Eduardad Hodos skaito „Siono išminčių protokolus“ (video). 15-24 protokolų lietuviškas tekstas

Šiandien, po teroristų antpuolių Paryžiuje, Vakaruose populiarus pasakymas „teroristai mūsų neįbaugins“. Iš kur toks optimizmas? Kai teroristų pagalbininkai vadovauja ES, jokia policija ir jokia kariuomenė europiečių neapsaugos. Kai ponia Merkel su Olandu kviečia viso pasaulio gero gyvenimo ieškotojus, o su jais ir visus teroristus, nusikaltėlius, vykti į ES be vizų, net be pasų, šluostytis kojas į ES įstatymus, į visus šengenus, į visus ES valstybių įstatymus, kas gali padėti Europos tautoms apsisaugoti nuo teroro?

1426064532_obraschenie-k-pravoslavnym-rossii

Visos šitos merkel ir olandai yra teroristų bendrininkai, jie teroristus išaugino, kasdien penėjo „tolerancijosmis“ ir jie augo, bujojo ant tos liberastų „tolerancijos“, ėmė reikalauti šariato įstatymų Europoje, ėmė žygiuoti su teroristų vėliavomis ES miestų gatvėmis, Briuselio gatvėmis.

Tai kurie didesni teroristai? Ar tie, kurie sukūrė šiltnamio sąlygas, dirvą, teisinę bazę, veistis terorizmui Europoje, ar šito, prieš Europos tautas nukreipto teroro vykdytojai, Europą valdančiųjų nusikaltėlių bepročiai įrankiai, taip stropiai „integruoti“ į Vakarų visuomenę.

Europa metodiškai, žingsnis po žingsnio naikinama, ji bus sunaikinta, jeigu mes ir toliau, kaip avinai, o jie mus atvirai vadina avinais, gyvuliais (Šulchan aruch, Tanija), tylėdami eisime į skerdyklą, sutiksime, kad tauta, valstybė, šeima, Europa būtų sunaikintos.

Prieš 110 metų buvo atspausdintas Europos sunaikinimo planas. Šiandien mes tapome šio plano baigiamojo etapo įgyvendinimo liudininkais. Šiame plane – dar neminimi feisbukai, guglai, sorošai, nekomercinės organizacijos ir t.t., kurie mūsų laikais organiškai papildė planą, jį patobulino, pagreitino valdžios užgrobimą visame pasaulyje.

1905 metais spaudoje pasirodė, manoma, pirmojo Pasaulinio sionistų kongreso (1897) protokolai.

Šiuos unikalius dokumentus, dar vadinamus „Siono išminčių protokolais“ skaito Eduardas Hodos.

https://www.youtube.com/watch?v=5O8NU_Dym-Q

Tęsiame jų vertimo publikaciją: 1-3 protokolai; 4-9 protokolai; 9-14 protokolai.

Eduaro Hodos skaitomas tekstas, yra paskelbtas Eduardo Hodos knygoje „Žydų sindromas 3“, (hodos-video.com), o originalas – pilname S.A. Niluso raštų rinkinyje, 5 tome, psl.67 (http://nilus-sa.ru), iš šių tekstų ir versta į lietuvių kalbą.

Siono išminčių protokolai

Protokolas Nr.15 – Vienos dienos pasaulinis perversmas

Vienos dienos pasaulio perversmas. Kada mes pagaliau galutinai įsiviešpatausime su valstybinių perversmų pagalba, visur paruoštų vienai ir tai pačiai dienai, po visų egzistuojančių vyriausybių galutinio netinkamumo pripažinimo (o iki to praeis dar nemažai laiko, gali būti ir visas amžius) mes pasistengsime, kad prieš mus jau nebūtų suokalbių.

Tam mes negailestingai žudysime visus, kas sutiks mūsų užkariavimą su ginklu rankose.

Mirties bausmės. Kiekvienas naujas kokios nors slaptos draugijos įsteigimas bus taip pat baudžiamas mirties bausme, ir tie iš jų, kurie šiuo metu egzistuoja, mums žinomi ir mums tarnauja ir tarnavo, mes išardysim ir išsiųsime į tolimus nuo Europos kontinentus.

Būsimas gojų-masonų likimas. Тaip mes pasielgsime su tais gojais iš masonų, kurie per daug žino;

taip pat, kurių mes kažkodėl pasigailėsime, liks nuolatinėje baimėje būti ištremtais.

Mes išleisime įstatymą, pagal kurį visi buvę slaptų draugijų dalyviai bus išvaryti iš Europos, kaip mūsų valdymo centro. Mūsų vyriausybės nutarimai bus baigtiniai ir neskundžiami.

 „Mes išleisime įstatymą, pagal kurį visi buvę slaptų draugijų dalyviai bus išvaryti iš Europos“

neuzmirstuole
„Mes išleisime įstatymą, pagal kurį visi buvę slaptų draugijų dalyviai bus išvaryti iš Europos“

Valdžios mistika. Gojų bendruomenėse, kuriose mes įleidome tokias gilias griovimo ir protestantizmo šaknis, galima įdiegti tvarką tik negailestingomis priemonėmis, įrodančiomis griežtą valdžią:

Nėra ko žiūrėti į krentančias aukas, atnešamas ateities gerovei.

Pasiekimui gėrio, nors ir aukojimo keliu, yra pareiga kiekvienos valdžios, kuri suvokia, kad ne tik privilegijose, bet ir pareigose yra jos egzistencija.

Pagrindinis reikalas valdymo tvirtumui – sustiprinimas galybės aureolės, o šita aureolė pasiekiama tiktai didingu valdžios tvirtumu, kuri turėtų savyje požymius nuo mistinių priežasčių – nuo dieviškojo išrinktinumo.

Tokia buvo iki paskutinio laiko rusų Patvaldystė – vienintelis pasaulyje mūsų priešas, jeigu neskaityti popiežiaus.

1408691901_21
„rusų Patvaldystė – vienintelis pasaulyje mūsų priešas, jeigu neskaityti popiežiaus“

Prisiminkite pavyzdį to, kaip krauju užlieta Italija nepalietė nei plauko nuo Sulos galvos, kuris išliejo šitą kraują:

Sula sudievino savo galybe tautos akyse, nors ir jo nukankintos, o didvyriškas jo sugrįžimas į Italiją pastatė jį į neliečiamybę… Tauta neliečia to, kas hipnotizuoja ją savo narsumu ir dvasios jėga.

Masonų ložių dauginimas. Kol kas gi iki mūsų įsikaraliavimo mes, priešingai, sukursime ir padauginsime franko-masonų ložes visose pasaulio šalyse, įtrauksime į jas visus, galinčius būti ir esančius įžymiausius veikėjus, todėl kad šituose ložėse bus pagrindinė žinių vieta ir įtakos priemonė.

images
„sukursime ir padauginsime franko-masonų ložes visose pasaulio šalyse“

Centrinė „išminčių“ valdyba. Visos šios ložės mes centralizuosime į vieną, tik mums žinomą, visiems kitiems gi nežinomą valdybą, kuri sudaryta iš mūsų išminčių.

Ložės turės savo atstovą, pridengiantį savimi pasakytą masonų valdybą, iš kurio išeis slaptažodis ir programa.

Šiose ložėse mes užmegsime mazgą visų revoliucinių ir liberalių elementų.

Jos bus sudarytos iš visų visuomenės sluoksnių.

Patys slapčiausi sumanymai bus mums žinomi ir paklius į mūsų vadovavimą tą pačią jų atsiradimo dieną.

Provokacija. Tų ložių nariais bus beveik visi tarptautinės ir nacionalinės policijos agentai, nes jos tarnyba mums nepakeičiama tuo požiūriu, kad policija gali savaip susitvarkyti su nepaklūstančiais, bet ir pridengti mūsų veiklą, sukurti prielaidas nepasitenkinimams ir t.t.

Masonija kaip vadovas visų slaptų bendrijų. Į slaptos bendrijas paprastai labiausiai noriai stoja aferistai, karjeristai ir bendrai žmonės didesne dalimi lengvabūdžiai, su kuriais mums bus nesunku turėti reikalus ir jais paleisti mechanizmą mūsų projektuotos mašinos…

Jeigu šitas pasaulis susidrums, tai reikš, kad mums reikėjo jį sudrumsti, kad išderinti per daug didelį jo solidarumą.

wtc-9-11
“Jeigu šitas pasaulis susidrums, tai reikš, kad mums reikėjo jį sudrumsti, kad išderinti per daug didelį jo solidarumą.”

Jeigu tarp jo atsiras suokalbis, tai jam vadovaus ne kas kitas, kaip vienas iš patikimiausių mūsų tarnų.

Natūralu, kad mes, o ne kas kitas, vesime masonų veiksmus, nes mes žinome, kur vedame, žinome galutinį tikslą savo veiksmo, gojai gi nieko nežino, net tiesioginio rezultato:

jie pasiduoda, paprastai, minutiniam apskaičiavimui savimeilės patenkinimo sumąstyto, ne sumąstyto, nepastebėdami net to, kad pats sumanymas nepriklauso jų iniciatyvai, o mūsų nutaikymui į mintį…

Viešos sėkmės reikšmė. Gojai eina į ložes iš smalsumo arba iš vilties jų pagalba prasiveržti prie visuomeninio pyrago, o kai kurie tam, kad turėti galimybę išsakyti prieš publiką savo neišsipildančias ir neturinčias pagrindo svajones: jie trokšta sėkmės emocijos ir plojimų, kuriems mes gana dosnūs.

Mes tam ir duodame jiems šitą sėkmę, kad naudotis iš čia gimstančia saviapgaule, su kuria žmonės nepastebimai priima mūsų įtikinimus, nesisaugodami jų, pilnai įsitikinę, kad jų neklystamumas išleidžia savo mintis, o suvokti svetimas jau negali…

Jūs negalite įsivaizduoti, kaip protingiausius iš gojų galima atvesti iki nesąmoningo naivumo, esant jų saviapgaulei, ir kartu su tuo, kaip lengva juos sutrikdyti mažiausia nesėkme, kad ir nutraukimu aplodismentų, ir atvesti į vergišką paklusnumą vardan sėkmės atsinaujinimo…

Ant kiek mūsiškiai nepaiso sėkmės, kad tik įgyvendinti savo planus, ant tiek gojai pasiruošę paaukoti visokiais planais, kad tik gauti sėkmę.

Šita jų psichologija reikšmingai palengvina mums užduotį jų nukreipimo. Šie tigrai pagal savo išorę turi avinų sielas, o jų galvose skersvėjai.

Kolektyvizmas. Mes pasodinome juos ant svajonės arkliuko apie žmogaus individualumo sugėrimą simboliško kolektyvizmo vienetu…

Jie dar nesuprato ir nesupras šios minties, kad šitas arkliukas yra pažeidimas pagrindinio dėsnio gamtos, sukūrusios nuo pačio pasaulio sutvėrimo vienetą, nepanašų į kitus, būtent individualumo tikslu…

Jeigu mes galėjome atvesti juos prie tokio beprotiško apakinimo, ar tai neįrodo su stulbinamu aiškumu, iki kokio laipsnio gojų protas žmogiškai neišvystytas palyginus su mūsų protu?! Štai tai, pagrindinai, ir garantuoja mūsų sėkmę.

Aukos. Ant kiek buvo toliaregiai mūsų senovės išminčiai, kada kalbėjo, kad rimtam tikslui pasiekti nedera sustoti ties priemonėmis ir skaičiuoti aukų skaičių, aukojamų šiam tikslui…

Mes neskaičiavome aukų iš galvijų sėklos skaičiaus – gojų, nors ir paaukojome daug iš savų, bet užtai dabar ir dabar jau davėme jiems tokią padėtį žemėje, apie kokią jie ir svajoti negalėjo.

Palyginti neskaitlingos aukos iš mūsų skaičiaus išsaugojo tautą nuo pražūties.

Masonų žudymas. Mirtis yra kiekvieno neišvengiama pabaiga. Geriau šitą pabaigą priartinti prie tų, kurie trukdo mūsų reikalui, negu prie mūsiškių, prie mūsų, šio reikalo kūrėjų.

Mes nužudysime masonus taip, kad niekas, išskyrus broliją, to negali įtarti, net pačios žudymo aukos: visi jie miršta, kada tai reikalinga, tarytum nuo normalaus susirgimo. Žinodami tai, net brolija, savo ruoštu, nedrįsta prieštarauti.

Tokiomis priemonėmis mes išrovėme iš masonų terpės pačią šaknį protesto prieš mūsų potvarkius.

Pamokslaudami gojams liberalizmą, mes tuo pačiu metu laikome savo tautą ir mūsų agentus visiškame paklusnume.

Valdžios įstatymų prestižo kritimas. Mūsų poveikyje gojų įstatymų vykdymas sumažėjo iki minimumo.

Įstatymo prestižas sunaikintas liberaliais aiškinimais, mūsų įvestais į šią sferą. Svarbiausiose politinėse ir principiniuose reikaluose ir klausimuose teismai sprendžia, kaip mes jiems nurodome, mato reikalus toje šviesoje, kokia mes juos nušviečiame gojų administracijoms, žinoma, per pakištus žmones, su kuriais bendro tarytum ir neturi,- laikraščių nuomone arba kitais keliais…

Net senatoriai ir aukščiausia administracija aklai priima mūsų patarimus.

Grynai gyvuliškas protas pas gojus nesugeba analizuoti ir stebėti, o juo labiau numatyti tai, prie ko gali krypti toks klausimo iškėlimas.

Išrinktinumas. Šitame skirtume sugebėjimo protauti tarp gojų ir mūsiškių galima aiškiai įžvelgti antspaudą išskirtinumo ir žmogiškumo, skirtinga nuo instinktyvaus, gyvuliško gojų proto.

Jie regi, bet nenumato, ir neišranda (nebent tiktai materialius daiktus). Iš to aišku, kad pati gamta skyrė mums vadovauti ir valdyti pasaulį.

Trumpumas ir aiškumas būsimos karalystės įstatymų. Kada ateis laikas atviro mūsų valdymo, laikas parodyti jo gėrybingumą, mes perdirbsime visą teisėtvarką: mūsų įstatymai bus trumpi, suprantami, nekintami, be visokių traktuočių, taip kad juos bet kuris pajėgs tvirtai žinoti.

Paklusnumas viršininkams. Pagrindinis bruožas, kuris bus juose įdiegtas – tai paklusnumas vyresnybei, privestas iki grandiozinio laipsnio.

Tada visokie piktnaudžiavimai išseks pasekoje atsakingumo valdžios atstovo.

Priemonės prieš piktnaudžiavimą valdžia. Piktnaudžiavimai gi valdžia, esančia žemiausia šios paskutinės instancijos, bus taip negailestingai baudžiami, kad pas bet kurį praeis noras eksperimentuoti savo jėgas.

Mes nenukrypstamai seksime paskui kiekvieną administracijos veiksmą, nuo kurio priklauso valstybinės mašinos eiga, nes palaidumas joje pagimdo pasileidimą visur: nei vienas atvejis neįstatymiškumo arba piktnaudžiavimai neliks be parodomosios nuobaudos.

Bausmių griežtumas. Slėpimas, solidarus nuolaidžiavimas tarp tarnautojų administracijoje – visas šitas blogis išnyks po pirmųjų griežtos bausmės pavyzdžių.

Mūsų valdžios aureolė reikalauja tikslingų, tai yra griežtų bausmių už mažiausius pažeidimus vardan asmeninės naudos, jos aukščiausiojo prestižo.

Nukentėjęs, nors ir ne savo kaltės mastu, bus tarytum kareiviu, krentančiu administraciniame lauke Valdžios, Principo ir Įstatymo naudai, kurie neprileidžia atsitraukimo, iš visuomeninio kelio į asmeninį, nuo pačių valdančių visuomenines vežėčias.

Pavyzdžiui: mūsų teisėjai žinos, kad, norėdami pasigirti kvailu mielaširdingumu, jie pažeidžia įstatymą apie teisingumą, kuris sukurtas pavyzdingam pamokymui žmonių bausmėmis už nusižengimus, o ne parodai dvasinių savybių teisėjų…

Šias savybes tikslinga rodyti asmeniniame gyvenime, o ne visuomeninėje dirvoje, kuri yra auklėjamasis pagrindas žmogaus gyvenime.

Teisėjų amžiaus riba. Mūsų teismų personalas tarnaus neilgiau 55 metų amžiaus, visų pirma, todėl kad seni atkakliau laikosi šališkų nuomonių, mažiau sugeba paklusti naujiems potvarkiams, antra, todėl kad tai mums suteiks galimybę tokia priemone pasiekti lankstumo perkėlimo personalo, kuris tuo lengviau nusilenks mūsų spaudimui:

kas pasigailės užsilaikyti savo vietoje, turės aklai paklusti, kad to užsitarnauti.

Teisėjų ir valdžios liberalizmas. Bendrai gi mūsų teisėjai bus mūsų renkami iš terpės tiktai tų, kurie tvirtai žinos, kad jų rolė bausti ir taikyti įstatymus, o ne svajoti apie liberalizmo pasireiškimą sąskaita valstybės auklėjamojo plano, kaip šiandien tai įsivaizduoja gojai…

Perkėlimo priemonė tarnaus ir panaikinimui kolektyvinio solidarumo bendradarbių ir visus pririš prie vyriausybė interesų, nuo kurios priklausys jų likimas.

Jaunoji karta teisėjų bus išauklėta pažiūrose apie neleistinumą tokių piktnaudžiavimų, kurie galėtų pažeisti nustatytą tvarką santykių mūsų pavaldinių tarpusavyje.

Dabar gojų teisėjai daro nuolaidas visokiems nusikaltimams, neturėdami teisingo supratimo apie savo paskirtį, todėl kad dabartiniai valdovai skirdami teisėjus į pareigas nesirūpina įteigti jiems pareigos jausmą ir reikalo suvokimą, kurio iš jų reikalaujama.

919985195f63648fde-61409635
“Dabar gojų teisėjai daro nuolaidas visokiems nusikaltimams, neturėdami teisingo supratimo apie savo paskirtį”

Kaip gyvuliai išleidžia savo vaikus medžioti, taip ir gojai savo pavaldinius duoda pelningas vietas, negalvodami jiems išaiškinti, kam šita vieta sukurta.

Nuo to jų valdymas ir suyra pačių jėgomis, per veiksmus savos administracijos.

Pasisemkim gi iš pavyzdžio rezultatų šių veiksmų dar vieną pamoką savo valdymui.

Mes išrausime liberalizmą iš visų svarbių strateginių postų mūsų valdymo, nuo kurių priklauso auklėjimas pavaldinių mūsų visuomeninei santvarkai.

Į šiuos postus paklius tiktai tie, kurie bus mūsų išauklėti administraciniam valdymui.

Pasauliniai pinigai. Į galimą pastabą, kad atstatydinimas senų tarnautojų brangiai kainuos iždui, pasakysiu, visų pirma, kad jiems atras išankstinę privačią tarnybą mainais į prarandamą, o visų antra, pažymėsiu, kad mūsų rankose bus sutelkti visi pasaulio pinigai, todėl, ne mūsų vyriausybei bijoti brangumo…

Nathaniel Charles Jacob Rothschild, co founder and chairman of J.Rothschild Assurance Holdings Plc, pauses during the Sovereign Debt Briefing conference in London, U.K., on Thursday, June 24, 2010.The euro-region will expand by 1.1 percent this year and 1.5 percent in 2011, after falling 4.1 percent last year, median forecasts show. Photographer: Jason Alden/Bloomberg via Getty Images *** Local Caption *** Nathaniel Charles Jacob Rothschild
Nathaniel Charles Jacob Rothschild. “pažymėsiu, kad mūsų rankose bus sutelkti visi pasaulio pinigai”

Masonijos absoliutizmas. Mūsų absoliutizmas viskame bus nuoseklus, o todėl, kiekviename savo nutarime mūsų didžioji valia bus gerbiama ir neprieštaraujant vykdoma: ji ignoruos bet kokį murmėjimą, bet kokį nepasitenkinimą, išraudama bet kokį pasireiškimą jų veiksme parodomosiomis bausmėmis.

Kasacijos teisė. Mes panaikinsim kasacinę teisę, kuri pereis išimtinai į mūsų rankas – į dispoziciją valdančiojo, nes mes neturime leisti kilti minčiai pas tautą, kad galėtų įvykti neteisingas sprendimas mūsų pastatytų teisėjų.

Jeigu kažkas panašaus įvyks, tai mes patys kasuosime sprendimą, bet su tokiu pavyzdiniu nubaudimu teisėjo už nesuvokimą savo pareigos ir paskirties, kad šitie atvejai nepasikartos…

Pakartosiu, kad juk mes žinosime kiekvieną žingsnį mūsų administracijos, paskui kurią ir reikia sekti, kad tauta būtų mumis patenkinta, nes jis gali reikalauti ir gero valdymo ir gero globėjo.

Patriarchalinis būsimo valdžios pobūdis. Mūsų valdymas turės patriarchalinį pobūdį, tėviškos globos iš šalies mūsų valdovo.

Mūsų tauta ir pavaldiniai pamatys jo asmenyje tėvą, besirūpinantį kiekvieno sunkumais, apie kiekvieną veiksmą, apie kiekvieną tarpusavio santykį kaip pavaldinių vienas kitam, taip ir jų valdovui.

Sudievinimas valdytojo. Tada jie tiek persiims mintimi, kad jiems neįmanoma be šitos priežiūros ir vadovavimo, jeigu jie nori gyventi taikoje ir ramybėje, kad jie pripažįsta patvaldystę mūsų vyriausybės su pasigėrėjimu, artimu sudievinimui, ypač kada įsitikins, kad mūsų statytiniai nepakeičia jo savo valdžia, o tik aklai vykdo jo nurodymus.

Jie bus patenkinti, kad mes viską sureguliavome jų gyvenime, kaip tai daro protingi tėvai, kurie nori auklėti savo vaikus su dėkingumo ir paklusnumo jausmu.

Juk tautos mūsų politikos paslapčių atžvilgiu visada nepilnamečiai vaikai, lygiai taip pat, kaip ir jų valdymo…

Stipriojo teisė kaip vienintelė teisė. Kaip matote, aš grindžiu mūsų despotizmą teise ir pareiga:

teisė priversti vykdyti pareigą yra tiesioginė pareiga vyriausybės, kuri yra tėvas savo pavaldiniams.

Ji turi teisę stipriojo tam, kad naudotis juo vardan nukreipimo žmonijos į gamtos nustatytą santvarką – paklusnumą.

Viskas pasaulyje yra paklusnume, jei ne pas žmones, tai pas aplinkybes arba pas savo natūrą, bet kokiu gi atveju, pas stipriausiąjį.

Tai būkime gi tuo stipresniuoju dėka gėrio.

Mes privalome, negalvodami, aukoti atskiromis asmenybėmis, pažeidėjais nustatytos tvarkos, idant pavyzdiniame baudime blogio guli didžiulė auklėjamoji užduotis.

Izraelio karalius – pasaulio patriarchas. Кada karalius Izraelio uždės ant savo šventos galvos karūną, atneštą jam Europos, jis pasidarys pasaulio patriarchu.

Būtinos aukos, jo atneštos, pasekoje jų tikslingumo niekada nepasieks aukų skaičiaus, atneštų laike amžių didybės manijos-lenktyniavimu gojų vyriausybių.

Mūsų karalius bus nepaliaujamame bendravime su tauta, kalbėdamas jai iš tribūnos kalbas, kurias gandai tą pačią valandą išnešios visam pasauliui.

Protokolas Nr.16 – Universitetų nukenksminimas

Universitetų nukenksminimas. Tikslu sunaikinti bet kokias kolektyvines jėgas, išskyrus mūsų, mes nukenksminsime pirmą kolektyvizmo pakopą – universitetus, perauklėdami juos nauja kryptimi.

Jų viršininkai ir profesoriai bus paruošti savam darbui nuodugniomis slaptomis veiklos programomis, nuo kurių jie nebaudžiamai neatsitrauks nei kiek.

Jie prasidės su ypatingu atsargumu ir bus pastatyti į pilną priklausomybę nuo vyriausybės.

Mes išmesime iš dėstymo valstybės teisę, kaip ir viską, kas liečia politikos klausimą. Šios disciplinos bus dėstomi nedaugeliui dešimčių asmenų, išrinktų pagal išskirtinius gabumus iš pašvęstųjų skaičiaus.

Universitetai neturi išleisti iš savo sienų pienburnių, ruošiančius konstitucijos planus, kaip komedijas arba tragedijas, užsiimdami politikos klausimais, kuriuose ir tėvai tai jų nieko niekada nesuprato.

Blogas nukreiptas susipažinimas didelio skaičiaus žmonių su klausimais politikos sukuria utopistus ir blogus pavaldinius, kaip jūs patys galite įžvelgti iš pavyzdžio visuotinio auklėjimo šioje gojų kryptyje.

Mums reikėjo įvesti į jų auklėjimą visus tuos pradus, kurie taip šauniai perlaužė jų santvarką. Kada gi mes būsime valdžioje, tai mes pašalinsime visokias varžančias priemones iš auklėjimo ir padarysime iš jaunimo paklusnius viršininkų vaikus, mylinčius valdantį, kaip atramą ir viltį į taiką ir ramybę.

Klasicizmo pakeitimas. Klasicizmas, kaip ir visoks senovės istorijos studijavimas, kurioje labiau blogų, negu gerų pavyzdžių, mes pakeisime studijavimu ateities programos.

Mes išbrauksime iš žmonių atminties visus faktus praeitų amžių, kurie mums nepageidautini, palikę iš jų tiktai tuos, kurie nupiešia visas gojų valdžių klaidas.

69
“Mes išbrauksime iš žmonių atminties visus faktus praeitų amžių, kurie mums nepageidautini, palikę iš jų tiktai tuos, kurie nupiešia visas gojų valdžių klaidas.”

Mokymas apie praktinį gyvenimą, apie privalomą santvarką, apie santykius žmonių vienų su kitais, apie išvengimą blogų egoistinių pavyzdžių, kurie pasėja blogio užkratą, ir kiti panašūs klausimai auklėjamojo charakterio stovės pirmuose numeriuose dėstymo programų, sudarytos pagal atskirą planą kiekvienai žiniai, nei kokiu atveju neapjungiant dėstymo.

Toks klausimo pastatymas turi ypatinga svarbą.

Auklėjimas ir žinios. Kiekvienas visuomeninis kadras turi būti išauklėtas griežtai atskiriant atitinkamai paskirčiai ir darbui.

Atsitiktiniai genijai visada mokėjo ir sugebės praslysti į kitą visuomenės rangą, bet vardan šio reto atsitiktinumo praleisti į svetimas rangus neturinčius talento, atimant vietas nuo priskirtinų šioms pakopoms nuo gimimo ir užsiėmimo – visiška beprotybė.

Jūs patys žinote, kuo visa tai pasibaigė gojams, leidusiems šitą ypatingą beprasmybę.

Reklama valdžios „valdovo“ mokyklose. Kad valdantis stipriai įsiskverbtų į širdis ir protus savo pavaldinių, reikia jo veiklos metu dėstyti visai tautai mokyklose ir aikštėse apie jo reikšmę ir veiklą, apie visus jo gerus darbus.

Laisvo dėstymo atšaukimas. Mes sunaikinsime bet kokį laisvą dėstymą.

Besimokantys turės teisę kartu su giminėmis susirinkti, kaip klubuose, mokomose įstaigose:

šių susirinkimų metu, per šventes, dėstytojai skaitys neva laisvas paskaitas apie klausimus žmogiškų santykių, apie dėsnius pavyzdžio, apie represijas, gimstančius iš nesąmoningų santykių, ir, pagaliau, apie filosofiją naujų teorijų, dar neatskleistų pasauliui.

Naujos teorijos. Šias teorijas mes iškelsime į dogmą tikėjimo kaip pereinamą pakopą į mūsų tikėjimą.

Baigiant dėstymą mūsų veiklos programos dabartyje ir ateityje aš jums perskaitysiu šių teorijų pagrindus.

Minties nepriklausomybė. Žodžiu, žinant iš daugelio amžių patirties, kad žmonės gyvena ir vadovaujasi idėjomis, kad idėjos šios įsiurbiamos žmonių tiktai auklėjimo pagalba, duodamo su vienoda sėkme visokio amžiaus žmonėms, žinoma, tiktai skirtingais metodais, mes prarysim ir konfiskuosim mūsų naudai paskutines prošvaistes minties nepriklausomybės, kurią mes jau senai nukreipiame į mums reikalingus daiktus ir idėjas.

Vaizdinis mokymas. Sistema mokymo minties jau veiksme, taip vadinamoje sistemoje vaizdinio apmokymo, turinčio tikslą – paversti gojus į neprotaujančius, paklusnius gyvulius, reikalaujančius vaizdingumo, kad ją suvokti…

Prancūzijoje vienas iš geriausių jūsų agentų, Buržua, jau paskelbė naują programą vaizdinio mokymo.

Protokolas Nr.17 – Advokatūra

Advokatūra. Advokatūra sukuria žmones šaltus, žiaurius, užsispyrusius, neprincipingus, stojančius visais atvejais į beveidę, visiškai legalią dirvą.

Jie priprato viska priskirti gynybos naudai, o ne socialiniam gėriui jos rezultatų.

Jie paprastai neatsisako nuo bet kokios gynybos, siekia išteisinimo kas bebūtų, kibdami prie smulkių juridinių kabliukų – tuo jie demoralizuoja teismą.

Todėl mes šitą profesiją pastatysime į siaurus rėmus, kurie įspraus juos į sferą vykdomosios valdžios.

Advokatai praras lygiai su teisėjais teisės bendravimo su besiteisiančiais, gaudami bylas tiktai iš teismo, nagrinėdami jas pagal pranešimų užrašus ir dokumentus, gindami savo klientus po apklausos jų teisme pagal paaiškėjusius faktus.

Jie gaus honorarą, nepriklausomai nuo gynybos kokybės.

Tai bus paprasti reikalų pranešėjai teisėsaugos naudai atsvarai prokuroro, kuris bus pranešėju kaltinimo naudai: tai sutrumpins teismo pranešimą.

Tokiu būdu, bus įtvirtinta sąžininga nešališka gynyba, išplaukianti ne iš asmeninio intereso, o iš įsitikinimų.

Tai, tarp kitko, pašalins praktikuojamus dabar papirkimus draugų, jų susitarimus leisti išlošti bylą tiktai to, kas moka…

Gojų šventikų įtaka. Gojų šventikus mes jau pasistengėme diskredituoti ir tuo sužlugdyti jų misiją, kuri dabar galėtų labai trukdyti. Su kiekviena diena jų poveikis į tautas krenta.

Sąžinės laisvė. Sąžinės laisvė paskelbta dabar visur, išeina, mus tiktai metai skiria nuo krikščionių religijos pilno žlugimo;

su kitomis religijomis mes susidorosime dar lengviau, bet apie tai kalbėti per anksti.

Mes pastatysime klerikalizmą į tokius siaurus rėmus, kad jų poveikis eitų atgal savo ankstesniam judėjimui.

Popiežiaus dvaras. Kada ateis laikas galutinai sunaikinti popiežiaus dvarą, tai nematomos rankos pirštas parodys tautoms į šio dvaro pusę.

1447242359_papa-celuet-zhidu-600
“Kada ateis laikas galutinai sunaikinti popiežiaus dvarą, tai nematomos rankos pirštas parodys tautoms į šio dvaro pusę”

Kada gi tautos puls ten, mes išstosime neva jo gynėjais, kad neprileisti iki stiprių kraujo nuleidimų.

Šita diversija mes prasiskverbsim į pačias jo gelmes ir jau neišeisim iš ten, kol nesuardysi visą šios vietos jėgą.

Judėjų karalius kaip patriarchas – popiežius. Judėjų karalius bus tikru visatos popiežiumi, internacionalinės bažnyčios patriarchu.

Kovos su esama bažnyčia kovos būdai. Bet, kol kas mes perauklėsime jaunuomenę naujuose pereinamuose tikėjimuose, o po to ir mūsų, mes atvirai nepaliesime egzistuojančios bažnyčios, o kovosime su ja per kritiką, skatinančią skylimą…

Šiuolaikinės spaudos uždaviniai. Bendrai gi mūsų šiuolaikinė spauda demaskuos valstybės reikalus, religijas, gojų nesugebėjimą, ir visa tai pačiai beprincipiais išsireiškimais, kad visaip juos pažeminti taip, kaip tai moka padaryti mūsų geniali gentis…

Top-10-apmekletakie-5
“Bendrai gi mūsų šiuolaikinė spauda demaskuos valstybės reikalus, religijas, gojų nesugebėjimą, ir visa tai pačiai beprincipiais išsireiškimais, kad visaip juos pažeminti taip, kaip tai moka padaryti mūsų geniali gentis…”

Policijos organizacija. Savanoriška policija. Mūsų karalystė bus apologija dievuko Višnu, kuriame yra jo įsikūnijimas, – mūsų šimte rankų bus po socialinės mašinos spyruoklę.

Mes viską matysime be oficialios policijos pagalbos, kuri jos valdžios formoje, kurią mes sukūrėme gojams, trukdo vyriausybėms matyti.

Pagal mūsų programą trečdalis mūsų pavaldinių stebės likusius iš pareigos jausmo, iš principo laisvanoriškos valstybinės tarnybos.

Tada nebus gėdinga būti šnipu ir informatoriumi, bet nepagrįsti įskundimai bus griežtai baudžiami, kad neprisiveistų piktnaudžiavimo šia teise.

Mūsų agentai bus iš skaičiaus kaip aukščiausiojo, taip ir iš žemiausios visuomenės: administracinės klasės, leidėjai, knygų pardavėjai, klerkai, darbininkai, vežėjai, liokajai ir t.t.

Šita beteisė, neįgaliota į bet kokią savivalę, o, sektų, valdžios neturinti policija tiktai liudys ir raportuos, o jos parodymų patikrinimas ir areštai priklausys nuo atsakingos grupės kontrolierių policijos reikalams;

pačius gi areštus vykdys žandarų korpusas ir miesto policija.

Nepranešęs apie tai ką matė ir girdėjo politikos klausimais irgi bus traukiamas atsakomybei už nuslėpimą, jeigu bus įrodyta, kad jis tuo kaltas.

Šnipinėjimas kagalinio špionažo pavyzdžiu. Panašiai tam, kaip dabar mūsų broliai pagal asmeninę atsakomybę privalo pranešinėti kagalui ant savo nusižengėlių arba pastebėtų darant kažką priešingo kagalui, tai mūsų pasaulinėje karalystėje bus privaloma visiems mūsų pavaldiniams laikytis pareigos valstybės tarnybos ta kryptimi.

00qgcwp9
“Panašiai tam, kaip dabar mūsų broliai pagal asmeninę atsakomybę privalo pranešinėti kagalui ant savo nusižengėlių arba pastebėtų darant kažką priešingo kagalui, tai mūsų pasaulinėje karalystėje bus privaloma visiems mūsų pavaldiniams laikytis pareigos valstybės tarnybos ta kryptimi.”

Piktnaudžiavimas valdžia. Tokia organizacija išraus piktnaudžiavimą valdžia, jėga, papirkimais -visa tai, ką mes įvedėme su mūsų patarimais, teorijomis antžmogiškų teisių į gojų įpročius…

Bet kaip gi mums kitaip būtų pasiekti padidėjimą priežasčių betvarkėms tarp administracijų, jei ne šiais keliais?!

Tarp šių kelių vienu svarbiausiu – tai agentai tvarkos įsiviešpatavimo, pastatyti pagal savo griaunamą veiklą reikšti ir vystyti savo blogus polinkius: savus įpročius, savivaldžiavimą ir, pirmiausia, kyšininkavimą.

Protokolas Nr.18 – Apsaugos priemonės

Apsaugos priemonės. Kada mums reikės sustiprinti griežtas apsaugos priemones (baisiausią nuodą valdžios prestižui), mes surengsime betvarkių simuliaciją arba nepasitenkinimų pasireiškimą, vykstančių padedant geriems oratoriams. Prie šitų oratorių prisijungs užjaučiantys.

Tai duos pretekstą kratoms ir sekimui iš mūsų tarnų pusės ir gojų policijos tarpo…

Sekimas suokalbininkų terpėje. Atvira apsauga – valdžios žuvimas. Kadangi dauguma suokalbininkų veikia iš meilės menui, kalbėjimo vardan, tai iki atsiradimo iš jų pusės veiksmų mes jų netrikdysime, o tiktai įvesime į jų terpę stebėjimo elementus…

Reikia atsiminti, kad valdžios prestižas mažėja, jeigu ji dažnai atranda suokalbius prieš save: tame yra prezumpcija pripažinimo bejėgiškumo arba, kas dar blogiau, neteisumo.

Jums žinoma, kad sudaužėme prestižą Karaliaujančių gojų dažnais pasikėsinimais į jų gyvenimą per savo agentus, aklus avinus mūsų bandos, kuriuos lengva keliomis liberaliomis frazėmis nukreipti į nusikaltimą, kad tiktai jie turėtų politinę spalvą.

Mes priversime valdovus pripažinti savo bejėgiškumą paskelbiant atviras apsaugos priemones ir tuo sužlugdysime valdžios prestižą.

Judėjų karaliaus apsauga. Mūsų valdovas bus saugomas tiktai visai nežymios sargybos, todėl kad mes neprileisime ir minties, kad prieš jį galėtų egzistuoti toks maištas, su kuriuo jis neturi jėgų kovoti ir privalo nuo jų slėptis.

Jeigu mes prileistume tokią mintį, kaip tai darė ir daro gojai, tai tuo pačiu mes pasirašytume nuosprendį jei ne jam pačiam, tai jo dinastijai netolimoje ateityje.

Po griežtai paisomos išorės mūsų valdovas naudosis valdžia tiktai tautos naudai, o ne savo ar dinastijos naudos.

Todėl, laikantis šio dekoro, jo valdžia bus gerbiama ir apsaugoma pačių pavaldinių, ją dievins sąmonėje, kad su ja susijęs gerbūvis kiekvieno piliečio valstybės, nes nuo jo priklausys tvarka valstybės santvarkos…

Saugoti karalių atvirai reiškia pripažinti silpnumą jo jėgos organizacijos.

Mūsų valdovas visada bus tautoje apsuptas minios tartum smalsių vyrų ir moterų, kurie užims pirmas eiles prie jo, atrodytų atsitiktinai, o sulaikys eilės likusių iš pagarbos neva tvarkai.

Tai pasės pavyzdį susilaikymo ir kitų. Jeigu tautoje atsiras prašytojas, kuris stengiasi paduoti prašymą, braudamasis pro eiles, tai pirmosios eilės turi priimti jo prašymą ir lankytojui matant perduoti jį valdovui, kad visi žinotų, kad tai kas paduodama pasiekia paskirtį, kad, iš to seka, yra kontrolė paties valdovo.

Valdžios aureolė reikalauja savo egzistavimui, kad tauta galėtų pasakyti:

Kad būtų apie tai žinojęs karalius…“ arba „Karalius apie tai sužinos“.

Mistinis valdžios prestižas. Su įkūrimu oficialios apsaugos dings mistinis valdžios prestižas: esant tam tikrai drąsai kiekvienas skaito save šeimininku virš jos, maištininkas suvokia savo jėgą ir esant progai laukia momento pasikėsinimui į valdžią…

Gojams mes pamokslavome ką kitą, bet už tai ir galime matyti pavyzdį, iki ko privedė priemonės atviro saugojimo!..

Areštas esant pirmam įtarimui. Pas mus nusikaltėliai bus areštuoti esant pirmam daugiau ar mažiau pagrįstam įtarimui: negalima iš baimės klaidos galinčios atsitikti suteikti galimybę pabėgti įtariamiesiems politiniame nusižengime ar nusikaltime, kuriame mes būsime iš tiesų negailestingi.

Jeigu dar galima, su žinomu rezervu, leisti peržiūrėjimą paskatinimo priežasčių paprastuose nusikaltimuose, tai nera pasiteisinimo asmenims, užsiimantiems klausimais, kuriuose niekas, išskyrus vyriausybę, nieko negali suprasti…

Juk ir ne visos vyriausybės supranta tikrąją politiką.

Protokolas Nr.19 – Peticijų ir projektų teikimo teisė

Projektų ir peticijų teikimo teisė. Jeigu mes neleisime savarankiško užsiėmimo politika, tai, priešingai, skatinsime visokius pranešimus arba peticijas su pasiūlymais vyriausybės peržiūrėjimui visokių projektų liaudies buities pagerinimui:

tai mums atvers trukumus arba gi fantazijas mūsų pavaldinių, į kurias mes atsakysime arba vykdymu, arba argumentuotu paneigimu, kuris įrodytų trumparegiškumą svarstančio neteisingai.

Suokalbiai. Suokalbiai yra ne kas kita, kaip lojimas šuniuko ant dramblio. Vyriausybei, gerai organizuotai ne su policinės, o iš visuomeninės pusės, šuniukas loja ant dramblio, nesuvokdamas jo jėgos ir reikšmės.

Reikia tiktai geru pavyzdžiu parodyti reikšmę to ir kito, kaip šuniukai nustos loti, o ims vizginti uodega, kai tik pamatys dramblį.

Politinių nusikaltimų teistinumas. Kad nuimti prestižą šlovės nuo politinio nusikaltimo, mes jį pasodinsime į teisiamojo suolą kartu su vagyste, žmogžudyste ir bet kokiu šlykščiu ir purvinu nusikaltimu.

Tada visuomenės nuomonė sulies savo supratime šią nusikaltimų kategoriją su kategorija bet kokio kito ir pasmerks jį vienodu paniekinimu.

Politinių nusikaltimų reklama. Mes stengėmės ir, tikiuosi, pasiekėme tai, kad gojai nepasiekė tokio būdo kovos su suokalbininkais.

Tam per spaudą ir kalbose, netiesiogiai – protingai sudarytais istorijos vadovėliais mes reklamavome kankinystę, neva priimtą suokalbininkų vardan visuotinės gerovės idėjos.

Ši reklama padidino liberalų kontingentą ir pastatė tūkstančius gojų į eiles mūsų gyvojo inventoriaus.

Protokolas Nr.20 – Finansinė programa

Finansinė programa. Šiandien mes paliesime finansinę programą, kuria aš atidėjau į savo pranešimo pabaigą, kaip sunkiausią, baigiamąjį ir ryžtingą mūsų planų punktą. Pradėdamas jį, aš priminsiu, ką kalbėjau jums anksčiau užuominomis, kad rezultatas mūsų veiksmų išspręstas klausimu skaičių.

Kada mes įsiviešpatausime, mūsų patvaldinė vyriausybė vengs, vardan savisaugos principo, juntamai apsunkinti liaudies mases mokesčiais, nepamirštant savo tėvo ir globėjo rolės.

Bet kadangi valstybinė organizacija kainuoja brangiai, tai visgi būtina gauti reikalingas tam lėšas.

Todėl būtina parengti ypatingai kruopščiai klausimą pusiausvyros šiame reikale.

Progresinis mokestis. Mūsų valdymas, kuriame karalius legalią funkciją pagal kurią viskas priklausys jam, kas yra jo valstybėje (ką lengva perkelti reikalui), gali imtis teisiško išėmimo visokių sumų, tam kad reguliuoti jų apyvartą valstybėje.

Iš to seka, kad padengimą mokesčių geriausiai vykdyti su progresyviniu nuosavybės mokesčiu.

Tokiu būdu prievolės bus sumokamos be suvaržymo arba žlugdymo tolygaus valdos procentui.

Turtingieji turi suvokti, kad jų pareiga – atiduoti dalį savo pertekliaus bendravalstybiniam naudojimui, nes valstybė jiems garantuoja saugumą likusio turto ir teisę sąžiningo pasipelnymo;

sakau – teisingo, nes turto kontrolė pašalins grobimus teisėtu pagrindu.

Ši socialinė reforma turi eiti iš viršaus, nes jai ateina laikas – ji būtina kaip taikos užstatas.

Mokestis iš vargšo yra revoliucijos sėkla ir tarnauja nuostoliu valstybei, prarandančiai stambų besivaikydama smulkmenos.

Nepriklausomai nuo to, mokestis iš kapitalistų sumažins turto augimą privačiose rankose, į kurias mes šiandien jį sutraukėme vyriausybinės gojų jėgos – vyriausybinių finansų atąsvarai.

Mokestis, didėjantis procentiniu kiekiu kapitalo atžvilgiu, duos daug di desnes pajamas, negu dabartinis nuo kiekvienos galvos arba cenzo, kuris mums dabar naudingas skatinti neramumams ir nepasitenkinimams tarp gojų.

Jėga, į kurią mūsų karalius remsis, sudaryta iš pusiausvyrų ir taikos garantijų, dėl kurių būtina, kad kapitalistai atsisakytų dalies savo pajamų vardan valdžios mašinos veikimo saugumo.

Valstybės reikmes turi apmokėti tie, kuriems tai ne per sunku ir iš kurių yra ką paimti.

Tokia priemonė sunaikins neapykantą vargšo ir turtuolio, kuriame jis pamatys reikalingą finansinę paramą valstybei, pamatys joje pasaulio taikos ir gerovės įtvirtintoją, nes jis matys, kad jis moka tam pasiekti reikalingas lėšas.

Kad inteligentiški mokėtojai per daug neliūdėtų dėl naujų mokesčių, jiems duos apie paskirtį šių mokėjimų smulkias ataskaitas, su išimtimi, žinoma, tokių sumų, kurios bus paskirstytos sosto reikmėms ir administracinių įstaigų.

Karaliaujantis neturės savo turto, jei viskas, kas valstybėje, yra jo nuosavybė, nes kitaip viena prieštarautų kitam:

nuosavo turto faktas sunaikintų nuosavybės teisę į bendrą valdymą.

Giminės karaliaujančio, be jo palikuoniu, kurie taip pat išlaikomi valstybės lėšoms, turi stoti į eilę valstybės tarnautojų arba dirbti tam, kad gauti nuosavybės teisę: privilegija karališko kraujo neturi tarnauti iždo grobimui.

Akcizinis progresyvinis mokestis. Pirkimas, pinigų gavimas arba palikimo bus apmokama progresyviniu akciziniu mokesčiu.

Nepareikšta šia rinkliava, būtinai vardinė nuosavybės piniginės nuosavybės ar kitokios uždės ankstesniam savininkui mokestį mokestį už laiką nuo perdavimo šitų sumų iki nustatymo vengimo pareiškimo apie perdavimą.

Perdavimo rašteliai turi kasdien būti pristatomi į vietinį iždą su nurodymu vardo, pavardės ir pastovios gyvenamosios vietos ir pastovios gyvenamosios vietos buvusio ir naujo turto šeimininko.

Šis vardinis perdavimas turi prasidėti nuo tam tikros sumos, viršijančios įprastines išlaidas pirkimo ir pardavimo to kas būtina, kurie bus apmokami tiktai akcizine rinkliava tam tikro procento nuo vieneto.

Skaičiuokite gi,kiek kartų tokie mokesčiai padengs gojų valstybių pajamas.

Fondų kasa. Valstybės fondų kasa turi turėti tam tikrą komplektą atsarginių sumų, o visa tai, kas bus surinkta virš šio komplekto, turi būti sugrąžinta į apyvartą.

Už šitas sumas bus organizuojami visuomeniniai darbai.

Tokių darbų iniciatyva, išeinanti iš valstybinių šaltinių, stipriai pririš darbininkų klasę prie valstybinių interesų ir prie karaliaujančiojo.

Iš šitų sumų dalis bus išskirta premijoms, išradimams ir gamybai.

Visai nereikia, virš nustatytų ir apskaičiuotų sumų, užlaikyti kad ir vienetą valstybinėse kasose, nes pinigai egzistuoja apyvartai ir bet koks jų užlaikymas pragaištingai atsiliepia valstybės mechanizmui, kuriam jie tarnauja tepama priemone: užlaikymas tepalo gali sustabdyti šio mechanizmo eigą.

Procentiniai popieriai ir pinigų apyvartos sąstingis. Pakeitimas apyvartos ženklo procentiniais popieriais įvykdė būtent tokį sąstingį.

Pasekmės šios aplinkybės dabar jau pakankamai pastebimos.

Atsiskaitomumas. Atsiskaitymų rūmai mūsų irgi bus nustatyti, ir juose valdovas kiekvienu metu atras pilną ataskaitą valstybės pajamų ir išlaidų ataskaitą, išskyrus einamąją, dar nesudarytą, mėnesio ataskaitos ir praėjusio, dar nepristatyto.

Vienintelis asmuo, kuris neturės intereso plėšti valstybines kasas, tai jų savininkas, valdovas. Štai kodėl jo kontrolė pašalins galimybę praradimo arba iššvaistymo.

Atstovavimo panaikinimas. Atimantis brangų laiką pas valdovą atstovavimas priėmimuose vardan etiketo bus panaikintas tam, kad valdovas turėtų laiko kontrolei ir apgalvojimui.

Tada jo galia nebus jau suskaldyta vienadienių žmonių, supantiems blizgesiui ir puošnumui sosto ir suinteresuotų tiktai savo, o ne bendravalstybiniuose interesuose.

Kapitalų sąstingis. Ekonominės krizės buvo mūsų sukurtos gojams ne kuo kitu, kaip pinigų išėmimu iš apyvartos.

zakulisa_0
“Ekonominės krizės buvo mūsų sukurtos gojams ne kuo kitu, kaip pinigų išėmimu iš apyvartos”

Milžiniški kapitalai užsistovėdavo, išimdami pinigus iš valstybės, kurios pas juos buvo priverstos kreiptis dėl paskolų.

Šios paskolos apsunkino finansus valstybės mokėjimais procentų ir įvergino juos įvardintu kapitalu…

Pramonės koncentracija rankose kapitalistų iš rankų namudininkų iščiulpė visas liaudies sultis, o su jais ir valstybines…

Pinigų išleidimas. Dabartinis pinigų išleidimas bendrai neatitinka gyventojų paklausai, ir todėl negali patenkinti visas darbo reikmes.

Pinigų išleidimas turi derintis su gyventojų prieaugliu, todėl būtina skaičiuoti ir vaikus kaip jų vartotojus nuo gimimo dienos.

Peržiūrėjimas išleidimo yra esminis klausimas visam pasauliui.

Aukso valiuta. Jūs žinote, kad auksu padengta valiuta buvo mirtimi ją priėmusioms valstybėms, nes ji negalėjo patenkinti pinigų vartojimo, tuo labiau, kad mes išvedėme auksą iš apyvartos, kiek tai buvo įmanoma.

Valiuta darbo jėgos vertės. Pas mus turi būti įvesta valiuta darbo jėgos vertės, tebūnie ji popierinė ar medinė.

Mes atliksime pinigų išleidimą pagal normalius poreikius kiekvieno pavaldinio, pridėdami jo kiekį su kiekvienu gimusiu žmogumi, sumažindami su kiekvienu mirusiu.

Apskaičiavimais vadovaus kiekvienas departamentas (prancūzų administracinis paskirstymas), kiekviena apskritis.

Biudžetas

  1. Kad nebūtų sulaikymų išduodant pinigus valstybės reikmėms, sumos ir terminai jų išdavimo bus nustatomi potvarkiu valdytojo: tuo bus nustatytas protektoratas vienai ministerijai kenkiant kitoms.

  2. Biudžetai pajamų ir išlaidų bus vedami greta, kad jie neuždengtų vienas kito.

  3. Mūsų projektuotos reformos gojų finansų įstaigų ir principų mes įvilksime į tokias formas, kad jos niekam nekels neramumų.

  4. Mes nurodysime į būtinybę reformų pasekoje to betvarkiško sąmyšio, iki kurio priėjo finansinės betvarkės pas gojus.

  5. Pirma netvarka, nurodysime mes, yra tame, kad pas juos pradeda nuo paskyrimo paprasto biudžeto, kuris auga iš metų į metus dėl sekančios priežasties:

šita biudžetą pritempia iki pusės metų, tada prašo koreguojamo biudžeto, kurį perskaičiuoja per tris mėnesius, po ko prašo papildomo biudžeto, ir visa tai baigiasi likvidaciniu biudžetu.

  1. O kadangi biudžetas sekančių metų paskiriamas priklausomai nuo sumos bendro skaičiavimo, tai kasmetinis atsitraukimas nuo normos nusitęsia į 50% į metus, dėl ko metinis biudžetas sutrigubėja per dešimt metų.

  2. Dėka tokių priemonių, kurias sukelia nerūpestingumas gojų valstybių, ištuštėjo jų kasos.

  3. Ateinantis po to paskolų periodas paėmė likučius ir atvedė gojų valstybes prie bankroto.

  4. Jūs puikiai suprantate, kad toks ūkis, mūsų įdiegtas gojams, negali būti mūsų naudojamas.

Valstybinės paskolos

Kiekviena paskola įrodo valstybės neįgalumą ir nesuvokimą valstybės teisių.

387f9c0ca7d6993fd7fa19c9e8684715
“Kiekviena paskola įrodo valstybės neįgalumą ir nesuvokimą valstybės teisių.”

Paskolos, kaip damoklo kardas, kabo virš valdovų galvų, kurie, vietoj to kad imti pas savo pavaldinius laikinu mokesčiu, eina su ištiesta ranka prašyti išmaldos pas mūsų bankininkus.

Išorinės paskolos siurbėlės esmė, kurias niekaip negalimas atplėšti nuo valstybės kūno, kol jos pačios nenukris, arba valstybė pati jų nenumes.

Bet gojų valstybės neatplėšia jų, o vis tęsia jų sodinimą ant savęs, taip kad jie neišvengiamai turi žūti, nukraujavę nuo savanoriško kraujo nuleidimo.

Iš esmės, kas gi yra paskola, priedo dar išorinė!?

Paskola – tai išleidimas vyriausybinių vekselių, turintis procentinius įsipareigojimus lygius skolinamo kapitalo sumai.

Jeigu paskola apmokama 5 procentais, tai po dvidešimties metų valstybė veltui išmoka procentinę sumą, lygią paimtai paskolai; per keturiasdešimt metų išmoka dvigubą sumą, per šešiasdešimt – trigubą, o skola lieka tokia pačia nepadengta skola.

Iš šio apskaičiavimo akivaizdu, kad esant visuotinei mokesčio formai valstybė semia paskutinius vargšo grašius, mokėtojo duoklės, kad atsiskaityti su užsienio turtuoliais, pas kurios ji pasiskolino pinigus, vietoj to, kad surinkti tuos grašius savo reikmėms be procentinių priemokų.

Kol paskolos buvo vidinės, gojai tiktai perkėlinėjo pinigus iš vargšo kišenės į turtuolių kišenes, bet kada mes papirkome ką reikėjo, kad pervesti paskolas į išorinę dirvą, tai visi valstybės turtai ėmė tekėti į mūsų kasas ir visi gojai pradėjo mums mokėti pavaldinio duoklę.

7edde9fdf6c261beb23afe1d6128b4b0e4b75b6b
“gojai tiktai perkėlinėjo pinigus iš vargšo kišenės į turtuolių kišenes, bet kada mes papirkome ką reikėjo, kad pervesti paskolas į išorinę dirvą, tai visi valstybės turtai ėmė tekėti į mūsų kasas ir visi gojai pradėjo mums mokėti pavaldinio duoklę.”

Jeigu lengvabūdiškumas karaliaujančių gojų valstybinių reikalų atžvilgiu ir paperkamumas ministrų arba nesupratimas finansiniuose klausimuose kitų valdančiųjų asmenų įkeitė savo valstybes mūsų kasoms neapmokomomis skolomis, tai reikia žinoti, kiek tai mums kainavo pastangų ir pinigų!

Vieno procentinė serija. Pinigų apyvartos sustabdymo mes neleisime, ir todėl nebus valstybinių procentinių popierių, išskyrus vieno procento serijos, kad procentų mokėjimai neatiduotų valstybės galios dėlių išsiurbimui.

Teisė išleisti procentinius popierius bus išimtinai suteiktas pramonės kompanijoms, kurioms nesunku bus apmokėti procentus nuo pelnų, kuriuos valstybė neuždirba už paskolintus pinigus, kaip šios kompanijos, nes ji skolina išlaidoms, o ne operacijoms.

Pramoniniai popieriai. Pramoniniai popieriai bus perkami ir vyriausybės, kuri iš dabartinio mokėtojo duoklės pagal paskolą taps paskolos davėją pagal išskaičiavimą.

Tokia priemonė sustabdys pinigų apyvartos sustabdymą, dykaduonystę ir tinginystę, kurios mums buvo naudingos pas savarankiškus gojus, bet nepageidautinos mums valdant.

Kaip aiškus nesuvokimas gojų grynai gyvuliškų smegenų, pasireiškęs tuo, kad, kai jie ėmė paskolas pas mus už procentus, jie negalvojo, kad vis vien tie patys pinigai, tiktai dar su primokėjimu procentų, jiems teks semti iš savo valstybinių kišenių už atsiskaitymą su mumis! Kad buvo paprasčiau paimti reikalingus pinigus pas savus?!.

Tai įrodo genialumą mūsų išrinktojo proto tuo, kad mes sugebėjome taip pristatyti skolinimosi reikalą, kad jie net įžiūrėjo sau naudą.

Mūsų apskaičiavimai, kuriuos mes pateiksim, kada ateis laikas, apšviesti amžių eksperimentų patirties, atliktų su gojų valstybėmis, skirsis aiškumu ir konkretumu ir akivaizdžiai parodys naudą mūsų naujovių.

Jie padarys pabaigą visiems piktnaudžiavimams, dėka kurių mes valdėme gojus, bet kurie negali būti mūsų karalystėje.

Mes taip sutvarkysim atsiskaitymo sistemą, kad nei valdovas, nei smulkiausias valdininkas nepajėgs išvesti nei mažiausios sumos nepastebimai arba nukreipti ją kita kryptimi, išskyrus tą, kuri bus paskiriama kartą nustatytame veiksmų plane.

Be nustatyto plano valdyti negalima. Einant nustatytu keliu ir su neapibrėžta atsarga, žūsta kelyje didvyriai ir karžygiai.

prezidente-vel-lenkiasi-masonams
“Gojų valdytojai. Vienadieniai. Мasonų agentai”

Gojų valdytojai. Vienadieniai. Мasonų agentai. Gojų valdovai, kuriuos mes kažkada pasiūlėme nuvilioti nuo užsiėmimo valstybiniais reikalais prestižiniais priėmimais, etiketais, pasilinksminimais, buvo tiktai širmomis mūsų valdymo.

Ataskaitos laikinųjų, juos pakeičiančių reikalų srityje, buvo sudaromi jiems mūsų agentų ir kiekvieną kartą patenkino netoliaregiškus protus pažadais, kad ateityje nusimato santaupos ir pagerinimai…

Iš ko santaupos? Iš naujų mokesčių?..” – galėjo paklausti ir nepaklausė skaitantys mūsų ataskaitas ir projektus…

Jūs žinote, iki ko privedė jų toks aplaidumas, iki kokio finansinio išderinimo jie priėjo, nežiūrint į stebėtiną darbštumą jų tautų.

Protokolas Nr.21 – Vidinės paskolos

Vidinės paskolos. Prie to kas buvo papasakota jums praeitame susirinkime pridėsiu dar smulkiau paaiškinimą apie vidines paskolas.

Apie išorines aš nekalbėsiu daugiau, nes jos mus maitino nacionaliniais gojų pinigais;

mūsų gi valstybei nebus užsieniečių, tai yra ko nors išorinio.

Mes naudojomės parsidavėliškumu administratorių ir nesąžiningumu netvarkingumu valdovų, kad gauti dvigubas, trigubas sumas, skolindami gojų vyriausybėms visai nereikalingus valstybėms pinigus.

Кas gi galėtų daryti tą patį mūsų atžvilgiu?…Todėl dėstysiu smulkmenas tiktai vienų vidinių paskolų.

Skelbdami apie sudarymą tokios paskolos, valstybės atidaro pasirašymus savo vekseliams, tai yra procentiniams popieriams.

Tam kad jie būtų pasiekiami visiems, jiems paskiria kainą nuo šimtų iki tūkstančių; tuo pačiu daroma nuolaida pirmiesiems pasirašiusiems.

Kitą dieną dirbtinai pakeliama jų kaina neva todėl, kad visi puola juos pirkti. Po kelių dienų kasos iždo tarytum perpildytos ir pinigų nėra kur dėti (kam gi juos imti?).

Pasirašymas neva viršija daug kartų paskolos emisiją: tame visas efektas – neva, koks pasitikėjimas vyriausybės vekseliams.

Pasyvas ir mokesčiai. Bet kada komedija suvaidinta, tai iškyla faktas susidariusio pasyvo, ir be to gana sunkaus.

Procentų apmokėjimui tenka imtis naujų paskolų, ne sugeriančių, o tiktai didinančių kapitalinę skolą.

Kada gi kreditas išsemtas, tenka naujais mokesčiais padengti ne paskolą, o tiktai procentus pagal ją. Šie mokesčiai – pasyvas, naudojamas pasyvo padengimui…

Konversija. Toliau prasideda konversijos laikas, bet jie sumažina mokėjimą procentų, o ne dengimą skolų, be to, jie negali būti padaryti be sutikimo skolintojų: paskelbus apie konversiją siūloma gražinti pinigus tiems, kas nesutinka konvertuoti savo popierius.

Jeigu visi pareikštų savo nesutikimą ir pareikalautų savo pinigus atgal, tai vyriausybės būtų pagautos ant savo meškerės ir atsidurtų nepajėgios sumokėti pasiūlytus pinigus.

Laimei, nesuprantantys finansiniuose reikaluose gojų vyriausybių valdininkai visada buvo linkę nuostolius ant kurso ir mažėjimą procentų rizikai naujų pinigų patalpinimo, kuo davėme šioms vyriausybėms numesti nuo savęs ne kartą pasyvą kelių milijonų.

Dabar, esant išorės skoloms, tokių pokštų iškrėsti jau negali, žinodami, kad mes pareikalausime visus pinigus atgal.

Bankrotas. Tokiu būdu, pripažintas bankrotas geriau už viską įrodys šalims nebuvimą ryšio tarp interesų tautų ir jų vyriausybių.

Taupomosios kasos ir renta. Atkreipiu jūsų asmeninį dėmesį į šitą aplinkybę ir į sekantį:

dabar visos vidinės paskolos konsoliduotos taip vadinamais trumpomis skolomis, tai yra tokiomis, terminai mokėjimo kurių buvo daugiau ar mažiau artimi.

Šios skolos sudaro pinigai, padėti į taupomąsias ir atsargų kasas.

Būdami ilgą laiką vyriausybės žinioje, šie fondai išgaruoja mokėjimui procentų pagal užsienio paskolas, o vietoje jų padėti lygios sumos rentos indėliai.

Štai šios paskutinės ir padengia trūkumus valstybinėse gojų kasose.

Fondų biržų sunaikinimas. Kada mes užimsime pasaulio sostą, tai visas panašias finansines vingrybės, kaip neatitinkančias mūsų interesų, bus sunaikintos be pėdsakų, kaip bus sunaikintos visos fondų biržos, nes mes neleisime virpinti mūsų valdžią mūsų vertybių kainų virpesiais, kurias mes paskelbsime įstatymu, pilną jų kainą be galimybės jų sumažinimo ar padidinimo.

(Padidinimas duoda pretekstą pamažinimui, nuo ko mes ir pradėjome gojų vertybių požiūriu)

Taksavimas pramoninių vertybių. Mes pakeisime biržas grandiozinėmis kreditinėmis įstaigomis, kurių paskirtis bus taksavime pramoninių vertybių, pagal vyriausybės nuomones.

Šios įstaigos bus pajėgios išmesti į rinką penkis milijonus pramoninių popierių vieną dieną arba supirkti už tiek pat.

Тokiu būdu, visos pramoninės įmonės taps priklausomos nuo mūsų. Jūs galite sau įsivaizduoti, kokią galią mes sudarysim sau per tai!..

Protokolas Nr.22 – Ateities paslaptys

Ateities paslaptys. Viskame, kas iki dabar jums pranešta, aš stengiausi kruopščiai nupiešti vykstančio paslaptį – buvusio ir esamo, besiveržiančio į srovę didžiųjų, ateinančių jau artimoje ateityje būsimų įvykių,- paslaptį įstatymų mūsų santykių į gojus ir finansines operacijas.

Šia temą man lieka dar truputi pridėti.

Mūsų rankose didžiausia šiuolaikinė jėga – auksas: per dvi dienas mes pajėgsime paimti iš mūsų saugyklų kokiame pageidaujama kiekyje.

Ilgus amžius trunkantis blogis kaip pagrindas būsimo gėrio. Nejaugi mums dar įrodinėti, kad mūsų valdymas skirtas nuo Dievo?!.

Nejaugi tokiu turtu mes neįrodysime, kas visas blogis, kurį tiek amžių mes buvome priversti kurti, galų gale pasitarnavo tikram gėriui – atvedimo visko prie tvarkos?!.

Nors ir per tam tikrą prievartą, bet jis visgi bus nustatytas.

Mes sugebėsime įrodyti, kad mes geradariai, gražinę išterliotai žemei tikrą gėrį ir asmens laisvę, kuriai mes duosime naudotis ramybe, taika, savigarba santykių esant sąlygai, žinoma, suprantama, laikantis nustatytus mūsų įstatymus.

Mes išaiškinsime prie to, kad laisvė nėra pasileidimas ir teisėje kiekvieno skelbti griaunamus principus kaip sąžinės laisvė, lygybė ir jiems panašius, kad asmenybės laisvė nėra teisė jaudinti save ir kitus, keliant betvarkę oratoryste ir betvarkiškais susibūrimais, o kad tikroji laisvė yra asmens neliečiamybėje, sąžiningai ir tiksliai paisančiai visus įstatymus bendro gyvenimo, kad žmogaus orumas yra suvokime savo teisių ir vietoj beteisiškumo, o ne tiktai fantazavime apie temą savo „aš“.

Valdžios aureolė ir mistinis jos garbinimas. Mūsų valdžia bus šlovinga, todėl kad ji bus galinga, vadovaus ir valdys, o ne vilksis paskui lyderius ir oratorius, šūkaliojančius beprotiškus žodžius, kuriuos jie vadina didžiaisiais principais ir kurie ne kas kita, kalbant sąžiningai, kaip utopija…

Mūsų valdžia bus vykdytoju tvarkos, kurioje ir yra visa žmonių laimė.

Aureolė šitos valdžios įteigs mistinį paklusimą jai ir tautų jaudulį prieš ją.

Tikroji jėga neaukoja jokios teisės, netgi Dieviškosios: niekas nedrįsta prisiartinti prie jos, kad atimti pas ją nors pėdą jos galios.

Protokolas Nr.23 – Prabangos daiktų gamybos sumažinimas

Prabangos daiktų gamybos sumažinimas. Kad tautos įprastų prie paklusnumo, reikia jas pripratinti prie kuklumo, o todėl sumažinti prabangos daiktų pramoninę gamybą.

Taip mes pagerinsime papročius, demoralizuotus lenktynių prabangos dirvoje.

Namudinė gamyba. Мes atstatysime namudinę gamybą, kuri sužlugdys fabrikantų privačius kapitalus.

Tai būtina dar ir todėl, kad stambūs fabrikantai dažnai jaukia, nors ir ne visada sąmoningai, mintis žmonių mintis, nors ir ne visada sąmoningai, prieš vyriausybę.

Bedarbystė. Tauta-namudininkas nežino bedarbystės, o tai jį riša su esančia tvarka, o atitinkamai, ir su valdžios stiprumu.

Bedarbystė – pats pavojingiausias daiktas vyriausybei.

Mums jos rolė bus suvaidinta, kai tiktai valdžia pereis į mūsų rankas.

Girtuoklystės draudimas. Girtuoklystė bus irgi uždrausta įstatymu ir baudžiama kaip nusikaltimas prieš žmogiškumą žmonių, virstančių į gyvulius veikiant alkoholiui.

Pavaldiniai, pakartosiu dar kartą, aklai paklūsta tiktai stipriai, pilnai nepriklausomai nuo jų rankai, kurioje jie jaučia kardą apsaugai ir palaikymą prieš smūgius socialių smūgių…

Kam jiems reikalinga angeliška dvasia karaliuje? Jiems reikia matyti jame pasireiškimą jėgos ir galios.

Nužudymas senos visuomenės ir atgimimas jos nauju pavidalu. Valdovas, kuris pakeis šiuo metu esančias valdžias, velkančias egzistenciją tarp mūsų demoralizuotų visuomenių, atsiskyrusių net nuo Dieviškos valdžios, iš kurių terpės kyla ugnis anarchijos iš visų pusių, visų pirma turi imti gesinti šios viską ryjančios liepsnos.

Todėl jis privalo nužudyti tokias bendruomenes, nors užpildamas jas savo krauju, kad jas vėl prikelti pavidalu gerai organizuotos kariaunos, kovojančios sąmoningai su visokiu užkratu, galinčiu atverti žaizdas ant valstybės kūno.

Dievo išrinktasis. Tai dievo išrinktasis paskirtas iš aukštybių, kad palaužti beprotiškas jėgas, genamas instinkto, o ne proto, gyvuliškumo, o ne žmogiškumo.

Šios jėgos dabar triumfuoja grobimo ir visokios prievartos pasireiškime po skraiste laisvės ir teisių principų.

Jie sugriovė visą socialinę tvarką, kad ant jų iškelti sostą judėjų karaliaus; bet jų vaidmuo bus pabaigtas jam tą sostą užėmus.

Tada juos reikės nušluoti nuo jo kelio, ant kurio neturi gulėti nė šapelio.

Tuomet tai galima bus pasakyti tautoms: dėkokite Dievui ir klaupkitės prieš nešiojančius ant veido savo antspaudą žmonių paskirties, prie kurio pats Dievas vedė jo žvaigždę, kad niekas kitas, išskyrus jį, negalėtų išlaisvinti mus visus aukščiau nurodytas jėgų ir blogybių.

Protokolas Nr.24 – Karaliaus Dovydo šaknų sustiprinimas

Karaliaus Dovydo šaknų sustiprinimas. Dabar pereisime prie būdo stiprinimo dinastijos šaknų karaliaus Dovydo iki paskutinių žemės sluoksnių…

Šitas sustiprinimas visų pirma yra tame, kame iki šios dienos buvo jėga išlaikymo mūsų išminčių tvarkymo viso pasaulio reikalų, krypties auklėjimo minties visos žmonijos…

Karalio paruošimas. Keli nariai iš šeimų Dovydo sėklos ruoš karalius ir jų palikuonis, parinkdami ne pagal paveldėjimo teisę, o pagal išskirtinius gabumus, pašvenčiant juos į sakralines politikos paslaptis, į planais valdymo, tam, vienok, kad niekas nežinotų tų paslapčių.

Tikslas tokio veikimo būdo tas, kad visi žinotų, kad valdymas negali būti pavestas nepašvęstam į paslaptis jo meno.

Tiktai šiems asmenims bus suteiktas praktinis panaudojimas įvardintų planų per palyginimą daugelio amžių patirties, visi stebėjimai politinių-ekonominių kelių ir socialinių mokslų- visas, žodžiu, dvasia įstatymų, nepajudinamai įtvirtintų pačios gamtos žmonių santykių reguliavimui.

Tiesioginių paveldėtojų pašalinimas. Tiesioginiai paveldėtojai dažnai bus pašalinami nuo atėjimo į sostą, jeigu mokymo metu parodys lengvabūdiškumą, minkštumą ir kitas savybes valdžios žlugdytojų, kurie daro juos nesugebančiais valdyti, o patys savaime kenksmingi karaliaus paskyrimui.

Tiktai be išlygų gabūs tvirtam, nors ir iki kietumo, nepriekaištingam valdymui gaus valdymo vagas iš mūsų išminčių.

Valios kritimo ligos atveju ar kitu būdu nesugebėjimo, karaliai privalės pagal įstatymą perduoti valdymo vadžias į naujas, gebančias rankas…

Karališki planai einamojo momento, o juo labiau būsimo, bus nežinomi net tiems, kuriuos pavadins artimaisiais patarėjais.

Karalius ir trys jį pašventę. Karalius likimas.

Tiktai karalius ir jį pašventę trise žinos ateitį.

Karaliaus asmenyje, valdančio su nesvyruojama valia save ir žmoniją, visi pamatys tartum likimą su jos nežinomais keliais.

Niekas nežinos, ką karalius nori pasiekti savo potvarkiai, ir todėl niekas ir neišdrįs stoti skersai nežinomo kelio…

Suprantama, reikia, kad protinis rezervuaras karalių atitiktų į jį talpinamam valdymo planui.

Štai kodėl jis išžengs į sostą ne kitaip, kaip po išbandymo savo proto įvardintais išminčiais.

Kad liaudis žinotų ir mylėtų savo karalių, būtina, kad jis tartųsi su savo tauta.

Tai sukelia reikalingą sutvirtinimą dviejų jėgų, šiandien atskirtų mūsų teroru viena nuo kitos.

Šis teroras buvo mums būtinas iki tam tikro laiko tam, kad abi atskirai šios jėgos pakliūtų į mūsų poveikį.

Ištvirkimas blogiau už viską išderina protinius sugebėjimus ir aiškumą pažiūrų, atitraukdamas mintis į blogiausią ir labiausiai gyvulišką pusę žmogaus veiklos.

Žmonijos ramstis pasaulio valdovo iš Dovydo sėklos asmenyje turi nešti kaip auką savo tautai visus asmeninius polinkius.

Valdovas mūsų turi būti pavyzdingai nepriekaištingas.

stena1

vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply