Kas apgins visuomenę nuo žiniasklaidos? Aš vis dar bandau

Čia ir vėl bus apie žiniasklaidą.

Šiandien vėl buvau teisme. Ir kažkodėl turiu nuojautą, kad, nors ir nebuvau nei ieškovas, nei atsakovas, sprendimas bus toks, kokio tikiuosi. Tai yra, kad Vilniaus apygardos teismas paliks galioti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą, kad moterų krūtis taip mėgstantis ir pagrindiniu save vadinantis portalas pažeidė etiką.

Racas-320x210Prie to, žinoma, labai prisidėjo advokatas Andžei Čaikovski, kuris teisme kalbėjo apie ką nori, bet ne apie bylos esmę ir nesugebėjo rišliai atsakyti nei į vieną mano užduotą klausimą. Bet teisė rinktis advokatą, žinoma, yra delfi teisė ir prerogatyva.

Tačiau net jei teismo sprendimas bus toks, kokio tikiuosi ir kurio šiandien siekiau, grįžus po teismo posėdžio man nebuvo nei linksma, nei gera.

Jei atvirai, tai pradedu suprasti savo pastangų beviltiškumą ir beprasmiškumą ir nori nenori dėl to pamažu nusileidžia rankos.

Teismo posėdyje Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (šiandien ji jau vadinasi Visuomenės informavimo etikos komisija) atstovų nebuvo. Man tai pasirodė keista, nes logiška būtų galvoti, kad Etikos komisija turėtų visomis išgalėmis ginti savo sprendimus dėl etikos, nes jos tokia paskirtis – rūpintis žiniasklaidos etika.

Iš tiesų tai šiek tiek meluoju. Man visai nebuvo keista, kad naujoji Etikos komisija nenori ginti savo sprendimų, nes aš žinojau, kad Seimui pataisius Visuomenės informavimo įstatymą, taip ir bus. Tada prašiau Seimo narių nelaidoti žiniasklaidos etikos, rašiau jiems laiškus, skambinau, kalbėjau, argumentavau.

Nepaisant mano pastangų, etika buvo performuota, nes Žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius ir tuometinė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė nenorėjo ar apsimetė, kad nenori suprasti, kad etikos pertvarka veda labai aiškaus tikslo – žiniasklaidos verslo neliečiamumo ir nebaudžiamumo – link.

Šiandieninis teismo posėdis, kuriame vadinameiji etikos sargai, vadovaujami lyg ir padoraus žmogaus, – Vaivos Žukienės- nepanoro ginti etikos, tik patvirtina, kad tada buvau teisus. Priežastis labai paprasta: verslui etika labiau susijusi su pinigais, o ne su etiška žurnalistika. V.Žukienė yra verslininkė.

Ar Seime kam nors tai rūpi? Mano atsakymas būtų: “jiems visiškai nusispjaut”.

Tai patvirtina (koks sutapimas) kaip tik šiandien įvykęs kandidatės į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovės, V.Tomkaus samdinės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės prisistatymas Seime ir jos pasvarstymai apie etiką. Ji sakė, kad negalėjo daryti įtakos V.Tomkui ir jo žiniasklaidos priemonių turinio etikai. Nes žiniasklaida yra verslas.

Dėl pastarojo dalyko ji teisi. Žiniasklaida iš tiesų yra verslas. Lietuvoje, kai pagrindiniu save vadinantis naujienų portalas, minta įgyvendinamas ministerijų ir kitų valstybės institucijų “projektus”, tik apie verslą belieka ir kalbėti. Pretendentė į etikos inspektores apie tą verslą, beje, taip pat turėtų neblogai išmanyti, kaip ir Mantas Adomėnas.

Tačiau juk gali būti ir etiškas verslas? Gali būti ir etiška žiniasklaida?

Problema ta, kad niekam tokios žiniasklaidos Lietuvoje, panašu nebereikia.

Todėl šiandien susiduriame su paradoksu. Kai kuriose pasaulio valstybėse valstybė ir valdžia deda pastangas siekdama apginti žiniasklaidą nuo verslo ir politkos įtakos. Tam kad ji atliktų funkciją, kuri labai svarbi demokratinei visuonenei – informuotų, skatintų diskusijas ir būtų sarginis šuo.

Lietuvoje gi turime situaciją, kai visuomenei reikia gintis nuo žiniasklaidos, kuri nepaiso etikos, meluoja ir užsiima propaganda. Ir niekas nededa jokių pastangų, kad visuomenė būtų apginta nuo tokios žiniasklaidos. Priešingai, Seimas pastaruoju metu daro viską, kad tokia žiniasklaida Lietuvoje įsigalėtų ir nugalėtų.

Štai dėl to kartais jaučiuosi beviltiškai ir vis dažniau pagalvoju apie to, ką darau prasmę.

O bet tačiau pagalvojęs sau sakau: jei Seimas negina, tai bent jau aš pabandysiu. Todėl rankų dar nenuleisiu.

faktai.lt

 

Leave a Reply