Europos bankininkai politikams: išgelbėkite mus nuo amerikonų

Portalas Politico pranešė, kad Europos bankininkai pradeda lobistinę kompaniją, kurios tikslas – įtikinti politikus ir valdininkus neįvedinėti „Bazelis III“ normų. Trečioji dalis Bazelio susitarimų – taip vadinamas Bazelis III – dokumentas, įvedantis griežtesnius bankų reguliavimo normatyvus, kurie buvo įvesti po 2008 metų finansų krizės. Naujoje versijoje sugriežtinami reikalavimai bankų kapitalui ir įvedamos naujos likvidumo normos.

A one euro coin is pictured on one US dollar notes on March 13, 2015 in Godewaersvelde, Northern France.  AFP PHOTO / PHILIPPE HUGUEN        (Photo credit should read PHILIPPE HUGUEN/AFP/Getty Images)

Europos bankininkai mano, kad pagrindiniai globalūs reguliatoriai ( jų tarpe Bazelio bankų priežiūros komitetas, „Bazelis III“ autorius) yra „perdėtai įtakojamas“ JAV, ir bijo, kad nauji normatyvai nukreipti prieš Europos Sąjungos bankų interesus ir yra žalingi Europos ekonomikai.

Europos bankų vadovai ir jų lobistai įnirtingai bando pranešti Briuseliui jų poziciją, kad jeigu normatyvai nepasikeis arba jų diegimą nepavyks atidėti, JAV konkurentai tiesiog „sunaikins“ Europos bankus, pasinaudoję savo įtaka pasaulio ekonomikos reguliatoriams.

Laiko liko nedaug, nes „Bazelis III“ normos turi būti įvestos iki metų pabaigos.

„Europos lyderiai turi greitai priimti sprendimą. Jie privalo apsispręsti, ar jiems rūpi tai, kas valdo ir kontroliuoja kapitalų rinkų tarpininkus, nuo kurių mes priklausom. Mums prieš akis amerikonų dominavimo perspektyva, ir jeigu ši tendencija nenusilps, mums jau greitai gresia ateitis, kada Europos kapitalų rinkos bus pilnai priklausomi nuo firmų, išmėtytų po visą pasaulį“, – pareiškė Barclays banko vykdantysis direktorius Jes Staley, anksčiau vadovavęs JP Morgan Chase investiciniam padaliniui.

Šio bankininko būkštavimus patvirtina Coalition duomenys. Per 2016 metų pirmuosius tris mėnesius amerikiečių bankams teko 57% bendros pajamų apimties gautos iš investicinės bankininkystės Europoje, tuo metu kai prieš keturis metus rinkos lyderiais buvo Europos bankai.

Europos bankinio sektoriaus lobistai pareiškia, kad „Bazelis III“ pablogins ir taip jau blogą Europos bankų situaciją – dirbdami pagal naujus normatyvus daugelis bankų nepajėgs skolintis lėšas. Be to, manoma, kad jų dalį prarys JAV konkurentai, kurie stiprūs vidinėje rinkoje ir gali tikėtis didelio reguliatorių lankstumo.

„Mes skaitome, kad tai politinis klausimas. Jis iškyla virš grynai techninių klausimų“, mano Europos bankų federacijos vykdantysis direktorius Wim Mijs.

Mijs žodžiais, Europos ekonomika vis dar didesne dalimi finansuojama bankų, todėl bet koks Bazelio komiteto sprendimas darys rimtą įtaką kontinento ekonomikai.

Amerikos bankai, savo ruožtu, mano, kad jų Europos konkurentai bando neteisingais normatyvais pateisinti nepatenkinamus savo darbo rezultatus, ir pažymi, kad ir jiems teks laikytis „Bazelis III“ normatyvų. Be to, amerikiečiai tvirtina, kad prisideda prie Europos ekonomikos augimo taip pat, kaip ir vietiniai žaidėjai – bankai dirba Europoje, sukuria ten darbo vietas ir padeda Europos kompanijoms.

Reikia priminti, kad JAV Federalinei Rezervo Sistemai priklausantys bankai 2008 metų krizės metu išsidalino tarpusavyje tris trilijonus „iš oro“ pasigamintų dolerių. Europos bankai neturi galimybės vykdyti tokias finansines machinacijas, todėl Europos bankininkai tikrai negalės konkuruoti su amerikiečių sukčiais.

Šauksmas

Leave a Reply