Ir kodėl JAV staiga pradėjo giedoti “Dieve, saugok carą”?

2015 liepa 4 dieną, per tradicinį koncertą Vašingtone, skirtą Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės dienai, skambėjo Čaikovskio uvertiūra “1812”, kurios metu aidėjo patrankų salvės ir fejerverkų griaustinis, choras aiškia tarsena dainavo “Dieve, saugok carą”. Pati P. Čaikovskio uvertiūra – labai artima Amerikai, kaip Anglų – Amerikiečių 1812 – 1815 metų karo prisiminimas, bet ką reiškia Rusijos himnas? Norint atsakyti į šį klausimą, turime atsigręžti į įvykius, kurie vyko iki Vašingtono koncerto.

Birželio 26 d Rusijos N.N.Blochino onkologijos centre mirė žymus pastarųjų dešimtmečių politikos veikėjas Primakovas (Kirshenblat), sukūręs Gorbačiovo perestroiką, Gaidaro – Jelcino liberalizmą, Putino pragmatizmą. Tokio masto figūra kaip Primakovo tyliai mirė Tėvynėje. Ne Šveicarijos ar Vokietijos klinikoje, kur gydosi daugelis Rusijos politikų ir žemos rūšies šou biznio kūrėjų – nieko nesukūrusių šaliai, o pasirinko galimybę mirtį Rusijos žemėje.

Pažymėsime, kad Primakovas buvo ne tik reikšminga figūra, pačiu rimčiausiu būdu veikianti į visą Rusijos politiką ir biznį, bet ir visame pasaulyje pripažintu „išminčiumi“, į kurio nuomonę įsiklausydavo nuo Tokijo iki Vašingtono. Narys Maltos ordino, priimtas į jį kaip lygus tarp lygių, Romos klubo narys, be E.M.Primakovo (kai vėžys buvo diagnozuotas) Romos klubas nustojo egzistuoti, ir eilė kitų, ypač svarbių politinių organizacijų, kur E.M. Primakovas turėjo labai ženklų svorį.

Kas gi vyksta toliau? Į Maskvą, kiek tik išgali reaktyvinis lėktuvas skrenda jėzuitas Berlusconi, kad įsitikinęs didžiojo politiko mirties faktu, ” Gazpromo ” lėktuvu “Falcon 900” toliau tęstų kelionę į Gorno – Altajų pas savo draugą Vladimirą Putiną. Ir kuo užsiima draugai tuo metu, kai E.P. Primakovas guli morge? Linksminasi Altajaus kūrybinių kolektyvų koncerte, nuoširdžiai ploja ir šaukia “Bravo!” vaikų ansamblio meistriškumui. S.Berlusconiui nerūpi E.P. Primakovas, tačiau ko džiaugiasi Vladimiras Putinas, juk būtent Primakovas buvo jo politiniu “krikštatėviu” , padaręs jį FST vadovu, premjer-ministru ir, galiausiai, didžiulės šalies prezidentu. Už tai reikia dėkoti kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro! Bet ne, V.V. Putinas nuoširdžiai džiaugėsi E.M.Primakovo mirtimi! Dar daugiau, susidaro įspūdis, kad į šermenis Kolonų salėje politikus ir valdininkus jėga kas stūmė. Netvarkingos išvaizdos Gorbačiovas suglamžytu švarku ant ligoninės marškinėlių, vos pasivelkantis V.Gerashchenko su visiškai nutrinta nosimi, Generalinio štabo vadas V.Gerasimovas su kasdienine striuke, o ne su paradine uniforma, gynybos ministras Sergejus Shoigu su striuke suglamžytomis kišenėmis ir taip toliau. Prieš perskaitydamas savo gedulingą kalbą, Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas bandė kelis kartus savo veidui suteikti liūdesio išvaizdą, kad būtų įtikinamiau atsidusdamas, bet nieko neišėjo. Kodėl visi šie žmonės, tiek daug skolingi už savo sėkmingas karjeras E.P. Primakovui, nenorėjo net trupučio (iš padorumo) liūdėti dėl savo mirusio patrono?

Viskas paprasta! E.P. Primakovas buvo kietas politikas, išauklėtas CK TSKP partinės disciplinos, be to ant jo buvo svoris ne tiktai politinio, bet ir vadovavimo ekonomikai, nes be valdžios liberalizmo, jis sukūrė ekonomikos liberalizmą. Be to Primakovas buvo intrigos meistras, bet rėmuose padorumo, tai kas suderinta su kitais jėgų balanso žaidimo dalyviais. Esminis žodis – balansas, būtent tai ir sukūrė E.P. Primakovas Rusijoje, jungdamas verslą ir valstybę, kapitalizmą ir socializmą vienoje politinėje sistemoje. Taip, Kinija iš Rusijos neišėjo, bet tai tuo geriau, nes dar neaišku, kur mus nuvestų tikras valstybinis kapitalizmas, o ne įsivaizduojamas. Šiandien akivaizdu, kad Den Seopino “Kinijos stebuklo”, prasidėjusio 1984 m nuo Didžiosios Britanijos, krachas, gali parblokšti į skurdą šimtus milijonų kinų ir šita nevaldoma masė pajėgi sugriauti daugelį Pietryčių Azijos regiono valstybių. Ir jeigu panašūs įvykiai grėstų Rusijai?

Taigi, visas dabartinės Rusijos paveikslas sukurtas E.P. Primakovo rankomis, jam tiesiogiai dalyvaujant, kur kietas politikas sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp valstybės valdžios ir verslo, užsienio ir vidaus politikos. Suprantama, kad kalėjimo gultus M.Chodorkovskiui organizavo ne V.V.Putinas, o E.M.Primakovas ir šiam sprendimui negalėjo turėti įtakos net Rothschildų klanas, kurių menedžeriu buvo tariamas milijardierius M.Chodorkovskis. Dabar E.M. Primakovo nebėra, ir pagal nuopelnus įvertinti jį pajėgė tiktai užsienio reikalų ministras S.Lavrovas, bet jis negalėjo tapti įpėdiniu primus inter pares – pirmas tarp lygių, kaip primus ar princeps Rusijoje buvo tik E.M. Primakovas ir nė vienas iš dabartinių politikų netapo didžiojo Primuso šešėliu. Netapo juo ir V.V.Putinas, parodęs savo tikrąjį veidą Gorno – Altajuje, kur džiaugėsi išsilaisvinimu nuo nuolatinės priežiūros ir griežto viso Rusijos politinio gyvenimo reguliavimo.

Naivūs “Primakovo lizdo” paukščiukai, be jo tvirtos rankos visa Rusijos politika ir ekonomika taps niekalu, nes valdyti nėra kam! Jau šiandien visas politinis laukas šalyje yra padalintas į sektorius (aktorius) politinio – ekonominio poveikio įvairių grupių ir šios grupės, nesant perspektyvos Vakaruose, ves bekompromisinę kovą tarpusavyje. Tai jau ne veržlūs 90-tieji, kai Jevgenijus Primakovas ir jo visagaliai opričnikai (sargybiniai) galėjo slopinti bet kokius savivalės ir nepaklusnumo daigus žeidžiančius balansą. Šiandien viskas daug blogiau! Susitarti dėl sukūrimo naujo jėgų balanso be naujo Primuso – princepso Rusijos politikoje neįmanoma, apskritas stalas gali egzistuoti Vakaruose, kur šimtmečiais buvo tobulinamas kompromiso menas, bet tiktai ne Rusijoje, kur pats gyvenimas teka greitai ir ryškiai. Suprasdamas tai, pabėgo iš šalies G.Sterligovas, kurio agentūriniai šaltiniai Kremliuje jau pranešė apie prasidėjusią klanų priešpriešą.

Būtent todėl, Amerikos vadovai gavo dovaną Nepriklausomybės dienos progai, kada palikta be vadovybės Rusija laukia naujo lyderio. Bet kurio? Ir kodėl JAV staiga pradėjo giedoti “Dieve, saugok carą”, nors iki šio momento jie pilnai išsiversdavo bravūriškais uvertiūros garsais ir patrankų griaustiniu? Todėl, kad JAV jėzuitai ir iliuminatai aktyviai įsijungė į naujos vertikalės formavimo darbus mūsų šalyje, kuri turi pasibaigti, Vašingtono ir Vatikano nuomone, monarchijos įtvirtinimu Rusijoje. Akivaizdu, su liberaliu vakarietišku veidu, tai yra konstitucinė monarchija, kuri a priori, monarchija negali būti, bet kaip atstovaujamoji valdžia – pilnai. Žinoma, be pereinamojo laikotarpio nebus galima išsiversti, Rusijos valdžioje JAV gali patvirtinti pseudo – patriotą D.O.Rogoziną arba Maltos riterį S.K.Šoigu, S.V.Lavrovą (Kalantarovą, pagal žydų tradiciją – Kalontarovą) arba I.I.Sečiną. Tačiau kandidatų daug, o Primuso nėra nei vieno. Nėra Primusu ir V.V. Putinas išsėdėjęs savo patrono šešėlyje 15 metų, taip ir pasireiškė kaip savarankiškas politikas. Todėl JAV ėmėsi politinių reformų Rusijoje ir Rusijos himnas “Dieve, saugok Carą” labai neatsitiktinis šiuo metu, kai švenčiama Nepriklausomybės dienos šventė. Revoliucijos Rusijoje niekada nevyko gatvėse, o vyko tik rūmuose. Per didelis mastas ir reikšmė mūsų šalies į visą pasaulio politiką. Laukiame?

http://mayoripatiev.ru/1436361340

vertė Petras Gulbinskas

P.S. Kaimynus reikia suprasti ir gerbti. Jie nuo Dievo. Jų, žinia, nepasirinksi. Tik visiškas kvailys kaimyną vadina „teroristine valstybe“, kasdien jam “kaišo špygas”. Lietuva nevykdo jokios politikos: nei vidaus, nei užsienio. Tai laivas be vairininko, raitelis be galvos, jojantis nežinia kur, nežinia kokiu tikslu. Susinaikinimas negali būti valstybės tikslu.

Sveikinu Brangius Tautiečius su Švente, kurią švęsdami turėtume prisiminti, kad visus mus Jėzus kvietė tarnauti Dievui, o ne mamonai.

Šauksmas

Leave a Reply