Interviu „1 prieš 1“ Lietuvos prezidentė eilinį kartą sužibėjo

Latvijos žurnalistas Gundaras Rėderis atvyko į Lietuvą dėl labai svarbios priežasties – su juo buvo pažadėjusi susitikti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir duoti interviu Latvijos televizijos laidai „1 prieš 1“.

Pirmieji klausimai, tiksliau – temos, buvo suderinti.

Jūsų dėmesiui, pirmoji interviu dalis.

screen-shot-2015-05-20-at-14-26-10Paklausta, ar vis dar tebemano, kad Ukrainoje vyksta karas, prezidentė atsakė, kad Minsko susitarimai nėra vykdomi, kad sunkioji karo technika nėra atitraukta ir kad tai yra ne tik jos nuomonė, bet ir NATO, – taip, karas tebevyksta. Žurnalistas mėgino švelninti šį atsakymą klausdamas, ar prezidentė nemato šiokios tokios situacijos stabilizacijos. Dalia Grybauskaitė atsakė griežtai – ne. Rėderis klausė, ką šiuo metu Ukrainoje daro Putinas? Ar jis atsitraukia?

Prezidentė atsakė, kad kaip tik viskas yra atvirkščiai. Putino siekis ir toliau išlieka Ukrainos destabilizacija – ne tik militarinė, bet ir ekonominė. O paklausta apie Putino galutinį tikslą, Grybauskaitė paaiškino, kad nėra reikalo spekuliuoti apie Putino tikslą, verčiau kalbėti apie ES tikslus ir Ukrainos tautą. Mes turėtume rūpintis tik Ukrainos tautos tikslais. Nėra jokio reikalo galvoti ar diskutuoti apie tai, ką galvoja ar daro Putinas. Ukrainos tautos tikslas yra nepriklausomybė, nepriklausomas ir europietiškas kelias. Ir tai yra tai, ką privalome paremti.

Žurnalistas papildė – „Mes turėtume paremti, bet neturime stiprių lyderių, kurie neleistų agresoriui daryti tai, ko jis nori. Taip Jūs prieš tai sakėte.“

Grybauskaitė atsakė, kad Europa stengiasi tai daryti dialogo pagalba, ekonominėmis sankcijomis, bet ne kariniais sprendimais. Tačiau tai nesustabdo Putino politikos. „Manau, kad birželio mėnesį spręsime, ar didinti sankcijas, nes, mano manymu, netikslinga to nedaryti, kadangi Minsko susitarimai nėra įvykdyti,“ – teigė ji.

Kai Rėderis paklausė, ar prezidentė ir toliau vadina Putiną ir Rusijos veiksmus Ukrainoje teroristiniais, Grybauskaitė griežtu rodomojo piršto judesiu ir tonu nukirto: „Ne, aš nekalbu tiesiogiai apie Rusiją. Rusijos tauta yra mūsų kaimynė. Bet kalbant apie dabartinio Kremliaus ir Putino veiksmus – taip, ir yra net blogiau. Mano manymu, agresija prieš kaimynus, išorinė agresija yra labai pavojinga visai Europai ir pasauliui.“

Paklausta, ar įmanomas Petro Porošenkos siekis įvesti bevizį režimą 2016 metais, Grybauskaitė atsakė, kad Ukraina ir Gruzija neatliko labai daug namų darbų, todėl apie tikslią datą negalinti kalbėti. Svarbu pažiūrėti, kokie namų darbai jau yra įvykdyti. Prezidentė sakė teikianti pirmenybę ne iliuzijoms, bet pragmatiniam bendradarbiavimui – namų darbai, o tada jau rezultatai. Rėderis tikslino, ar ji kalba apie korupcijos įveikimą? Prezidentė paaiškino: „Kalbame apie viską – teisinį reguliavimą, prokuratūrą. Yra daug dalykų, kuriuos reikia padaryti.“

Žurnalistas teiravosi, ką ES turėtų siūlyti Ukrainai. „Ekonominė pagalba, parama, patarimai, ekspertai. Mes visa tai darome ir rūpinamės. Vienas reikalas, ką mes duodame, o kitas – kaip sistema tai priima, įsavina. Mes vis dar susiduriame su pasipriešinimu, Ukrainoje iki šiol yra biurokratija, senamadiška korupcija, senamadiškas valdymas – tai ir yra namų darbai, kurių mes negalime atlikti už Ukrainą. Ypatingai kalbant apie korupcijos lygį visoje administracijoje. Su tuo susitvarkyti turi tik pati Ukraina,“ – sakė prezidentė. „O modernus apginklavimas?“ – paklausė žurnalistas. Grybauskaitė teigė, kad tai jau kitas reikalas, tai ne Europos pagalba. Tai yra tai, ką individualiai gali daryti NATO valstybės, remdamosi abipusiais sprendimais. Ir kai kurios valstybės užtikrina būtiną pagalbą, tokią, kokia joms yra galima. „Ar tokio pobūdžio pagalbą Jūs palaikote?“ – teiravosi žurnalistas. „Taip, mes palaikome ir mes teikiame,“ – atsakė Grybauskaitė. Į žurnalisto klausimą „ar reikėtų tiekti dar daugiau?“, prezidentė atsakė trumpai: „Mes užtikriname tai, kas būtina ir tuo, kuo galime“.

Apie privalomąją karinę tarnybą prezidentė kalbėjo: „Mes esame peržvelgę geopolitinę situciją, kuri susidariusi aplink mus, Baltijos valstybių regione, remiamės kitų Baltijos šalių patirtimi – Suomijos, Danijos, Estijos, Norvegijos. Daugumoje jų gyvena 3–5 milijonai žmonių. Dauguma turi mišrią kariuomenę – profesionaliąją ir šauktinių. Mes manome, kad tokioje aplinkoje vien profesionali armija negali užtikrinti reikalingo rezervo. Todėl įvedėme privalomąją tarnybą penkerių metų laikotarpiui. Be to mes dar esame suformavę greitojo reagavimo būrį ir 40 proc. padidinome gynybos finansavimą vieneriems metams. Mes darome labai daug, kad visų pirma apgintume patys save.“ Rėderis klausė, ar 2008 metų sprendimas atšaukti privalomąją tarnybą buvo klaida. Grybauskaitė atsakė: „Man atrodo, kad dauguma valstybių po to, kai įstojo į NATO, įskaitant ir Latviją, pagalvojo, kad viską padarys NATO, kad viską padarys kažkas kitas. Ši iliuzija tiesiog tvyrojo ore. Aš manau, kad tai buvo klaida. Ypač todėl, kad mes nelaikėme, jog mūsų finansavimas pajėgs išlaikyti milžiniškai brangią armiją ir kad to pakaktų mūsų gynybai. Bet pirmiausia mes turėjome apsaugoti save, o tik tada galvoti apie partnerius. Jūs negalite prašyti iš partnerių jums padėti, jei patys neinvestuojate į savo gynybą. Dabar yra kita situacija, grėsmės kitokios nei prieš penkis ar dešimt metų. Mes elgiamės tiksliai pagal tai, kas vyksta aplink mus.“ „O kas vyksta? Kas iš tiesų vyksta? Juk Jūs esate vėl naujai išrinkta, o laikraščiai rašė, kad Grybauskaitė yra daug pragmatiškesnė santykiuose su Rusija nei Adamkus,“ – teiravosi žurnalistas. „Taip, žinoma, tada buvo kitas prezidentas. Prezidentas buvo Medvedevas ir Rusijos politika buvo kitokia. Demokratiškesnė viduje ir draugiškesnė kaimynams. Rusija pasikeitė, ir pasikeitė Rusijos vadovybė. Šiandieną turime tai, ką turime. Todėl mes keičiame savo politiką taip pat.“

Bus daugiau

Interviu originalas ČIA.

Ekspertai.eu

Šauksmas

Leave a Reply