Europos dezintegracijos pavojai

„Europos valstybės praranda kontrolę ir gali nesusitvarkyti su ekonomine ir migracijos krizėmis, kurios apėmė Europos sąjungą“, parašė buvęs ES Centrinio banko vyriausias ekonomistas Jurgenas Štark laikraštyje  Neue Zürcher Zeitung. Jo nuomone, ES kaip niekada arti subyrėjimo.

11633699-financial-crisis-in-european-union-domino-effect

Vienu metu Europą apėmusios finansinė ir migracijos krizės grasina tapti nevaldomomis.

ES sugriuvimo pavojus yra toks didelis, kaip niekada anksčiau. Du dešimtmečius ES pagrindu buvo Vokietijos-Prancūzijos tandemas. Pabėgėlių antplūdis susilpnino Vokietijos kaip lyderio vaidmenį. Šio metu Vokietija iš finansinio donoro tampa finansiniu recipientu.

Pavojus Europos sąjungos sugriuvimo didelė kaip niekada. Krizės perdengia viena kitą, tampa sudėtingesnėmis ir yra grėsmė, kad jos taps nekontroliuojamos. Europos sąjungos valdžia nepajėgi susitvarkyti su tokiu skaičiumi augančių problemų. Pabėgėlių banga susilpnino Vokietijos kaip lyderio pozicijas Europoje. Dabar nėra kam pateikti tikslų ir aiškų planą kaip išeiti iš beviltiškos situacijos ir susigrąžinti europiečių pasitikėjimą.

Jurgeno Štark nuomone, Europą reikia padaryti piliečių projektu, o ne politinių elitų.

Ekonominė krizė Europos Sąjungoje prasidėjo 2010 metais nuo Graikijos krizės, o po to paplito į kitas euro zonos valstybes. Visa eilė valstybių susidūrė su suverenios skolos refinansavimo sunkumais kartu su biudžeto deficitu. Graikija, Airija ir Portugalija buvo priverstos imti daugiamilijardinius ES ir TVF kreditus mainais į griežtas ekonomijos programas. Prie skolų krizės prisidėjo dar ir migracinė krizė. Europos Komisija, autoriaus nuomone, vietoj to, kad būti „sutarčių vykdymo“ garantu, pademonstravo nesugebėjimą vadovauti. Europa turėjo gyventi pagal bendras Euro zonos taisykles, Mastrichto, Šengeno ir Dublino susitarimus. Europos Komisija „nepademonstravo politinio vyriškumo“. Vietoj to ECB norėdamas išlaikyti euro zonos vienybę  žymiai viršijo savo mandatą.

w644h387

Migrantų-musulmonų antplūdis gali sužlugdyti eurointegraciją.

Pabėgėlių musulmonų srautas, kaip nano daugelis ekspertų, neša savyje ne tik milžinišką skaičių socialinių problemų – nuo masinio terorizmo pavojaus iki socialinės įtampos ir nacionalistinių nuotaikų, jis gali sugriauti europinės integracijos projektą.

Dar nesenai Vokietija ir kitos ES valstybės laikėsi „Trijų A“ strategijos migrantų musulmonų atžvilgiu: buvo skaitoma, kad jie privalo adaptuotis, vėliau asimiliuotis ir pagaliau absorbuotis, tai yra pilnai ištirpti naujame sociume. To neįvyko. Kas ketvirtas iš Vokietijos turkų nemoka vokiečių kalbos, kas antras nebendrauja su vokiečiais. ES direktyva apie šeimos susijungimo teisę  nubraukė mišrių santuokų galimybę: musulmonai atsiveža nuotakas iš savo kilmės kraštų.

Viena iš ES klaidų buvo leidimas statyti mečetes. Pagrindiniais šių statybų sponsoriais yra ekstremistinio islamo platintojos Saudo Arabija ir Kataras. Jos numato artimiausiu metu pastatyti 200 mečečių, o perspektyvoje – dar 500. Mečetės tampa musulmonų traukos centrais ir trukdo integracijai į Europos sociumą, kelia ekstremizmo ir terorizmo pavojų. Beveik visose Vakarų Europos valstybėse jau veikia šariato teismai, kurie pilnai viešpatauja musulmonų diasporoje.

Po Antrojo pasaulinio karo į vakarų Europą iš musulmonų kraštų atvykdavo po 60−70 tūkstančių imigrantų, tūkstantmečio pabaigoje – nuo 700 tūkstančių iki 1 milijono.

2000 metais imigrantai sudarė 10,3% visų gyventojų, 2013- 15%, o šiandien, be abejonės, šis procentas ženkliai išaugo.

Į Europą atvykstantis radikalusis islamas nesutinka pasipriešinimo, nes Europos krikščionybė, kaip pripažino Popiežius Pranciškus, šiandien yra demoralizuota jėga. Europiečiai pripratę prie vietinio nuosaikaus islamo, buvo tiesiog nepasiruošę susidurti su agresyviuoju salafitišku islamu, kuris neslepia savo tikslų užkariauti kuo platesnę kultūrinę-dvasinę erdvę. To pasekoje 500 000 etninių vokiečių ir 300000 etninių prancūzų priėmė islamą.

Europos ekonomika ir visa Europos Civilizacija nyksta mūsų akyse, o visiškai neadekvačios ES valdžios struktūros ir toliau gyvena savo neoliberalių iliuzijų pasaulyje. „Orkestas jau nebegroja, o jie vis dar šoka“.

Petras Gulbinskas

Šauksmas

Leave a Reply