Kas skandina Lietuvos laivyną?

Skandalinga situacija – į Klaipėdą iš Lenkijos sugrįžęs valstybės valdomos įmonės “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) laivas “Deltuva” buvo areštuotas gimtajame uoste. Dėl to pasistengė Lietuvos jūrininkų sąjunga. Tad užuot išplaukusi į reisą uždirbti pinigų, “Deltuva” jau beveik savaitę rymo prie krantinės. O tai dar vienas smūgis į finansinę duobę įkritusiai ir prisikelti mėginančiai kompanijai.

Peiliu į nugarą

Mažiau nei mėnesį LJL vadovaujantis generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas apstulbęs – prieš savaitę teismo sprendimu antstoliai areštavo iš Lenkijos į Lietuvą sugrįžusį bendrovės laivą “Deltuva”, kuris po kelių dienų turėjo išplaukti į naują reisą.

“Iki šiol keturi iš penkių įmonės laivų buvo areštuoti. Vienintelis “Deltuva” švartavosi Klaipėdoje ir jau praeitą sekmadienį buvo pasirengęs išvykti gabenti krovinius, pasirengęs uždirbti pinigus, už kuriuos mes atsiskaitytume su jūrininkais. Ir ką jūs manote? Laivą prieš savaitę areštavo”, – piktinosi S.Dobilinskas.

Arešto iniciatoriai – bendrovėje dirbantys jūrininkai, o motyvas tas, kad per kelias pastarąsias savaites į įmonės sąskaitą “neįkrito nė vienas euras”.

“Kaip tas euras įkris, jeigu laivai areštuoti? Po tokių dalykų nebežinome, kaip elgtis. Juolab didelę dalį įsiskolinimų dirbančioms įguloms jau padengėme. Niekas nesako, kad bendrovė ketina išsisukti nuo skolų. Skolas mokame proporcingai ir jūrininkams, ir tiekėjams, nes jie areštuoja laivus. Bet matote, kaip viskas nutiko”, – apgailestavo S.Dobilinskas.

Taigi “Deltuva”, užuot uždirbusi pinigus, stovi uoste, kur laivą reikia prižiūrėti ir jį išlaikyti. Su antstoliais derybos kol kas bevaisės.

“Dabar galime tik grožėtis tuo laivu Klaipėdos uoste, bet iš to niekam nebus naudos. “Raguva” gabena krovinius, ten taip pat dirba įgula. Jiems pinigai sumokėti. Tą patį galėjo daryti ir “Deltuva”, bet sandorį nutraukė areštas. O galėjome uždirbti šimtus tūkstančių dolerių”, – tvirtino S.Dobilinskas.

“Areštas – labai gerai”

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža patvirtino žinąs apie “Deltuvos” areštą ir pabrėžė, kad “tai – labai gerai”.

“Įmonė daugiau nei 5 metus turėjo laiko spręsti šituos klausimus, jų nesprendė. Nesumokėjo jūrininkams algų, nesumokėjo dienpinigių, atostoginių. Tai apie ką kalbama? Yra nusamdytas advokatas, antstolių kontora, teismas priėmė sprendimą areštuoti laivą, viskas čia teisėta”, – laikėsi nuostatos P.Bekėža.

Pasak jo, prieš mėnesį gauta 3 mln. eurų paskola esą buvo per maža, nes LJL įsiskolinimai už paslaugas ir degalus bei atlyginimus siekė beveik 5 mln. eurų.

“Jūrininkams kantrybė jau išseko. Jiems nesumokėjo net už apmokamus laisvadienius. Kaip žmonėms gyventi, sumokėti paskolas, kaip vaikus išlaikyti? Turiu žinių, kad priimtas sprendimas parduoti keturis laivus, atsiskaityti su bankais, ir jūrininkai liks ant ledo, o šito mes neleisime. Mes areštuojame laivus ir tegul atsiskaito su žmonėmis”, – savo pozicijos laikėsi P.Bekėža.

Mitinguotojų neįdarbintų

Jūrų kapitonų asociacijos vadovas Juozas Liepuonius teigė, kad praėjusią savaitę bendravo su LJL generaliniu direktoriumi S.Dobilinsku. Šis patvirtino, kad didžioji dalis algų jūrininkams jau yra sumokėta, tad laivo “Deltuva” areštas jį labai nustebino.

“Žinoma, jeigu jūrininkai, pasinaudodami situacija, bando išieškoti papildomų išmokų, sakyčiau, kad jie pjauna šaką, ant kurios sėdi. Tai jau yra piktnaudžiavimas. Iš jų veiksmų suprantu, kad jie netiki įmonės ateitimi. Tačiau ar jie pamąsto, kur taip elgdamiesi ateityje gaus darbą? Reikia ne tik šia diena gyventi. Aš, kaip kapitonas, tokių mitinguotojų į komandą neimčiau”, – griežtą savo nuomonę išreiškė J.Liepuonius.

Pasak Jūrų kapitonų asociacijos vadovo, tokius reikalus reikia spręsti dalykiškai, o ne su antstolių pagalba. Ir jei šiuo atveju buvo perlenkta lazda, tai, švelniai tariant, nėra gerai.

Jūrininkų žmonų sąjungos direktorė Jelena Krochina teigė, kad su tokiais atvejais, kaip LJL, nėra susidūrusi. O ir nė vienos moters, kurios vyras dirbtų LJL, Jūrininkų žmonų sąjungoje nėra.

“Suprantu tų vyrų žmonas, įsivaizduokite, vyras pusę metų dirbo jūroje ir negauna atlygio. Jų žmonos irgi puikiai suvokia, kad jie negali palikti laivo, nes negaus pinigų, o jei pasiliks laive, kur nėra nei degalų, nei maisto, praras sveikatą. Kalbėjau su savo vyru, jis mano, kad tokiu atveju reikia likti laive. Tačiau bepigu taip kalbėti, kai esi krante. Tiesą sakant, bendrovės situacija sudėtinga jau senokai, ir nežinau, ko tikėjosi tie vyrai ir neieškojo darbo kitur”, – savo poziciją išsakė J.Krochina.

Nauja situacija – nauja nuomonė

Jūrininkų sąjungos pirmininko įsitikinimu, LJL bus uždaryta. Esą, jei įmonė normaliai dirbtų, gal bendrovė ir turėtų perspektyvą.

“Mes dar pavasarį sakėme, jog įmonės gelbėjimui reikia ne mažiau nei 5 mln. eurų, kad bendrovė normaliai funkcionuotų, tada dar būtų buvę galima gelbėti laivininkystę, o dabar nieko nebus. Todėl jūrininkai pasakė: “Ačiū”, – rėžė P.Bekėža.

Paradoksalu, bet būtent Lietuvos jūrininkų sąjunga ir jai vadovaujantis P.Bekėža anksčiau visomis išgalėmis priešinosi LJL privatizavimui, esą taip bus sunaikintas “nacionalinis laivynas”.

Visuomenės spaudimo “dėka” įmonė liko valstybės rankose, deja, šiai, kaip akcininkei, teisės aktai neleido finansiškai padėti krizės ir kreditorių kamuojamai bendrovei, tad, kad ir kaip stengėsi, LJL pasiekė stichinį lygį.

Ir kai pagaliau buvo nuspręsta, kad protingiausia būtų kompanijai skelbti bankrotą ir net buvo įsukta jo procedūra, nes bevaisės derybos su didžiausiu įmonės kreditoriumi – SEB banku – nebeturi prasmės, o krovinių pervežimo laivais rinka nerodė drastiškų atsigavimo ženklų, viską skubiai teko nutraukti, nes ta pati Jūrininkų sąjunga aršiai pasisakė, kad reikia gelbėti bendrovę visomis išgalėmis. Taip ir buvo padaryta.

Keisčiausia yra tai, kad, dabar mėginant traukti LJL iš finansinės duobės, Jūrininkų sąjunga užėmė kardinaliai priešingą poziciją ir net organizavo laivo areštą gimtajame uoste.

Susisiekimo ministerijai, kuri tiesiogiai bendravo su Jūrininkų sąjunga, priimant sprendimus dėl LJL, tokia P.Bekėžos nuomonių kaita ir inicijuoti veiksmai, priešiški įmonės veiklai, sunkiai suvokiami.

Kas kaišo pagalius į ratus?

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius patvirtino, kad šiuo metu yra nusamdyta audito kompanija “Ernst & Young”, kurios specialistai rengia galimus įvairius LJL ateities scenarijus – ir verslo vystymą, ir “minkšto nusileidimo” galimybes, blogiausiu atveju net bendrovės uždarymą. Skaičiuojamos visų šių scenarijų išlaidos ir panašūs dalykai.

“Išsiparduoti laivų kol kas nesvarstome. Jei būtume to norėję, seniai tai būtume padarę, tačiau girdėjome, ką sako jūrininkai, visokeriopai stengėmės išsaugoti kompaniją. Tačiau net jei laivai ir būtų parduodami, jūrininkai nenukentėtų, nes su jais būtų atsiskaityta, todėl apmaudu, kad jie, areštuodami laivus, neleidžia įmonei dirbti ir uždirbti, nes iš “Lietuvos geležinkelių” paimto kredito esamoms skoloms padengti pinigų neužtenka”, – sakė R.Sinkevičius.

“Mūsų planas ir buvo toks – išlaisvinti nuo arešto laivus, ieškoti jiems krovinių, uždirbti pinigų ir atsiskaityti su kreditoriais. Dabar dėl “Deltuvos” arešto bendrovė patiria nuostolių. Ir kas dėl to kaltas? Nejaugi jūrininkai nesupranta, kad jų veiksmai galutinai sužlugdys įmonę?” – piktinosi LJL valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Situaciją įmanoma suvaldyti?

Susisiekimo ministras dar kartą akcentavo, jog valstybės siekis – kad jūrininkai dirbtų, o įmonė gyvuotų. Gera naujiena, kad dėl LJL aktyvių veiksmų pavyko panaikinti areštą JAV stovinčiam laivui “Venta” ir jis pasiruošęs gabenti krovinius.

“Norėdami važiuoti dviračiu juk neuždedame ant rato spynos? O paskui šaukiame, kodėl jis nevažiuoja. Jau dabar viskas krypsta į tai, kad pati Jūrininkų sąjunga žlugdo nacionalinį laivyną. Tai kam reikėjo kalbėti, kad negalima leisti LJL bankrutuoti, kai dabar neleidžiama jai dirbti?” – dėstė R.Sinkevičius.

“Situacija laivybos sektoriuje labai sudėtinga, o LJL finansiniai įsipareigojimai yra gana dideli, tad kompanijos ateities perspektyvas sunku nuspėti. Prireiks labai didelių pastangų, kad įmonė išgyventų šį sunkų laikotarpį. Labai džiaugčiausi, jei tik pavyktų ją išgelbėti”, – dienraščiui sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

V.Šileika prisiminė, kad pačiame pasaulinės ekonominės krizės įkarštyje 2009 m. jo vadovaujamam Klaipėdos konteinerių terminalui irgi teko išgyventi nelengvą laikotarpį, kai smuko krovinių srautai, pasitraukė dalis klientų.

Tačiau, anot V.Šileikos, situacija yra suvaldoma net ir tokiais atvejais, tik tam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir būtinas nuolatinis kruopštus vieningas visos komandos darbas. Deja, kaip matyti, to “Lietuvos jūrų laivininkystėje” šiandien nėra.

http://www.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/kas-skandina-lietuvos-laivyna-707538

Leave a Reply