėms, visiems tiems naivuoliams, kurie tikėjosi, jog šalyje bus atkurta tvarka ir socialinis teisingumas. Tad, nepaisant išankstinių prognozių, R.Paksas daugumos rinkėjų valia buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu!..

Suprantama, šitos pergalės korupcinė Sistema dovanoti jam negalėjo. Juk R.Paksas pasikėsino į šventenybių šventenybę – laisvos, demokratinės, Vakarų pripažintos Lietuvos „elito“ teisę ir toliau nebaudžiamai grobstyti valstybės turtą. Jų šeimininkus Vakaruose išgąsdino dar ir tai, kad R.Paksas neturėjo firminio valdančiųjų ženklo – fanatiškos rusofobijos. R.Pakso pergalė 2003 m. LR Prezidento rinkimuose sukėlė didelę sumaištį šalyje, kadangi naujojo prezidento nepriėmė politinis „elitas“, palaikęs amerikietį V.Adamkų. Gan netikėtai, fantastiškai laimėjęs Prezidento rinkimus R.Paksas, trūks plyš, turėjo būti sukompromituotas.

Įdomu dar ir tai, kad į valdžią atėjus R.Paksui, staiga vienas po kito šalyje nugriaudėjo korupciniai skandalai. Iš pradžių demaskavo teisėjus, kurie labai noriai, žinoma, ne už ačiū paleisdavo į laisvę sugautus kontrabandininkus. Kontrabandos mastai Lietuvoje prilygo metiniam biudžetui. Paskui kyšininkavimu buvo apkaltinta grupė konsulato darbuotojų, ėmusių atlygį už vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Tūkstančiai valdininkų suvirpėjo, kai kilo skandalas dėl žemės. Paaiškėjo, kad labai daug pareigūnų patyliukais pusvelčiui gavo po kelis žemės sklypus, kuriais ėmė pelningai prekiauti. Prezidentas R.Paksas leido suprasti, kad ketina išsiaiškinti net ir su tomis bylomis, kurios seniai dulkėjo nomenklatūros stalčiuose.

Šalyje tuo metu užgimė ir sustiprėjo judėjimas prezidentui R.Paksui remti, šių tautiečių palaikymas buvo nuoširdus. Žmonės matė, kad R.Paksas siekia apginti šalį nuo grobstytojų, užsisėdusių tautai ant sprando ir besidangstančių „demokratijos“ bei „išsivadavimo nuo sovietų okupacijos“ lozungais. Prezidentas R.Paksas ypač buvo populiarus provincijos gyventojų tarpe, kadangi nebuvo panašus į pasipūtusius demokratus, kurie apgaudinėja žmonės, kad įsiropštų į valdžią ir galėtų plėšti. Dėl to R.Pakso reitingas tuo metu buvo kur kas didesnis nei kitų politikų.

Iš kitos pusės, Vilniaus gatvėse pasirodė organizuotos demonstrantų minios, įpykusių ir gerai apmokamų „demokratų“, reikalaujančių tariamai susikompromitavusio, korumpuoto valstybės vadovo atsistatydinimo.

Skandalas dėl R.Pakso įsiliepsnojo Lietuvoje tik dėl to, kad naujai išrinktasis prezidentas pernelyg staigiai metė rimtą iššūkį veikiančiai politinei SISTEMAI. R.Pakso „kaltė“ buvo ta, kad jis ir jo suburta komanda pasikėsino į šalyje susiformavusio politinio „elito“ monopolį. Lietuvoje faktiškai jau veikė vakarietiško tipo dvipartinė sistema, kuri leido nevaržomai vogti ir kvailinti rinkėjus. Amerikoje tai respublikonai ir demokratai, Anglijoje – konservatoriai ir leiboristai. Tokia sistema labai patogi, kadangi sukuriama iliuzija neva rinkėjai turi pasirinkimą.

Lietuvoje susiformavo valdančioji klika, kai V.Landsbergio „dešinieji“ po rinkimų pakeisdavo A.Brazausko „kairiuosius“. Absoliučiai jokio skirtumo tarp jų nėra ir būti negali. Bet už tai labai patogu politiniam „elitui“, pakaitomis dalinantis ministrų, deputatų, ambasadorių postus, nebaudžiamai grobstyti valstybės turtą. Ir staiga į šią korupcinę sistemą įsibrauna prezidentas R.Paksas su savo rėmėjais ir populiariais lozungais, užsimojęs stabdyti Lietuvos grobstymą. Štai kodėl susigiedojusi partinė nomenklatūra stojo į žūtbūtinį mūšį!..

R.Pakso priešininkai pasitelkė juodžiausias technologijas: fiktyvias VSD pažymas, atvirą ir slaptą „neapsisprendusių“ Seimo narių šantažą, prezidento ir jo komandos narių kiekvieno žingsnio sekimą, telefoninių pokalbių pasiklausymą, šmeižto kampaniją „laisvojoje“ spaudoje. Demokratiškai žmonių išrinkto prezidento oponentus ir perversmininkus, be abejo, pilnai palaikė Vakarai. Juk rinkimuose R.Paksas nugalėjo ne šiaip kokį dieduką pensininką, bet JAV remiamą Amerikos pilietį, buvusį žvalgybininką. Valdas Adamkus pusšimtį metų ne tik gyveno Amerikoje, bet buvo etatinis žvalgybos darbuotojas, važinėjo į Tarybų Sąjungą „tirti“ ekologinės situacijos Sibiro miestuose su galinga karine pramone, ir netgi KGB bylose buvo įvardintas „Fermerio“ slapyvardžiu!..

O dar, kai prezidentas R.Paksas ėmė samprotauti apie tai, kad Lietuvos valstybės interesams kenkia prasti santykiai su Rusija… Jis pakankamai atvirai kalbėjo apie tai, jog ruošiasi skatinti geros kaimynystės santykius su rusais ir baltarusiais. Bet juk tai jau visai atviras maištas!!! Ypač Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO išvakarėse. Vakarai laikė prezidentą R.Paksą pernelyg draugišku Rusijai, nepakankamai nuosekliai įgyvendinančiu Vakarų „vertybes“. JAV ir jos sąjungininkai Europoje negalėjo leisti, kad Lietuvai vadovautų žmogus, reiškiantis ne tai kad simpatijas Rusijai, o tiesiog norą palaikyti normalius, konstruktyvius, abiem šalims naudingus santykius.

Verčiant neseniai išrinktą prezidentą Rolandą Paksą Lietuvos politinio „elito“ ir JAV specialiųjų tarnybų interesai absoliučiai sutapo. Jie iškart sulaukė neoficialių signalų iš Vašingtono, kad Vakarai laukia prezidento R.Pakso atsistatydinimo – kaip „demokratijos“ pergalės Lietuvoje. Užsienio publikai masinės informacijos priemonės R.Paksą pateikė kaip mafijozą, o Lietuvos piliečiams – kaip Maskvos agentą.

Prezidentui R.Paksui buvo pateikta daugybė kaltinimų, galiausiai liko tik trys. Ir visi tie kaltinimai neva Lietuvos prezidentas R.Paksas šiurkščiai pažeidė LR Konstituciją buvo grindžiami absoliučiai komiškomis prielaidomis!.. Vėliau paaiškėjo, kad visa tai tebuvo blefas. Galima būtų ilgai kalbėti apie teisinius prieštaravimus, nesutapimus, fabrikuojant kaltinimus prezidentui R.Paksui, bet visa tai jau seniai atmetė Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

Žodžiu, visas tas prezidento R.Pakso nuvertimo skandalas – klastotė nuo pirmo iki paskutinio žodžio!.. Bylą padėjo sufabrikuoti VSD, Lietuvos spec. tarnybos, veikiančios JAV kolegų nurodymu. Pavyzdžiui, viena iš sunkių R.Pakso „nuodėmių“ – pilietybės suteikimas bei ketinimas paskirti visuomeniniu patarėju rusą Jurijų Borisovą, kuris padėjo jam finansiškai per rinkiminę kampaniją. Tarytum visi „užmiršo“, jog prieš tai net keli šimtai pilietybių nežinia už kokius „nuopelnus“ Lietuvai užsienio šalių piliečiams buvo suteikta, ir kad prezidentas V.Adamkus savo patarėjais paskyrė iškart tris tokius pat išeivius iš Amerikos lietuvių, kurie rėmė jo rinkiminę kampaniją finansiškai, bet tai nieko ypatingai nejaudino. Viskas normalu, jokių skandalų!..

V.Adamkus netgi pakliuvo į Gineso rekordų knygą kaip Europos valstybės vadovas, kuris mažiau nei kiti gyveno savo istorinėje tėvynėje. Palikęs Lietuvą 1944 kartu su besitraukiančiais vokiečiais, jis atgavo Lietuvos pasą 1992 metais, 1997 išėjo į pensiją Amerikoje, kurioje išgyveno daugiau kaip pusę amžiaus ir išvažiavo ne į Floridą, kaip visi amerikiečių pensininkai, bet į Lietuvą prezidentauti!..

Gerai žinome, šliaužiantis perversmas Lietuvoje baigėsi tuo, kad Tautos išrinktas, tačiau neparankus vietiniam politiniam „elitui“ ir Lietuvos užsienio globėjams prezidentas R.Paksas vis tiktai buvo nušalintas. Šį tiesiogine to žodžio prasme antikonstitucinį perversmą, atitinkamą jo proamerikietiškai dvasiai, pavadino amerikiečių terminu „impičmentas“ – apkalta. Toks tat buvo 2004 m. „demokratijos“ triumfas Lietuvoje. Nepriklausomos šalies vadovą nuvertė be jokių „spalvotųjų revoliucijų“. Kadangi Lietuva katalikiška šalis, tai nuvertė prezidentą Rolandą Paksą su jėzuitišku subtilumu – apkaltinę nepadarytais nusikaltimais ir nušalinę nuo valdžios provakarietiško parlamento bei politiškai angažuoto Konstitucinio Teismo pagalba!..“.

___________________________________

JAV gyvenantis disidentas Valdas Anelauskas, nuo 2003 metų iki dabar palaikantis prezidentą R.Paksą, visiems savo draugams ir pažįstamiems Lietuvoje primena: „Vienintelė politinė jėga, kurios Sistema dar bent kiek bijo – tai nuversto, tačiau nesuklupusio Prezidento Rolando Pakso partija Tvarka ir teisingumas. Todėl dabar iš visų pusių ši partija ir yra puolama. Sistema norėtų šią politinę jėgą tiesiog sunaikinti – galutinai ir negrįžtamai, o tuo pačiu ir R.Paksą, kaip aktyvų politiką, „tvarkiečių“ lyderį. Jie gi puikiai prisimena, kaip 2004 metais tautiečiai savo išrinktą šalies vadovą gynė. Deja, tada nepavyko žmonėms apginti Prezidento, bet Sistema to tikrai neužmiršo, todėl ir nenori, kad vėl kažkas panašaus pasikartotų. Manau, ligi šiol R.Paksas tebėra vienintelė reali Tautos viltis. Jis demokratiniu keliu bent jau pabandytų kažką realiai dabartinėje Lietuvoje pakeisti.

Net ir per didelį atstumą įvykius Lietuvoje stebint, man skaudu matyti, kad šiandien čia triumfuoja visokie išgamos, vadinamieji „valdžiagyviai“, už trupinį aukso ir gardaus valgio šaukštą išdavę, pardavę Tėvynę. Būtent jie ir pavertė mūsų motiną Tėvynę pikta pamote, nuo kurios tūkstančiai lietuvių buvo priversti bėgti lyg nuo karo ar maro…

Metų sandūroje dažnai galvojame ne tik apie praėjusius metus, bet ir apie ateinančius. Tikėtis, kad rytoj viskas bus geriau nei šiandien, būdinga kiekvienam žmogui. Bet vien tikėjimo ar noro, kad būtų geriau, toli gražu, neužtenka, dar ir patiems reikia realiai kažką daryti, kad viskas pasikeistų į geresnę pusę. Regis, Lietuvoje dabar padėtis išties baisi, tačiau negalime dėl to visąlaik kaltinti vien tiktai mūsų priešus, bet reikėtų ir patiems į save atidžiau pasižiūrėt. Tai sakydamas turiu omeny šiandieninius Lietuvos disidentus, kuriems nuolat primenu: norint laimėti žūtbūtinę kovą, pirmiausia mums būtina susivienyti!..

Turbūt daug kas prisimena rusų bardo Bulato Okudžavos dainą – „Susikibkim rankomis, draugužiai, kad nepražūtume pavieniui“. Tai labai teisingi žodžiai. Bet jeigu disidentai Lietuvoje vieni kitų nepalaikys, nebus tarp jų vienybės, tai prapuls jų pavienės pastangos, deja, nieko, visiškai nieko realiai nepasiekus. Dviejų nuomonių šiuo klausimu būti negali. Jeigu patriotai nesusivienys, tai Tautos priešai ir toliau valdys Lietuvą.

Šiandien tiesiog būtina konsoliduoti opozicines jėgas! Būtina užmiršti tarpusavio nesutarimus, skirtumus, ambicijas, ir kartu visiems darbuotis „vardan tos Lietuvos“. Žengti pirmyn, tikintis išties kažką realiai pasiekti. Manau, tai būtų įmanoma, jeigu dabartiniai disidentai Lietuvoje vieningai siektų bendro tikslo, o ne kiekvienas kas sau.

Deja, Lietuvoje disidentai dažniausia elgiasi priešingai: „kur du lietuviai – ten trys partijos“. Visi atskirai pernelyg susireikšminę, ambicingi, tariami kovotojai su Sistema. Tačiau kol bus kiekvienos atskirai asmenybės kėlimas aukštyn, tol realaus opozicinio judėjimo Lietuvoje tikrai nebus. O bus tik, kaip lietuvių literatūros klasikas Juozas Baltušis sakydavo – skalsu kalbos… Per savąjį egocentrizmą žmonės vienas su kitu nesusikalba, negali rasti nei kompromisų, nei sąlyčio taškų. Išties labai blogai, kai disidentai galvoja ir kalba ne apie tarpusavio panašumus, ne apie tai, kas galėtų juos jungti ir vienyti, bet apie skirtumus.

Kai tuo tarpu sisteminiai konservatoriai, liberalai ir socdemai – puikiausiai tarpusavy sutaria ir netgi yra labai vieningi. Atrodytų, kokia apskritai vienybė politikoje gali būt tarp konservatorių, socialdemokratų ir liberalų? Juk tai prieštarauja tradicinėms politinio žaidimo taisyklėms, kai tokios skirtingos partijos veikia kartu. Tačiau Lietuvoje sisteminių partijų vienybė akivaizdi, kaip ir visų jų tikslai vienodi: tarnaujant užsienio ponams pražudyti Lietuvą.

Net ir tokioje kritiškoje situacijoje tikrieji Lietuvos patriotai neturėtų nuleisti rankų. Poetas Kazys Boruta viename savo eilėraštyje labai teisingai yra pasakęs: „Gyvena tiktai tas, kas kovoja“. Tikrai verta dėl to gyventi ir kovoti už mūsų Tėvynę Lietuvą!.. Jeigu aš pats dabar gyvenčiau Lietuvoje, tai man nereikėtų ilgai galvoti, ką palaikyti – jungčiausi būtent prie prezidento R.Pakso vadovaujamos partijos Tvarka ir teisingumas, už kurią, net ir svetur gyvendamas, aš visada balsuoju…“.

___________________________________

Post Scriptum

Politologas V.Dumblauskas: „Reikia tik stebėtis, kaip, praėjus tiek metų, R.Paksas vis dar populiarus ir surenka 100 tūkst. ar daugiau balsų!..“

Kaip žinia, pernai gruodį pritrūko 11 balsų Seime, balsuojant dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kurią priėmus „tvarkiečių“ lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas galėtų dalyvauti LR Seimo ir Prezidento rinkimuose. Politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, šiai partijai toks Seimo sprendimas netgi naudingas, nes „tvarkiečiai“ ir toliau gali mušti būgnus, kad „elitas“ bijo R. Pakso: „Čia toks paradoksas (nors politikoje jų daug), kad R. Paksas negavo leidimo kandidatuoti į Seimą. APKALTAI greitai bus jau 12 metų. Čia yra fenomenas, nes reikia tik stebėtis, kaip, praėjus tiek metų, jis vis dar populiarus ir surenka 100 tūkst. ar daugiau balsų“, – LRT.lt sakė V. Dumbliauskas.

___________________________________

Tautiečiai apie „demokratijos“ raidą Lietuvoje

„Demokratija“ Lietuvoje pagal Grybauskaitę
Vargas ir nelaimė valstybei, kai „demokratija“ eina iš vieno asmens Prezidentūroje per VSD ir prokuratūrą!.. Šiandien Lietuva ne demokratinė, o autokratinė-žandarinė valstybė. Čia demokratija ir teisingumu net nekvepia. Niekada netikėjau ir nepaikėsiu, kad tik Darbo partija ir Tvarka ir teisingumas jau ketvirtis amžiaus „kalti ir prasižengę”, o socialdemokratai ir konservatoriai – šventi. To anksčiau siekė V.Landsbergis, to šiandien siekia jo draugė D.Grybauskaitė. Tas pat liečia ir bankų naikinimą. Ar švedų ir danų bankai dirba Lietuvai ir jos žmonėms? Kuo jie geresni už buvusius „Snorą“ ir „Ūkio banką“?….Tik vienų jau nėra, o svetimi apiplėšinėja Lietuvos žmones!..

Aš už Rolandą Paksą!
Matyt, jis yra vienintelis iš politikų, kuris nori atiduot teisę spręst savo šalies likimą į Tautos rankas referendumo keliu. Prisiminkite, kokiomis aplinkybėmis vyko referendumas dėl Žemės pardavimo užsieniečiams. Didesnio Tautos pažeminimo negalėjo ir būti. Stoti skersai kelio visai šitai dabartinei šutvei tikrai reikia tvirto stuburo. Tai kodėl nepalaikyti R.Pakso, jeigu jis yra Tautos pusėje? Ar tik todėl, kad šiandien visiems gerai žinomais metodais jį „suvalgė“ tie, kas dabar kenkėjiškai valdo mūsų šalį ir nepagrįstai juodina R.Paksą iki pat šių dienų?!. Jeigu ne prezidentas R.Paksas ir jo vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas, tai už ką gi daugiau Lietuvoje balsuoti?..

Klysti, „užzombintas patriote“…
Visų nelaimių šaknys Lietuvoje slypi konservatorių partijoje ir jų „patriarche“. Tikrieji Lietuvos patriotai, kurie stovėjo barikadose, V.Landsbergio dėka buvo sunaikinti, o liko apsišaukėliai, cinikai, prisitaikėliai, „chapūgos“… Jau vien tik V.Landsbergio „darbeliai“, politinės intrigos, Tautos  supriešinimas  nepriklausomybės pradžioje ir dabar ką reiškia!..

___________________________________
Parengė Juozas IVANAUSKAS

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2016 m. sausio 16-22, Nr. 2, http://www.laisvaslaikrastis.lt/

Leave a Reply