Europos ir JAV agonija

Europa per pastaruosius du metus pasikeitė kardinaliai ir to priežastis – pabėgėlių (iš esmės – tai ne pabėgėliai, o parazitai) antplūdis. Jis vis dar tęsiasi, tegu ir mažesniu mastu, t.y. į Europą toliau keliauja visiškai svetimi jai žmonės su asocialiu elgesiu, nenorintys dirbti, trokštantys atsisėsti ant sprando. Daugelis, net jeigu baigsis konfliktas Sirijoje, savanoriškai namo neiškeliaus – kuriems galams palikti tokį rojų? Stambiausi Europos miestai jau pavirto kriminalinėmis kloakomis. Jeigu anksčiau Somalio sostinę Mogadišą vadino Afrikos Paryžiumi, tai dabar Paryžius vadinamas Europos Mogadišu.

is-america-headed-towards-tyrann-720x340

Tai pirmoji problema. Antroji – Ukraina. Nė vienas taikos planas neatsako į klausimą – kaip ir kieno sąskaita toliau egzistuos Ukraina. Nė vienas planas neatsako į klausimą, su kuo dabar prekiaus Ukraina, kaip ji sugrąžins skolas, kur dėti Ukrainos politikus ir kaip padaryti taip, kad nauji politikai nevirstų tokiais pačiais, kaip dabartiniai. Nė vienas pasaulio lyderis nenori imtis globoti Ukrainą. O laikrodis tiksi, skaičiuoja laiką, kai valdžią ten užgrobs radikalai, kurie turi labai paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus.

Artimuosiuose Rytuose vyksta beveik nematomas Sirijos įvykių fone Saudo Arabijos karas su Jemenu. Ir sauditai ši karą pralaimi. Apie Jemeno destabilizaciją jau buvo rašyta, o dabar, mano nuomone, galima laukti labai negerų dalykų. Pavyzdžiui, sukilėliais Jemene taps nebekontroliuojami, o Saudo Arabijoje įvyks šiitų mažumos sukilimas, kurį parems Iranas, o tuo pat metu sukils dar ir gastarbeiteriai. Rezultatas – Saudo Arabijos žlugimas, ginkluotas chaosas išplinta po visą Arabijos pusiasalį. Masiniai neramumai pas sauditus jau vyksta, ir vis labiau aktyvėja. Problema ta, kad sauditų karo su Jemenu niekas nepastebi ir nemėgina sureguliuoti. Pamatys tada, kai bus jau per vėlu.

Ekonominių sunkumų fone gali prasidėti pilietinis karas Venesueloje (Maduras tai žino ir masiškai perka ginkluotę). Ir problema čia bus ta, kad Amerika įsikišti į krizę greičiausiai negalės.

Na o kai dėl Rusijos, tai tarp amerikiečių ir rusų iškilo konfliktas dėl lyderiavimo, kai Amerika sako: čia aš viską sprendžiu, o rusai parodo jiems špygą. Dabar Amerikai iškilo dilema – arba sumušti Rusiją, arba prarasti lyderystę. Dar daugiau – manau, kad Amerikoje sėdi anaiptol ne kvailiai ir jie apskritai jau padarė išvadą, kad 1991 metais jie neišsprendė problemos kartą ir visiems laikams, kadangi problema slypėjo ne komunizme, o Rusijoje kaipo tokioje. Vadinasi, problemos sprendimas – tai Rusijos suskaldymas į kelias valstybes, kad prie šio reikalo jau nebereikėtų sugrįžti. Tačiau toks suskaldymas neįmanomas taikant nacionalinį principą, kadangi Rusija šia prasme yra monolitinė, o Kaukazo atskyrimas problemos neišspręs. Vadinasi, bus išradinėjamos tautos, tokios kaip „sibiriečiai“, „uraliečiai“ ir t.t.

Vakarai gali pamėginti išspręsti Rusijos suskaldymo klausimą destabilizuodami Turkiją ir/arba Vidurinę Aziją ir sukurdami iš destabilizuotų šalių koridorių milžiniškų teroristinių gaujų įsiveržimui į Rusijos teritorijas, kurios jau daugiau kaip 500 metų yra gilus Rusijos užnugaris – Sibirą, Uralą, Pavolgį. Prologu tam gali tapti arba Turkijos žlugimas, arba vachabitų sukilimas Pakistane.

Iš kitos pusės mes matome, kad didžioji destabilizuotų Artimųjų rytų gyventojų yra ne Alacho kariai, o parazitai, kurie puikiausiai supranta, kurioje sumuštinio pusėje tepamas sviestas. Vietoje „totalinio džichado“ jiems labiau priimtina kelionė į Europą ir parazitavimas. Sugriovėm savas valstybes – atsisėsime ant sprando svetimoms. Nors esama tarp jų ir teroristų, be to, jų skaičius didės, kai tik šie parazitai įsikurs vietoje ir patenkins pačius pirmus svarbiausius poreikius. Viskas pagal Maslou – valgyti yra, stogas virš galvos yra – pradėsime galvoti apie dvasiškus dalykus. Apie džichadą.

Versijos.lt

Leave a Reply