Katasonovo kalba ekonomistų forume

Teigimas, kad mums reikia pagerinti rinką, teigimas, kad mums reikia pagerinti finansinę rinką, apie tai, kad mums reikalingas užsienio kapitalas, aš kategoriškai su tuo nesutinku. Dabar noriu paaiškinti savo poziciją. Ekonomika – lyg žmogaus organizmas. Geras ekonomistas – lyg geras gydytojas. Geras gydytojas tas, kuris moka gerai nustatyti diagnozę, o ne simptomus, ne paviršutiniškus ligos požymius, o giluminius. O giluminės priežastys, pagal svarbumą – tai politinės priežastys, dvasinės, dorovinės ir taip toliau… Sprendžiant kokiam nors gamybiniam pasitarime sakykim, gamybos prastovų problemą, arba mokesčių sistemą tai svarbu.

Bet šiandien pas mus tokio masto renginys, kad mes turime pakelti kartelę. Pagal šią mintį ir nustatykime diagnozę. O diagnozė labai paprasta. Ją įgarsino Jurij Jurijučius. Prieš 20 metų pas mus įvyko tikrai tragiški įvykiai mūsų istorijoje. aišku, Po to šalis tikrai baisiai pradėjo kristi žemyn ir faktiškai aš siūlau naudotis rusų kalba, toks mažas nukrypimas. „Makro ekonomika, makro ekonominė“ ir t. t. Šitie žodžiai ne mūsų žodyno, dar galiu pasakyti aplamai čia yra leksika, ji pas mus pateko, kai atsirado monetarizmo vadovėliai. Netgi aukštosios mokyklos vakaruose nelabai dažnai naudojosi žodžiais „makro ekonomika“.

Tai tie patys negatyvūs procesai, kurie užvaldė mūsų visuomenę. Aš galiu nustatyti diagnozę, naudodamas rusiška leksiką – kad faktiškai valstybę per 20 metų vertė ir verčia į koloniją. Atitinkamai jeigu mes vadinsime viską savais žodžiais, tada mes turime sakyti ne valdžia, o kolonijos administracija. O jeigu mes suprantame, kad kalba eina apie kolonijinę administraciją, tai kokius nors skundus rašyt administracijos adresu – tai visiškai bereikalingas ir betikslis reikalas. Man norėjosi dar paaiškinti tokia situaciją: Štai vyriausybė – kolonijinė administracija. Ji kažką valdo? Atsakau kategoriškai: – ne, ji nieko nevaldo. Todėl, kad šalis valdoma iš išorės. Tai vyko paskutinius 20 metų, ypatingai 1990 metais, ypač po tragiškų įvykių 1993 metų.

Aš kaip ekonomistas, galiu paaiškinti kaip pastatytas tas mechanizmas: pirmiausiai per centrinį banką, per galima taip pasakyti beribį rezervinės valiutos kaupimą. Faktiškai centrinis bankas aptarnauja federalinės rezervinės sistemos interesus. Faktiškai tai federalinės sistemos filialas. Jeigu mes šito nesuprasime, jeigu mes nesukaupsime visos drąsos ir jėgų, kad pajudintume iš mirties taško šį skausmingą klausimą, refinansavimo dydis – tai tik ligos simptomai. Pati pagrindinė priežastis – tai pinigų emisijos modelis. Tai valiutinis valdymas. Toliau – ofšorinis ekonomikos charakteris. Kaip mūsų vyriausybė gali valdyti ekonomiką, jeigu praktiškai 90 procentų aktyvų didelio ir vidutinio įmonių kapitalo verslininkai pervedė į ofšorus? Vyriausybė vaizduoja, kad kažką valdo. Ir galima toliau tęsti. Galima paminėti, sakykim pavojingą augimo tendenciją korperatyvinių skolų Rusijoje. Be to, pažymėtina, kad skolos išorinės. Paskutiniame dešimtmetyje pastebimos taip vadinamos ne akcinės įmonių kontrolės formos. Efektyviau ir mažiau rizikinga naudoti kreditinę valdymo formą .

Praktiškia tai iškrenta iš akiračio. Aš daug galiu kalbėti, bet išvada tokia: ekonomika valdyma iš išorės. Todėl mūsų apeliacija į mūsų valdžią, švelniai tariant ,visiškai neefektyvi. Man norėtųsi dar pasakyti, kad tikriausiai mums reikia paieškoti išeities? Čia susirinko ne politikai, o ekonomistai. Mes turime suprasti, kokias galime duoti rekomendacijas tai valdžiai, kuri galėtų išreikšti interesus mūsų tautos, mūsų valstybės.

Skaitau vienos rankos pirštais: 1 – pirmiausiai būtina į valstybės kontrolę perimti mūsų centrini banką. Tiksliau – „jų“. Kad jis taptų mūsų centriniu banku. Tada ir refinansavimo problema atitinkamai išsispręs automatiškai.

Antras klausimas – ekonomikos reofšorizavimas. Aišku, klausimas pakankamai konkretus ir ypatingos svarbos. Būtinas paprasčiausias prezidento įsakas apie tai, kad per tam tikrą laiką būtų įvykdytas ofšorinių įmonių į Rusijos jurisdikciją perregistravimas.

Trečias klausimas. Šitas klausymas susijęs su tranzitinio kapitalo judėjim kontrole. Kontrolės įvedimas ir draudimas kapitalui laisvai klaidžioti per valstybinę sieną. Daugiau aš būtinų priemonių sąrašo netęsiu, bet norėčiau pasakyti, kad mes esame per 1 metrą nuo trečiojo pasaulinio karo. Mes turime nustatyti teisingą diagnozę. Mes turime suprasti, kokioje globalioje situacijoje mes šiandien esame.

Ačiū Dievui, Sirijoj išėjo truputį išvairuoti. Na, bus ne Sirija, bus Iranas ar dar koks skausmingas taškas ir mes esame per žingsnį nuo tos prarajos. Atsakingai, kad mums nesužalotų visų kūno dalių, reikalingas ekonomikos uždarymas. Mobilizacinis ekonomikos modelis, mes turime suprasti, kad esame per metrą nuo karo. Išeinant iš šito, makroekonominės politikos terminologija – tai ne ta terminologija, kuri šiandien turėtų būti rimtose auditorijose. Žodžiu situacija tokia, kad mums reikia truputį pakeisti mūsų diskusijos vektorių. Ir kaip sakė klasikas, visgi politika negali būti svarbesnė negu ekonomika, ypač dideliuose staigiuose istorijos posūkiuose. O mes dabar – tokiame posūkyje.

Leave a Reply