„Įsileisk kiaulę į bažnyčią“ arba musulmonai Europoje

Vakarų pasaulyje dominuojanti globalistų žiniasklaida ir jų proteguojami politikai stengiasi įdiegti, kad islamas yra taikinga religija. Bet gyvenimas rodo ką kitą. Per kiauras ES sienas įsileidžiami musulmonai dega neapykanta Europos kultūrai ir krikščionių religijai. Musulmonų terorizmo Europoje rezultatas – ištuštėjusios šių metų Kalėdų mugės, pasimetę, išsigandę, susigūžę europiečiai. Kaip niekada anksčiau yra aktuali Europai lietuvių liaudies patarlė „Įsileisk kiaulę į bažnyčią, ji ant altoriaus užlips“.

church-381981

Merkel ir Co. į Europą sukviestos nesuskaičiuojamos musulmonų gaujos naikina kontinentą, „lipa ant altoriaus“ tiesiogine prasme.

Musulmonai nusiaubė bažnyčią Andalūzijoje.

church-381980

Štai, gruodžio 2 dieną musulmonai nusiaubė bažnyčią Ispanijoje. Gauja agresyvių islamo ekstremistų šturmavo Motinos Carmen bažnyčią Ispanijos miestelyje Rincon de la Victoria, Andalūzijoje. Ant bažnyčios sienos jie aerozolinių dažų balionėliu užrašė “Allah”, nuplėšė nuo sienos kryžių, sunaikino kitus šventus daiktus. Jie sudaužė medines Mergelės Marijos ir Jėzaus statulas. Ispanijos teisėsaugininkai iškėlė bylą dėl vandalizmo.

1408

Islamo teroristų nenumaldo net krikščionių nuolaidžiavimai. Malagos vyskupijos atstovas Augustinas Carrasco pasakė, kad katalikų bažnyčia yra įsipareigojusi laikytis „pagarbos ir brolybės tarp įvairių religinių grupių”.

Musulmonų gyventojų skaičius Andalūzijoje labai išaugo pastaraisiais metais dėl imigracijos iš netoliese esančio Maroko. Prieš trejus metus, internete islamistai Ispanijoje skelbė apie „Andalūzijos pavasarį“ ir kvietė “susigrąžinti” Ispaniją islamui.

Gatestone institutas (JAV) taip pat teigė, kad tinklalapiai, kuriuose lankosi islamistai ir džichadistai, „buvo sklidini kvietimų islamizuoti Ispaniją“.

30-corsica-afp

Korsikiečiams trūko kantrybė.

Ispanijos kaimynystėje esanti Korsikos sala jau nebeapsikenčia musulmonų teroro. Čia, Ajačo mieste, jauni musulmonai tyčia sukėlė gaisrą, o kai gaisrą gesinti atvyko gaisrininkų ir policininkų ekipažai, chuliganai, apsiginklavę bitomis ir geležiniai strypais, užpuolė pareigūnus, pradėjo juos mušti, daužyti gaisrinės mašiną. Gaisrininkams ir policininkams pavyko pabėgti, išgelbėti niokojamas mašinas. Pareigūnas Francois Lalanne pasakė, kad „du ugniagesiai ir vienas policijos pareigūnas buvo sužeisti po to, kai buvo sąmoningai įvilioti į pasalą“. Vienas iš nukentėjusių ugniagesių sakė, kad jie buvo „arti katastrofos, kad ten galėjo būti mirčių“. “Mes buvome patekę į realią pasalą, kurioje buvo apie 20 žmonių, ginkluotų geležiniais strypais, beisbolo lazdomis, dėvėjo gobtuvus”. Jie šaukė pareigūnams: „Mirtis korsikiečiams, esate ne namie!“.

30-corsica-flag-afp

Šis musulmonų banditų išpuolis perpildė salos gyventojų kantrybės taurę. Minia korsikiečių nusiaubė islamistų irštvą – jų maldos namus, padegė  šventraščius.

f8705285caff5885fd34dc36ff9579c038a01380

Fransua Olando prosionistinės valdžios vykdoma prancūzų tautos naikinimo politika, metodiška valstybės islamizacija, islamistų teroras, skatina išcentrines jėgas valstybėje.

Korsika įgijo nepriklausomybę nuo Genujos 1755 metais. Sala buvo užkariauta prancūzų 1769, bet vėl buvo nepriklausoma unijoje su Didžiąja Britanija – nuo 1789 iki 1796 metų.

Stagnuojanti ekonomika, gilėjanti migrantų problema, islamiškojo terorizmo grėsmė, skatina Korsikos gyventojus kovoti už nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Užklupusios Prancūziją problemos ir musulmonų banditizmas saloje paaštrino šią įsisenėjusią problemą ir korsikiečių nepriklausomybės siekį.

29-gilles-simeoni-afpget

Korsikos regioninės vyriausybės vadovas Žilis Simeoni radiostočiai „Europa-1“ pasakė: „dar 18 amžiuje Korsika buvo nepriklausoma valstybė ir egzistavimas korsikiečių tautos yra objektyvi realybė“. Jis pareiškė apgailestavimą, kad prancūzų valdžia „nenori pripažinti akivaizdžius faktus“. Prancūzijos Premjeras atmetė kokių nors derybų dėl Korsikos nepriklausomybės galimybę.

Jeigu ES vadovybė ir toliau užsiims destrukcine veikla, nėra abejonės, kad ES ir jos valstybių dezintegracija tiktai stiprės. Tai akivaizdžiai patvirtina įvykiai Korsikoje.

______________

Mano Bičiulis Rimvydas V., jau gerokai įžengęs į šeštą dešimtį metų, papasakojo štai kokią istoriją: „Studijų Vilniaus universitete metu, dar tarybiniais laikais, mus nuvežė į talką kolūkyje netoli Vilniaus. Gyvenome 40 totorių kaime“. Vietiniai gyventojai ten – musulmonai, turi savo mečetę. Gamtinių reikalų atlikti eidavome į medinę būdelę kieme. Vieną dieną radome ten įmestą kryžių… Labai įžeidė toks jų pasityčiojimas iš krikščionių. Tai padarė žmonės, kurie gyvena tarp krikščionių nuo 14 amžiaus. Praėjo šeši šimtai metų, o niekas niekur „nesiintegravo“. Musulmono, matyt, neįmanoma niekur „integruoti““.

Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply