ES vadovų susitikimas Bratislavoje

Europos viršūnių susitikimas Bratislavoje rugsėjo 16 dieną baigėsi tuo, kuo ir turėjo pasibaigti – niekuo. Jokių idėjų, nei vienos stiprios figūros Vakaruose. Merkel su nusmukusiais reitingais ir Olandas – be jokių reitingų, pats nepopuliariausias per visą Prancūzijos istoriją, na ir EK komisijos pirmininkas – pajacas – alkoholikas Junkeris. Buvo ir normalių, adekvačių. Tai Rytų Europos atstovai: Donaldas Tuskas (Europos Tarybos pirmininkas) ir Višegrado grupės prezidentai. Tokia štai „bajorų sueiga“, kaip kažkada prieš Žečpospolitos žlugimą.
GettyImages-606065768-640x427
Šios sueigos išvakarėse Nobelio ekonomikos laureatas Stiglicas davė išmintingą patarimą Vokietijai, kaip susidoroti su euro krize – Vokietijai išeiti iš Euro zonos.
Šiandien ES suskylusi, kaip sena ir nenaudinga gelda, į „šiaurės“ ir „pietų“ šalis, į senąją Europą ir naująją Europą, į vokiečių-prancūzų bloką, Višegrado grupę, „Balkanų maršruto“ valstybes ir t.t.

Unikumas – Vokietiją, pasirengusi susiurbti į save viso pasaulio teroristus ir dykaduonius, o susiurbusi – nusprogti. Ši Vokietijos pozicija nepakito ir per susitikimą Bratislavoje, todėl Vengrijos premjero žodžiais, išsakytais per šį susitikimą, nepavyko pakeisti bloko imigracijos politikos, kurią jis pavadino „savižudiška ir naivia.“ Jo nuomone, be Vokietijos migracijos apribojimo, kuriuos ji pasiruošusi priimti, „įsiurbimo efektas“ toliau vilios migrantų mases į Europą. „Kažkas turi įvykti šioje srityje“, – pasakė Orbanas.
Pirmą kartą per 43 metus viršūnių susitikimas vyko be Didžiosios Britanijos. Birželio 23 dieną įvykęs britų referendumas parodė paprastų europiečių nepakantumą Briuselio diktatui. Apie krizę, paralyžiuojančią ES struktūras, kalba užsitęsęs neapibrėžtumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Sąjungos. Europos parlamentas birželio 28 priėmė rezoliuciją, kviečiančią Londoną nedelsiant aktyvuoti 50 -tą Lisabonos sutarties dėl Europos Sąjungos straipsnį, kuriame numatyta teisė ES valstybės-narės laisvanoriškai išeiti iš sąjungos. Praktiškai tai reiškia, kad Europos taryba turi gauti iš Londono oficialų pareiškimą, kad Britanija išeina iš ES. Rugpjūčio 17 dieną Londonas pagaliau pranešė, kad šią procedūrą pradės 2017 metų sausio-vasario mėnesį. Visa procedūra turėtų užtrukti apie dvejus metus.
Vietoje „atstatymo visuomenės pasitikėjimo Europos Sąjungai“ ir paruošimo „kelio žemėlapio“ išėjimo iš „egzistencijos krizės“ (būtent tai žadėjo Donaldas Tuskas ir Žanas Klodas Junkeris) susitikimas Slovakijos sostinėje parodė nesutarimus, tik šiek tiek pridengtus optimistine bendra Angelos Merkel ir Fransua Olando spaudos konferencija, kuri buvo surengta pasibaigus Europos viršūnių susitikimui.
Vietoj bendro dokumento, po kuriuo stovėtų Bratislavoje susirinkusių 27 valstybių ir vyriausybių parašai, prieš žurnalistus susitikimui pasibaigus pasirodė tik Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai.
Italijos premjeras Matteo Renci atsisakė dalyvauti baigiamoje spaudos konferencijoje su Merkel ir Olandu, jis pareiškė dienraščiui La Repubblica. „Aš negaliu dalyvauti spaudos-konferencijoje su Merkel ir Olandu. Aš nesutinku su jų pozicija migracijos ir ekonomikos klausimais“. Renci pažymėjo, kad jis nenori, kad toliau tęstųsi Europos nesugebėjimas išspręsti migracijos klausimą. Jis „ne už tai, kad negelbėti žmonių jūroje, bet jis prieš tai, kad juos visus vežti į Siciliją ir Apuliją.“
Renci ne atsitiktinai prakalbo apie ekonomikos problemas. Savaitę iki susitikimo Bratislavoje, Graikijos premjero Aleksio Cipro iniciatyva „pietų bloko“ šalys (Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Malta, Portugalija ir Prancūzija) priėmė Atėnų deklaraciją, kurioje pakvietė pabaigti „dogmatinį ekonomijos režimą“.
Europos sąjungos problema – tai išlikimo problema. ES reikalingos rimtos reformos. Tačiau vieningos nuomonės šio klausimu nėra.
Mes krizinėje padėtyje“ – konstatavo Merkel prieš susitikimo pradžią. Nieko konkretaus ji šiuo klausimu daugiau taip ir nepasakė. Nieko šiuo klausimu daugiau ji nepasakė ir spaudos konferencijoje su Olandu.
Susitikimo Bratislavoje išvakarėse Višegrado grupės valstybės (Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija) susitikime pristatė atskirą dokumentą. Jo svarstymas Bratislavoje vyko už uždarų durų, jo turinys nebuvo viešai paskelbtas. Apie jo turinį galima tik spręsti iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano pareiškimo, kurį citavome aukščiau.
Prieš keturias dienas iki susitikimo Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrai nusiuntė ES politikos ir saugumo atstovei Frederikai Mogerini trumpą dokumentą, ES karinės integracijos planą.

Planas turi tris pagrindinius punktus: 1) nuolatos veikiančio Europos generalinio štabo įkūrimas; 2)sukūrimas europinio gynybos fondo, skirto stimuliuoti tyrimus ir inovacijas; 3) paruošimas karinio kontingento (battle groups) 1500 žmonių, kurie „rotacijos pagrindu galėtų būti dislokuoti ES valstybių-narių teritorijose ir būti mobilizuotos per 15 dienų periodą“.
Portalas Breitbart pranešė, kad Didžioji Britanija vetavo bendros ES armijos kūrimą.
Rugsėjo 24 dieną Vienoje žada susirinkti „Balkanų maršruto“ valstybės, kurios, kaip išsireiškė Orbanas, Briuselio ir Berlyno migracijos politiką laiko „susinaikinimo ir naivumo“ politika.
ES neturi jokių idėjų ir jokių vertybių, visos neoliberalizmo „vertybės“ – fikcija ir melas. ES – koncentracijos stovykla Europos tautoms, šeimoms, tradicijoms, religijai, normaliam ir neišsigimusiam žmogui. Bratislavos susitikimas parodė, kad ES monstras sunkiai serga. Nereikia jo gydyti, reikia tik padėti jam padvėsti.
Šauksmas

Leave a Reply