Gyvenimas globalaus konflikto zonoje

Svarbiausius šios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas.

Roland paulausk– Ne pirmą savaitę Europoje dominuoja nevaldomos migracijos tema. Kokias pagrindines šio proceso priežastis matote?

– Migrantų srautas į Europos valstybes buvo visada, tačiau pastarieji mėnesiai skiriasi tuo, kad tas srautas tapo ypač didelis. Tie naujieji imigrantai pasižymi vienu išskirtiniu bruožu: tai yra daugiausiai jauni vyrai, be moterų, be vaikų, be senolių, be to, jie yra pakankamai pasiturintys – jie turi pakankamai pinigų, kad susimokėtų kyšius pasienyje, už įvairiausias transporto priemones. Natūraliai kyla klausimas: iš kur jie tuos pinigus gauna? Europos žiniasklaida yra pilna įvairiausios informacijos, kurią gana sunku įvertinti vienareikšmiškai, tačiau dažniausiai įvardijama, kad tuos pinigus duoda įvairios amerikiečių finansuojamos organizacijos. Tie vyrukai, kurie dabar atvyksta, yra įpykę, t.y. turi motyvaciją, kuri susiveda į konkrečius teiginius. Jie sako: jūs sukūrėte chaosą mūsų valstybėse, todėl dabar mokėkite už tai, ką padarėte. Tai yra dominuojantis motyvas, kai jų kas nors paklausia, kodėl jūs čia veržiatės. Daugelis šių žmonių nėra politiniai migrantai, be to, sakyčiau, kad ir ne ekonominiai, nes jie neretai turi daugiau pinigų negu dažnas europietis. Jeigu migrantas yra kiek gudresnis, tai jis paprastai dar primena visą Europos kolonijinę praeitį ir teigia, kad jūs šimtmečiais engėte mūsų valstybes, o dabar atėjo laikas grąžinti skolas. O jeigu pažvelgsime į geopolitinį konfliktą, kuris dabar tiesiog vystosi mūsų akyse, tai atkreipčiau dėmesį į JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio (John Kerry) neseną pareiškimą, kad jiems vis sunkiau sekasi suvaldyti Europos valstybes. Taigi, galus čia suvesti nesunku.

– Na, gerai, koks yra amerikiečių interesas kelti chaosą Europoje? Pagaliau juk patys europiečiai ne ką mažiau prisidėjo prie to chaoso sukūrimo, o dabar verkšlena, kad nėra galimybės suvaldyti šių srautų…

– Nėra galimybės? Tuomet kam apskritai reikalingos ginkluotos pajėgos, pasienio tarnybos ir kitos militarinės struktūros? Pasirodo, okupuoti valstybes galima paprasčiausiai pasiėmus lauknešėlį ant pečių ir porą atsarginių sportbačių… Surinkime čia Lietuvoje kokius 10 tūkst. lietuvaičių iki 30 metų ir eikime užimti kokios nors Europos valstybės. Jie mums dabar siūlo tuo patikėti, esą yra tokia situacija ir jokių kitų galimybių nėra. Dėl to aš darau išvadą, kad visa tai yra dirbtinai organizuotas procesas, sąmoningas veiksmas, lydimas tam tikros politinės valios. Kitas klausimas: kodėl Europos lyderiai pasiduoda šitam, kad ir ta pati Angela Merkel? Kodėl ji eina prieš savo tautos gerovę? Štai į šį klausimą nerandu sau atsakymo…

– Tuomet ką siūlytumėte daryti tiek europiečiams, tiek mums, kurių tokia „šviesi“ tamsių migrantų ateitis vis dar laukia?

– Europa turi visas priemones sustabdyti šiems procesams, o jeigu yra būtina, reikia panaudoti ir jėgą. Tačiau pirmiausia tam reikia turėti politinę valią. Jeigu tu eini prieš savo tautos interesus, tai rezultato, žinoma, nebus. Tačiau įdomiau, kaip Lietuvoje samprotaujama apie šitą problemą. Sakoma maždaug taip: į tą prarają šokti vis tiek reikės, tad pasvarstykime, kaip čia mums minkščiau nusileisti… Atkreipkite dėmesį, kad beveik niekas šiandien Lietuvos TV ar kitoje žiniasklaidoje net nesvarsto, kad gal išvis nešokime į tą prarają. Ne, jie svarsto, kad šokti reikia, bet gal užsikabinsime už kokios nors šakos ar primėtykime ten pagalvių… Mes taip pakliūvame į aklavietę. Mums sako, kad atseit įstojome į ES, todėl turime su ja dalytis visomis problemomis. Viena vertus, mes ten įstojome tam, kad gyventume geriau, o ne tam, kad blogiau. Kita vertus, jokiose sutartyse apie jokių imigrantų priėmimą nieko nerašoma. Pagaliau tai yra senųjų Europos valstybių klaidos ir pirmiausia chaoso kėlimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Jie, pataikaudami amerikiečių interesams, tai darė, tai kodėl mes dabar už tai turime mokėti? O visiems tiems Lietuvos romantikams, kurie svarsto apie gerus pas mus plūstančius žmones, aš atsakysiu paprastai: Lietuvoje šiandien yra 84 proc. lietuvių ir 16 proc. kitų tautų žmonių – daugiausia lenkų ir rusų. Tačiau ir su jais kyla daugybė problemų, nepaisant jų kultūrinio panašumo į mus. Tai dabar atsakykite: ar įsileisdami kelis šimtus, o vėliau jie bus skaičiuojami tūkstančiais, mes pagerinsime savo gyvenimą, ar pabloginsime? Aš nesuprantu, kodėl mes savo rankomis norime susikurti naujų problemų, kurios jau bus tiesiog neišsprendžiamos. Nes šitie žmonės yra visiškai kitos kultūros, kitos civilizacijos – taip, nei blogesni, nei geresni už mus, tiesiog jie turi savo gyvenimo būdą, kurį anksčiau ar vėliau primes mums. Tas jau įvyko Vakaruose. Ir tas mūsų kvailas įsivaizdavimas, kad įstojome į ES, tai privalome klausyti Briuselio ir jo paliepimu šokti į prarają, naikina pačią valstybės galimybę.

– Šią savaitę buvo ir daugiau svarbių įvykių. Antai kilo konfliktas prie Ukrainos Rados. Daugelis žmonių tiesiog klausia: kada pagaliau ten baigsis visos revoliucijos ir prasidės normalus gyvenimas?

– Organizuojant revoliuciją arba valdžios perversmą yra tokios šalys: sumanytojas, organizatorius ir vykdytojas. Dažniausiai sumanytojams ir to reiškinio finansuotojams patys vykdytojai, kai jie atlieka savo vaidmenį, tampa nereikalingi. Tie, kurie protestavo prie Rados, yra vykdytojai, visų šių perversmų metu negavę jokios valdžios ir matantys vis blogėjančią savo valstybės padėtį. Valdžia liko tų pačių rankose, kaip ir buvo prieš revoliucijas. Neužmirškime, kad Petro Porošenka buvo ministras prie senosios valdžios ir ilgą laiką buvo Viktoro Janukovyčiaus aplinkos žmogus. Kaip ir daugelis kitų, kurie šiandien dominuoja Ukrainos politikoje. O tie žmonės, ant kurių nugarų buvo visa tai organizuota, t.y. varomoji Maidano jėga, liko už borto, todėl jie šiandien bando kovoti dėl savo pergalės dalies. Tačiau aš nemanau, kad jiems kas nors teks, nes tuo nesuinteresuotos nei ES, nei JAV, nei Rusija. Todėl, kaip ir visada, revoliucija suvalgys savo vaikus… Kalbant apie proceso pabaigą, situacija Rytų Ukrainos konflikto zonoje dabar yra tokia: abiejose pusėse stovi po keliasdešimt tūkstančių karių, pasiruošusių rimtam kariniam konfliktui. Galima sakyti, yra laukiama, kad tas konfliktas prasidės bet kurią akimirką. Kodėl vis dar neprasideda? Todėl, kad abi šalys laukia, kuri pradės pirmoji. Europa ir pasaulis turi pamatyti, kas pradėjo pirmas. Tada tas ir bus apkaltintas tų vadinamųjų Minsko susitarimų sulaužymu. Nors tie susitarimai iš esmės nereikalingi nė vienai iš pusių, jie tapo tokiu fetišu, kurio formaliai yra laikomasi. Dabar vyksta abipusis erzinimas, vieni į kitus nuolat šaudo ir laukia, kurie neiškęs ir pradės visavertį puolimą. O tada konfliktas bus sprendžiamas greitai, kažkurios iš pusių pergale. Nes kompromiso šitoje situacijoje aš nematau.

– Visi šie konfliktai turi aiškią geopolitinę potekstę ir dažnai įvardijami kaip didelio globalaus konflikto tarp atskirų civilizacijų dalis. Koks čia yra Kinijos vaidmuo? Kieno ji pusėje?

– Kaip tik šią savaitę matėme grandiozinį karinį paradą Pekine, skirtą 70-mečiui nuo karo pabaigos, turint galvoje Japonijos kapituliaciją. Europoje mažai žinoma, kad Kinija tame kare neteko dešimčių milijonų žmonių. Ji pirmą kartą surengė tokio masto paradą, į kurį buvo kviečiami viso pasaulio valstybių vadovai. Lygiai taip pat kaip ir į Maskvą gegužės 9-ąją, taip ir į Pekiną beveik niekas neatvyko. Barako Obamos (Barack Obama) atsakymas buvo labai pikantiškas: jis esą nežinojo, kad yra toks jubiliejus, o tai yra tiesioginis įžeidimas Kinijai. Pažvelkime į kitus faktus. Rugpjūčio 4 d. Kinija gavo galutinį atsakymą iš Tarptautinio valiutos fondo, kad juanis nebus priimtas į rezervinių valiutų tarpą. Tai kinams galutinai parodė, kad joks kompromisas su JAV neįmanomas. Tada po savaitės Kinija devalvuoja savo juanį ir, kaip daugelis mano, faktiškai prasideda valiutinis karas tarp dolerio ir juanio. Pridėkime dar tokį faktą: Kinija per savaitę pardavė JAV vertybinių popierių už 100 mlrd. dolerių. Tai yra neprecedentinis kiekis. Paskui per Belgiją pardavė dar tiek pat. Tai yra smūgis JAV fondų biržai, o viena iš pasekmių yra vadinamasis juodasis pirmadienis, kuris neseniai įvyko. Toliau – kinai pareiškė, kad netrukus paleis tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT analogą. JAV šią savaitę atsakė Kinijai tuo, kad žada įvesti sankcijas kinų įmonėms ir atskiriems žmonėms. Vadinasi, situacija pereina į sankcijų karų. Taigi, mes dabar stebime to geopolitinio konflikto kaitinimą. Beje, rugsėjo 1 d. JAV išėjo buvusio šalies viceprezidento Diko Čeinio (Dick Cheney) knyga „Išskirtinė šalis: kodėl pasauliui reikia stiprios Amerikos“. Štai ką sako D.Čeinis: „Mūsų vaikai turi žinoti, kad jie yra išskirtinės šalies piliečiai – pačios stipriausios, geriausios, oriausios žmonijos istorijoje.“ Štai kokie poliai koncentruojasi: Kinijoje vyksta grandiozinė karinė demonstracija, į kurią neatvyksta niekas iš Vakarų valstybių, o kitoje pusėje – tokie D.Čeinio pareiškimai. Taigi, mes gyvename nuolat kaistančio geopolitinio konflikto metu.

– Kaip tik šią savaitę pasirodė nemažai informacijos, kad Rusija ketina dislokuoti savo karinius dalinius Sirijoje ir padėti kovoti su esamos valdžios opozicija. Ar tai taip pat šio geopolitinio konflikto dalis?

– Be jokios abejonės. Yra nustatomi pasaulinio geopolitinio konflikto karštieji taškai, o žmonės ir valstybės pradeda apsispręsti, kas eis su kuo. Maža to, kaip tik šią savaitę pasklido kalbos, kad Sirijos konflikte jau tiesiogiai dalyvauja Rusijos kariniai lėktuvai Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) pusėje. Be to, šiandien pasirodė informacija, kad rusai ten steigs visavertę rimtą karinę bazę šalia jau dabar turimos bazės, kuri yra daugiau kaip karinės amunicijos sandėlis. Tokias tendencijas visiškai galima suprasti. Nes tas chaosas, kuris kyla Artimuosiuose Rytuose, anksčiau ar vėliau bus nukreiptas į Rusiją ir Kiniją. Todėl Kinija ir Rusija bandys tą chaosą stabdyti kuo toliau nuo savo teritorijos. Viskas yra suprantama, o įtampa auga. Rusai, žinoma, viską oficialiai paneigė, tačiau visi puikiai suprantame, kad tokie dalykai niekada nėra patvirtinami.

respublika.lt

Leave a Reply