ES bando išsigelbėti versdama eurus makulatūra ir naikindama nacionalinius gamintojus

Kazimieras Juraitis

Žlungančią ekonomiką ES bando užkamšyti JAV pavyzdžiu – spausdinant eurus. Kuo tas pasibaigė JAV jau žinome: milžiniškomis skolomis, kurių aptarnauti Valstijos jau nesugeba ir joms nelieka kito kelio, kaip tik bandyti sukelti Trečiąjį Pasaulinį karą. Matyt, tokio elgesio motyvacija tokia: “jei pagal tokį scenarijų  pasisekė du kartus praeitą šimtmetį, kodėl gi turėtų nepasisekti trečią kartą dabar”? Tikra nelaimė mums visiems, kad tokį scenarijų mėgdžioja ir Europos Sąjunga.

juanis

Europos centrinis bankas paskelbė, kad iki 2017 metų spaudins kas mėnesį po 60 milijardų eurų ir mes juos į rinką, bandydamas taip paskatinti gamybą. Tuo tarpu depozitų dydis bankams sumažintas iki minus 0,3 procento. Bankai už savo atliekamų pinigų saugojimą bus priversti primokėti, vietoje to, kad gautų palūkanas. Veikiausiai manoma, kad taip irgi skatinama ekonomika – bankai turėtų ieškoti būdų, kaip “įsukti” pinigus gamyboje, užuot juos saugoję neįdarbintus. Žinant, kad infliacija vietoje norimų 2 procentų, siekia tik 0.1 procento – vartojimas ir su tuo susijusi gamyba beviltiškai smunka.
/http://ru.euronews.com/2015/12/03/ecb-cuts-deposit-rate-and-extends-asset-purchases

 Kuo tas gresia Lietuvai. Žinant Skandinaviškų bankų tradicijas, Lietuvoje didės bankinių paslaugų mokesčiai gyventojams ir juridiniams asmenims. Nes smunkant ekonomikai ir krentant vartojimui, privatūs bankai stengsis išlaikyti pelno normas. Kai normalia bankininkyste to padaryti nepavyksta – Lietuvoje svetimšalių bankai pelną uždirba, didindami paslaugų mokesčius (jeigu Lietuva turėtų centrinį banką, ginantį nacionalinį valstybinį interesą, jis galėtų tuos mokesčius reguliuoti).

Lygiagrečiai aplink BRIKS šalis ES plečia laisvos prekybos zoną. ES pasirašė laisvos prekybos sutartį su Vietnamu, tokios pat sutartys ruošiamos Malaizijai ir Tailandui, bandoma derėtis su Japonija. Anksčiau analogiška sutartis jau pasirašyta su Pietų Korėja.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/es-ir-vietnamas-pasirase-laisvosios-prekybos-sutarti.d?id=69741542

Ko iš to tikėtis Lietuvai. Trumpose laiko atkarpose lyg ir padidėja eksporto galimybės. Bet minimos šalys nėra potencialios Lietuvos produkcijos pirkėjos plačia apimtimi, išskyrus gal Japoniją, su kuria derybos nežinia kaip pasibaigs.

Tolimoje perspektyvoje – Lietuva galutinai praras milžiniškas Rusijos ir Kinijos rinkas.  Be to, tokiomis sutartimis ES ruošia kelią Transatlantinės sutarties išplėtimui už ES ribų. Įsigaliojus šiai sutarčiai, Lietuvos smulkus ir vidutinis žemės ūkis žlugs, nes neišlaikys konkurencijos su pigia JAV produkcijos savikaina.

JAV toliau tęsia savo meistrišką žaidimą Ukrainoje. Sukėlusios perversmą ir pilietinį karą, dabar Valstijos finansinę naštą dėl chaoso pasekmių permeta Rusijai. Reuters pranešė, kad JAV atsisakė Ukrainai suteikti garantijas dėl šalies 3 milijardų dolerių skolos Rusijai už dujas.
http://www.reuters.com/article/us-ukraine-crisis-russia-usa-debt-idUSKBN0TO0EW20151205#edfm3zFSgZOyijuW.97

tuo tarpu Putinas per G-20 susitikimo metu Ankaroje pareiškė, kad Rusija pasiryžusi restruktūrizuoti Ukrainos skolą. Liaudiškai kalbant, rusai ir toliau tieks Ukrainai dujas nemokamai.

http://www.usnews.com/news/business/articles/2015/11/16/putin-proposes-ukraine-debt-restructuring

Sirijoje Rusija įklimpo į ilgalaikius karinius veiksmus. JAV sėkmingai vykdo ilgalaikę strategiją, apie kurią išdėstė Stratforo direktorius Džordžas Frydmanas .
Kas dėl to gresia Lietuvai, galėtų papasakoti Andrius Kubilius. Mat būtent jis neseniai savo veidaknygėje pasigyrė, kad susižavėjęs Džordžu Frydmanu, kuris ir išdėstė vadinamąjį Pilsudskio planą: sukurti konfliktų perpildytą barjerą nuo Baltijos iki Juodosios jūros, kuris neleistų susijungti Rusijos gamtiniams ištekliams su Vokietijos pinigais ir technologijomis. Visi ženklai rodo, kad Lietuva šiame plane užtikrintai užima lyderio pozicijas. Landsbergio Dalia ir toliau mojuoja karo kirviu, kurstydama  visą pafrontės regioną kuo aktyviau ruoštis artėjančiai konfrontacijai su Rusija. Na, o ko laukti juk ir parašyta tame plane, kurį uoliai padeda vykdyti tiek Dalia, tiek visi valdantieji – kuo daugiau chaoso, karo… Frydmanas tą trokštamą pafrontės, kurio epicentre ir yra Lietuva, regiono būvį įvardija kaip “ugnies jūra”. Taikos ir ramybės laukti tikrai neverta.

Kaip galėtų elgtis Lietuva. Ne visos vastybės taip beatodairiškai žudosi. Tarkim Lenkijos prazidentas Andžejus Dūda neseniai pareiškė, kad Lenkija nenori būti buferine valstybe. O danai bando sustabdyti tolesnį jų valstybės suverenumo naikinimą, mėgdžiodami Šveicarijos pavyzdį.

http://ru.euronews.com/2015/12/03/eu-denmark-referendum/

Danai savo bandymą pasipriešinti tolesniam valstybingumo naikinimui motyvuoja panašiai, kaip ir signataras Zigmas Vaišvila: pagal Mastrichto sutartį Danija, stodama į ES, neįsipareigojo tam tikriems veiksmams, kuriems dabar prievartauja Europos Sąjunga (šiuo atveju- bendriems Europolo veiksmams). Be to, Danija, skirtingai negu Lietuva, pasiliko savo nacionalinę valiutą kroną.

Kazimieras Juraitis

Šauksmas

 

Leave a Reply