Juodasis globalfašistų scenarijus, KGB ir Sąjūdis. Grįžtant prie ištakų …

“Tą pirmąjį, Rusijos oligarcho Berezovskio gretomis sumestą “Juodojo scenarijaus” variantą man atskleidė keli aukšti karininkai, o pradinį, tikrąjį, jo šaltinį man nurodė N. Ryžkovas, buvęs TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas.”
Savo laiku mūsų spaudoje buvo labai daug rašoma apie “Juodąjį scenarijų”, kurį KGB pametėjo landsbergininkams tarsi instrukciją, kaip reikia valdyti minią, kaip senus, žmonėms įprastus moralės ir padorumo stereotipus pakeisti naujais, menkaverčiais, kaip sunaikinti socialinį pagrindą tautinėms, tikėjimo ir, savaime suprantama, bolševikų skiepytoms internacionalizmo ir tautų draugystės vertybėms.

prakeiktieji-ir-pateptieji-904-500x500Tas “mūsiškis” “Juodasis scenarijus” nebuvo vietinis. Jis buvo sukurtas Maskvoje ir šalia KGB struktūrų. Dalis jo “išminties” buvo nužiūrėta iš specialaus, dar A.Dalleso paruošto ir kasmet tobulinamo slapto plano, kurį parengė CŽV ir jį patvirtino tuometinė H.Trumeno valdžia.

Svarbiausia, kad tas planas nepamirštas ir dabar, jis kas metai tobulinamas, papildomas ir juo vadovaujasi visi naujausi Amerikos satelitai bei sorosų samdyti “intelektualai”. Jis jau nebe planas, o visa CŽV valdyba su specialiais skyriais oir poskyriais.

Įdomu ir tai, kad Sąjūdžio laikais didžiulis KGB aparatas, jo sąžiningi žmonės vis dar manė dirbą valstybei, kai tuo tarpu aukščiausi šios organizacijos ešalonai, Jelcinui prasigėrus, jau buvo nupirkti oligarcho Berezovskio ir į jį panašių TSRS duobkasių. Apatiniai ešalonai dar stengėsi, “gelbėjo šalį”, o viršutiniai juos mulkino ir jau tarnavo naujiems dievams.

Tarp tokių mulkinamų generolų pateko ir mūsų išmintingasis Eduardas Eismuntas (LTSR valstybės saugumo komiteto pirmininkas), sukūręs specialų Sąjūdį kuruojantį skyrių ir pakišęs mums savo “patikrintus kadrus”, kaip politinę kontrolę, kad mes perdaug nenukryptume nuo “generalinės linijos”. Iš 35 iniciatyvinės grupės narių tokių kontrolierių, saugumo aktyvistų, tokių buvo net 16.

Tapęs vienvaldžiu vadu ir mesijumi Landsbergis iš karto atmetė visus socialinius Sąjūdžio pažadus. KGB įsakytas, atkirto nuo šio judėjimo visus tikruosius disidentus ir pastatė valstybę ant laukinio kapitalizmo bėgių, o jo rūpestingasis globėjas Eismuntas, kaip tvirtina buvę saugumiečiai, net leido Sąjūdžio veikėjams atidaryti dvi banko sąskaitas Šveicarijoje. Vieną – esą Klimaičio vardu, į kurią turėjo pakliūti užsieniečių aukos, kitą – vietinių Sąjūdžio veikėjų, į kurią suplaukė lietuvių suaukoti milijonai, už kuriuos tie veikėjai esą net pradėjo supirkinėti nekilnojamą turtą. Lietuvoje Sąjūdžio kasa liko tuščia.

Tą pirmąjį, Rusijos oligarcho Berezovskio gretomis sumestą “Juodojo scenarijaus” variantą man atskleidė keli aukšti karininkai, o pradinį, tikrąjį, jo šaltinį man nurodė N. Ryžkovas, buvęs TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas, su kuriuo palaikiau gražius santykius, o arčiau susipažinau kovodamas prieš naftos sunkimo bokštą statomą Nidoje.

Jo patartas, aš lietuviams priminsiu tą šešiasdešimties metų senumo dokumentą, jau tapusį kūnu ir gyvenantį tarp mūsų…

Tai CŽV direktoriaus A.Dalleso pranešimas, padarytas JAV Tarptautinių
santykių taryboje, dalyvaujant pačiam prezidentui H.Trumenui.

JUODASIS SCENARIJUS arba šėtoniškas globalfašistų planas laisvoms tautoms SUNAIKINTI

“Baigsis karas. Viskas kaip nors susikratys, susitvarkys. Tada mes ir mesime visa, ką turime, – visą auksą, visą materialinę jėgą žmonių mulkinimui ir jų bukagalviškumui didinti.

Žmogaus smegenys, jo sąmonė geba keistis. Pasėję tenai chaosą, mes nepastebimai pakeisime jų dabartines dvasines vertybes į netikras ir priversime juos tikėti tuo falšu.

Kaip tai padarysime? Mes surasim savo bendraminčių ir sąjungininkų pačioje Rusijoje. Epizodas po epizodo prasidės grandiozinė pagal savo apimtį labiausiai nepalenkiamos tautos žūties tragedija ir galutinis, negrįžtamas jos savimonės užtemimas.

Iš literatūros ir meno mes, pavyzdžiui, palaipsniui išnaikinsime jos socialinę esmę, atpratinsim, atmušim dailininkams bet kokį realybės vaizdavimo norą ir socialinių procesų tyrinėjimą, kurie vyksta liaudies masėse.

Literatūra, teatras, kinas – visi vaizduos ir garbins pačius žemiausius žmogaus jausmus. Mes visokiausiais būdais palaikysim ir aukštinsim taip vadinamus menininkus, kurie skleis ir kalte kals į žmonių sąmonę sekso kultą, prievartavimą, sadizmą, išdavystes – žodžiu, bet kokį nedorovingumą.

Valstybės valdyme mes sukursime chaosą ir savivalę… Mes nepastebimai, bet aktyviai ir pastoviai skatinsim valdininkų išsigimimą, kyšininkavimą, neprincipingumą. Biurokratizmas ir aplaidumas bus pakelti į padorumo rangą.

Sąžiningumas ir aplaidumas bus pastoviai išjuokiami ir pasidarys niekam nereikalingi, jie taps praeities atgyvenomis.

Chamiškumas ir įžūlumas, melas ir apgaulė, girtuokliavimas ir narkomanija,
gyvuliška baimė vienas prieš kitą, begėdiškumas, išdavystė, nacionalizmas, tautų
supriešinimas, VISŲ PIRMA – priešiškumas ir NEAPYKANTA RUSŲ TAUTAI. – visa tai mes mikliai ir nepastebimai kultivuosime, kol visos pastangos pražys pažaliavusia pagiežos spalva…

Ir tiktai nedaugelis, labai mažai kas supras arba susigaudys, kas čia vyksta. Tačiau tokius žmones mes pastatysim į padėtį be išeities, paversim juos pajuokos objektu, rasim būdų juos apmeluoti ir paskelbti juos visuomenės atliekomis. Išrausim dvasines bolševizmo šaknis, išniekinsim ir sunaikinsim dorovingumo pagrindus.

Mes tokiu būdu išglebinsim vieną jauną kartą po kitos ir išdeginsim socialistinį fanatizmą.

Imsimės žmonių nuo jų vaikystės ir jaunatviško patiklumo, pagrindinį dėmesį atkreipsime į besimokantį jaunimą, imsim jį tvirkinti, pūdyti ir moraliai smukdyti. Mes juos paversim cinikais, kosmopolitais ir antipiliečiais.”

Kaip jau minėjau, tas planas niekur nedingo, jis jau pavirto atskiromis CŽV valdybomis, skyriais bei juose dirbančiais strateginės psichologijos žinovais. Prie jų, neva nelegaliai, prisijungė narkomanijos karalius Sorosas. To pragariško sumanymo vaisiai jau pasklido po visą pasaulį. Prieš jį nekelia balso ir “dorovingoji” bažnyčia, nes prie to siaubingo plano tobulinimo prikišo nagus ir popiežius Jonas-Paulius antrasis, pasikeitęs su CŽV visą sukauptą informaciją
rieš Tarybų Sąjungą, – to pasėkoje pasaulio šalyse šiuo metu vyksta įvairiaspalvės “revoliucijos”.

Lietuvoje jau ne pirmi metai veikia keli taip vadinami “pilietininkų”,”pasaulietininkų”, “globalistų” institutai, kurie “be pykčio” skleidžia tas maro idėjas mūsų krašte.

Visas tas planas pridengtas amerikoniškąja “demokratija”, karais, pinigais ir prievarta. Kvaila būtų manyti, kad tas baisus cunamis, sukeltas prieš Rusiją ir postkomunistines valstybes, kokiu nors būdu aplenks Lietuvą. Jame mums nėra išskirtinės vietos. Mes jau pilna burna ryjam tuos pragaro vaisius.

Mes pasmerkti, nes amerikiečių parengti šio “Juodojo scenarijaus” specialistai jau 18 metų dirba savo darbą aukščiausiuose mūsų valstybės sluoksniuose.

Aš tyčia pacitavau tą globalfašistų mums paruoštą nelaimę ir pabandysiu palyginti tą Vakarų peršamą “Aids kultūrą” su mūsų tradicijomis ir didžiausiais mūsų lietuviškos kultūros kūrėjais bei atsakyti į klausimą, kas mums nutiks j e i mes s u n a i k i ns i m e savo nacionalines v e r t y b e s ir išbrauksim iš istorijos iškiliausias mūsų asmenybes, sukūrusias tą neįkainojamą turtą.

Jeigu tauta praranda savo istoriją, jeigu ji praranda savo tautinę savimonę, ji jau nebegyvena. Jos kalba tampa antkapine, jos dievai – velnias, o jos didvyriai priešų paverčiami demonais.

Žmogus be atminties arba su dirbtine yra baisesnis už gyvulį, nes nėra didesnio žmogiškumą griaunančio melo, kaip klaidingai suvokta tiesa.

O jeigu ji prievarta arba jėga primetama kitiems, ji tampa eiliniu “IZMU”: fašizmu, komunizmu, sionizmu arba globalizmu.”

Vytautas Petkevičius “Prakeiktieji ir pateptieji”

Šauksmas

Leave a Reply