Kandidatas į Charkovo mero postą Eduardas Hodos pasakoja apie situaciją pasaulyje ir Ukrainoje

Šiandien savivaldybių rinkimai Ukrainoje. Pateikiame Eduardo Hodos interviu su Sergejumi Veselovskiu (Anna-News), kuriame Eduardas Hodos, kandidatas į Charkovo (Ukraina) mero postą, pasakoja apie įvykius Ukrainoje ir pasaulyje.

1426064532_obraschenie-k-pravoslavnym-rossii

Interviu tekstas nuo 6 minutės.

Kandidatas rinkimuose į Charkovo merus Eduardas Hodos:

„Turėdamas galimybę pasisakyti jūsų laidoje noriu pasakyti, kad šitie rinkimai yra kontekste religinio karo, kuris šiandien realiai vyksta pasaulyje, juo labiau Ukrainoje. Aš tvirtinu, kad pilietinis karas Ukrainoje  – tai karas su pravoslavų tikėjimu. O karas Donbase susijęs su šiandieniniais įvykiais Izraelyje, su situacija Šventyklos kalne, tai – kova su islamu, norima  stebuklingu būdu sukurti Trečiąją Šventyklą. Visa tai yra kontekste. Visus rinkimus ir pilietinį karą Ukrainoje reikia vertinti, islamo kovos su judaizmu ten, Artimuosiuose Rytuose ir judaizmo priešprieša pravoslavystei Ukrainoje, kontekste. Tai mano pozicija. Tai vieno spektaklio atskiros scenos. Kodėl vadinu spektakliu? Todėl, kad Prezidento ir Aukščiausios Rados rinkimai irgi buvo tokie greitaeigiai spektakliai, kurių scenarijus apskaičiuotas į apsvaigintą rinkėjų būseną, šoko terapiją, laukiant visų kainų padidėjimo ir žmonės supranta, kad iki tariamos ramybės liko kelios dienos, o paskui ateis sąskaitos su  naujomis kainomis ir nauja tikrove.

Dar daugiau, noriu pasakyti, kad vyksta religinis karas.  Esame liudininkais tų paskutinių laikų, kas Šventose knygose ir yra pažadėta.

Paaiškinu.  Izraelio valstybė atsirado ne pagal Torą, Izraelis sukurtas žmonių rankomis.

sddefault

Pagal Torą pirmiausia stebuklingu būdu Al-Aksa vietoje, ant Šventyklos kalno turėjo atsirasti Trečioji Šventykla, tada Mošiachas, o jau tuomet ir Izraelio valstybė. Viskas buvo padaryta atvirkščiai. 1948 metais atsirado Izraelio valstybė, tuomet Mošiachas, kuriuo šiandien įvardintas Liuvbavičių Rebė. O  jis Izraelio valstybės  nepripažino  ir per 40 metų  iš Amerikos nei karto jo neaplankė. Nepripažino todėl, kad Izraelis įkurtas ne pagal Torą. Šiandien, kai Mošiachu jie paskelbė  Liubavičių Rebė, šiandien kalba eina apie  Trečiosios Šventyklos veržlų atstatymą. Visi šitie peilių karai Jaruzalėje, Jeruzalės atitvėrimai, viskas – mūsų akyse. Sudaroma prielaida tam, kad pradėtų Al-Aksos nugriovimą.

Prisiminkim Netanyahu pareiškimą Vokietijoje prieš dvi dienas, neva Jeruzalės Muftijus Salima pastūmėjo Hitlerį į žydų naikinimą. Tai labai tikras ženklas, kad visa kalba su islamu dabar priėmė griežtą charakterį.  Premjeras ministras daro nuorodą į Muftijų, kuris pastūmėjo Hitlerį naikinti žydus, kai dar Izraelio valstybės nebuvo. Jei kažkas kažkada ką nors ir pasakė, kodėl tai prisimenama dabar?O kai Netanyahu paklausė,  kaipgi Merkel pakomentuos šį pareiškimą, ji atsakė, kad „viskuo kaltas nacional- socializmas ir mūsų požiūris nesikeičia“. Ji kalbėjo, atbukinusi savo žvigsnį, nepakeldama nukreiptų į šalį akių.

Kaip tai bebūtų stebėtina, bet visi šitie dalykai šiandien atsispindi rinkimuose Charkove ir Ukrainos situacijoje.

Kodėl paskutiniu metu Ukrainoje kuriami stebuklingi miestai persikėlėliams? Kalbama, kad tai žydų miestai. Prie Kijevo. Aš juos rodžiau. Aš manau, kad šitie pilotiniai projektai kuriami tam atvejui, jeigu paaštrės situacija Izraelyje. Todėl „teisingi“ rinkimai Ukrainoje turi spręsti Izraelio ir galimų Izraelio persikraustytojų problemas.

Sergejus Veselovskis: Protingi žmonės nededa visų kiaušinių į vieną pintinę. Jeigu dabar arabai, gavę amerikonų įsakymą, bėga su navigatoriais ir “komandiruotpinigiais” į Europos Sąjungą, tai kodėl žydams, bijantiems šito konflikto, nestatyti miestų Ukrainos teritorijoje? Gal ir Krymą jie tam norėjo panaudoti?

Aš atsimenu antisemitizmą, rusofobiją tarp nacionalistų ukrainiečių Maidane. Bet pažvelkime į  partiją „Ukrop“. Joje bolatiruojasi ir ją aktyviai palaiko ir aršūs rusofobai, ir aršūs antisemitai. Kas tai yra? Tai ukrainiečių nacijos vaikystė? Kaipgi jie gali būti antisemitais ir tuo pačiu metu dalyvauti partijoje „Ukrop“ , pas tą patį Korbaną?

E.H.: Geras klausimas. Yra toks žinomas rašytojas Škliar. Prieš kelis metus jis net parašė romaną „Juodasis varnas“. Feldmanas iš Charkovo, gindamas žydų interesus, pasmerkė Škliarą, kaip antisemitą, vėliau Škliaras gavo 26 000 grivinų Ševčenkos premiją. O šiandien Feldmanas, kartu su Škliaru ir Korbanu, sėdi partijoje „Ukrop“. Tai reikšminga aplinkybė, kuri dar kartą patvirtina mano formulę, kurią aš išvedžiau Ukrainai. Yra dvi nelaimės Ukrainoje: „parchatyje“ ir „pychatyje“. „Pychatyje“ (ukrainiečiai nacionalistai, A.L.) – tai tie, kurie su nuogais užpakaliais, o „parchatyje“(žydai, A.L.) – kurie su pinigais. Visa ta rusofobinė neapykanta yra stimuliuojama Kolomojskio, Feldmano ir kitų. Todėl tą nulemia ne nacijos jaunystė. Tą  apsprendžia finansavimas.  Prisiminkim „Dešinyjį sektorių“ Maidane… Šiandien aiškėja, kad vienas iš Maidano vadų Berioza yra Izraelio pilietis. Tai buvo žinoma. Izraelio piliečiai vadovavo visoms radikalioms partijoms Ukrainoje vadovavo dar iki „Ukrop“. Nr.1 – Korbanas. Už jo stovi milijardas dolerių. Oficialiai -200 milijonų. Su tokiu semitiniu veidu, jis šaukia „slava Ukraine“ ir pasakoja apie būtinybę Izraelio pavyzdžiu sukurti baudžiamąjį būrį tam, kad gaudytų Janukovičių ir Azarovą, vežtų juos į Ukrainą ir teistų „teisuolių teisme“. Jie viską transformuoja iš Izraelio, tiktai su parodijos charakteriu. Ukrainiečiai to nesupranta. Jie tiesiog iš ukrainiečių tyčiojasi.

S.V.: – Mes – internacionalistų karta. Aš niekada žmonių neskirsčiau pagal tautybes ir pagal religiją. Dabar mane baugina, kad Novorusijos miestuose, Charkove, Chersone, Dnepropetrovske, Mariupolyje, toks didelis rusakalbių ukrainietiškų nacionalistų banderininkų skaičius. Aš to negaliu paaiškinti jokiais žodžiais. Jie sako, kad ukrainietis – kažkokia politinė nacija. Ką padarė su žmonėmis? Pavadinkit tai, kaip norit. Pavadino ukraniečiais. Žmonės: armėnai, rusai, žydai, graikai – visi jie politinė nacija – ukrainietis.

E.H.: – Aš į tuos klausimus daug kartų atsakinėjau. Kieno rankose Ukrainoje masinės informacijos priemonės jūs žinote. Vyko daugiametis darbas, visose sferose debilizuojant gyventojus. Mokykloje, kultūrinėje sferoje jis vyko labai aktyviai. Kokios buvo sudėtys Aukščiausiosios Rados pagal nacionalinį sąstatą? Todėl aš priminiau TSRS periodą,  nuo to pradėjome ir pradėjome. Mes, žydai, iš tikrųjų buvome internacionalistais. 1973 aš parašiau pirmą savo knygą „Aš tarybinis žydas“. O kada į sugriautą postsovietinę tikrovę toks elementas, kaip relyginis semitizmas Chabado pavidalu – viskas  pasikeitė iš esmės. Aš juk pats Chabadą įvedžiau, aš buvau susitikęs su Liubavičių Rebe ir šitas religinis judaizmas, šitas akcentas su Dievo išrinktinumu susijęs su tuo, kad doleriai ėjo per Sinagogą. Pirmieji doleriai juk ne per provoslavų Šventyklą, o per Sinagogą ėjo. Aš buvau judėjų religinės bendruomenės vadovas, gavau Sinagogą ir per ją mes kėlėme verslininkus ir kooperatyvus, kam reikėjo duoti pinigų, tam duodavome dolerius. Juk suprantam: kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Tie, kas mokėjo doleriais, per 20 su virš metų sukūrė situaciją, kai reikėjo  tarp slavų išplauti brolystę.

Kalbame apie neapykantą tarp ukrainiečių ir rusų. Bet juk tas pats galioja ir  kai kalbame apie sunitus-šiitus ten, islamo pasaulyje. Situaciją kaitina žiniasklaida, o kieno ji rankose – žinotese. 

Todėl man šita situacija yra suprantama ir akivaizdi. Chazarų Kaganato sąlygomis ( aš Ukrainą 25 metus vadinu Chazarų Kaganatu), tai šios šalies sąlygomis viskas eina taip, kaip ir turėjo eiti, kas buvo prognozuojama iš Niujorko.

Palinkėkime Eduardui Hodos pergalės Charkovo Mero rinkimuose šiandien.

vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Leave a Reply