Grynieji pinigai – tai laisvė

Algimantas Lebionka

„Laisvės ir nuosavybės priešai yra ne grynieji pinigai, tikrieji priešai sėdi finansų ministerijose ir centriniuose bankuose“. Tokią nuomonę išsakė Holger Steltzner laikraštyje Franfurter Allgemeine Zeitung. „Negrynųjų pinigų konclageris“, CB neigiamos palūkanos ir ką apie tai galvoja visuomenės ir verslo atstovai.

gelebte-freiheit-bargeld-war

Straipsnio autorius Holger Steltzner cituoja Fiodoro Dostojevskio žodžius, kad „Pinigai – tai nukalta laisvė“ („Деньги — это отчеканенная свобода“), kuriuos rašytojas pasakė dar 19 amžiuje, kai buvo kalinamas tremtyje Sibire. (Pilna šio posakio paimto iš romano „Užrašai iš mirusio namo“ („Записки из мертвого дома“) yra „Pinigai – tai nukalta laisvė, o todėl žmogui, visiškai praradusiam laisvę, jie brangesni dešimteriopai“( „Деньги есть чеканенная свобода, а потому для человека, лишенного совершенно свободы, они дороже вдесятеро“).

Straipsnio autoriaus žodžiais, Fiodoras Dostoevskis turėjo omenyje grynuosius pinigus, nes šiuolaikinių mokėjimo priemonių 19 amžiuje dar nebuvo, bet tiktai elektroniniai pinigai laidžia vykdyti totalitarinę visuomenės kontrolę.

Pasaulyje, kur viską galima nupirkti ir vartoti, nebelieka konfidencionalumo, teisės į privačius asmens duomenis. Karaliauja ideali politinių, ekonominių, kriminalinių pasekmių kontrolė.

Skaitmeniniame pasaulyje, tiktai grynieji gali apsaugoti žmogų nuo totalinio persekiojimo. Todėl, grynieji pinigai tai ne tik pinigai, bet tuo pačiu ir asmeninė nuosavybė ir laisvė.

Holger Steltzner nuomone, dauguma vokiečių tai supranta ir neigiamai reaguoja į valdžios ataką prieš grynuosius.

Vokietijos valdžia nesenai sugalvojo ženkliai apriboti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Norima apriboti brangių daiktų įsigijimą už grynuosius iki 5000 eurų sumos. Eskaluojamos kalbos apie 500 eurų kupiūros panaikinimą. Tai jau visai netoli iki visiško grynųjų pinigų panaikinimo. Jeigu tai būtų kalba tiktai apie tai, kaip patogiau žmonėms, tai turėtų spręsti patys piliečiai, bet eina kalba apie asmeninio gyvenimo pabaigą. Kai gali būti apribota žmogaus prieiga prie nuosavo kapitalo. Tai bus beribė asmens kontrolė.

Ši totalinės kontrolės, kovos su grynaisiais „war on cash“ kilo ir startavo prieš daugelį metų Amerikje. Silikono slėnyje (suskaitmeninimas), Volstryte (mokėjimo kortelės) ir kontrolė (Vašingtone). Buvo kalbama iš pradžių, kad bus kovojama su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu. Kad reikia kovoti su nusikaltėliais. Autoriaus nuomone, tam nėra svarių argumentų, nes kibernetinė mafija gerokai lenkia finansinės veiklos priežiūros institucijas.

Staiga sugalvota, kad karas su grynaisiais bus kartu ir kova su islamo terorizmu. Tai pokštas. Nejaugi kas galvoja, kad draudimas atiskaityti grynaisias, didesne negu 5000 eurų suma, apsunkins Islamo valstybės teroristams šaudyti iš Kalašnikovo automato?

Straipsnio autorius mano, kad yra kiti motyvai, kad sunaikinti grynuosius pinigus, bet apie juos tylima. Likę be grynųjų pinigų, piliečiai, prieš savo norą, bus įvilioti į Centrinių bankų neigiamų palūkanų normų valdas.

Viskas daroma mūsų “gerovei”: „Negrynųjų pinigų konclageris“ ir Centrinių bankų neigiamų palūkanų pelkė

Finansų-kredito specialistas Valentinas Katasonovas yra pasakęs: „Kodėl pas mane toks nesutaikomas (netolerantiškas) požiūris į negrynus pinigus? Todėl, kad jie yra mokėjimų ir apyvartos nelegalios priemonės. Paprasčiau kalbant – tai padirbti pinigai. O kas užsiima pinigų leidimu (juos dar vadina depozitiniais)? — Komerciniai bankai. O kokie įstatymai nustato statusą ir tvarką negrynųjų pinigų išleidimo? — Jokie. Jų išleidimas ir apyvarta vyksta, kaip sako juristai „už įstatymų ribų“. O tokia veikla atitinkamuose sluoksniuose paprastai vadinama „Gyvenimas pagal sąvokas“. Negalvokit, kad aš pateikiu kokią tai sensaciją. Aš čia Amerikos neatradinėju“.

„Lupikautojai per ilgą laiką pasiekė iš valdžių teisės už pritrauktus į depozitines sąskaitas pilnaverčius (metalinius) pinigus išduoti savo nuosavus pinigus kaip kreditus sumoms, viršijančioms apimtis pritrauktų metalinių pinigų ir galų gale jie savo pasiekė. Kai kuriuose ekonomikos vadovėliuose autoriai netgi duoda pavadinimą tokiai depozitinių-kreditinių operacijų schemai : bankų „nepilnas (dalinis) įsipareigojimų padengimas“.

Kai kurie bankininkai net atvirai kalba apie tai, kad šiuolaikinių bankų kreditai — pažadai išduoti pinigus, kurių jie neturi. Dešimt procentų išduotų kreditų gali būti paremti pilnaverčiais (arba teisėtais) pinigais , likę — pažadai, kurie apiforminami depozitų arba negrynųjų pinigų pavidalu. Apgavyste paremta šios sistemos “nepilno (dalinio) įsipareigojimų padengimo” bankų sistemos atsiskleidžia tik bankų klientų bėgimo metu, kada depozitų savininkai reikalauja nuimti savo pilnaverčius (teisėtus) pinigus. Tai atviras pinigų padirbinėjimas ypač dideliu mastu.

„Teisėtais pinigais („teisėtomis mokėjimo priemonėmis“; analogas mūsų termino anglo-saksų teisėje — legal tender) yra tiktai tie įsipareigojimai, kurie išleidžiami centrinių bankų. Tai grynieji pinigai popierinių skirtingo nominalo banknotų pavidalu, turintys patikimą apsaugą nuo padirbinėjimo. Senais gerais laikais banknotai centrinių bankų buvo padengti pilnai metalinio aukso atsargomis. Šiandien to jau nėra. Tai tiesiog popieriniai ženklai. Bet nepaisant viso to jie yra teisėti pinigai, kurių statutas įtvirtintas įstatymuose, o dažnai ir valstybių konstitucijos. O negrynieji pinigai – šešėliniai, iš esmės, neteisėti.  Bet būtent ant jų stūkso bankininkų galybė, jų sugebėjimas „daryti pinigus iš oro“. Jie gauna pasakiškus pelnus. Jeigu kreditus pasauliniai lupikautojai išduoda padirbtais pinigais, tai skolos gesinimas vyksta pilnai realiais aktyvais. Taip vadinamas „dalinis įsipareigojimų padengimas — “pinigų alchemija”, apie kurią viduramžių alchemikai, kurie stengėsi gauti auksą iš geležies, galėjo tiktai svajoti“.

25 metus Lietuvoje mes turime tokią pačią netikrų pinigų sistemą kaip ir visas „civilizuotas pasaulis“, „civilizuota Europa“. Šios sistemos konstrukcija buvo primesta „pinigų šeimininkų“ tam, kad vykdyti efektyvų Lietuvos apiplėšimą. Lietuvos komerciniai bankai po ECB iškaba išleidžia depozitinius (negrynuosius) pinigus, kurių dalis visoje pinigų masėje yra apie 80%. Gaunamą „pinigų alchemijos“ dėka pelną jie išveža už Lietuvos ribų, į Skandinaviją. O iš ten jis anksčiau ar vėliau patenka pas „pinigų šeimininkus“ (pagrindinius JAV Federalinio Rezervo akcininkus). Jie puoselėja planus, numatančius pereiti kažkuriuo momentu į 100% negrynųjų. Grynieji pinigai, kurie šiandien yra vienintelė teisėta atsiskaitymo priemonė, per vieną akimirką bus paskelbti neteisėtais, o negrynieji pinigai, kurie buvo ir kol kas yra nelegaliomis mokėjimo priemonėmis, tą pačiu metu bus paskelbti teisėtais. Tai bus finalas „permanentinės“ „pinigų evoliucijos“, kurią lupikautojai diegė daugelį šimtmečių.

Bus sukurtas „bankinis konclageris“ , pasaulio valdymas galutinai pereis į šitų lupikautojų rankas.

Pinigai kaip valdžios instrumentas lupikautojams daugiau nebus reikalingi. Jie niekam nebebus reikalingi. Juk, kaip žinoma, konclageriuose pinigai — visiškai nereikalinga prabanga. Įvyks pinigų mirtis…“
„…Pirma žmones suvarys į negrynųjų pinigų geto. O vėliau vietoj plastikinių kortelių (juk jas galima pamesti, pavogti!) “bankų konclagerio” “klientams” primygtinai siūlo implantuoti mikročipus arba kaktos srityje, arba dešinėje rankoje…“

„… jau po to prasideda šio konclagerio kasdienybė. Jeigu kas veikia ne pagal konclagerio statutą, jam užkertamas kelias prie negrynųjų pinigų. Paprasčiau kalbant, netenka gyvybės. Ekspertai tvirtina, kad galima bus kontroliuoti ne tik veiksmus bet ir mintis.“

Šauksmas

(Bus daugiau)

Leave a Reply