Egidijus Baltušis. Su kuo Žmonija turi reikalą? -1 dalis.

Taip jau susiklostė, kad paskutiniu metu tenka nemažai lankytis darbo reikalais vakarų Europoje ir Anglijoje. Visur informacinis srautas yra tiesiog perpildytas naujienomis apie imigrantus, nes situacija yra tiesiog kritiškai nevaldoma, bet čia tik iš pirmo žvilgsnio. Situacija rutuliojasi pagal griežtą ir kruopščiai paruoštą, su kelių variantų baigtimis, scenarijų. Geriausiai mano vidinę būseną ir nerimą dėl ateities išreiškia senos rusų kultinio dalininko Vladimiro Visockio dainos žodžiai:

Aš nekenčiu fatališkos baigties, gyventi niekada nepavargstu.

Aš nekenčiu – bet kuriuo metų laiku – kai niekas nedainuoja linksmų dainų.

Aš nekenčiu cinizmo šalto, puikybe netikiu ir dar, kai svetimas manuosius laiškus skaito, žvelgdamas per petį.

Aš nekenčiu kalbų miglotų, ar kai nutraukia kalbą.

Aš nekenčiu, kada į nugarą man šauna (nors aš taip pat prieš šūvį ir iš priekio). Aš nekenčiu gandų ir diversijų, nepasitikėjimo kirmino, arba kai visą laiką glosto prieš plauką, ar geležim – per stiklą.

Aš nekenčiu persisotinusio pasitikėjimo (geriau jau nustotu veikę stabdžiai).

Liūdna man, kad žodis Garbė yra pamirštas….

Šioje vietoje aš tik pateiksiu savo versiją, kam reikalingi imigrantai Europoje. Kas supranta Ukrainos kracho priežasčių kilmę ir sekė įvykius, buvo galima plika akimi pastebėti, kad pagal Vakarų stovyklos planą, į konfliktą turėjo įsitraukti Rusija, bet taip neatsitiko… O vėliau mes sužinome tą garsia G. Frydmano kalbą Čikagoje. Šioje vietoje norėčiau paklausti: kodėl tik paskutiniu metu suaktyvėjo emigrantų antplūdis? Nors karas artimuosiuose rytuose jau vyksta daugiau kaip 10 metų. Paskutiniu metu jau atviru tekstu kalbama, kad imigrantus finansuoja Valstijos ir ypatingai Sorošo fondai. Ko siekiama šiuo emigrantų antplūdžiu?

Pirma: bus didelis vietinių gyventojų nacionalinis nepasitenkinimas. Tam reikalui savo žvaigždžių valandos laukia tokie patriotai atsargoje kaip Pankos, Murzos ir kiti į juos panašūs. Pagal scenarijų, jie turi sukelti smurto bangą tarp vietinių ir ateivių, prisiminkite kaip augo imigrantų kvotų skaičius nuo poros šimtų iki tūkstančio su trupučiu, o paskutiniu metu jau ryškėja tikras pradinis skaičius tai 5000. Iš šio skaičiaus, užtektų 20-30 gerai organizuotų aktyvistų, kurie į savo pusę greitai patrauktų jaunus karštagalvius musulmonus. Pradžiai pilnai pakaktų iki 500, tai būtų grėsminga smogiamoji jėga. Čia galiu pridurti, kad mūsiškiai nukentės labiausiai, nes neturės patirties kovoti su ginklais miestuose ir pjaustyti galvas civiliams, kaip tai daro ISIL teroristai su didele metų patirtimi dar nuo ALKAIDOS laikų, o jų į Europą su emigrantais jau atvyko virš 30000. Nemokės kovoti net Lietuvos reguliarioji kariuomenė. Ukraina puikiai galės tiekti ginklus juodajai Europos rinkai, nors tikrieji ginklų tiekėjai bus tie patys, kas ir dabar tiekia ginklus ISIL teroristams. Jų net nereikės vežti iš Ukrainos, tam čia puikiai pasitarnaus NATO, juk akivaizdžiau nebegali būti, kaip tai atsitiko Irake, kada NATO apginklavo ISIL teroristus. Visa tai reikalinga tam, kad į valdžią Europos valstybėse ateitų diktatoriniai režimai, bet tai gali ir neatsitikti, jei ISIL laimėtų, bet tai irgi tinkamas scenarijus, nes ISIL valdoma Europa nesusivienys su BRICS. Kai kas iš jūsų paklaus: kas yra šio projekto kūrėjas ir kas jiems juos padeda vykdyti? Atsakymas labai paprastas: tai tos pačios jėgos, kurios įvykdė karinius konfliktus praėjusiame šimtmetyje.

Dabar plačiau apie juos.

standart oil                                            Standart oil

19 amžiaus pabaigoje, 20 amžiaus pradžioje nafta tapo žaliava, kuri sukėlė bumą ir padarė milžinišką progresą chemijos pramonėje. Bumo pradžia nebuvo jos produktas benzinas, nes tuo metu automobilių skaičius pasaulyje neviršijo poros šimtų. Nafta buvo ta žaliava, kuri padarė tikrą perversmą karo amunicijos pramonėje ir ta amunicija tapo pagrindiniu resursu kariauti ir turėti kėslus – plėsti įtaką, užkariaujant kitas šalis.

standart oil 2                                                    standart oil

Nafta pradėta naudoti pramonėje jau 19a. pradžioje, bet tuo metu tai buvo labai nereikšminga žaliava, tuo pačiu tai ir negalėjo būti energetinis geopolitikos objektas. Pagrindinis naftos tiekėjas Europai buvo Rusijos imperija ir jeigu 19a. pradžioje ji tiekdavo 750 tonų per metus, tai 1870m. jau 3,5 milijonų tonų. Kaip jau minėjau, nafta nebuvo resursas dėl benzino, kurio išgavimą distiliacijos būdu atrado rusų inžinierius Šachovas, bet nafta davė pirmą vertingiausią produktą karui tai – tol ir toluolą. Tuomet tai buvo trotilo ekvivalentas ir tai buvo svarbiausias karinis karo resursas. Prisiminkime tokius konfliktus, pradedant nuo 19a. pradžios, tai tarp Britanijos, Prancūzijos, Austro -Vengrijos, Rusijos, Osmanų imperijos, bei sparčiai stiprėjančios JAV. Iš to lengvai galima padaryti išvadą, kad nafta tampa karo resursu, suteikiančiu galimybę sėkmingai kariauti.

Shell tnt                                                   Shell tnt

1915m. kompanija Shell, Pirmojo Pasaulinio karo pradžioje, slaptai pradėjo vykdyti naftos perdirbimą Roterdame ir sudariusi sandėrį su kita kompanija Somerset Britanijoje, sugebėjo pateikti Britanijai 450 tonų tol ir toluolo per mėnesį. Taigi, kontroliuojant naftos resursus, atsirado galimybė kontroliuoti karo eigą tarp valstybių ir čia 19a. pabaigoje į naftos išgavimą, perdirbimą bei prekybą pareiškė Rokfelerių klanas. JAV staigiai numušinėjamos naftos kainos, taip jie privertė bankrutuoti daugelį konkurentų. Tuos, kas stoiškai priešinosi, primityviai susprogdino tuo pačiu toluolu. Svarbu pridurti, kad Rokfeleriai numušdami naftos kainas, sugebėjo lobizmo principu pajungti visą JAV valdžią savo naudai, tuo pačiu Rokfeleriai gauna valstybinę finansinę paramą iš vyriausybės, kompensuoti žemą naftos kainą, paradoksas ar ne? (Čia galiu tik pridurti, kad Lietuva turi tokių pat istorinių analogijų su Mažeikių naftos pardavimu amerikiečių sukčiams, kada mūsų valdininkai, padovanodami tokį mūsų šalies turtą Wiljams aferistams, sutartyje sutiko dar jiems ir primokėti iš mūsų kišenės). Kada Rokfeleriai susitvarkė savo reikalus Amerikoje, jie nusprendė įtvirtinti savo monopoliją Europoje. Iš pradžių jie pradėjo nuo naftos verslovių Rumunijoje ir čia jie susidūrė su Rusiškos naftos tiekėjų interesais.

standart oils tnt                                                 Standart oil tnt

Apie 1900m. Rusija buvo didžiausia naftos tiekėja, o kartu paėmus su JAV, tai buvo apie 90 procentų naftos tiekėjai pasaulyje. Rusija jau turėjo atrastas naujas naftos versloves Baku, tik jas sėkmingai eksploatavo Rotšildų klanas ir gerai žinomo sprogmenų atradėjo Nobelio sindikatas. Visas tas Kaspijos naftos verslas buvo tokių vertelgų rankose kaip kunigaikščio Gruzinskio, kunigaikščio Ernstofo, Rotšildo žento Moriso Ifrausio ir dar vieno austrų vertelgos Feigelio.Jie įkūrė ir valdė kompaniją Bnito, o šios kompanijos kreditavimą ir visus finansinius srautus tvarkė Rotšildų klanas. Rusijos imperijos valdžia Peterburge stengėsi netrukdyti sionistiniam verslui, kontroliuoti karo resursų paskirstymą, bet kuriai konfliktuojančiai pusei. Taigi sprogmenų pramonę aprūpina 3 sindikatai: Rokfeleriai, Rotšildai ir Nobeliai. Nobeliai puikiai supranta – sekantys, kas bus sunaikintas – tai jie, jie neturi jokio politinio palaikymo. Žinoma, juodai dienai jie turi dinamito patentus, bet tai ne tai palyginus sprogstamosios galios ir kainos santykį. Čia jie desperatiškai pradeda ieškoti išeities iš akligatvio, pradžiai jie bando susitarti su Rokfeleriais, bet šie aiškiai pareiškia, kad Nobeliai gulės jiems po kojomis, nes Rokfeleriai nesutinka garantuoti stabilios naftos kainos ateityje, bet vis tiek 1895m. Nobeliai sudaro su Wiliam Lidi, atstovu Standart Oil, sutartį dėl pasaulinės prekybos nafta pasidalinimo. Čia reikėtų pridurti, kad Rusijos nacionaliniai pardavėjai nepateko į pasaulinės prekybos nafta rinkos pasidalinimo kartelį ir jis priklausė tik 3 grupėms visame pasaulyje, tai Rokfeleriams, Rotšildams ir Nobeliams. 1897m. Nobeliai metasi pas Rotšildų klaną, kur Nobelio atstovas Hansas Olsenas susitinka su Rotšildų atstovu Aronu Žiuliu. Čia jie bando susitarti su Rotšildais dėl bendros grupinės strategijos prieš Rokfelerius. 1904m. Nobeliai pagaliau supranta, kad ši sąjunga su Rotšildais jiems baigsis tragiškai ir jie vėl bando tartis su Rokfeleriais. Jie tariasi dėl savo aktyvų Kaspijos jūroje vertės, bet Rokfeleriai sutinka juos įvertinti 20 procentų pigiau, nei yra tikra jų vertė. Netrukus prasideda Baku maištas, kuriame jau pasižymi jaunasis revoliucionierius Džiugašvilis. Čia galima būtų paminėti ir kitus istorinius veikėjus kaip Rotšildų kairių pažiūrų generalinį inžinierių Deividą Landau, kurio sūnus 1920m. studijavo gaudamas Rokfelerio fondą ir buvo vienas iš artimų Trockio šalininkų, tarp kitko, Trockis gyvendamas JAV, išlaikymą gaudavo iš kompanijos Standart Oils. Būtent tuomet, Landau sūnus yra pasakęs, kad suprato Walstreet naftos vertelgų kėslus į Rusijos naftos resursų užgrobimą, bei didelį norą finansuoti revoliuciją.

nobel oil                                                        Nobel oil

Iš principo negalima teigti, kad revoliucijos finansuotojai buvo vien Rokfeleriai, finansavo ją visi 3 karteliai ir visi turėjo savo revoliucionierius, nes norą pralobti turėjo visi. Be abejo, tarp jų konkurencija buvo didžiulė, todėl nenuostabu, kodėl taip blaškėsi Nobeliai. Jie puikiai suprato, kad juos pasiruošę nupirkti Dreifusai iš Anglijos, Rotšildų klano. Čia reikėtų pastebėti, kad Globalus kapitalizmas tuomet ir prasidėjo. Kada žmonija pradėjo naudoti pinigus, pasakyti ko gero neįmanoma, o kas yra finansai, tai visai kas kita, tai jau valdžios siekimas, todėl galima teigti, kad Naftos kaip industrijos atsiradime ir užgimė globalizmas, bei žaidimas finansiniais srautais. Čia galima būtų paminėti, kad 19a. pabaigoje, Rokfeleriai pradėjo vežti naftą iš artimųjų rytų ir čia pravartu pakomentuoti istoriją su Sueco kanalu. 1897m. Britanija užpuola ir užima Egiptą, kartu jai atitenka ir Sueco kanalas, kuris buvo neseniai pastatytas. Žinoma kanalo statybą finansavo Rotšildai, bet pamatę milžinišką jo naudą ir kaip galima kontroliuoti Rokfelerio naftos prekybą iš Azijos į Europą, Britanija netrukus paklūsta Rotšildų reikalavimui užimti Egiptą. Taip Rotšildams atitenka Sueco kanalo kontrolė. Taigi Standart Oils netenka galimybės vežti savo naftą per Sueco kanalą, bet čia Rokfeleriai pradeda savo lobistinius žaidimus Britų parlamente. Jie reikalavo, kad Sueco kanalu turi teisę naudotis visos kompanijos. Klaidinga būtų manyti, kad 19a. pabaigoje, nafta prekiaujama tik Amerikoje ir Europoje, taigi Azijoje šie karteliai, taip pat turėjo savus karus ir savas istorijas. Kada Rotšildai kovoja su Rokfeleriais dėl Sueco kanalo, tuo pat metu vyksta ir kitos teisinės kovos, kuriose dalyvauja Shell kompanija ir jos atstovas iš Rotšildų Markusas Samuelis. Jis bando įrodyti savo kapitalo kilmę, kad praturtėjo Kinijoje kaip spaudos magnatas, nors iš tikro prekiavo sprogmenimis aprūpindamas abi kariaujančias puses – tiek Kiniją, tiek Japoniją 1895m. Dėl bendro respektabilumo ir saugant savo gerą vardą, populiaru būdavo pasakoti, kad turtas buvo uždirbtas iš informacinio spaudos verslo. Pačio Samuelio Markuso istorija Kinijoje, prasidėjo būtent Rokfelerių klane. Tuomet jie prekiavo žibalu, o žibalo pardavėjai skarda nuo mėlynų ištuštintų talpų, dengdavo savo lūšnų stogus. O kada jie perėjo pas Rotšildus, jie įkūrė konkuruojančia kompaniją, kuri prekiavo žibalu iš raudonų talpyklų. Komiškai atrodė, kada konkurentai pradėjo dengti savo stogus, panaudodami skardą iš raudonų talpyklų, iš aukščiau galėjai pamatyti, kaip keičiasi stogų spalva ir rinkos lyderio pozicijas perima Rotšildai, o čia ir kvailiui buvo galima suprasti, kad Rotšildai išstumia Rokfelerius iš Kinijos rinkos. Pasitraukdami Rokfeleriai 1899m. suorganizuoja sukilimą, su nacionalinio charakterio lozungais, kurie tiesiog vandališkai sugriauna visus Rotšildų SHELL žibalo pardavimo tinklus.

Palietus Aziją, reikėtų paminėti ir naftos istoriją Lotynu Amerikoje. Į SHELL Rotšildų machinacijas buvo įtraukta Venesuela. 19a. pabaigoje, Venesueloje atsiranda jų diktatorius statytinis, kuris tapo pačiu turtingiausiu venesueliečiu. Pirmu žingsniu jis nusprendė pasirūpinti visuomenės standartine švietimo sistema, kurią paprasčiausiai panaikino. Kada žmonės išsilavinę, jie daug žino ir supranta, tampa labai nelaimingais, o Venesuelai, jo manymu buvo reikalingi linksmi gyventojai, todėl visos mokyklos neturtingai visuomenei buvo panaikintos. Kada Venesueloje 1900m. buvo atrasta dideli naftos kiekiai, Venesuelai atėjo sunkūs laikai, čia ko gero tiktų palyginimui sarkastiškas anekdotas: kai Antarktidoje buvo atrasta nafta, pingvinų gyvenimas smarkiai pablogėjo, nes Vakarai pingvinams priekaištauja, kad jie gyvena nedemokratiškai ir netoleruoja pingvinų pederastų. Tas pats atsitiko ir su Venesuela, šalį krečia vienas po kito vykstantis perversmai ir nesunku pastebėti, kaip diktatorius į valdžią atveda tai SHELL, tai Standart Oils. Tai buvo būdinga ne tik Venesuelai, bet ir kitoms šalims, turinčios naudingų išteklių.

Taigi grįžkime prie Rusijos, kuri tikrai išgyveno globalias katastrofas, kurioms atsirasti nemažus pinigus investavo šis sionistinis kapitalas. Vienas iš Nobelio vadovų, tuomet vedė savo dienoraštį, kuriame 1915m. aprašė jam pasirodžiusias keistas aplinkybes, kad Rotšildo naftos verslovėse Rusijoje, per kilusius darbininkų maištus, britai visuomet užstodavo komunistinę ideologiją palaikančius maištininkus ir kaltindavo, kad dėl visko kalta carinė priespauda. Tai galima pavadinti kaip Rusiją griaunančių judėjimų kūrimu ir palaikymu. Tada atsiranda tokie revoliucionieriai kaip Krasinas, pagrindinis tuomet karinis neobolševikų lyderis. Nobelio kompanija rūpinasi laikraščio ISKRA finansavimu, spausdinimu ir platinimu. 1917m. visa tai baigiasi revoliucija ir tai kas liko iš Rusijos imperijos, tų 3 klanų finansuojamas sionistinis narkomas, pasirašo Brest -Litovsko sutartį, kuriame 14 punkte, perduoda visas Kaspijos naftos versloves Vokietijos protektoratui.

Egidijus Baltušis

Šauksmas

Leave a Reply