Besiskverbiantys į ES per Ukrainą ISIS smogikai, gali pakeisti savo “įprastą” maršrutą, atsisakę eiti į “senąją Europą”, nes buvo sugriežtintas sienų perėjimo režimas, ir – pradėti eiti į “tyliąsias” Baltijos šalis.
Neseniai Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) oficialiai patvirtino informaciją, kad ISIS smogikai naudoja šią šalį kaip pereinamą bazę. Čia jie ilsisi, gydosi, parengia fiktyvius dokumentus. Kaip SBU praneša savo portale, tik 2015 m buvo užblokuotas įvažiavimas į Ukrainos teritoriją 59 asmenims, kurie buvo kariavę Sirijoje. Kalbama apie smogikus iš keletos tarptautinių teroristinių organizacijų, įskaitant – ir “Islamo valstybę”.
Pagal SBU, visus sulaikytus prievarta grąžino į jų kilmės šalis. Paaiškėjo, kad daugelis buvo teisti už anksčiau įvykdytus smurtinius nusikaltimus. Be to, jie kažkada buvo deportuoti iš kitų šalių – Egipto, Jordanijos, Turkijos.
Kyla visiškai logiškas klausimas: kam Ukrainai reikalingi smogikai-teroristai? Paradoksalu, bet atsakymo į šį klausimą nėra. Kaip žinoma, mano priešo priešas – mano draugas. Šiuo atveju, jei mes priminsime neseniai kilusi tarp Turkijos ir Rusijos konfliktą, dėl numušto Rusijos karinio lėktuvo, tai aišku, kad, neslėpdamos savo pasitenkinimo dėl šio incidento, Ukrainos valdžios institucijos palaikė Ankarą. Visi Rusijos priešai automatiškai tampa šiuolaikinės Ukrainos draugais. Ukrainos valdžia veda antirusišką politiką, tapusią valstybine ideologija. Tai labai patogi pozicija – dėl visų savo bėdų kaltinti Rusijos Federaciją. Taip nukreipiamas savo žmonių dėmesys nuo baisios ekonominės situacijos Ukrainoje, kuri kasdien blogėja, suvokimo.
Žinoma, ne visi teroristai, kurie skverbiasi į Ukrainos teritoriją, ketina ten pasilikti visam laikui. Kai kurie iš jų naudojasi ja kaip pereinamąja baze, einant į Vakarų Europos šalis. Tam puikiai tinka Lenkija, kuria faktiškai yra buferis tarp Ukrainos ir Vakarų. Toliau smogikai turi pasirinkimą: bandyti įsilaužti į Vokietiją, kuri šiandien kunkuliuoja nuo pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, ar eiti per gana ramias Baltijos šalis.
Akivaizdu, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai šiuo atveju teks susidurti su didelėmis problemomis. Vargu ar naujos ES šalys galės savarankiškai susidoroti su šia grėsme – šiam iššūkiui visų pirma turi būti pasiruošę eiliniai Baltijos šalių gyventojai.
Didžiulis pabėgėlių antplūdis į Vakarų Europą parodė, kad tarp žmonių, kurie pabėgo nuo karo baisumų, yra daug žmonių, kurie gali kelti grėsmę – tiek potencialiai, tiek ir realiai. Akivaizdu, kad Vakarų Europa susidūrė su didžiuliu iššūkiu, ir dabar reikia taisyti klaidas dėl savo trumparegiškos užsienio politikos, ypač Artimuosiuose Rytuose.
Pabėgėliai esą priemonė, per kurią civilizacijos konfliktuoja. Šiuo atžvilgiu norėčiau priminti Elenos Čudinovos knygą-utopiją “Notre Dame Mečetė”, parašyta 2005 m. Joje aprašoma situacija, kai islamas pasiekė pergalę Paryžiuje. Deja, šiandien ši knyga jau nesuvokiama kaip utopija – išpuoliai Paryžiuje tai patvirtina.
Pabėgėliai yra labai reikalingi ISIS verbuotojams, turint omeny, kad visi turime mobiliuosius telefonus, kurių dėka socialiniuose tinkluose galima “paveikti” naujus atvykėlius. Viena vertus, matome, kad vyksta islamo radikalizavimas, iš kitos pusės – Europos islamizavimas. Multikultūriškumo politika triukšmingai žlugo, nes nauji Vakarų Europos šalių gyventojai nėra pasirengę priimti svetimos jiems Europos vertybes, bet priešingai – europiečiams bandoma primesti savo papročius. Vokietijoje musulmonų moterys prašo leisti dėvėti hidžabą darbo vietoje, netgi švietimo įstaigose.
Be to, būta keleto atvejų, kai sugebėta teisę nešioti skarą mokykloje apginti netgi teisme! Manau, kad tokie dalykai negali egzistuoti tose šalyse, kur yra pasaulietinė, o ne religinė valdymo forma. Šiame kontekste yra įspūdingas Vokietijos žurnalo “Eltern” («Tėvai”) viršelis, kur matome besišypsančią moterį musulmonę dėvinčią hidžabą, ir šalia užrašas: “Šeimos ateitis”. Ar mums reikia pasiruošti tam, kad artimiausioje ateityje, taip atrodys vidutinė Vokietijos gyventoja?
Vakarai tapo korektiškumo ir tolerancijos politikos įkaitu, tai rodo įvykiai Kelne, ir kai kuriuose kitose didžiuosiuose Vokietijos miestuose šių metų sausio 1 d. Vokietijos valdžios institucijos ir policija akivaizdžiai nebuvo pasirengę tokiai įvykių eigai, kai tūkstančiai pabėgėlių Kelno prie miesto geležinkelio stoties surengė tikrą orgiją, per kurią nukentėjo moterys, kurias užpuolė arabų ir afrikiečių išvaizdos vaikinai. Šiuo metu nukentėjusių moterų pateikta apie 1 tūkstantis pareiškimų. Būdinga – iš pradžių Vokietijos valdžios institucijos nenorėjo, kad įvykiai Kelne išeitų viešumon. Be to, policija gavo slaptą nurodymą “iš viršaus”, – atidėti šias bylas į šalį. Tik didelis skundų skaičius privertė tirti šias ”nemalonias” bylas iš esmės.
Susidūrimui su milijonine pabėgėlių armija iš Artimųjų Rytų ir Afrikos Europa, aiškiai matom, nebuvo pasirengusi. Ši problema tapo jos galvos skausmu, nuo kurio šiandien, deja, nėra veiksmingų “vaistų”. Praeitą rudenį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė: “Mes sugebėsim”. Tikriausiai net negalėjo įspėti, kaip toli ir giliai įsivystys krizė dėl “atvirų durų” politikos.
Kai kurios šalys buvo priverstos grąžinti pasų kontrolę pasienyje, pavyzdžiui, Austrija, taip paneigė Šengeno sutartį, numatančią sienų skaidrumą euro zonoje. Ši aplinkybė gali būti išnaudota ISIS smogikų, kurie gali pakeisti savo “įprastą” maršrutą ir atsidurti Baltijos šalių teritorijoje. Iš Lenkijos (per Ukrainą) patekti į Lietuvą, paskui į Latviją ir Estiją – tas kelias nebus ypatingai sunkus. Lenkijos-Lietuvos pasienis – vadinamasis “Suvalkų perėjimas”- neturi didžiųjų miestų. Šis gan depresyvus kaimų kraštas, apskritai – ”pereinamasis kiemas”, kurio be jokių problemų gali pasinaudoti islamistai.
Norėčiau įspėti Baltijos respublikų gyventojus, nes manau, kad jie nesuvokia, apie kokias grėsmes jų šalių saugumui kalbama. Jei jau Baltijos šalių politikai nesugebėjo per 20 metų asimiliuoti rusų – savo šalių gyventojų, netgi priešpastatė juos savo atžvilgiu, tai ar yra galimybė “ištirpdyti“ Artimųjų Rytų migrantus, kurių dauguma yra radikalių islamistų judėjimų pasekėjai?
Baltijos šalių gyventojai turėtų aiškiai suprasti, kad pabėgėlių problema palies ir juos, nes dabar jie yra Europos Sąjungos šalių piliečiai, ir turėtų pakelti bent dalį susikaupusių problemų svorio.
Apie autorių: Eugenijus Kudriats, 46 metai. Žurnalistas iš Vokietijos. Gimęs Charkove (Ukraina), Charkovo dailės instituto absolventas. Nuo 1997 gyvena Vokietijoje.
Average Rating
Holokaustas: tarp tiesos ir netiesos (melo). 1 dalis
Dr. Algimantas Lebionka pakalbino Amerikos lietuvį rašytoją Valdą Anelauską, kuris yra nepriklausomas žydų istorijos tyrinėtojas bei visuomenės švietėjas. 2 dalis 3 dalis Gerbiamas rašytojau, nespėjo Lietuva atgauti nepriklausomybės, o pas mus jau ėmė lankytis Habado „juodosios skrybėlės“ ir toks ponas Zuroffas, kur buvęs, kur nebuvęs, kaip kipšas iš tabokinės vis pasirodantis ir vis kartojantis: holokaustas […]