Jakovas Kedmi: Už bet kokią avantiūrą Europoje pirmą smūgį gaus Jungtinės Valstijos

Izraelio Iton. tv laidoje „Ypatingas aplankas“ laidos vedėjas Markas Gorinas kalbina buvusį Izraelio žvalgybos „Nativ“ vadovą Jakovą Kedmį. „Už bet kokią avantiūrą Europoje, pirmą smūgį kurį už tai gaus, gaus Jungtinės Valstijos. Tai suformuluota Rusijos karo doktrinoje, taip Rusija ruošia savo kariuomenę. NATO irgi gaus savo.“

45461

Gorinas: Laba diena, draugai. Mes su jumis esame kanale Iton-tv, programoje „Ypatingas aplankas“. Su manimi studijoje mano kompetentingas svečias Jakovas Kedmi. Laba diena, Jaša.
Nueinantis JAV prezidentas Barakas Obama buvo didelėje kelionėje į Vokietiją, ten padarė eilę pareiškimų. Labai įdomu, ten jis pasakė viename iš pasirodymų ar interviu, kad Rusija neturi žiūrėti į NATO, kaip į priešą. Ir vos po kelių dienų, savo kalboje Hanoveryje jis pasakė, kad NATO valstybės, turint omenyje grėsmę iš Rusijos pusės, turi padidinti savo karines išlaidas iki 2 procentų nuo biudžeto. Ir tai tapo instrukcija jų veiksmams, NATO batalionai dislokuojami Baltijos valstybėse. Kaip reikia visą tai įvertinti? Kaip Rusija į tai turi reaguoti?
Kedmi: Jeigu vertinti tai, kaip yra reikalai su logika pas Harvardo universiteto absolventus, tai tokie jie ir yra. Ieškoti logikos Amerikos prezidentų sprendimuose paskutines kelias kadencijas – tai yra neišsprendžiama problema. Bandyti atrasti logiką veiksmuose Bušo Jaunesniojo… – tai labai sunku.
JAV galvojo, kad jeigu pats kvailiausias prezidentas per pastaruosius 100 metų, kaip vertina amerikiečiai, kad po jo bus kažkas geriau, tai paaiškėjo, kad naujas prezidentas, kuris jau baigia kadenciją, jis – labiau inteligentiškas. Labiau inteligentiškas žmogus visais atžvilgiais. Bet geriau nuo to netapo.
Bušas jaunesnysis susipurvino Irake. Po jo atėjęs Obama susipurvino iš karto trijose konfliktuose: Libijoje, Sirijoje ir Ukrainoje. Taigi, jis perspjovė jį. Dabar jis kalba, kad madam Klinton yra jo paveldėtoja. Dvasinė, teorinė, praktinė. Jeigu po kelių tokių prezidentų, jeigu tęsis tokia politika, tai aš nepavydžiu nei JAV, nei amerikiečių tautai. O su logika viskas „tvarkoje“, kaip nebuvo, taip ir nebus.
Kaip į tai turi reaguoti Rusija? Aš niekada nesakau, kaip turi reaguoti kita valstybė, išskyrus manąją.
Kaip gali reaguoti Rusija? Aš manau, kad pas Rusijos vadovybę problemų mažiau negu pas Amerikos. Ir todėl, kad jie reaguoja į tai ką daro, o ne į tai ką kalba, Rusija reaguos į padėties pasikeitimus. Jeigu dar 4000 kareivių NATO bus pastoviai dislokuota prie Rusijos sienų, Rusija imsis atitinkamų priemonių. Kaip aš supratau, tai bus sukūrimas dviejų tankų armijų. Tai kažkokiu mastu, kad sukoreguoti padėtį.
Taip pat, kaip savo laiku Švedijoje prasidėjo kalbos apie stojimą į NATO, Rusija pasakė: gerai, prašom. Pridėsim dar viena – du Iskanderų pulkus. Jeigu jūs norite, mes ir jūsų daliai pagaminsime raketų. Tą patį atsakė ir Suomijai. Jeigu suomiai nori prisijungti prie NATO, Rusija atitinkamai reaguos.
Jis (Obama) mokėsi humanitariniame fakultete, jis nesimokė fizikos fakultete. Ir jeigu jis žino fizikos dėsnius, kaip jis žino logikos dėsnius, tai padėtis pakankamai sunki. Kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmį. Visuomet. Bet kame problema: veikimo jėga, tokios valstybės kaip Rusija, ir veikimo jėga, tokios valstybės kaip Jungtinės Valstijos, nors ši jėga veikia iš JAV, jai tai nesukelia grėsmės, o sukelia Rusijai. Valstybė, kuri priversta imtis atoveiksmio, įdeda į tai daugiau jėgos. Kuo daugiau JAV dės pastangų „taikiai“ NATO plėtrai į Rytus, prie Rusijos sienų, tuo daugiau Rusija didins savo atoveiksmio jėgą, kad kompensuoti tai ir garantuoti, kad ši jėga neišvestų Rusijos iš politinės pusiausvyros ir iš saugumo pusiausvyros.
Nors šis išeinantis prezidentas nesenai padarė dar vieną atradimą. Fenomenaliai. Tiesa, jau buvo tokie draugai, kurie darė tokius atradimus, praeityje. Jis pasakė, kad pati geriausia tauta pasaulyje yra Jungtinių valstijų tauta. Pačios geriausios sąlygos, pats geriausias gyvenimas, patys geriausias dorovės principai, tai – Jungtinėse Valstijose. Ir visas pasaulis ne tik turi imti iš jų pavyzdį, bet, ir kaip parašyta Šventraštyje, „pagal jo paveikslą ir panašumą“. Na, jau buvo tokie bandymai. Vadino politines sistemas pačiomis geriausiomis ir progresyviausiomis, buvo tautos, pačios kilmingiausios, pačios švariausios, labiausiai ariškos. Visi mes žinome, kuo visa tai pasibaigė. Tai gali sukelti tokį priėjimą prie savo šalies, prie savo tautos, tikį priėjimą prie visos likusios žmonijos, tai nedaro garbės nei intelektui, nei kultūrai, nei protui Amerikos prezidentų. Žinoma, jis gali skaityti savo tautą pačia geriausia, bet visas pasaulis galvoja priešingai. Ne pati geriausia. Nėra pačių geriausių tautų. Nes, jeigu yra pati geriausia tauta, tai yra ir pati blogiausia, o nėra tautų gerų ir tautų blogų. Yra vadovai verti, ir yra vadovai mažiau verti. Yra protingi, ir yra mažiau protingi. Yra įžūlūs, ir yra mažiau įžūlūs.
Gorinas: Jis iškėlė klausimą dėl 2 procentų nuo BVP, kurį NATO šalys turi išleisti gynybai.
Kedmi: Tai buvo nustatyta dar prieš kelis dešimtmečius, kad NATO karinio pajėgumo išlaikymui, kiekviena šalis turi skirti ne mažiau 2% BVP. Iki šios dienos nei viena iš NATO šalių to nesilaikė, o viską kompensuodavo Amerikos mokesčių mokėtojai. Pagal principą, „o kam viso to labiausiai reikia.“ Ir todėl NATO egzistavo, ir egzistuoja iki šios dienos tiktai Amerikos mokesčių mokėtojo sąskaita. Amerikai kyla problemos su pinigais, juo labiau, kad ankstesnis (prezidentas) atnešė tokį nuostolį JAV ekonomikai, kokio nei vienas iki jo negalėjo sukelti.
Ar po jo ateis Trampas, ar jo mokinė, dalyvė ir pasekėja, vargu ar JAV sugebės įnėšti į NATO tiek, kiek jos įnešdavo. Ir todėl jis isteriškai bando įkalbėti piliečius europiečius pagaliau persigalvoti ir įnešti daugiau pinigų į savo saugumą. Bet kiekis pinigų kuriuos europiečiai įneš į savo saugumą atitiks jų realų pojūtį, kiek tai saugu, ir kiek tai užtikrina saugumą. Ir kadangi jeigu spręsti pagal pinigus, jie vargu ar įneš tiek pat, kiek Jungtinės Amerikos valstijos, tai bus ne visai toks Europos valstybių suvokimas, kas joms pavojinga, negu tas, kurį bandė įkalti į galvas Europos valdovams JAV pastaruosius 20 metų.
Gorinas: Aš turiu du klausimus viename. Vyksta karinių muskulų auginimas iš abiejų pusių: iš NATO pusės, ir iš Rusijos pusės. Amerika toli nuo Europos teatro, o NATO šalys, kur dabar perkeliami batalionai, Rusija yra tiesioginiame matymo lauke. Tai viena pusė. Rusija, apžvalgininkų nuomone, įneša 4% BVP į gynybą. Situacija Rusijoje su ekonomika nėra paprasta, tai pripažįsta visi. Ar tos visos problemos negalį įžiebti kibirkštį tiesioginei priešpriešai?
Kedmi: Kiek aš suprantu, kaip Rusija žiūri į šitą klausimą, Rusija ne kartą paaiškino ir Jungtinėms Valstijoms ir Europos sąjungininkams. NATO tai problema. Už bet kokią avantiūrą Europoje, pirmą smūgį kurį už tai gaus, gaus Jungtinės Valstijos. Tai suformuluota Rusijos karo doktrinoje, taip Rusija ruošia savo kariuomenę. NATO irgi gaus savo. Tam irgi skiriama tam tikra dalis. Bet pagrindinis užmokestis bus paimtas iš to, kas vadovauja NATO, iš Jungtinių Valstijų. Niekada nebebus istorijoje to, kas buvo visada. Amerika kovoja kur tinka, o jų teritorija nei karto nebuvo karo zonoje. Tai, ką paaiškino rusų kareiviai amerikiečiams pakankamai vienareikšmiška: bet koks karas Europoje bus Amerikos teritorijoje. Ant amerikiečių miestų, ant amerikiečių pramonės, ant amerikiečių kariuomenės, kur Amerikos kariuomenė bebūtų, ir laivynas. Tai vienas atsakymas.
Antras. Amerikos karinis biudžetas yra nominaliai aštuonis kartus didesnis negu Rusijos. Jeigu Rusija turėtų daugiau pinigų, jos biudžetas būtų didesnis. Rusija jo nesumažino. Ji bando panaudoti šitą biudžetą kaip galima efektyviau. Iš kitos pusės, išlaidos amerikiečių kariuomenės, kadangi amerikiečiai išsiplėtė po visą pasaulį, ir jų armija didesnė negu Rusų, ir laivynas kelis kartus didesnis. Todėl, jeigu transformuoti, savikaina rusiško lėktuvo 3-4 kartus mažesnė, negu Jungtinėse Valstijose lygiaverčio lėktuvo, ir jo aptarnavimas. Savikaina naujo rusiško tanko – tris kartus mažesnė, negu savikaina seno amerikietiško tanko. O naujas jeigu bus? Tai yra, negalima lyginti tuos daiktus grynai mechaniškai, šiuos skaičius. Tai žymiai sudėtingiau. Šiai dienai Rusijoje pavyksta užtikrinti savo kovinį pasirengimą tokiame lygyje, kad JAV niekada nesiryžtų bet kokiai stambiai avantiūrai prieš Rusiją. Ateityje, net ir sumažėjus arba nepakankamai sustiprėjus Rusijos ekonomikai, jeigu ji vystysis net lėčiau, negu numatė Rusijos vadovai, Rusija pakankamai išskirs jėgų, tam, kad neleisti Jungtinėms Valstijoms sukurti neįveikiamą pranašumą savo strateginėmis pajėgomis. Šiai dienai, per paskutinius trejus metus, santykis strateginių jėgų tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų staigiai pasikeitė, ir ne Jungtinių Valstijų naudai.

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply