Kaip valdoma Vokietija ir Europos Sąjunga

 

Kaip dabar valdoma Vokietija, gerai aprašė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis.

„Ideali pora – homikas Zaueris ir lesbietė Merkel“. Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis išleido atsiminimų knygą, kuri gali sužlugdyti Angelos Merkel karjerą. Buvusio kanclerio H.Kolio atsiminimų knyga „Priesakai. Pokalbių su Koliu užrašai“ sukėlė didžiulį skandalą.

DSC01384 Pranas Valickas 2014 11 02Tiesą sakant, jokių sensacingų naujienų joje nėra. Visi besidomintys politika viską jau seniai girdėjo. Bet kadangi tuos dalykus išsakė ne kas kitas, o Vokietiją suvienijęs aukščiausio lygio politikas, tai jo žodžiai turi didžiulį poveikį. Jo pasakytų teiginių niekas negali taip lengvai paneigti, kaip kokių nors žurnalistų plepalus.

Tą atsiminimų dalį, kurioje Kolis kalba, kad Angela Merkel buvo blogai išauklėta ir nemokėjo naudotis šakute ir peiliu, bet viską nuo stalo griebdavo rankomis, ištiražavo visi Vokietijos laikraščiai; ir netgi už Vokietijos ribų. O apie svarbiausią dalyką, apie ką kalbėjo Kolis spauda beveik visiškai neužsimena. O tasai dalykas yra tai, kad Kolio auklėtinė tarnauja JAV spectarnyboms.

Po tokio demaskavimo daugelis politikų iš savo sargybinių skolinasi pistoletą ir nusišauna. Taip padarė buvęs Prancūzijos premjeras Pjeras Beregua (Pierre Bérégovoy). Tačiau niekas neabejoja, kad ponios Merkel nervai daug stipresni ir kad naivu ir juokinga tikėtis jos savižudybės.

Kaip komjaunuolė Angela spekuliavo mėlynėmis

Tai, kad būsimoji kanclerė jaunystėje būdama Laisvojo Vokiečių Jaunimo Sąjungos (komjaunimo) narė spekuliavo mėlynėmis, labai daug pasako apie jos būdą. „Rytų Vokietijos vaisių ir uogų prekybos draugija“ mėlynes iš uogų rinkėjų supirkinėjo po 4 markes už kilogramą, o žmonėms pardavinėjo po 2 markes. Draugija taip daryti galėjo, nes kainų skirtumą mokėjo vyriausybė; kitaip sakant vyriausybė davė dotacijas. Merkel anksti suprato spekuliacijos naudą. Ji draugijai mėlynes pardavinėjo po 4 markes, o po valandos iš tos pačios draugijos pirko po dvi. Po to veiksmą vis kartojo ir kartojo. Bet komjaunimo susirinkimuose ji karštai pliekė savo bendraamžius darančius tą patį ir taip kopė aukštyn.

Bet dar geriau jos būdą atskleidžia tai, kaip ji darė politinę karjerą. Būdama 35 metų 1989 metais ji įstojo į Rytų Vokietijos „Demokratinio atgimimo“ partiją ir beveik iki pat rinkimų iš visų jėgų koneveikė „Krikščionių Demokratų Sąjungą“. Bet vos tik pakvipo KDS pergale, Angela tuoj pat persimetė į krikščionių gretas ir su jais spėjo patekti į suvienytos Vokietijos bundestagą.

Sako, kad Angelą Merkel iš „Demokratinio Atgimimo“ partijos į KDS pertempė specialiųjų pavedimų ministras Lotaras de Mezjeras. Jisai Angelą paskyrė savo spaudos atstove. Tuo metu ji dalyvavo 2+4 derybose (dvi Vokietijos ir keturi okupacinių zonų valdytojai. P.V. pastaba), kuriose buvo susitarta Berlyno miesto valdymą perduoti suvienytos Vokietijos vyriausybei. Taip pat Merkel aktyviai dalyvavo VDR ūkio pervedimo į rinkos ekonomiką procese.

Tuo pačiu metu jos sugyventinį Joachimą Zauerį (Joachim Sauer) pasamdė JAV firma „Biosym Technology“. Jis visus metus dirbo Pentagonui tarnaujančios firmos laboratorijoje San-Diege (Kalifornija). Tačiau Vokietija neturi galimybių patikrinti kokį darbą jis ten atliko ir ko tenai mokėsi. Po to Zaueris dirbo ekspertu kitoje Pentagono „Accelrys“ kompanijoje San-Diege…

Ir staiga kilo skandalas! De Mezjerą apkaltino dirbus Rytų Vokietijos žvalgybai „Štazi“ (Ministerium für Staatssicherheit). O kaip tai atsiliepė jo globotinei Angelai Merkel? Ji … viešai pasmerkė savo geradarį, per kurį pateko į valdžią! Po tokio žygdarbio greitai gavo partijos pirmininko pavaduotojo vietą!

Kaip Merkel atsižadėdavo savo globėjų

Vietoj de Mezjero jos globėju tapo Helmutas Kolis, kurio globojama ji gavo vieną po kito aukštus postus. Iš pradžių vadovavo „Moterų ir jaunimo reikalų federalinei valdybai“, po to „Aplinkosaugos valdybai“. Helmutas Kolis ją švelniai vadino „mano viščiukas“ ar „mano mergaitė“.

O piktaliežuviai žurnalistai landžią moteriškę tuoj pat pavadino „Helmuto Kolio mergaite“, savaime suprantama ką turėdami omenyje. Tuo metu visoje Vokietijoje sklido daugybė pletkų apie kanclerio meilužę Merkel. Tai matė kaip „mergaitę“ į Kolio vilą skraidino karinis sraigtasparnis, savaime suprantama už valdiškus pinigus, tai ją matė vieną važiuojančią kanclerio tarnybine mašina…

Kai apie jos nemokamus skraidymus žurnalistai pradėjo kelti skandalą, Kolis savo „mergaitę“ išgelbėjo visą kaltę prisiėmęs sau. Jis tvirtino, kad jis pats leidęs Angelai skristi. Tuo skandalas ir baigėsi.

Tačiau 1998 metais KDS pralaimėjo rinkimus. Ir netrukus laikraštis „Frankfurter Algemaine“ atspausdino Angelos Merkel straipsnį, kuriame buvo rašoma ne tai kaip blogai vokiečiai pasielgė nebalsavę už šalies suvienytoją, bet ji pareikalavo savo globėją atsistatydinti iš partijos vadovo posto, nes jisai nesuprantąs laiko dvasios.

Kolis atsistatydino. O reikalaujanti teisingumo Merkel užėmė jo vietą. Kas buvo toliau visi žino – moteriškė lengvai atsižadanti savo globėjų pradėjo vadovauti Vokietijos vyriausybei. „Viščiukas“ apsiplunksnavo.

Po tokių Merkel žygdarbių ją pradėjo remti dvi stambios žiniasklaidos korporacijos:

1) Koncerno Axel Springer paveldėtojos Fridos Špringer (Frida Springer) vadovaujama korporacija valdanti virš 180 laikraščių ir žurnalų, tarp kurių yra Bild, Die Welt. Šios žiniasklaidos korporacijos žurnalistai privalo pasirašyti sutartį, kuria jie įsipareigoja stiprinti transatlantinę integraciją ir ginti Izraelio nepriklausomybę;

2) draugės (meilužės?) Lizos Mon vadovaujamas stambiausias Europoje koncernas „Bertelsmann“, į kurį įeina holdingai RTL, Prisma, Random House ir kiti. Ponia Mon taip pat yra fondo „Bertelsmann“ viceprezidentė. Fondas yra euroatlantizmo intelektualinė atrama.

Kolis savo knygoje kritikuoja Angelos Merkel politiką ir pabrėžia, kad „ji nieko nesupranta ir žiūrint į jos daromas kvailystes galima tik persižegnoti“. Tačiau ar tikrai tokia kvaila Merkel? Ir kieno interesus ji gina?

Reikalas tas, kad Bušų klanas prie Merkel pristatė Džefrį Gedminą (Jeffrey Gedmin) anksčiau dirbusį Amerikos Verslo Institute (American Enterprise Institute, AEI). Jo vadovai institute buvo Ričardas Perlas (Richard Perle) ir Diko Čeinio (JAV viceprezidentas Richard Bruce (Dick) Cheney) žmona. Gedminas karštai palaikė euro sukūrimą. Euras buvo kuriamas kaip lygiavertis doleriui. AEI institute Gedminas vadovavo „Naujos atlantinės iniciatyvos“ projektui, kuris vienijo visus žymiausius Europos generolus ir politikus simpatizuojančius Amerikai. Vėliau jis dirbo „Amerikos Gerovės Šimtmečio Projekte“, kuriame jis parašė visą skyrių apie neokonservatorių europinę politiką. Tos politikos tikslas nurodomas toks – Europos Sąjunga privalo likti JAV ir NATO valdžioje, dėl ko reikia negailestingai slopinti „europiečių siekius išsilaisvinti“ (paryškinau  aš. To siekia JAV, o Angela Merkel klusniai vykdo amerikiečių įsakymus. P.V.). Galiausiai jis tapo „Demokratijų Sandraugos Tarybos“ vadovu. Taip pat jis vadovauja Berlyne esančiam JAV-Vokietijos pramonininkų institutui „Aspen“. Dž.Gedminas atmetė savo draugo Džono Boltono (John Bolton) siūlymą tapti JAV atstovo JTO viršininko pavaduotoju motyvuodamas būtinybe susitelkti ties vadovavimu Angelos Merkel veiklai.

Tuo būtų galima baigti, nes Kolis daugiau amerikiečių vadovaujančių Merkel veiklai pavardžių neatskleidžia. Apie kitus asmenis kalba užuominomis.

Mes galima pridurti, kad 2003 metais JAV Valstybės Departamentas Dž.Gedminui davė pagalbininką Kreigą Kenedį (Craig Kennedy), kuris vykdo labai plačią „visuomeninės diplomatijos“ kampaniją, kitaip sakant varo propagandą, kurios tikslas kurti visuomenės nuomonę Vakarų Europoje. Taip pat Kenedžio užduotis yra papirkinėti žurnalistus. Toji „visuomeninė diplomatija“ prasidėjo kai kancleris Gerardas Šrioderis (Gerhard Fritz Kurt Schröder) pasmerkė JAV ir D.Britanijos karą prieš Iraką. Tuo metu Angela Merkel labai griežtai pasisakinėjo prieš Prancūzijos prezidento Širako (Jacques René Chirac) ir kanclerio Šrioderio siekius išsilaisvinti iš priklausomybės nuo JAV. Merkel tada taip pat agitavo už anglosaksų palaikymą Afganistano ir Irako karuose. Ameriką palaikančius Merkel straipsnius spausdino Washington Post.

2004 metais Merkel priverčia Vokietijos prezidentu išrinkti pagrindinį Mastrichto susitarimo stūmiką ir euro kūrėją bankininką Horstą Kiolerį (Horst Köhler). Kioleris yra buvęs Tarptautinio Valiutos Fondo direktoriumi ir taip pat vadovavęs kampanijai prieš islamą.

Per visą 2005 metų rinkimų kampaniją Merkel linksniavo socialdemokratų nesugebėjimą sustabdyti bedarbystės didėjimo. Tokia propaganda jos reitingą pakėlė iki 21 procento. Tuo metu jos patarėjas Dž.Gedminas į ją kreipėsi atviru laišku, kurį atspausdino „Die Welt“. Sukritikavęs vokiečių ekonomikos modelį jis rašė: „Prieš kurdami šalies ateitį jūs turite pasiekti intelektualinę pergalę prieš vokišką nostalgiją atkakliai prisirišusią prie praeities. Jei Sarkozis (Nicolas Sarkozy) pakeis Širaką, gal būt Prancūzijoje prasidės ekonomikos augimas. Bus gaila, jei Vokietijoje tesis nuosmukis“. Po to Merkel savo padėjėją Paulių Kirhofą (Paul Kirchhof) paskiria dirbti „Naujosios Socialinės Rinkos Ekonomikos Iniciatyvos“ projekto komandoje (Initiative Neue Soziale Markt-wirtschaft). Taip pat Merkel panaikina progresyvinius mokesčius; visi mokės tą patį mokestį – ir tie kas tenkinasi tik būtiniausiais dalykais, ir tie kas maudosi prabangoje.

Per rinkimus KDS gavo 35% balsų, o socialdemokratai 34%. Vokiečiai nenorėjo nei Merkel, nei Šrioderio. Po ilgų derybų susidarė „didžioji koalicija“: Merkel tapo kanclere, bet pusė ministrų vietų gavo socialdemokratai. Merkel pradėjo keisti Šrioderio politiką siekusią gerų ES ir Rusijos santykių ir mažinusią Londono ir Vašingtono įtaką Europoje. Merkel daro suartėjimą su proamerikietiškomis Vidurio Europos ir Pabaltijo valstybėmis, kurių vyriausybės nekenčia Rusijos.

Tačiau dauguma pramonininkų pasisako prieš tokią politiką. Be to Angelai Merkel rankas suriša Vokietijos konstitucijos pataisos, kurias padarė Šrioderis. Jos draudžia Vokietijos kariuomenę naudoti taikos palaikymo operacijose. Bet Merkel keičia Vokietijos pažiūras į kariuomenės naudojimą užsienio politikoje. Ji vokiečių kariuomenę atidavė NATO žinion, o pastaroji gali karius už Vokietijos ribų siųsti be jokių apribojimų ir JTO sankcijų. Ir siunčia į Afriką, Kosovą, Afganistaną, Libaną. Į Libaną vokiečių karius nusiuntė saugoti Izraelį nuo libaniečių. Dėl to tūkstančiai bundesvero karių rašo pareiškimus, kad jie į kariuomenę stojo ginti savo tėvynę, o ne Izraelį.

Jei jau pradėjome rašyti apie skandalingą ponios kanclerės karjerą, tai reikės parašyti ir apie jos asmeninį gyvenimą. Oficialiai jos vyras Joachimas Zaueris. Pirmoji jo žmona pabėgo užtikusi savo vyrą lovoje su kitu vyru. O ponia Merkel, jau būdama ištekėjusi už Zauerio, jo net nepakvietė į savo inauguraciją.

Buvusio kanclerio žmona Doris Šrioder Kiopf (Doris Schröder-Köpf) atvirai pasakė, kad „Angelos Merkel asmeninis gyvenimas yra kitoks nei didžiosios daugumos moterų“. Po to vokiečių spauda pradėjo šaipytis: atsieit homikas Zaueris ir lesbietė Merkel ideali pora. Ir kas įdomiausia niekas spaudos nepaduoda į teismą… (Amerikos psichologinio karo specialistas Grigorijus Klimovas knygoje „Božij narod“ rašo, kad Amerikoje lesbietės visada sau poros ieško pederasto. Tokia pora visada būna labai pastovi, nes lesbietė lesbinasi su savo draugėmis, pederastas pederastinasi su tokiais pačiais kaip jis pats, o kartu lesbietė ir pederastas mylisi tik 69 poza, nes kitaip jie negali. O viešumoje tokie vaidina laimingą porą. Taip pat Klimovas rašo, kad tokios poros savo vaikų neturi. Nebent įsivaikina. P.V. pastaba)

Tačiau ar reikia stebėtis, kad „kvazi-judėjiška Naujoji Pasaulio Tvarka“ remiasi tik išdavikais ir sodomitais — t.y. tais, kurie lengvai pamina krikščionišką dorovę ir per kompromatą yra lengvai valdomi?
(sodomitas — naujoviškas vakariečių žodis reiškiantis visų rūšių ištvirkėlius, t.y. pederastus, lesbietes, transseksualus, biseksualus, ekshibicionistus ir visokias jų kombinacijas; žodžiu sodomitas lietuviškai reiškia ištvirkėlis. P.V. pastaba)

↑↑↑

Pernai spalio pabaigoje Berlyne buvo atidaryta paroda skirta ritualiniam apipjaustymui. Ta proga iš Rusijos pabėgusio oligarcho Gusinskio laikraštis (redakcija Niujorko rajone Manhetene) atspausdino straipsnį : www.newsru.com/religy/27oct2014/circumcision.html; aš jį išverčiau (straipsnį sutrumpinau):

↓↓↓

Berlyne atidaryta paroda, skirta ritualiniam apipjaustymui

Berlyno žydų muziejuje atidaryta paroda „Šalin odą! Pažiūra į ritualinį apipjaustymą“. Parodoje dėstoma ritualinio apipjaustymo prasmė, ryšys su religija ir kultūra.

Joje eksponuojama 60 meno kūrinių iš įvairių tarptautinių kolekcijų. Tarp jų yra Niurnbergo altoriaus dalis kurioje vaizduojamas „Kristaus apipjaustymas“ (1450 m.)

Ekspozicijai temą pasufleravo vokiečių žiniasklaidos komentarai apie Kelno miesto teismo nutarimą, kuriuo teismas uždraudė berniukų apipjaustymą kaip tyčinį kūno žalojimą. Šis teismo sprendimas sulaukė daug priešininkų įrodinėjančių, kad jis „riboja tikybos laisvę“.

Parodoje pasakojama, kad berniukų apipjaustymas yra tūkstantmetis ritualas. Parodoje pasakojama apie ritualo istoriją judaizmo ir islamo religijose ir krikščionių požiūris į apipjaustymą.

Parodoje pasakojama, kad pas žydus berniukai apipjaustomi aštuntąją dieną po gimimo. Po apipjaustymo jiems suteikiamas vardas ir tokiu būdu jie priimami į „Abraomo giminę“. Paprotys siekia šio biblinio veikėjo laikus ir yra vienas svarbiausių priklausymo žydijai liudijimų.

Apipjaustymą atlieka apmokytas žmogus — moelis. Parodoje demonstruojami apipjaustyme naudojami įrankiai.

Parodoje pasakojama ir apie krikščionių „Kristaus apipjaustymo“ šventę, kurią švenčia katalikai ir pravoslavai.

Primename, kad žydai prie apipjaustymo ritualo gynėjų priskiria Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Praėjusių metų gegužę Briuselyje Angelai Merkel buvo įteikta pati prestižiškiausia Europos rabinų Imanuelio Jakobovico premija. (Immanuel Jakobovits, Baron Jakobovits. was the Chief Rabbi of the United Hebrew Congregations of the Commonwealth ; žodžiu buvo visos Britų imperijos vyriausiasis rabinas ir kartu britų baronas lordas. PV paaiškinimas). Taip buvo pagerbtas jos indėlis į žydų nacionalinių tradicijų gynimą, kovą su antisemitizmu ir tautinių santykių Europos Sąjungoje harmonizavimą.

Žydų tradicijų gynimas, už ką kanclerė gavo premiją, visų pirma yra jos rūpestis išsaugojant tradicinį žydų ritualą „brit-milą“, t.y. apipjaustymą.

Praeitų metų pabaigoje Angela Merkel bundestagui įteikė įstatymo projektą, kuriuo leidžiamas ritualinis apipjaustymas. Gruodžio mėnesį didžiule balsų persvara projektas buvo priimtas. Įstatymas nustato ir apipjaustymo taisykles: apipjaustymas turi būti atliekamas medicinos įstaigose, jį turi atlikti medikai dalyvaujant religinės bendruomenės nariams.

Problemos dėl apipjaustymo atsirado pernai birželyje kai Šiaurės Reino — Vestfalijos žemės Kelno miesto teismas šį ritualą uždraudė kaip kūno žalojimą. Vokietijoje veikia precedento teisė ir Kelno teismo sprendimas privalomas visiems kitiems teismams spendžiantiems tokias pačias bylas. Dėl to labai pasipiktino Vokietijos žydai ir musulmonai.

Tuoj pat po Kelno teismo sprendimo Berlyne ir Bavarijoje buvo iškeltos bylos ritualinių apipjaustymų atlikėjams moeliams. Izraelis kreipėsi į Angelą Merkel su prašymu neleisti, kad Vokietijoje būtų draudžiamas apipjaustymas.

Dabar Vokietijoje įstatymas įpareigoja medicinos įstaigas atlikti žydišką apeigą už vokiečių mokesčių mokėtojų pinigus. Va taip! — aukštas pilotažas! Vargšai žydeliai sutaupo daug skatikų. Už tokį gerą darbą Angela gavo pačią didžiausią prestižinę rabinų premiją.

NATO – vyriausybė virš vyriausybių

2012 metų rugsėjo 30 dieną internetinis laikraštis www.perevodika.ru/articles/22041.html parašė straipsnį apie Šveicarijos mokslininko Danieliaus Ganserio knygos pristatymą Maskvoje. Rusai išsivertė šveicaro knygą, o pristatyme dalyvavo ir pats autorius. Knyga parašyta apie slaptąją NATO tarnybą „Gladio“. Minėtame laikraštyje atspausdinto straipsnio pavadinimas „Kaip slaptosios NATO tarnybos vykdė teroro aktus Vakarų Europoje“. Straipsnyje pateikta iš knygos duomenų, kaip JAV per NATO valdo Vakarų Europą. Viso straipsnio neverčiau. Pateikiu kelias citatas:

Kaip slaptosios NATO tarnybos vykdė teroro aktus Vakarų Europoje

Į Maskvoje vykusį rusiško leidimo knygos „Slaptosios NATO kariuomenės «Gladio» teroras Vakarų Europoje“ pristatymą suplaukė daug žurnalistų, politikų ir politologų.

Pasak knygos autoriaus Šveicarijos mokslininko Danieliaus Ganserio, jis 1998 metais galvodamas apie savo daktarinės disertacijos temą susidomėjo slaptąja tarnyba „Gladio“. Apie slaptų NATO padalinių vadinamų „Gladio“ buvimą išvis mažai kas žinojo. Savaime suprantama, kad išskyrus jų kūrėjus ir užverbuotus vykdytojus, tariamai kovojančius prieš raudonąją grėsmę, beveik niekas nežinojo. Bet va Italijos vyriausybė 1990 metų vasarą išslaptino tokių „kovojusių prieš komunizmą“ padalinių buvimo faktą. Vyriausybė ne pati nuoširdžiai prisipažino, bet buvo priversta pasakyti tiesą…

Knygoje rašoma, kad „Italijos spectarnybų specialistas Džiuzepė de Lutis aptiko duomenis, kad 1949 metais Italija stodama į NATO pasirašė ne tik stojimo sutartį, bet ir eilę slaptų protokolų, kuriais įsipareigojo įkurti neoficialias organizacijas užtikrinsiančias Italijos vidaus politikos atitikimą Vakarų bloko politikai net tais atvejais jei rinkėjai išreikš visiškai kitokią valią“.

Stojančių į NATO šalių prezidentai ir premjerai iš anksto prisižada ignoruoti savo valstybės piliečių nuomonę ir visą vidaus politiką derinti su NATO vadovybe (nuraudoninau kad geriau matytųsi, nes tai yra nepaprastai svarbu. PV). Taigi viską derinti atidžiai prižiūrint organizacijai „Gladio“. Knygoje cituojamas slaptųjų tarnybų tyrinėjimo specialisto Filipo Vilano pranešimas: „Apie slaptuosius NATO protokolus, kurie bloko šalių slaptąsias tarnybas įpareigoja neleisti į valdžią patekti komunistų partijoms, pirmą kartą sužinota 1966 metais“. Ir tai visiškai atsitiktinai. Tada Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis (Charles André Joseph Marie de Gaulle), nusprendęs išstoti iš NATO bendro vadovavimo kariuomenei, pradėjo tvirtinti, kad protokolų turinys pažeidžia valstybės nepriklausomybę (de Golio žodžiai patvirtina slaptųjų protokolų buvimą ir jų antivalstybinį pobūdį. PV).

Nužudyti ir visą kaltę suversti komunistams ir kairiesiems — taktika labai primityvi, bet labai gerai veikia. Vėliau Italijos parlamento komisijos „Gladio“ veiklai tirti pirmininkas Džovanis Pelegrino taip parašė apie naujausią žiaurųjį Italijos istorijos laikotarpį“: „Oficialūs skaičiai tokie — nuo 1969 metų sausio 1 iki 1987 metų gruodžio 31 Italijoje politiniais motyvais buvo įvykdytas 14591 teroro aktas, nužudytas 491 žmogus ir 1181 sužalotas.

Italijos slaptosios „Informacijos agentūros“ vadovui generolui Vito Mičeli buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėtos veiklos. Jis nieko neslėpė: „Superslapta organizacija įkurta mano įsakymu? Žinoma! Bet aš neorganizavau viso šito pats. NATO ir JAV manęs paprašė daryti šį blogį“.

Kol Danielius Ganseris pasirašinėjo mano įsigytą knygą aš jo paklausiau — jei jis užsiima tokiais darbais, tai kuo jis save laiko, politiku ar tyrinėtoju? Atsakė „ne“. Jis save laiko mokslininku tyrinėjančiu karo ir taikos klausimus ir jis žino, kad labai dažnai tautomis ir valstybėmis manipuliuojama įviliojant į karą. Manipuliuojama organizuojant teroro aktus. To pavyzdys yra 2003 metais pradėtas karas prieš Iraką ir taip pat prieš Libiją. „Žmonės nori aiškumo — aš stengiuosi jį duoti“ — pasakė jis.

Bent jau iš Italijos parlamento tyrimo matyti, kad visi visų NATO šalių prezidentai ir premjerai prieš jais tapdami privalo bloko vadovybei duoti priesaiką, kuria prisiekia visą savo politiką tiek vidaus, tiek išorės derinti su karinio bloko vadovybe. Net ir tais atvejais kai rinkėjai nusprendžia kitaip. Kaip tik dėl to Šarlis de Golis ir išstojo iš NATO, nes nenorėjo kęsti JAV generolų diktato.

Taip pat italai išsiaiškino, kad teroro aktus vykdė visiškai ne komunistai ir ne raudonosios brigados, o NATO slaptoji karinė politinė policija „Gladio“. Bet Italijos vyriausybė, prokurorai ir teismai vykdydami slaptuosius NATO protokolus, visada kaltę suversdavo savo politiniams priešininkams. „Gladio“ tokiais banditiniais veiksmais 20 metų rinkėjų balsus visada nukreipdavo „teisinga“ kryptimi. Štai tau ir visa demokratija.

Prancūzijos „Nacionalinio Fronto“ vadovo Žan-Mari Le Peno (Jean Louis Marie Le Pen) interviu Slovakijos rašytojui-politikui Sergejui Chelemendikui 2013 metų gruodžio 23 dieną atspausdino internetinis laikraštis www.chelemendik.sk (Sergiejus Chelemendikas gimė Kijeve, Maskvoje studijavo slavų filologiją, nuo 1988 metų gyvena Bratislavoje, yra Slovakijos parlamento narys nuo Slovakijos Liaudies Partijos.). Straipsnio pavadinimas „Europos Sąjunga — globalizmo kolonija“. Interviu ilgas; išverčiau kelias ištraukas — klausimus ir atsakymus:

Europos Sąjunga — globalizmo kolonija

Sergejus Chelemendikas 2013 gruodžio 23

Kl. — Kokie šiandien prancūzų tautos tautinė idėja ir tautinis jausmas? Ar prancūzai dar turi valios išsaugoti savo nepriklausomą valstybę?

Ats. — Globalizmo vykdytojai tautinę nepriklausomą valstybę laiko priešu Nr.1 ir kliūtimi, kurią reikia pašalinti. Bet nelaimių ir negandų metais valstybė yra geriausias tautos, jos kultūros, klestėjimo ir kalbos gynėjas. Tautinės dvasios gilumoje mūsų valstybė vis dar gyva, bet ją reikia atgaivinti, susigražinti nepriklausomybę, nes kitaip išnyksime. Reikalavimas atgauti nepriklausomybę anksčiau ar vėliau taps visuotinis.

Kl. — Trečdalį Prancūzijos gyventojų sudaro imigrantai ir jų pirmos ar antros kartos palikuonys. Tai milžiniškas skaičius. Ar šitie „naujieji prancūzai“ gali tapti prancūzų tautos dalimi? O jei ne, tai kokias pasekmes Prancūzijai jie atneš ateityje?

Ats. — Migrantų įsiveržimą Prancūzijoje vykstantį jau keturis dešimtmečius vykdo mūsų vadinamasis „elitas“. Tai aiškiausiai matyti ir tai be jokių abejonių yra didžiausias prancūzų tautos išbandymas per visą jos istoriją. Imigracija kelia mums didžiausią pavojų. Prancūzija, būdama surišta su Europos Sąjunga paraližuojančiomis sutartimis, pasmerkta išnykti, ištirpti imigrantų jūroje. Mums būtina sustabdyti šitą mirtiną nuosmukį, atgauti nepriklausomybę kol dar ne per vėlu. Juk Prancūzijon imigrantai plūsta iš viso pasaulio tik dėl mūsų savižudiškos politikos, pagal kurią pas mus su svetimšaliais elgiamasi geriau negu su prancūzais — svetimšaliams visur teikiama pirmenybė, o pirmenybės suteikimą prancūzui draudžia įstatymai! (demokratai tą patį daro ir Lietuvoje. P.V. pastaba)

Bendrai, žiūrint iš šalies, imigrantai atrodo labai įvairūs — europiečiai, afrikiečiai, azijiečiai, pietų amerikiečiai, bet didžioji jų dalis yra musulmonai (per pastaruosius 40 metų jų atvyko nuo 15 iki 20 milijonų). Dėl tokios atvykėlių gausybės asimiliacija tapo neįmanoma. Jau dabar mūsų žemėje yra ištisi vien imigrantų gyvenami rajonai. Mums jie jau kelia mirtiną grėsmę. Imigrantų skaičius sparčiai auga. Vien tik per prezidento Sarkozio vykdytą vadinamą natūralizaciją per penkis metus į Prancūziją atvežta 750 tūkstančių imigrantų. O mūsų įstatymai yra tokie, kad visų tokiu būdu „natūralizuotų“ asmenų (gavusių pilietybę. P.V. pastaba) giminaičiai automatiškai įgyja teisę „natūralizuotis“.

Kl. — Nedaug truko, kad multikultūralizmas būtų tapęs lyg ir pagrindine oficialiąja ideologija, o dabar atrodo, kad jis jau miršta. Ar Europa gali tapti tautų Europa?

Ats. — Europa būtinai taps tautų Europa, o Europos Sąjunga bus išardyta. ES yra tramdomieji marškiniai europiečių tautoms ir taip pat globalistų kolonija. ES yra amerikiečių geopolitinio projekto dalis.

Kl. — Ką Jūs galite pasakyti apie naujųjų ES narių iš pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos vietą ir vaidmenį Europos Sąjungoje? Ar jie gali Europos Sąjungai pagelbėti kuriant naudingą ES politinę orientaciją?

Ats. — Visai visų Rytų Europos valstybių politikai besąlygiškai vadovauja JAV. Valdymas vyksta per NATO. Bet Rytų Europoje yra tautinio pasipriešinimo židinių.

Kl. — Pasaulio vyriausybės ir tautos buvo sukrėstos ir pasipiktinusios JAV „Nacionalinės Saugumo Agentūros“ vykdomu pokalbių ir susirašinėjimų pasiklausimu. Kaip Jūs manote ką galima padaryti kad nebūtų tokio piktnaudžiavimo?

Ats. — Beveik visos dabartinės europiečių valstybės yra pavaldžios Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jos gali tik švelniai papriekaištauti amerikiečiams už jų tokį elgesį, kurį lemia jų karinė-technologinė galia.

Prancūzijos politikas buvęs Europarlamento narys Filipas de Vilje (Philippe de Villiers) laikraščiui www.rg.ru/2014/08/25/buduchee.html kalbėjo (ištrauka iš straipsnio; visą galite skaityti nurodytu adresu):

Filipas de Vilje: Man Europos Sąjunga tai geografinis, geostrateginis priedas prie JAV. ES svoris, o tiksliau jo nebuvimas, kaip tik yra šių aplinkybių padarinys. Iš tikrųjų ES yra 51-oji JAV valstija, 51 žvaigždė Amerikos vėliavoje. Europos Sąjungos vadovai yra pavaldūs NATO organizacijai — būtent dėl to ir sukurta ES. JAV tikslas neleisti Europos valstybėms palaikyti gerus santykius su Rusija. JAV kuria gaisrus visame pasaulyje. Irake, Libijoje, Sirijoje, o dabar ir Ukrainoje. Ukrainos karas kilo dėl perversmo, kuris kaip mes žinome buvo sukeltas iš užsienio. Amerikiečiai turi milžinišką problemą — tai neregėtai didžiulė valstybės skola. Todėl Vašingtonui reikalingas karas, kad galėtų panaikinti skolą.

Žinau padėtį Ukrainoje, žinau Rusiją, turiu didelę patirtį Europos Sąjungoje, nes buvau Europarlamento deputatas. Todėl manau, kad Rusija nori taikos, o JAV — karo. JAV daro viską, kad Ukrainos rytuose karas nesibaigtų. Kaip matote mano nuomonė visiškai kitokia negu Europos Sąjungos, kuri keliaklupsčiauja prieš jankius.

Žinote, dabartinė padėtis yra daug pavojingesnė negu kai kam gali atrodyti. Reikalas tas, kas Amerika yra išsigimusi Prancūzijos revoliucijos dukra. Ji stengiasi visiems primesti savo pasaulio modelį pagrįstą globalizmu, vartotojiškumu ir multikultūrizmu. Visą pasaulį paversti supermarketu be sienų.

Išvados:

  1. Visi stodami į NATO pasirašo slaptuosius protokolus, kuriais įsipareigoja visą savo šalies tiek vidaus, tiek išorės politiką daryti tokią kokios reikalauja NATO vadovybė. NATO yra vyriausybė virš vyriausybių, o pačiai NATO vadovauja JAV.
  1. Slaptoji NATO tarnyba „GLADIO“ prižiūri organizacijos narių vyriausybių darbą ir organizuoja susidorojimus su politiniais priešininkais — dažnai juos ir nužudo (skaityk apie Italiją). Demokratai politinių priešininkų nepersekioja kaip nedemokratai-diktatoriai; demokratai priešininkus žudo.
  1. NATO šalių prezidentai ir premjerai prieš jais tapdami prisiekia Amerikai ignoruoti savo šalies piliečių nuomonę ir visą netgi vidaus politiką derinti su NATO vadovybe. Nuostabiai geras pavyzdys kaip vyriausybė ignoruoja savo piliečių nuomonę yra Lietuvos referendumas dėl žemės.
  1. Vokietijos atveju matome, kad valstybei vadovauja ne Angela Merkel, o amerikietis JAV spectarnybų atstovas Džefris Gedminas (Jeffrey Gedmin). Merkel vykdo tik Gedmino įsakymus. Angela Merkel taip lengvai valdoma todėl, kad yra amorali boba, paleistuvė. Ne veltui Amerika iš visų reikalauja įteisinti homoseksualizmą ir visus kitus išsigimėlius ir juos pripažinti normaliais žmonėmis ir taip pat jiems suteikti visokių privilegijų, o sveikus ir normalius paskelbti nenormaliais-homofobais ir iš jų atimti visas pilietines teises. O taip pat JAV visus prievartauja įteisinti vadinamas homoseksualistų šeimas. Amerikai to labai reikia, nes tokie tipai lengviausiai valdomi. Kartoju teiginį iš Helmuto Kolio knygos: «««Tačiau ar reikia stebėtis, kad „kvazi-judėjiška Naujoji Pasaulio Tvarka“ remiasi tik išdavikais ir sodomitais — t.y. tais, kurie lengvai pamina krikščionišką dorovę ir per kompromatą yra lengvai valdomi?»»»
  1. Visų aukščiau parašytų 4-ių punktų vykdymą prižiūri ir koordinuoja JAV ambasados ES narių sostinėse. Todėl tiesą sakant visų ES narių tikrosios vyriausybės ir yra JAV ambasados. Jos atrinkinėja visus kandidatus į prezidentus ir premjerus, o taip pat ir į visokius ministrus.
  1. Taip pat primenu teiginį iš Helmuto Kolio knygos, kad įvesti vieningą ES valiutą eurą reikalavo JAV, nes taip yra lengviau suvaldyti Amerikos koloniją, kuri vadinasi Europos Sąjunga. Kadangi ES yra JAV kolonija, tai klusniai įvykdė jankių reikalavimą, nors žmonės, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos piliečiai labai nenorėjo, kad būtų panaikinti nacionaliniai pinigai. Bet priesaika yra priesaika — vyriausybės juk prisiekė ignoruoti savo šalies piliečių nuomonę, na tai ir ignoravo, įvedė eurą. Taip pat pasielgė ir Lietuvos vyriausybė.
  1. JAV siekia sukelti pasaulinį karą ir taip išspręsti savo ekonomines ir finansines problemas. Kaip tik dėl to atsirado karas su terorizmu, Irakas, Libija, Sirija, Afganistanas, o dabar karas Ukrainoje. Amerikiečiai žūt būt stengiasi į tuos karus įtraukti kitas didžiąsias valstybes. Deja Lietuvos vyriausybė irgi nori karo ir iš visų jėgų talkina amerikiečiams. Jie negali netalkinti — skaityk pirmą punktą.

Taip atrodo liberalizmas ir demokratija.

Pati JAV nėra savarankiška valstybė. Ją valdo ne prezidentas ir ne kongresas, bet jie patys yra valdomi ir vykdo didesnės jėgos įsakymus. Iš tikrųjų JAV valdo bankininkų diktatūra, o visi tie vadinamieji demokratiniai rinkimai yra tik fikcija, butaforija ir žaidimas liaudžiai. Bet tai neįeina į šio rašinio temą, todėl šia kryptimi daugiau nesiplėsiu.

Kai kuriuos labai svarbius teiginius išskyriau .

Pranas Valickas 

  Šauksmas 

Leave a Reply